Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-03-18 · Byla Nr. ATP-180-380/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.1.-73-201/2015Nutarimas · 2015-01-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-180-380/2015Nutartis · 2015-03-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-18
Bylos Nr.
ATP-180-380/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04394-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-180-380/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04394-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2014 m. lapkričio 26 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, vykdydama individualią veiklą pagal verslo liudijimą, adresu (duomenys neskelbtini), savo individualioje veikloje, nesudariusi rašytinės darbo sutarties, leido dirbti juvelyrinių dirbinių priėmėjos pareigose L. Š.. L. Š. R. P. individualioje veikloje dirbo nuo 2012-03-01 iki 2014-11-13 d. už 100 Lt mėnesinį darbo užmokestį. L. Š. dirbo adresu (duomenys neskelbtini). Darbo dienos trukmė sudarydavo apie 4 val. R. P. su L. Š. aptarė būtinąsias darbo sąlygas – darbo vietą, darbo funkcijas ir darbo užmokestį ir leido dirbti jai nesudariusi rašytinės darbo sutarties bei apie L. Š. įdarbinimo pradžią neinformavo VSDFV teritorinio skyriaus. Tokiu būdu R. P. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 2 ir 3 d. nuostatas, t. y. jos vykdomoje individualioje veikloje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas DK 98 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutarimu nutraukė R. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustačius administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą ir paskirti R. P. nuobaudą, numatytą ATPK ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos ribose. Teigia, kad priimdamas nutarimą teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai ištyrė administracinio teisės pažeidimo medžiagą. L. Š. parodė, kad patikrinimo metu dirbo juvelyrų dirbtuvėse turėdama įsigijusi Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. Iš klientų priimdavo užsakymus, juos perduodavo juvelyrui, juvelyro naudai priimdavo pinigus, išrašydavo kvitus. R. P. L. Š. mokėjo 100 Lt darbo užmokesčio. L. Š. turėjo teisę vykdyti individualią veiklą, suteikianti teisę vykdyti papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamybos, laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių taisymo, kitą, niekur kitur nepriskirtą, verslui būdingų paslaugų veiklą. Verslo liudijimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla. Įsigijus verslo liudijimą ar įregistravus individualią veiklą pagal pažymą vykdoma veikla yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojų santykių. Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, jis nėra pavaldus jo paslaugas perkančio asmens vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta ir pan. Verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojų santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų. Tačiau nustačius darbo sutarties požymius, verslo liudijimo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. P. ir L. Š. turėjo verslo liudijimus, tačiau L. Š. savarankiškai veiklos nevystė. L. Š. dirbo R. P. naudai: iš klientų priimdavo juvelyrinių dirbinių užsakymus gamybai, taisymui, išrašydavo užsakymų kvitus, gautus iš klientų grynuosius pinigus atiduodavo juvelyrui su užsakymais ir pan. Teigia, kad L. Š. reguliariai atlikinėjo R. P. naudai sutartus darbus, už kuriuos gaudavo atlyginimą, tačiau raštu darbo sutartis nebuvo sudaryta. Darbo santykiai tarp R. P. ir L. Š. laikytini tęstinio pobūdžio. Mano, kad yra visi darbo teisių santykių esminiai reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nenustačius administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., įvykio ir sudėties.

R. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji vykdydama individualią veiklą pagal verslo liudijimą, savo individualioje veikloje, nesudariusi rašytinės darbo sutarties, leido dirbti juvelyrinių dirbinių priėmėjos pareigose L. Š.. L. Š. R. P. individualioje veikloje dirbo nuo 2012-03-01 iki 2014-11-13 d. už 100 Lt mėnesinį darbo užmokestį. L. Š. dirbo adresu (duomenys neskelbtini). Darbo dienos trukmė sudarydavo apie 4 val. R. P. su L. Š. aptarė būtinąsias darbo sąlygas – darbo vietą, darbo funkcijas ir darbo užmokestį ir leido dirbti jai nesudariusi rašytinės darbo sutarties bei apie L. Š. įdarbinimo pradžią neinformavo VSDFV teritorinio skyriaus.

R. P. teigė, jog su L. Š. nebuvo sudariusi darbo sutarties, nes L. Š. vykdė individualią veiklą, buvo sudariusios paslaugų teikimo sutartį, mokėjo už teikiamas paslaugas 100 Lt. L. Š. patvirtino R. P. parodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. ir L. Š. 2012 m. kovo 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurioje numatyta, kad L. Š. teikia šias paslaugas: klientų konsultavimą, aukso, sidabro tikrinimą, svėrimą, kvito išrašymą, gaminių priėmimą ir atidavimą, pinigų priėmimą ir perdavimą (b. l. 20). L. Š. nuo 2012 m. vasario 28 d. vykdo individualią veiklą. Tai patvirtino Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). R. P. ir L. Š. teigia, kad nebuvo nustatytas darbo laikas. L. Š. į darbą ateidavo jai patogiu laiku.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. Š. savarankiškai veiklos nevystė, o dirbo R. P. naudai: iš klientų priimdavo juvelyrinių dirbinių užsakymus gamybai, taisymui, išrašydavo užsakymų kvitus, gautus iš klientų grynuosius pinigus atiduodavo juvelyrui su užsakymais ir pan., ir gaudavo atlyginimą. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. individuali veikla apibūdinama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, t. y. jis nėra pavaldus jo paslaugas perkančio asmens vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta, paslaugas gyventojas gali atlikti bet kuriuo sau patogiu metu ir pan.

Kaip matyti, L. Š. nebuvo nustatytos konkrečios darbo valandos, suteiktos darbo priemonės, vykdomai veiklai patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuomojosi pati. L. Š. su R. P. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurioje už paslaugų teikimą numatytas užmokestis. Byloje esančios sąskaitos faktūros patvirtina, kad R. P. L. Š. mokėdavo už suteiktas paslaugas pagal sutartį (b. l. 26-37). Be to, iš L. Š. metinės pajamų deklaracijos už 2013 m. matyti, kad ji deklaravo pajamas iš individualios veiklos. Įvertinus tai, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog tarp L. Š. ir R. P. buvo pavaldumo santykiai, L. Š. dirbo savarankiškai. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė