Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. M. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2018-06-01 nuosprendžio, kuriuo:

D. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 259 str. 2 d. ir nuteistas subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

D. M. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir nuteistas subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Nukentėjusiojo B. S. naudai iš kaltinamųjų D. G. ir D. M. solidariai priteista 2 eurai;

Nukentėusiojo A. U. naudai iš kaltinamųjų D. G. ir D. M. solidariai priteista 369 eurų.

Skundžiamu nuosprendžiu D. G. ir D. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmenimis dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, vienam iš asmenų dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas palenkus šiuos visus asmenis daryti nusikalstamą veiką, 2016-12-13, apie 00.30 val., iš anksto suplanavę, t. y. D. G. apsivilkus švarką ir pasiėmus D. M. jam perduotą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos pneumatinį pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą karinius veiksmus imituojančio žaidimo „Strikeball“ („Airsoft“) žaidimui, o D. M. užsidėjus kaukę ant galvos ir pasiėmus savo pramoninės gamybos pneumatinį automatą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą karinius veiksmus imituojančio žaidimo „Strikeball“ („Airsoft“) žaidimui, ir turėdami tikslą įsibrauti į gyvenamąją patalpą bei pagrobti svetimą turtą bei dokumentus, atvykę iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeniui dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas pasilikus lauke, prie minėto buto esančio balkono, kad jo niekas iš bute esančių asmenų neatpažintų ir tikslu stebėti, kad niekas iš buto nepabėgtų, D. G. kartu su D. M., ir asmenimis dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas įsibrovė į minėtą butą, t. y. D. G. paskambino į buto duris ir prisistatė policijos pareigūnu, o nukentėjusiajam – (duomenys neskelbtini) piliečiui A. U. atidarius buto duris, jie visi, t. y. D. G., D. M. ir asmenys dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas įsiveržė į vidų nustumdami buto duris ir A. U. bei (duomenys neskelbtini) pilietį J. O., kuriam nusikalstama veika jokia žala nepadaryta. D. G. grasinant bute buvusiems asmenims pneumatiniu pistoletu, o D. M. grasinant bute buvusiems asmenis pneumatiniu automatu, D. G. anglų kalba liepė bute buvusiems A. U., J. O. ir nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) piliečiui B. S. gultis ant grindų veidais į žemę teigdamas, kad jie yra iš policijos ir ieško bute esančių nelegaliai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių užsienių valstybių piliečių, bei reikalaudamas visų pateikti asmens dokumentus. Po ko asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas priėjo prie buto virtuvėje buvusio B. S., paėmė virtuvinį peilį, savo kaire ranka griebė B. S. už drabužių, dešinėje rankoje laikydamas minėtą peilį ir jį priremdamas B. S. prie gerklės, paėmė pastarąjį už pakarpos ir paguldė ant grindų veidu į žemę priešais vonios kambarį, po ko nutempė B. S. į J. O. kambarį, kuriame ant grindų veidu į žemę gulėjo J. O. ir kuriame buvo D. G. ir reikalavo B. S. pateikti savo asmens dokumentus, o pastarajam pasakius, kad šie yra kitame kambaryje, D. G. paėmęs B. S. už pakarpos, nutempė jį į kitą kambarį, kuriame ant grindų veidu į žemę gulėjo A. U., kurį su pneumatiniu automatu kontroliavo D. M.. Tuo metu J. O. kambaryje jo stebėti liko asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, kuris buvo užsidengęs veidą su šaliku, ir toliau reikalavo B. S. jo dokumentų jį pastumdamas į krūtinę, bei išversdamas kambaryje buvusius daiktus, o iš A. U. – pinigų, įremdamas pastarajam pneumatinį pistoletą į galvą, kuomet asmuo dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas ne mažiau, negu tris kartus sudavė A. U. su rankomis į krūtinę bei filmavo jį su savo mobiliojo ryšio telefonu. Po to B. S. D. G. atidavė savo (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), o D. G., išvertė kambaryje buvusius daiktus ieškodamas A. U. dokumentų ir grynųjų pinigų, po ko anglų kalba pasakė, kad tuoj atvažiuos policija ir juos išveš. Po to jie visi, t. y. D. G., D. M. ir asmenys dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš įvykio vietos pasišalino pagrobdami B. S. priklausantį turtą- jo vardu išduotą (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), 50 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG DUOS, IMEI (duomenys neskelbtini)/IMEI (duomenys neskelbtini), 20 eurų vertės, su dviem SIM kortelėmis viduje: EŽYS, 1 euro vertės, ir PILDYK, 1 euro vertės. Taip pat pagrobdami A. U. priklausantį turtą - 300 eurų grynųjų pinigų, A. U. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, Nr. (duomenys neskelbtini), 60 eurų vertės, A. U. vardu išduotą leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 9 eurų vertės. Taip pat pagrobdami nukentėjusiajam – (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M., kurio nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje nebuvo, kadangi jis pabėgo iš buto pro balkoną, priklausantį turtą - 585 eurus grynųjų pinigų, mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI P8 SMART, 230 eurų vertės, su SIM kortele LABAS viduje, 3 eurų vertės, vyrišką rudos spalvos rankinę, 70 eurų vertė, su joje buvusia vyriška rudos spalvos dirbtinės odos pinigine "Armany", 10 eurų vertė, kurioje buvo 1000 eurų grynųjų pinigų, A. M. vardu išduotas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas, 30 eurų vertės, ir A. M. vardu išduotos (duomenys neskelbtini) banko kortelės: BPOST banko kreditinė kortelė Mastercard, BPOST banko kortelė Mistrocard, BELFIUS banko kortelė Visacard, bendros 12 eurų vertės. Tokiu būdu kaltinamieji, įsibrovę į patalpą - butą, panaudodami fizinį smurtą, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą ir peilį pagrobė svetimą - nukentėjusiajam B. S. priklausantį turtą bendros 72 eurų vertės, nukentėjusiajam A. U. priklausantį turtą bendros 369 eurų vertės, nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtą bendros 1940 eurų vertės, bei pagrobė fizinių asmenų dokumentus – B. S. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), A. U. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. U. vardu išduotą leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 9 eurų vertės.

D. G. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo vieną plastikinį užspaudžiamą maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,311 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 22,18 %), kurį laikė su savimi iki 2017-01-24, 15.50 val., kol bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu savanoriškai pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnams. Ši nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti apeliaciniuose skunduose nurodytais pagrindais. Prokuroras prašė skundus atmesti. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Apeliaciniai skundai tenkintini dalinai.

D. G. ir D. M. veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmenimis dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, vienam iš asmenų dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas palenkus šiuos visus asmenis daryti nusikalstamą veiką, neteisėtai, atvirai, panaudodami smurtą prieš savininko įgaliotų asmenų valią įsibrovė į butą. 2016-12-13, apie 00.30 val., iš anksto suplanavę, t. y. D. G. apsivilkus švarką ir pasiėmus D. M. jam perduotą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos pneumatinį pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą karinius veiksmus imituojančio žaidimo „Strikeball“ („Airsoft“) žaidimui, o D. M. užsidėjus kaukę ant galvos ir pasiėmus savo pramoninės gamybos pneumatinį automatą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą karinius veiksmus imituojančio žaidimo „Strikeball“ („Airsoft“) žaidimui, ir, atvykę iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeniui dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas pasilikus lauke, prie minėto buto esančio balkono, kad jo niekas iš bute esančių asmenų neatpažintų ir tikslu stebėti, kad niekas iš buto nepabėgtų, D. G. kartu su D. M., ir asmenimis dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas įsibrovė į minėtą butą, t. y. D. G. paskambino į buto duris ir prisistatė policijos pareigūnu, o nukentėjusiajam – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. U. atidarius buto duris, jie visi, t. y. D. G., D. M. ir asmenys dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas įsiveržė į vidų nustumdami buto duris ir A. U. bei (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį J. O.. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 165 str. 1 d.

D. G. ir D. M. veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmenimis dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, vienam iš asmenų dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas palenkus šiuos visus asmenis daryti nusikalstamą veiką, 2016-12-13, apie 00.30 val., po to, kai neteisėtai įsibrovė į butą esantį (duomenys neskelbtini), panaudodami peilį, fizinį smurtą, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą turtą bei pagrobė fizinių asmenų dokumentus. D. G. grasinant bute buvusiems asmenims pneumatiniu pistoletu, o D. M. grasinant bute buvusiems asmenis pneumatiniu automatu, D. G. anglų kalba liepė bute buvusiems A. U., J. O. ir nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui B. S. gultis ant grindų veidais į žemę teigdamas, kad jie yra iš policijos ir ieško bute esančių nelegaliai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių užsienių valstybių piliečių, bei reikalaudamas visų pateikti asmens dokumentus. Po ko asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas priėjo prie buto virtuvėje buvusio B. S., paėmė virtuvinį peilį, savo kaire ranka griebė B. S. už drabužių, dešinėje rankoje laikydamas minėtą peilį ir jį priremdamas B. S. prie gerklės, paėmė pastarąjį už pakarpos ir paguldė ant grindų veidu į žemę priešais vonios kambarį, po ko nutempė B. S. į J. O. kambarį, kuriame ant grindų veidu į žemę gulėjo J. O. ir kuriame buvo D. G. ir reikalavo B. S. pateikti savo asmens dokumentus, o pastarajam pasakius, kad šie yra kitame kambaryje, D. G. paėmęs B. S. už pakarpos, nutempė jį į kitą kambarį, kuriame ant grindų veidu į žemę gulėjo A. U., kurį su pneumatiniu automatu kontroliavo D. M.. Tuo metu J. O. kambaryje jo stebėti liko asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, kuris buvo užsidengęs veidą su šaliku, ir toliau reikalavo B. S. jo dokumentų jį pastumdamas į krūtinę, bei išversdamas kambaryje buvusius daiktus, o iš A. U. – pinigų, įremdamas pastarajam pneumatinį pistoletą į galvą, kuomet asmuo dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas ne mažiau, negu tris kartus sudavė A. U. su rankomis į krūtinę bei filmavo jį su savo mobiliojo ryšio telefonu. Po to B. S. D. G. atidavė savo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), o D. G., išvertė kambaryje buvusius daiktus ieškodamas A. U. dokumentų ir grynųjų pinigų, po ko anglų kalba pasakė, kad tuoj atvažiuos policija ir juos išveš. Po to jie visi, t. y. D. G., D. M. ir asmenys dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš įvykio vietos pasišalino pagrobdami B. S. priklausantį turtą- jo vardu išduotą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), 50 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG DUOS, IMEI (duomenys neskelbtini)/IMEI (duomenys neskelbtini), 20 eurų vertės, su dviem SIM kortelėmis viduje: EŽYS, 1 euro vertės, ir PILDYK, 1 euro vertės. Taip pat pagrobdami A. U. priklausantį turtą - 300 eurų grynųjų pinigų, A. U. vardu išduotą Pakistano piliečio pasą, Nr. (duomenys neskelbtini), 60 eurų vertės, A. U. vardu išduotą leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 9 eurų vertės. Taip pat pagrobdami nukentėjusiajam – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. M., kurio nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje nebuvo, kadangi jis pabėgo iš buto pro balkoną, priklausantį turtą - 585 eurus grynųjų pinigų, mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI P8 SMART, 230 eurų vertės, su SIM kortele LABAS viduje, 3 eurų vertės, vyrišką rudos spalvos rankinę, 70 eurų vertė, su joje buvusia vyriška rudos spalvos dirbtinės odos pinigine "Armany", 10 eurų vertė, kurioje buvo 1000 eurų grynųjų pinigų, A. M. vardu išduotas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas, 30 eurų vertės, ir A. M. vardu išduotos (duomenys neskelbtini) banko kortelės: BPOST banko kreditinė kortelė Mastercard, BPOST banko kortelė Mistrocard, BELFIUS banko kortelė Visacard, bendros 12 eurų vertės. Tokiu būdu kaltinamieji, įsibrovę į patalpą - butą, panaudodami peilį, fizinį smurtą, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą - nukentėjusiajam B. S. priklausantį turtą bendros 72 eurų vertės, nukentėjusiajam A. U. priklausantį turtą bendros 369 eurų vertės, nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtą bendros 1940 eurų vertės, bei pagrobė fizinių asmenų dokumentus – B. S. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), A. U. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. U. vardu išduotą leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) Karalystės, Nr. (duomenys neskelbtini), 9 eurų vertės. Tuo padarė nusikaltimus numatytu BK 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.

Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog D. G. ir D. M. į patalpą įsibrovė ir smurtą prieš nukentėjusiuosius panaudojo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir būdu. Apeliantai taip pat neginčija ir aplinkybės, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje jų bendrininkai, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagrobė iš nukentėjusiųjų nuosprendyje nurodytą turtą ir dokumentus. Taigi, abiejų apeliaciniu skundų dalykas iš esmės yra tas pats- tai fakto klausimas- ar abu apeliantai, būdami patalpoje, į kurią įsibrovė kartu su kitais bendrininkais, suvokė, jog susitarimas su pastaraisiais „pagąsdinti“ nukentėjusiuosius peraugo į plėšimą ir dokumentų grobimą ar ne. Kitas apeliacinio skundo dalykas- teisės klausimas- koks baudžiamasis įstatymas turi būti pritaikytas kvalifikuojant kaltinamųjų veiksmus ir kokia skirtina bausmė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvada, kad D. G. ir D. M. suvokė, jog bendrais veiksmais dalyvauja pagrobiant nukentėjusiųjų turtą bei asmens dokumentus. Nors patys turto ir asmens dokumentų iš nukentėjusiųjų jie negrobė, tačiau pritarė kitų bendrininkų veiksmams bei, naudodami fizinę bei psichinę prievartą, tokiu būdu atliko jiems inkriminuotų nusikaltimų bendravykdytojų vaidmenis. Išvada, kad apeliantai suvokė jog įsibrovimas su tikslu „pagąsdinti“ nukentėjusiuosius peraugo į plėšimą pagrįsta nukentėjusiųjų A. U., B. S. ir liudytojo J. O. parodymais. Nukentėjusysis A. U. parodė, kad kai atidarė duris, užpuolikai pradėjo klausinėti, kur jų pinigai ir dokumentai. Nukentėjusysis B. S. nurodė, kad įsibrovę į butą asmenys reikalavo, kad jie gultų ant žemės, reikalavo dokumentų, apieškojo visus namus, klausė kur pinigai, viską pasiėmė. Liudytojas J. O. teismui paaiškino, kad girdėjo kaip užpuolikai vis rėkė, kur pinigai. Jis nematė, kaip ėmė pinigus, bet kai jie išvyko, draugų kambarys buvo apverstas. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad girdėjo, kad A. kambaryje kažkas pradėjo atidarinėti stalčius, vartyti daiktus ir klausinėti, kur yra pinigai. Suprato, kad kažkas ieško pinigų.

Taigi, visi trys buto gyventojai, užpuolimo metu buvę skirtingose buto patalpose, patvirtino, kad įsibrovę asmenys reikalavo pinigų, dokumentų, vertė daiktus jų ieškodami. Iš bylos medžiagos matyti, kad butas nedidelis- tai dviejų kambarių patalpa su virtuve ir koridoriumi. Įvykio metu tiek kaltinamieji, tiek buto gyventojai buvo skirtingose patalpose ir pinigų bei dokumentų reikalavimas buvo girdimas visur. Kaltinamieji negalėjo negirdėti ir nematyti paminėtų savo bendrininkų veiksmų, tačiau savo veiksmų nenutraukė, taip atimdami nukentėjusiesiems galimybę priešintis. Tokie D. G. ir D. M. veiksmai, kaip teisingai vadovaudamasis kasacine praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2012, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-235/2001), nustatė pirmosios instancijos teismas, peraugo į bendrininkavimą plėšime ir dokumentų pagrobimą ir turi būti kvalifikuojamas pagal BK 180 str.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė galimybę, kad pinigus ir dokumentus pagrobė A. Z. savo trumpo apsilankymo prieš įsibrovimą į butą metu. Pirmiausia tai, kad pinigai ir dokumentai pagrobti apeliantų ir jų bendrininkų įsibrovimo metu, patvirtina tai, ką girdėjo bei matė nukentėjusieji ir liudytojas J. O., t. y. kad būtent apeliantų bendrininkai reikalavo pinigų ir dokumentų, jų ieškojo, o jiems pasišalinus, nukentėjusieji ir pasigedo kaltinime nurodyto turto ir dokumentų. Antra- pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teismo posėdyje apklausti asmenys patvirtino, kad A. Z. bute pabuvo vos kelias minutes, joks konfliktas tarp jo ir A. U. tuo metu nevyko ir niekas nematė, kad jis būtų paėmęs kokius nors daiktus ar dokumentus.

Dėl plėšimo kvalifikuojančio požymio - įsibrovimo į patalpą.

Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „/.../ byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas kaltinamųjų aiškinimas, jog jie į minėtą butą atvyko tikslu pagąsdinti nukentėjusiuosius. /.../ Šioje byloje taip pat nėra nustatyta, kad kaltinamieji, prieš įsibraudami į butą, susitarė pagrobti iš nukentėjusiųjų pinigus ar kitą turtą“, tačiau D. G. ir D. M. nuteisti pagal BK 180 str. 2 d. už tai, kad plėšimą padarė įsibraudami į patalpą. Tokį apeliantų veiksmų kvalifikavimą pirmosios instancijos teismas argumentavo tuo, kad susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino įstatymą. Nors įstatymas ir nereikalauja išankstinio bendrininko susitarimo, tačiau šis susitarimas bet kokiu atveju žodžiu, kokliudentiniais veiksmais ar kitaip turi įvykti iki kol bendrininkai baigs realizuoti nusikaltimo objektyviąją pusę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jie įsibrovė į patalpą, neturėdami tyčios padaryti plėšimą ar dokumentų pagrobimą, todėl apeliantams nėra pagrindo inkriminuoti šį plėšimo kvalifikuojantį požymį. Be to, nėra pagrindo nagrinėti klausimą dėl išankstinio susitarimo įsibrauti į butą plėšimo tikslu dar ir dėl to, kad neaišku, ar apeliantų bendrininkai patys tokį išankstinį tikslą turėjo. Pavyzdžiui, liudytoju apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas galimas šio nusikaltimo bendrininkas A. J. nurodė, kad atėjimo į butą priežastis buvo kažkoks konfliktas tarp A. Z. ir kažkurio iš buto gyventojų, bet ne plėšimas. Baudžiamoji byla apeliantų galimų bendrininkų atžvilgių neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir tokio klausimo svarstymas šioje byloje išeina už nagrinėjimo teisme ribų (BPK 255 str.).

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas šalina iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsibrovimo į gyvenamąją patalpą kvalifikuojantį požymį, bei tą dalį, kurioje apeliantams inkriminuojamas išankstinis tikslas įsibrauti į gyvenamąją patalpą plėšimo ir dokumentų pagrobimo tikslu.

Pašalinus plėšimą kvalifikuojantį požymį D. G. ir D. M. veiksmų kvalifikacija pagal BK 180 str. 2 d. nekeičiama, nes plėšimas padarytas panaudojant peilį, kas taip pat yra BK 180 str. 2 d. numatytas kvalifikuojantis požymis. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad tuomet, kai apeliantai įsibrovė į butą, vienas iš jų bendrininkų panaudojo peilį. Apeliantai tai matė, suvokė bendrininko, naudojusio peilį veiksmų esmę, t. y. kad įrankis panaudojamas plėšimui, savo veiksmų nenutraukė ir taip tapo asmens, panaudojusio plėšimui peilį bendrininkais. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, remdamasis nukentėjusiųjų parodymais. Visų nukentėjusiųjų parodymai iš esmės sutampa, jie vienodai apibūdina apeliantų bendrininką, turėjusį peilį kaip žemo ūgio, agresyvų vyrą be kaukės. Nurodo, kad šis vyras turėjo peilį visą laiką, kol buvo bute, reikalavo pinigų, dokumentų. Tokie parodymai yra patikimi ir gali būti pripažinti įrodymu, kad plėšimas padarytas panaudojant peilį.

Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vienas iš įsibrovusių vyrų buvo žemas, apie 160 cm ūgio, be kaukės, dešinėje rankoje jis laikė peilį, didelį, apie 50 cm. Jis tuos vyrus matė iš tolo. Jie kažką sakė, gal rusiškai ar lietuviškai, jis nesuprato, tik suprato, kad liepė buvusiems bute pasidėti rankas už galvos ir pasilenkti. Pamatęs tuos du vyrus su ginklu ir peiliu, jis nuėjo į balkoną, be batų, su kelnėmis ir megztiniu, iššoko pro balkoną ir pabėgo.

Dėl apeliantų veiksmų, susijusių su įsibrovimu į gyvenamąją patalpą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad D. G. ir D. M. veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmenimis dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, vienam iš asmenų dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas palenkus šiuos visus asmenis daryti nusikalstamą veiką, 2016-12-13, apie 00.30 val., iš anksto suplanavę, t. y. D. G. apsivilkus švarką ir pasiėmus D. M. jam perduotą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos pneumatinį pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą karinius veiksmus imituojančio žaidimo „Strikeball“ („Airsoft“) žaidimui, o D. M. užsidėjus kaukę ant galvos ir pasiėmus savo pramoninės gamybos pneumatinį automatą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą karinius veiksmus imituojančio žaidimo „Strikeball“ („Airsoft“) žaidimui, atvykę iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeniui dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas pasilikus lauke, prie minėto buto esančio balkono, kad jo niekas iš bute esančių asmenų neatpažintų ir tikslu stebėti, kad niekas iš buto nepabėgtų, D. G. kartu su D. M., ir asmenimis dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas įsibrovė į minėtą butą, t. y. D. G. paskambino į buto duris ir prisistatė policijos pareigūnu, o nukentėjusiajam – (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. U. atidarius buto duris, jie visi, t. y. D. G., D. M. ir asmenys dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas įsiveržė į vidų nustumdami buto duris ir A. U. bei (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį J. O., kuriam nusikalstama veika jokia žala nepadaryta.

Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantai neginčija ir pripažįsta, kad nors ir neturėdami plėšimo tikslo, į gyvenamąją patalpą įsibrovė neturėdami teisėto pagrindo, t. y. pažįstamo A. Z. prašymu norėdami „pagąsdinti“ buto gyventojus. Kaip jau minėta šiame sprendime anksčiau, plėšimo požymių šiuose D. G. ir D. M. veiksmuose nenustatyta. Tačiau D. G. ir D. M. savo veiksmais pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (LR Konstitucijos 24 str.). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų veiksmų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (kasacinė byla Nr. 2K-37-942/2015).

Taigi apeliantų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 165 str. 1 d. sudėtis – jie panaudodami smurtą įsibrovė į gyvenamąją patalpą, neturėjo tam teisėto pagrindo ir veikė tiesiogine tyčia t. y. suvokė, kad neteisėtai, prie buto gyventojų valią įsibrauną į jo gyvenamąją patalpą ir to siekė. Nusikaltimo motyvas nėra nustatytas, tačiau tai nėra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 165 str. 1 d. požymis.

D. M. ir D. G. savo skunduose prašo perkvalifikuoti jų veiksmus pagal BK 146 str. 2 d. BK 146 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė žmogui laisvę. Šioje dalyje apeliaciniai skundai atmestini. BK 146 str. 2 d. numatyto nusikaltimo subjektyvioji pusė yra tiesioginė tyčia- kaltininkas suvokia, kad neteisėtais veiksmais atima kito žmogaus laisvę ir to siekia. Tačiau kaip matyti iš jau išnagrinėtų įrodymų, apeliantams esant bute, kai jų bendrininkų veiksmai peraugo į plėšimą ir apeliantai prie šių veiksmų prisijungė, nukentėjusiųjų laisvės atėmimas- t. y. jų suguldymas ant grindų, bauginant peiliu, šaunamųjų ginklų modeliais ir žodžiu, buvo priemonė užvaldyti nukentėjusiųjų turtą ir dokumentus. Tokie veiksmai, nors ir susiję su neteisėtu nukentėjusiųjų laisvės atėmimu buvo tik priemonė užvaldyti turtą ir dokumentus, t. y. apeliantų kaltės forma šioje dalyje buvo netiesioginė tyčia. Todėl D. M. ir D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d.

Dėl bausmių.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad D. G. ir D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nuosprendis šios dalyje neapskųstas, todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo nesvarsto apeliantų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimo.

Pagal BK 180 str. 2 d. D. G. ir D. M. skirta laisvės atėmimo bausmė, kuri ženkliai mažesnė už sankcijos vidurkį ir artima sankcijos minimumui. Todėl dar labiau švelninti už šį nusikaltimą skirtą bausmę, net ir pašalinus vieną kvalifikuojantį požymį- įsibrovimą į patalpą, nėra pagrindo

Pagal BK 302 str. 1 d. D. G. ir D. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė, nors įstatymo sankcija numato alternatyvias bausmes- baudą arba areštą. Griežčiausios bausmės rūšies skyrimas už šį nusikaltimą nemotyvuotas ir apeliacinės instancijos teismo nuomone už šį nusikaltimą skirta bausmė yra per griežta, skirta nesilaikant BK 55 str. Pagal šį įstatymą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai anksčiau neteisti, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau nusikaltimas padarytas panaudojant smurtą, už šį nusikaltimą skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, kad D. G. ir D. M. veiksmai, smurtu įsibraunant į nukentėjusiųjų būstą kvalifikuotini ne pagal BK 180 str. 2 d., o kaip lengvesnis nusikaltimas- pagal BK 165 str. 1 d. BK 165 str. 1 d. numatyta veika yra nesunkus nusikaltimas, už kurį numatyta viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmė. Remiantis tais pačiais motyvais, kurie išdėstyti skiriant bausmę pagal BK 302 str. 1 d., D. G. ir D. M. pagal BK 165 str. 1 d. skiriama arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.

Nuteistasis D. G. jam pagal BK 259 str. 2 d. skirtos bausmės neskundė, todėl dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

D. G. ir D. M. skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes BK 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. numatytos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį (BK 63 str. 5 d. 1 p.), o likusios nusikalstamos veikos labai skiriasi nuo pirmųjų pagal savo pavojingumą ir priskirtos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 11 str. (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

D. G. ir D. M. padaryta veika, numatyta BK 180 str. 2 d. priskirta prie sunkių. Nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 75 str. 1 d. (201-03-19 įstatymo Nr. XII-1544 redakcija) numatė, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu už vieną ar kelis sunkius nusikaltimus, jei laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. D. G. ir D. M. anksčiau neteisti, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, tikėtina, kad taikant jiems pakankamai griežtus įpareigojimus, bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus jos atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 328 str. 1 d. 1 p., 2 p., 326 str. 2 d. 2 p., nusprendė:

D. G. ir D. M. apeliacinius skundus tenkinti dalinai.

Pakeisti 2018-06-01 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendį.

pripažinti kaltu pagal BK 165 str. 1 d. ir skirti 45 parų areštą;

pagal BK 302 str. 1 d. skirti 45 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., pagal BK 165 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. skirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti su 2018-06-01 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. ir 259 str. 2 d. skirtomis bausmėmis ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu;

- dirbti;

- nebendrauti su D. M. ir A. J.;

- nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

pripažinti kaltu pagal BK 165 str. 1 d. ir skirti 45 parų areštą;

pagal BK 302 str. 1 d. skirti 45 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., pagal BK 165 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. skirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti su 2018-06-01 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. skirta bausme ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

- neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu;

- dirbti;

- nebendrauti su D. G. ir A. J.;

- nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų;

- uždrausti turėti, naudoti, įsigyti karinius veiksmus imituojančiam žaidimui „Strikeball“ („Airsoft“) skirtas ginklų kopijas ir visą kitą šiam žaidimui skirtą įrangą.

Likusioje dalyje 2018-06-01 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą ir apeliacinius skundus atmesti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.