Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei L. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės raj., LR pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji, vykdydama individualią veiklą pagal verslo liudijimą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savo individualioje veikloje, nesudariusi rašytinės darbo sutarties, leido dirbti juvelyrinių dirbinių priėmėjos pareigose L. Š.. L. Š. R. P. individualioje veikloje dirbo nuo 2012-03-01 iki 2014-11-13 d. už 100 Lt mėnesinį darbo užmokestį. L. Š. dirbo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Darbo dienos trukmė sudarydavo apie 4 val. R. P. su L. Š. aptarė būtinąsias darbo sąlygas – darbo vietą, darbo funkcijas ir darbo užmokestį ir leido dirbti jai nesudariusi rašytinės darbo sutarties bei apie L. Š. įdarbinimo pradžią neinformavo VSDFV teritorinio skyriaus. Tokiu būdu R. P. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 2 ir 3 d. nuostatas, t.y. jos vykdomoje individualioje veikloje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas DK 98 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su L. Š. nebuvo sudarę darbo sutarties. Buvo sutarę, ką atliks. L. Š., bet pastaroji nedirbo kiekvieną dieną. L. Š. priimdavo užsakymus, dirbinius, į darbą ateidavo ir išeidavo skirtingu laiku. Kai L. Š. nebuvo, jie patys dirbdavo. Viskas buvo toje pačioje patalpoje. L. Š. sakė, kad turi dokumentą patvirtinantį, kad gali dirbti ir aptarnauti klientus. L. Š. jiems išrašydavo paslaugų kvitą - 100 Lt sumai. Tai galėjo būti priėmimo kvitas. Ji turi išrašytus kvitus. Kvitai buvo išrašomi maždaug mėnesiui, nuo 2012 metų. L. Š. turėjo darbo vietą, bet jei jos nebūdavo, tai jie patys ten sėdėjo. Mokėjo patalpų nuomos mokestį, L. Š. mokėjo taip pat. Nuomos sutartį sudarydavo kiekvienas atskirai.

Liudytoja L. Š. paaiškino, kad pradėjo dirbti nuo 1998 metų (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje. Įmonė buvo perplanuota į UAB`ą. UAB buvo likviduotas. Keli juvelyrai pasiliko. 2012 metais buvo patikrinimas iš mokesčių inspekcijos. Tikrintojai sakė, kad ji negali taip dirbti, reikia individualios veiklos pažymos. Tada ji išsiėmė individualios veiklos pažymą, taip pat buvo išsiėmusi prabavimo rūmų licenciją darbui. Su R. P. buvo pasirašę sutartį, kokias ji paslaugas teiks. Buvo patikrinimas 2014 m. lapkričio 13 d., iki tol galvojo, kad viską teisingai daro. Ji konsultavosi Mokesčių inspekcijoje, kaip dirbti, ir tuomet išsiėmė individualios veiklos pažymą. Ne kiekvieną dieną dirbdavo. Ji išrašydavo sąskaitą faktūrą, pildydavo kasos išlaidų ir pajamų apskaitos žurnalą už atliekamus darbus. Už paslaugas ji išrašydavo sąskaitą faktūrą ir juvelyrai jai sumokėdavo. Yra kelios R. P. sąskaitos faktūros, kurias ji turi išsaugojusi. Taip pat turi žurnalą, kur veda sąskaitas. Ne kiekvieną mėnesį sąskaitos-faktūros buvo išrašytos. Buvo mokėjusi 400 Lt R. P., nes tai buvo pavėluotas atsiskaitymas. Antrąjį sąskaitos egzempliorių ji įteikdavo R. P.. Deklaravo pajamas už 2013 metus. Už 2014 metus birželio, liepos, rugpjūčio, spalio po 100 Lt už paslaugas jai sumokėjo R. P.. Išsiėmus atitinkamą veiklos pažymą, tai buvo paslaugų teikimas. Kurį laiką vykdė veiklą ir pagal verslo liudijimą, bet jai pasakė, kad pagal verslo liudijimą negali dirbti. 2014-11-13 paaiškinime ji parašė, kad žmonės jai už paslaugas sumoka. Juvelyrai yra pasidalinę specializuotomis sritimis, ji klientus konsultuodavo įvairiais klausimais ir ateidavo į darbą jai patogiu laiku. Punktas dirbo 9-18 valandomis. Tos sąlygos jiems prasidėjo, kai likvidavosi UAB. Keletas juvelyrų pasiliko (duomenys neskelbtini). Yra keletas darbų, kuriuos ji gali ir sugeba atlikti, pavyzdžiui, verti perlus, nes yra baigusi meno studijas. Patikrinimo metu visus dokumentus pateikė. Prabavimo rūmai juos tikrina per metus kelis kartus. Jai nuostabą sukėlė, kai atėjo tikrinti iš mokesčių inspekcijos. Ji išsigando to tikrinimo, FNNT, Mokesčių inspekcijos. Inspektorė padėjo parašyti paaiškinimą, bet dėl nurodyto darbo užmokesčio, tai čia tik tokia formuluotė.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė L. M. paaiškino, kad tarp R. P. ir L. Š. egzistavo darbo santykiai. Buvo nustatytas darbo laikas. Be to atkreipia dėmesį, kad L. Š. nėra deklaravusi pajamų, gautų iš individualios veiklos už 2013 metus, todėl teismo prašo pripažinti R. P. kalta, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. bei paskirti atitinkamą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla R. P. atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Kaip jau minėta, siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ATPK 41³ straipsnį kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t.y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 str. (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių.

Iš visumos surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia kaltę, jog L. Š. buvo jos darbuotoja. R. P. neneigia mokėjusi L. Š. 100 Lt per mėnesį, tačiau jos teigimu, L. Š. tose pačiose patalpose vykdė individualią veiklą, ir ji jai mokėdavo ne už darbą, o už teikiamas paslaugas. Be to, R. P. tvirtinimu, L. Š. į darbą ateidavo įvairiu laiku (b. l. 14-15). Iš esmės R. P. teiginius patvirtino ir liudytoja L. Š., nurodydama, kad ji adresu (duomenys neskelbtini), vykdė individualią veiklą ir su R. P. buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį. Taip pat nurodė, kad jai nustatyto darbo laiko nebuvo (b. l. 29). Nors, R. P. paaiškinimai užfiksuoti 2014-11-21 paaiškinime ir duoti teismo posėdžio metu, skiriasi, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu R. P. nurodytomis aplinkybėmis, nes jas patvirtina tiek liudytoja L. Š., tiek kiti byloje esantys įrodymai. Iš 2012-01-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2012/1 matyti, kad L. Š. nuomavosi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 200 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį (b. l. 30-32), o 2012-03-01 sutartis patvirtina, kad L. Š. sudarė su R. P. paslaugų teikimo sutartį dėl klientų konsultavimo, aukso, sidabro tikrinimo ir svėrimo, kvito išrašymo, gaminių priėmimo-atidavimo, pinigų priėmimo-perdavimo (b. l. 20). Be to, L. Š. pateikė teismui sąskaitas-faktūras už R. P. suteiktas paslaugas pagal minėtą sutartį. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje nurodyta, kad L. Š. nuo 2012-02-28 vykdo individualią veiklą (b. l. 24), o pateikta metinė pajamų deklaracija už 2013 m., paneigia aplinkybę, kad L. Š. nedeklaravo pajamų iš individualios veiklos (b. l. 23). Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje individuali veikla apibrėžiama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Savarankiška veikla pasireiškia tuo, kad asmuo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, t.y. jis nėra pavaldus jo paslaugas perkančio asmens vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta, nėra nustatytas darbo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad L. Š. nebuvo nustatytos konkrečios darbo valandos, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog tarp L. Š. ir R. P. buvo pavaldumo santykiai, taip pat į tai, kad L. Š. vykdomai veiklai patalpas nuomavosi pati, o be R. P. teikiamų paslaugų, ji dar užsiėmė prabavimu, darytina išvada, kad L. Š. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dirbo savarankiškai, nekeliant reikalavimo paklusti atitinkamai darbo tvarkai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d. R. P. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 41³ str. 1 d., R. P. atžvilgiu, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.