Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Karoliui Kurapkai, advokato padėjėjui Ramūnui Klimašauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. A51-161365/20 (2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl patikslintos informacijos apie papildomo grąžintino natūra žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) suprojektavimą pateikimo“ ir Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. A51-133840/20 (2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja J. J. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.

Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 21 d. su prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama parengti visus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT Vilniaus skyriui atkurti nuosavybės teises ginčo teritorijoje natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams. Prašyme nurodė, kad, susipažinusi su interneto puslapyje www.regia.lt esančia informacija, sužinojo, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra laisvos ir neužstatytos valstybinės žemės plotas, kuris gali būti atkurtas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.

Administracija 2020 m. spalio 22 d. pateikė atsakymą Nr. A51-133840/20 (2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 22 d. pateiktą prašymą dėl natūra grąžintinų žemės sklypų projektavimo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Pažymėjo, jog pateiktoje schemoje, nurodytos teritorijos dalyje iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Likusioje teritorijos dalyje, ties (duomenys neskelbtini), yra statinys, todėl šis plotas negali būti traktuojamas kaip laisvas neužstatytas žemės plotas. Jeigu statinys priklauso savininkams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, prašė pateikti statinio teisinės registracijos dokumentus, tuomet tai būtų pagrindas projektuoti sklypą, esamų statinių eksploatavimui, į kurį NŽT Vilniaus skyrius galėtų priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises.

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 12 d. raštu paprašė Administracijos patikslinti 2020 m. spalio 22 d. sprendime nurodytus teiginius ir argumentus, suformuluodama konkrečius klausimus.

Administracija 2020 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. A51-161365/20(2.14.2.12E-ŽEM) nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. lapkričio 12 d. pateiktą prašymą ir patikslino Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. spalio 22 d. raštą Nr. A51-133840/20(2.14.2.12E-ŽEM). Paaiškino, kad teritorijoje, ties (duomenys neskelbtini), Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. A30-956 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Projektas inicijuotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkų prašymu. Pažymėjo, kad pagal Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) formavimo ir pertvarkymo projekto stadija nurodoma „organizatorių derinimas“. Minėtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu grąžintinas natūra buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams žemės sklypas šioje teritorijoje nėra projektuojamas. Taip pat paaiškino, kad teritorijos dalyje, apribotoje Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdų žemės sklypais: (duomenys neskelbtini) g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pastatas, jo buvimo faktą įrodo 2005, 2007, 2009, 2013, 2016, 2017 ir 2019 metų ortofoto geoinformaciniai duomenys. Todėl šis plotas negali būti traktuojamas, kaip laisva (neužstatyta) žemė. Duomenų apie šio pastato savininkus ar / ir naudotojus bei informacijos, kaip ir kada šis pastatas buvo pastatytas valstybinėje žemėje, Administracijos Žemės duomenų tvarkymo ir administravimo skyrius neturi. Rašte atkreipė pareiškėjos dėmesį, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatą žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal kompetenciją organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Pareiškėja su šiais Administracijos sprendimais nesutinka ir prašo juos panaikinti.

Pažymėtina, kad pareiškėjos teisė į nuosavybės atkūrimą, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, nėra paneigta ir dėl to ginčas byloje nekyla.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017, 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-602/2020). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Visų pirma, teismas, įvertinęs skundžiamų sprendimų turinį, nesutinka su atsakovės argumentais, jog skundžiami raštai yra tik informacinio pobūdžio, kadangi akivaizdu, kad jais sukeliamos teisinės pasekmės pareiškėjai. Pirmiausia, nurodoma, kad tiek 2020 m. spalio 22 d., tiek 2020 m. gruodžio 22 d. rašte pažymėta, kad Administracija išnagrinėjo pareiškėjos prašymus, netenkindama jos prašymo parengti dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus skyriui, kadangi Administracija nelaiko teritorijos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laisva ir neužstatyta, kuri gali būti atkurta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams. Todėl šie atsakovės argumentai dėl ginčijamų sprendimų įvardijimo informacinio pobūdžio raštu atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad nors pareiškėja šioje byloje skundžia du sprendimus, t. y. 2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. gruodžio 22 d., tačiau matyti, jog iš esmės 2020 m. gruodžio 22 d. yra patikslinimas pirmojo sprendimo, pateikiant papildomus paaiškinimus ir plačiau atsakant į pareiškėjos prašymą, todėl, nagrinėjamu atveju laikytina, kad teisines pasekmes pareiškėjai sukelia abu sprendimai ir jų abiejų kartu teisėtumas bus vertinamas bendrai.

Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šiame įstatyme nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Taigi, Atkūrimo įstatymas reglamentuoja ir valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, be kita ko, žemės grąžinimo natūra klausimus: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT (Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis); laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atkūrimo įstatymą įgyvendina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057.

Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas (Tvarkos 106¹ punkto 2 dalis). Administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą; šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas; suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas (Tvarkos 106¹ punkto 6 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Administracijos direktorius Tvarkos 106¹ punkte nurodytus veiksmus atlieka tik esant žemėtvarkos skyriaus prašymui ir pateiktai medžiagai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2476-442/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).

Nors nagrinėjamoje byloje ne NŽT kreipėsi į Administraciją dėl Tvarkos 106¹ punkte įtvirtintų savivaldybės kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo, o pati pareiškėja, kuri pretenduoja atkurti nuosavybės teises ir kuri, remiantis teisiniu reguliavimu, pirmiausiai turėjo kreiptis į žemėtvarkos skyrių pagal Tvarkos 106 ir 106¹ punktus su prašymu teikti NŽT prašymą Administracijai dėl laisvos (neužstatytos) žemės, tačiau pažymėtina, kad atsakovė pareiškėjos prašymus turėjo išnagrinėti ir pateikti į juos atsakymus, atitinkančius viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Todėl kilusio ginčo esmę sudaro faktinių aplinkybių bei kitų duomenų vertinimas dėl teritorijos, į kurias pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises natūra, priskirtinumo laisvai (neužstatytai) žemei ir motyvų šiuo klausimu išdėstymas.

Teismų praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto yra išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas. Jeigu inžineriniai tinklai žemės sklypu nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypą galima naudoti pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl sklypas negali būti laikomas užstatytu ir negrąžinamu (neatkuriama nuosavybės teisė) buvusiems savininkams. Ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2012, 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011; 2006 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006 ir kt.). Be to, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad tokio pobūdžio bylose turi būti nustatyta, kokio dydžio žemės sklypas realiai reikalingas pastatų eksploatavimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Nurodyti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad konkrečiu atveju sprendžiant, ar žemės sklypas, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra, užstatytas, nepakanka nustatyti statinių ar kitų nekilnojamųjų daiktų buvimo jame fakto, kartu būtina išsiaiškinti, ar jie pastatyti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. ar jie teisėti.

Nagrinėjamu atveju Administracija laikosi pozicijos, kad teritorijos dalyje, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) yra statinys, t. y. teritorijos dalyje, apribotoje Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdų žemės sklypais: (duomenys neskelbtini) g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pastatas, o jo buvimo faktą įrodo 2005, 2007, 2009, 2013, 2016, 2017 ir 2019 metų ortofoto geoinformaciniai duomenys. Todėl nustačius, kad ši teritorijos dalis yra užstatyta, atsakovės nuomone, į ją nuosavybės teisės miesto teritorijoje negali būti atkuriamos natūra. Tačiau, įvertinusi visas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, teigdama, jog pareiškėjos pageidaujamoje atkurti nuosavybės teises teritorijoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės nėra, iš esmės visiškai nepagrindė tokios savo išvados.

Kaip matyti, atsakovė nurodžiusi, jog ji neturi duomenų apie statinio savininkus ar / ir naudotojus bei informacijos, kaip ir kada pastatas buvo pastatytas valstybinėje žemėje. Tačiau teismas pažymi, kad tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos tokius duomenis gauti, t. y. pačiai patikrinti registrų duomenis ar kreiptis į NŽT su paklausimu dėl duomenų gavimo. Šiuo atveju atsakovė, vertindama, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės pareiškėjos pageidaujamame sklype, neatliko realios teritorijos užstatymo analizės ir nenustatė, kam priklauso žemės sklype esantis pastatas, kokio dydžio žemės sklypas realiai reikalingas esančio pastato eksploatavimui ir ar šiam poreikiui yra reikalingas būtent ginčo žemės sklypas. Atsakovė, priimdama skundžiamus sprendimus ir nustatydama, kad laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nepagrįstai vadovavosi tik ortofoto geoinformaciniais duomenimis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pastatas, esantis valstybinėje žemėje, stovi joje teisėtai, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka išduotais leidimus statyti ginčo sklype statinius, kadangi, kaip matyti, tokių duomenų teismui nepateikė ir pati atsakovė.

Vertinant teisinį reglamentavimą, žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas, ir kuris yra pastatytas teisėtai. Taigi, Administracija, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, turėjo nustatyti, ar teritorija, esanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme yra realiai reikalinga atitinkamam (konkrečiam) statiniui eksploatuoti, o, jei reikalinga, tai kuria apimtimi (visas plotas ar jo atitinkama konkreti dalis), taip pat, ar statinys apskritai teritorijoje stovi teisėtai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad neatsakius į šiuos klausimus, negali būti prieita prie pagrįstų ir teisingų išvadų dėl ginčo žemės priskirtinumo (nepriskirtinumo) laisvai (neužstatytai) žemei, o Administracija šių aplinkybių netyrė ir dėl jų tinkamai nepasisakė. Žemės sklypas, į kurį pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises natūra, šiuo metu negali būti vertinamas kaip užstatytas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, nes nėra vienos iš žemės sklypo pripažinimo užstatytu prielaidų – nekilnojamojo daikto statybos teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė tik formaliai atsakė į pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 21 d. ir 2020 m. lapkričio 12 d. prašymus, nurodydama, jog ginčo valstybinės žemės plotas yra užstatytas, t. y. nėra laisvas, ir dėl to jame negalima atkurti nuosavybės teisių. Sprendime nesant nei faktinių, nei teisinių argumentų, kuriais būtų grindžiami atsakovės argumentai, nesant nurodytų duomenų, kad teritorija yra užstatyta ir nėra laisva, skundžiami sprendimai laikytini neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio) reikalavimų.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. A51-161365/20 (2.14.2.12E-ŽEM) ir Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. A51-133840/20 (2.14.2.12E-ŽEM) naikintini kaip nepagrįsti.

Panaikinus sprendimus, pareiškėja teismo prašo įpareigoti Administraciją parengti visus būtinus dokumentus ir perduoti juos NŽT Vilniaus skyriui nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams valstybinėje žemėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad teismai neatlieka viešojo administravimo veiksmų (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-75/2009), todėl teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto atlikti prašomų viešojo administravimo veiksmų. Šis pareiškėjos skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundo padavimą teismui, pagrindinis jos reikalavimas byloje patenkintas, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos pareiškėjai iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. A51-161365/20 (2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl patikslintos informacijos apie papildomo grąžintino natūra žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) suprojektavimą pateikimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. A51-133840/20 (2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą.

Priteisti pareiškėjos J. J. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.