Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. B., jo atstovui advokatui Aidui Venckui, atsakovei V. R., jos atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei V. R., trečiajam asmeniui V. M., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovė jam pasiūlė išsivežti tėvą trumpam pagyventi pas ją, jis sutiko, nes pačiam tuo metu buvo sunku. Kai reikėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus, jis nuvyko tėvo parvežti. Tėvas atrodė normaliai, tačiau, kai parvyko į namus net kaimynų nepažino. Akcijų paveldėjimo dokumentų jie nesutvarkė, nes tėvas nesugebėjo parašyti savo pavardės ir pasirašyti. Su tėvu susikalbėti galėjo tik dėl būtiniausių reikalų. Iki pat mirties tėvas tvirtino, kad Ignalinoje jis nieko nepasirašė. Tėvas visą savo gyvenimą piktnaudžiavo alkoholiu, nešė iš namų daiktus, maistą, net šaldytuvą teko rakinti. Nuo alkoholizmo jis nebuvo gydytas, nes pats savęs alkoholiku nelaikė. Atsakovei toks tėvo gyvenimo būdas buvo žinomas. Iki tėvo išvežimo ji lankydavo jį, atveždavo jam maisto, tačiau dažniausiai lankė atsakovės dukra. Jis padėjo tėvui kiek galėjo, kviesdavosi kaimynus į pagalbą, kvietė medikus. Prieš išvykstant į Ignaliną, tėvui skaudėjo koją, jis sėdėjo ratukuose.

Teismo posėdyje atsakovė papildomai paaiškino, kad ji lankė brolį apie vienerius metus. Ji prižiūrėjo brolį, jį prausė, tvarkė namus, nes jis buvo apleistas. Dukra jam vežė maistą. 2010 m. sausio mėn. ji norėjo brolį paguldyti Bukonių slaugos namuose, nes jo namuose buvo šalta, tačiau ieškovas nesutiko, tada ji pasiūlė brolį paimti į savo namus. 2010-01-25 jai atvykus brolis pats prašė jį paimti, ji iškvietė greitąją, nuvežė brolį į priimamąjį, o po to - į jos butą Žemaitės g. 18-17, Jonavoje. Ten ji iškvietė notarę, kuri patvirtino brolio įgaliojimą, kad atsakovė galėtų tvarkyti jo gaunamas pašalpas ir vaistų išrašymą. 2010-01-28 jie išvyko į Ignalinos r. Vasario mėn. ji deklaravo brolio gyvenamąją vietą Ignalinos r., nes atvyko ilgam laikui, todėl jam buvo reikalinga medikų pagalba, soc. pašalpa. Pas ją brolis atsigavo. Pradžioje brolis nepažino žmonių, tačiau praėjus mėnesiui, jis atsigavo, visus pažino, bendravo su kaimynais, skaitė laikraščius, žiūrėjo filmus. Ji siūlė ieškovui brolį parvežti į namus Ragožiuose, tačiau šis jo nelaukė. Ji apie tai pasakė broliui ir tada šis apsisprendė surašyti testamentą, kuriuo nusprendė palikti jai savo turtą. Ji sutiko. Pradžioje brolis norėjo padovanoti savo turtą. Jie nuvyko pas notarę į Ignaliną, kuri pasiūlė kreiptis į seniūnę dėl testamento, nes brolis buvo ligonis su juo sunku buvo bendrauti ir notarė nedrįso daryti dovanojimo sandorio. Notarei buvo sunku su juo bendrauti, nes brolis labai jaudinosi ir negalėjo ištarti nei žodžio. Ji tada susitarė su Vidiškių seniūne, kuri atvyko į namus. Seniūnei ji papasakojo, kad notarė nesutiko daryti dovanojimo sandorio. Seniūnė su broliu pabendravo, perskaitė jam testamentą, o brolis jį pasirašė. Ji prašė brolio nesakyti sūnui apie testamentą, nes bijojo jo aršaus būdo. 2010 m. liepos mėn. ieškovas atvyko ir pasiėmė brolį, kuris bijojo sūnaus, todėl sutiko važiuoti. Ji tikėjosi, kad ieškovas parveš jos brolį atgal, tačiau nesulaukė. Jos dukra, lankydama jį namuose, sakė, kad jis vėl toks pats, sėdėjo fotelyje tokioje pačioje pozoje. Ji atvyko į Jonavą, kad galėtų broliu pasirūpinti, kreipėsi į socialinės rūpybos darbuotojus, kurie 2010-10-16 pasikalbėję su broliu padarė išvadą, kad brolis nenori grįžti į Ignaliną. Kai jam pasidarė visiškai blogai, ji iškvietė greitąją, gulėdamas ligoninėje, jis ją atpažino. 2010-10-31 brolis mirė. Ji palaidojo brolį, o ieškovas net nepadėkojo.

Liudytoja J. S. parodė, kad ji gyvena Ragožių kaime. V. B. buvo žinomas kaip geriantis žmogus, visą gyvenimą gėrė, nešė iš namų daiktus, net maistą. Visą turtą užgyveno jo žmona D, o jis net nedirbo. Ji kartais padėdavo sutvarkyti jų namus, atnešti maisto, tačiau V to nevertino. Po žmonos mirties jis mažiau vartojo alkoholio, nes buvo neįgalus ir pats atsinešti negalėjo. Buvo dienų kai jis ją vadino savo žmona D. Šaukšto nuo peilio neskirdavo, neprisimindavo ką valgė, nesiorientavo kuri savaitės diena. Tokia būsena buvo iki išvažiuojant į Ignaliną ir grįžus iš sesers. V niekada neminėjo apie gerus santykius su seserimi R. Kita sesuo V dažniau lankė brolį, o R norėjo tik jo turto, nes jos duktė neturi kur gyventi. Jos žiniomis R klastojo brolio parašą imdama jo pinigus.

Liudytoja B. B. parodė, kad ji yra Kulvos seniūnijos socialinė darbuotoja. Ji šią šeimą stebi nuo D. B. mirties, nes liko du neįgalūs vyrai, o vienas jų mėgėjas išgerti. Namuose būdavo neįdeali vyriška tvarka. Senolis nesiskųsdavo priežiūros stoka. Taip pat aplankė, kai gavo informaciją, kad seserys nori brolį išvežti į slaugos namus, po to jį išvežė į Ignaliną. Kai po 10 mėnesių jį aplankė, B verkė, sakė, kad niekur nevažiuos, nes nori būti namuose su sūnumi. Susikalbėti buvo sunku, bet orientavosi, į klausimus atsakydavo. Jis jautė baimę. Nepastebėjo blogų santykių jų su sūnumi. Jeigu jis būtų buvęs apleistas, tai jie būtų gavę iš ligoninės atsiliepimą, tačiau to nebuvo.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis gyvena Ragožiuose ir yra B kaimynas. V. B. prarado darbą, gėrė, triukšmavo, skolinosi iš visų pinigus. Teko matyti, kai keliais namo pareidavo, o jei nepaeina – griovyje pamiega. Ragožiuose žmonės kalbėjo, kad V pavogė, o grąžino tik po kelių mėnesių. Su sūnumi santykiai jo buvo geri, tik vėliau pašlijo, seserų jis nematė.

Liudytoja H E. M. parodė, kad V buvo jos kaimynas, jis po nepriklausomybės paskelbimo pradėjo gerti, elgėsi neadekvačiai. Po žmonos mirties su juo buvo sunku susikalbėti. Kai mirė D mama, tai jų kambaryje kelnes nusimovė ir bandė daryti savo reikalus. V gėrė, po 3-4 kartus per dieną ėjo pirkti pilstuko, net žmonai malkas nešė už atlygį - 2 Lt. Po traumos būdavo namuose, nevaikščiojo ir pro langą prašydavo atnešti degtinės. Atsakovės ji nematė, kita sesuo V dažniau atvažiuodavo. Kai V atvežė į namus, ji su kuo kalbėjo, jis sakė, kad visur gerai, bet namie geriausia. Kalbėjo, kad turtą sutvarkė, bet kaip, ji neprisimena. Kai grįžo iš V, su juo buvo sunku bendrauti. V nesiorientavo, todėl neįmanoma su juo susikalbėti. Jis neidavo ant kibiro, o dergdavo kambarį. Jis taip pat nesiorientavo, kur reikia eiti.

Liudytoja S. V. parodė, kad ji yra ieškovo draugė, jie kartu gyvena jau 11 metų. Anksčiau su V. B. ji bendravo, tačiau 2009 m. rudenį, kai ji grįžo iš Klaipėdos, jis jos nepažino. Atsimindavo ją tik, kai pasakydavo savo vardą. Jis kalbėjo sunkiai, su minčių šuoliais, net šaukšto nepaimdavo, reikėjo jį pamaitinti. Ne visada atsakydavo į klausimus. Jis piktnaudžiavo alkoholiu, tuo metu būdavo agresyvus. Jį dažniau lankė V, o V – retai. Kai atvykusi V pasiūlė V pabūti pas ją, jis sutiko, tačiau, kai antrą kartą norėjo jį paimti, jis nebesutiko, sakydamas, kad laiko jį kaip kalėjime. V sakė, kad pas V jis nieko nepasirašinėjo. Kai norėjo jam nupirkti invalido vežimėlį ir nuvežė V į banką, jis nemokėjo pasirašyti. Tai buvo po grįžimo iš Ignalinos. Paklausus jo kaip jis pasirašinėjo Ignalinoje dokumentus, kad V galėtų imti už jį pinigus, jis sakė, kad nieko nepasirašinėjo. Laike V nesiorientavo. Susikalbėti su svetimu žmogumi jis taip pat negalėjo, ji buvo jo vertėja. Laikraščių neskaitė, tik žiūrėjo televizorių. Ji tvarkydavo kiekvieną rytą, keisdavo patalynę, išmatas išvalydavo.

Liudytoja E. Z. parodė, kad ji 4-5 metus kartu dirbo su atsakove. Atsakovė atsivežė brolį nusilpusį, išsekusį, po to jis atsigavo. 2010 m. sausio-vasario mėn. V atsivežė brolį pas save, nes norėjo jį globoti. Pirmą kartą su juo bendravo po 2-3 savaičių. Jo kalba buvo normali, bendravo laisvai, kalba rišli. Jis skundėsi, kad namuose buvo blogai, o pas seserį - labai gerai, apiplautas, sotus. Antrą kartą bendravo po mėnesio, jis net jos vardą prisiminė. Dėl ko V vežė brolį pas notarą, ji neprisimena. Kodėl notaras atsisakė tvirtinti testamentą, ji nežino. Brolio ir sesers santykiai buvo geri.

Liudytoja R. D. parodė, kad jis yra atsakovės draugė, gyvena Jonavoje. Kai V atsivežė brolį iš priėmimo į dukters butą 2010 m. sausio mėn., V ją atpažino, normaliai bendravo. Jis atrodė fiziškai išsekęs, bet psichiškai sveikas. Jis orientavosi laike ir erdvėje, sakė kad važiuos gyventi į Ignaliną, prašėsi priimamas sesers. Jų bendravimas truko 3 valandas. Po to jį matė po 3-5 mėnesių Ignalinoje. Jis buvo fiziškai atsigavęs. Bendravo be jokių sutrikimų, niekuo nesiskundė. V pažino ją ir jos šeimą. Bendravimas nebuvo apsunkintas, normalus.

Liudytoja Z. P. parodė, kad ji yra atsakovės draugė. 2010 m. sausio mėnesio pabaigoje V atvežė brolį pas save, nes jo niekas neprižiūrėjo. Pirmą kartą brolį ji pamatė kovo mėnesį. Buvo „kūdas“, judėjo sunkiai, tik atsisėdavo lovoje. Su juo bendravo normaliai, jis pasakojo apie gyvenimą, guodėsi, kad niekas jo neprižiūri. Pasakojo, kad jį lankė tik viena V. V buvo normalus žmogus, tik išsekęs. Antrą kartą su V bendravo birželio mėnesį. V tuo metu buvo jau pilnai atsigavęs, net pats televizorių įsijungdavo, žiūrėdavo futbolą, Čekuolio laidą, skaitė „Valstiečių laikraštį“, o perskaitęs aptardavo. Tada jis sakė, kad savo namą užrašys tam, kas jį prižiūri, t.y. V. Jam atvykus, jo iš karto nematė, tik žinojo viską iš V pasakojimo. Jai pavyko su juo bendrauti normaliai, kodėl gydytojai nepavyko, nežino.

Liudytoja I. M. parodė, kad ji yra atsakovės dukra. Kai dėdė sirgo, ji lankė jį kartą per porą savaičių. Jis klausdavo jos apie vaikus, vyrą, kurio nematė 5 metus, o kai pamatė – pažino. Susikalbėti su dėde buvo įmanoma, jis rišliai dėstė savo mintis. Dėdės psichinė būklė buvo normali, juk pats prašė jį pasiimti. 2010 m. sausio mėn. atvyko pas dėdę su mama ir broliene. Namai buvo nekūrenti, jis išsekęs, išbadėjęs, pats paprašė mamos, kad ji pasiimtų. Jį kamavo skausmai, jos iškvietė greitąją, kuri nuvežė jį į priimąjį. Jo psichinė būklė buvo normali, bendravimas nebuvo apsunkintas, tik jo fizinė būklė buvo apgailėtina. Mama dėdės prašymu jį išvežė į Ignaliną. Kai jį aplankė vasario mėnesį, jo fizinė būklė buvo pagerėjusi, atvažiavo su vežimėliu, pasisveikino. Nesiskundė. Be jos dėdę dar lankė mamos sesuo V. Jai yra žinoma, kad mama vežė brolį pas notarą, smulkmenų nežino, tačiau mama pasakojo, kad notaras atsisakė tvirtinti testamentą. Dėdė 2010 m. vasarą kalbėjo, kad D turtą pragers, todėl reikia jį užrašyti jos mamai. Svetimiems žmonėms su dėde nebuvo sunku susikalbėti. Jiems bendraujant su dėde nesijautė jokių psichikos sutrikimų. Jai nekilo neaiškumų, kodėl notaras netvirtino testamento.

Liudytojas J. P. parodė, kad jis yra Kulvos seniūnas. Į juos kreipėsi V sesuo V, norėjo suderinti su D, kad 2010 m. žiemą būtų galima paguldyti V. B. į slaugos namus, tačiau sužinojo, kad jis yra išvežtas į Ignalinos rajoną. Su V bendravo, kai jis grįžo iš Ignalinos. 2010 m. rudenį atvyko V. R., įvyko konfliktas. V norėjo, kad brolis gyventų su ja Jonavoje. Bendraujant su V, jis priėjo išvados, kad palikėjas negali susidaryti savo nuomonės, pasiduoda kitų įtakai, nes negali apsispręsti kur nori gyventi, jis tik nori ramybės. Sūnus norėjo, kad tėvas liktų su juo, o sesuo norėjo brolį išsivežti. Jei sūnus kalba, V pritaria, jei sesuo kalba, jis taip pat pritaria. Jo kalba nebuvo rišli, ne viską suprato. V jaudinosi, verkė, sakė, kad nori ramybės ir liti namuose.

Liudytoja Z. Z. parodė, kad ji nuo jaunystės yra B šeimos draugė. Ypatingo ryšio tarp V. B. ir R nebuvo. R brolio nelankydavo, gal retkarčiais. Teko bendrauti su V, jis savo nuomonės neturėjo, susikalbėti neišeidavo, nes kalba tik savo, jam suprantama kalba. V buvo „pijokas“, nedirbo, namų nežiūrėjo. Jam žmona mokėjo pinigus, kad malkas atneša į kambarį. Po B mirties su juo bendrauti normaliai nebuvo galima. Paskutiniu metu tik rėkė ir keikėsi, tai susiję su girtavimu. Jis gaudavo pensiją, o protingai pinigų negalėjo susitvarkyti. V grįžus iš Ignalinos susikalbėti su juo nepavyko. V prižiūrėjo sūnus, lankė socialiniai darbuotojai. Paskutinį kartą bendravo tik su sūnumi D, su V nekalbėjo, nes jis jų nepažino.

Liudytojas V. K. parodė, kad V ir jo žmonos buvo draugės. Dar D esant gyvai V gėrė, užeidavo „balti arkliai“, jis rėkdavo. Smarkiai gėrė. Nuo 40-ties metų niekur nedirbo, gėrė, nešė iš namų daiktus. Po D mirties užeidavo pas V, bet jis jo nepažindavo, klausdavo „kas tu toks“. Prisimindavo bekalbant. Nesiorientavo laike, kalba buvo nerišli. Jei būtų buvęs alkanas, prašytų valgyti, aplinka nesiskundė. Aplankius V, kai šis grįžo iš Ignalinos, susidarė įspūdis, kad dėl savo protinės ir fizinės negalios jis negali savimi pasirūpinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010 m. spalio 31 d. mirė V. B. (I t., b.l. 7). Mirties dieną palikėjas turėjo vieną sūnų – ieškovą D. B. (I t., b.l. 8), kitas sūnus R. B. ir jo sutuoktinė I. B. yra mirę (I t., b.l. 11, 87). Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. 2011-01-27 rašte nurodytais duomenimis bei paveldėjimo bylos Nr.200/2010 duomenimis (I t., b.l. 9, 75, 76) nustatyta, kad pareiškimus dėl palikimo priėmimo po V. B. mirties notarui pateikė atsakovė V. R., pateikdama notarui testamentą, ir ieškovas D. B.. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2010 m. sausio mėnesį V. B., būdamas silpnos sveikatos, buvo išvežtas į sesers V. R. namus Ingnalinos rajone, Kaneišių kaime, kur 2010 m. vasario 9 d. buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta (I t., b.l. 47). 2010 m. liepos 21 d. Ignalinos rajono Vidiškių seniūnijos seniūnė V. M. patvirtino V. B. testamentą, kuriuo palikėjas visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko V. R.. Šis testamentas buvo perduotas saugoti 2010-07-23 Ignalinos 2-ojo notaro biuro notarui (I t., b.l. 80). 2010 m. liepos mėnesio pabaigoje ieškovas D. B. parvežė tėvą į namus Ragožių kaime, Jonavos rajone, kur 2010 m. spalio 14 d. buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta (b.l. 10). Byloje yra atlikta pomirtinė V. B. teismo psichiatrijos ekspertizė. Prie nagrinėjamos bylos taip pat yra prijungta mirusio V. B. dvi asmens sveikatos istorijos (iš VšĮ Jonavos ligoninės ir VšĮ Jonavos PSPC) bei gydymo stacionare ligos istorija (I t., b.l. 32, 33, 36).

Ieškovas D. B. ginčija savo tėvo V. B. surašytą 2010 m. liepos 21 d. testamentą, kuriuo jis visą turtą paliko atsakovei V. R.. Ieškovas nurodė, kad testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl to, kad pasirašydamas testamentą velionis V. B. nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, t.y. kad ginčijamas testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu LR CK 1.89 str. 1 d. pagrindu. Ieškinyje ieškovas buvo nurodęs, kad V. B. 2010-07-21 sudarytas testamentas taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – LR CK 5.28 str. 6 d. 6 p., nes buvo patvirtintas Ignalinos rajono Vidiškių seniūnės, kur palikėjas niekada negyveno.

Ieškovo ieškinyje nurodyti motyvai, kad V. B. sudarytas testamentas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – LR CK 5.28 str. 6 d. 6 p., yra atmestini, kadangi šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, seniūnės V. M. paaiškinimu, Vidiškių seniūnijos 2011-02-03 pažyma Nr. SD-10 (b.l. 47) yra nustatyta, kad testamento sudarymo momentu (2010-07-21) V. B. gyvenamoji vieta buvo Kaneišių k., Vidiškių sen., Ignalinos r.

LR CK 1.89 str. yra nustatyta, kad gali būti pripažintas sandoris negaliojančiu, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus, bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sprendžiant klausimą galėjo V. B. sudarydamas testamentą suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną, jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes, o taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Byloje nustatyta, jog V. B. ginčijamą testamentą sudarė 2010-07-21, o mirė 2010-10-31, t.y. praėjus trims mėnesiams (b.l.7). Byloje pateiktos Asmens sveikatos istorijos duomenimis (I t., b.l. 36), nustatyta, kad 2010 m. sausio 22 d. ligonį aplankė sesuo, ligonio nėra kam prižiūrėti, jis sunkiai judėjo su taburete, nespėjo nueiti iki kibiro. Palikėjo sesuo V. R. išsivežė jį į Ignalinos rajoną, Vidiškių seniūniją, Kaneišių kaimą, kur jis deklaravo gyvenamą vietą ir gavo medicinines paslaugas. Ten jis pirmą kartą kreipėsi į gydytojus 2010 m. sausio 28 d., kur gydytojų buvo konstatuota, kad „Ligonis tik guli lovoje. Oda, gleivinės blyškios... širdies tonai duslūs, ritmiški...“. 2010-02-02 įraše nurodyta, jog sesuo skundžiasi, kad brolio būklė blogėja: neramus, nemiega, pradėjo neatpažinti artimųjų, negali atpažinti ir išvardinti namų apyvokos daiktų, negali savarankiškai atlikti higienos procedūrų Ligonis negali savarankiškai atsistoti, vaikščioti, pilna kontraktūra kairės kojos kelio sąnario. Pacientui reikalinga nuolatinė priežiūra. Reikalinga psichiatro konsultacija dėl diagnozės patvirtinimo. 2010-02-04 buvo suteikta psichiatro konsultacija, kur gydytojas ligos istorijoje nurodė, kad ligonis sunkiai supranta paliepimus, mąstymas - lėto tempo, diagnozuota nepatikslinta demencija (MMSE 13 balų-vidutinis pažinimo sutrikimas).

Gydymo stacionare ligos istorijos (I t., b.l. 33) duomenimis nustatyta, kad V. B. buvo stacionarizuotas 2010-10-27 VšĮ Jonavos ligoninėje, buvo gydomas terapijos skyriuje (ligos istorijos Nr. 10/004783/0). Jam buvo diagnozuota Antinksčių karcinoma (dešinėje), vėžinė intoksikacija, lėtinis hepatitas (paūmėjimas), lėtinis pankreatitas, Nefrosklerozė, inkstų-kepenų nepakankamumas, ferodeficitinė anemija, apatinių skilčių abipusis plaučių uždegimas. Būklei pasunkėjus, ligonis 2010-10-30 buvo perkeltas į reanimacijos skyrių, kur 2010 m. spalio 31 d. jis mirė. Kliniko anatominės ekspertizės duomenimis nustatoma, kad V. B. sirgo antinksčių šerdinio piktybiniu naviku- feochromocitoblastoma. Klinikinė susirgimo trukmė ir eiga nėra aiški, nes susirgimas galutinai verifikuotas tik morfologinio tyrimo metu. Navikas gana gausiai išplito hematogeniškai. Būklei blogėjant. 4 dienos prieš mirtį, stacionarizuotas, tačiau gydymas ir reanimacinės priemonės nepadėjo. Gilėjanti navikinė intoksikacija, antinksčių funkcijos nepakankamumas, plaučių ir smegenų pabrinkimas nulėmė ligonio mirtį. Ligonio būklę, sunkino persirgtas insultas ir poinfarktinė kardiosklerozė.

Palikėjo ligos istorijoje nurodytus faktus apie ligonio būklę teismo posėdyje patvirtino ir liudytojai J. S., H.E. M., Z. Z. ir V. K., kurie buvo palikėjo V. B. kaimynai, ilgą laiką gyvenę greta tame pačiame kaime ir bendravę su palikėju tiek iki jo išvežimo į Ignalinos r., tiek jam grįžus. Jie parodė, kad V. B. piktnaudžiavo alkoholiu, gėrė ilgus metus. Jo psichinė būklė pablogėjo po žmonos I. B. mirties (2009-03-16), jis nebeatpažindavo žmonių, su juo buvo sunku bendrauti, jis nesiorientavo laike, neprisiminė ką valgė, kuri savaitės diena ir pan. Į klausimus atsakydavo, tačiau buvo sunku jį suprasti. Liudytoja S. V. taip pat patvirtino, kad paikėjas jau 2009 m. rudenį pradėjo nebepažinti žmonių, su juo buvo sunku susiklabėti, jis negalėjo net tinkamai laikyti šaukšto, reikėjo jį pamaitinti. Kulvos seniūnas J. P. parodė, kad aplankius 2010 m. rudenį V. B., šis negalėjo išreikšti savo nuomonės, buvo likęs pasiduoti kitų įtakai, jo kalba buvo nerišli. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi byloje nėra nustatyta, jog liudytojai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, be to šie liudytojai ilgą laiką pažinojo palikėją V. B., su juo ne kartą bendravo, gyveno greta tame pačiame kaime ar su juo tuose pačiuose namuose artimi giminystės santykiai su palikėju ar su ieškovu jų nesiejo.

Kiti liudytojai E. Z., R. D., Z. P. apklausti bylos nagrinėjimo metu teikė priešingus parodymus, nurodydami, kad V. B. psichinė būklė buvo normali, jis bendravo laisvai, kalba buvo rišli, orientavosi laike ir erdvėje. Šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes jie iš esmės prieštarauja gydytojų įrašams medicininiuose dokumentuose bei pačios atsakovės V. R. 2010 m. vasario 2 d. duotiems paaiškinimams gydytojui, kad palikėjas pradėjo neatpažinti artimųjų, negali atpažinti ir išvardinti namų apyvokos daiktų, negali savarankiškai atlikti higienos procedūrų. Be to pažymėtina, kad šios liudytojos su palikėju bendravo vieną arba du kartus, jo artimai nepažinojo, todėl negalėjo objektyviai įvertinti asmens, kuris buvo ligonis, psichinės būklės ir jo orientavimosi aplinkoje. Be to, nežinodamos V. B. gyvenimo faktinių aplinkybių, liudytojos negalėjo tinkamai vertinti ar jis, bendraudamas su jomis nurodė tikrovę atitinkančius faktus, kaip pavyzdžiui liudytojai Z. P. V. B. pasakojo, kad jį lankė tik viena sesuo V (V. R.), kai liti liudytojai J. S., H.E. M., I. M. parodė, kad palikėją dažniau lankė kita sesuo vardu V bei atsakovės dukra I. M., o atsakovė jį lankė retai, nes gyveno tuo metu Ignalinos rajone. Atitinkamai kritiškai vertintini ir liudytojos I. M. analogiški parodymai, nes ši liudytoja yra atsakovės V. R. dukra, kuri gali turėti tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes atmetus ieškinį atsakovė įgytų turtines teises į palikėjui priklausiusį turtą. Aukščiau minėtų liudytojų parodymai leistų daryti tik prielaidą dėl V. B. gebėjimo suformuoti savo valią tiek dėl ginčijamo testamento, tiek dėl kitų faktinių aplinkybių, ir ją išreikšti.

Atsakovė V. R. teismo posėdyje paaiškino, kad broliui pareiškus norą padovanoti jai savo turto dalį, jie nuvyko pas notarę į Ignaliną, kuri atsisakė tvirtinti dovanojimo sandorį ir pasiūlė kreiptis į seniūnę dėl testamento sudarymo, nes brolis buvo ligonis, su juo sunku buvo bendrauti ir notarė nedrįso daryti dovanojimo sandorio. Notarei buvo sunku su juo bendrauti, nes brolis labai jaudinosi ir negalėjo ištarti nei žodžio, t.y. negalėjo išreikšti savo valios. Trečiasis asmuo Vidiškių seniūnė V. M. paaiškino, kad atsakovės prašymu ji 2010 m. liepos mėn. nuvyko į Kaneišius, pakalbėjo su testatoriumi apie testamento turinį, grįžo į seniūniją, surašė testamento tekstą ir vėl nuvyko pas B, perskaitė jam testamentą, paklausė ar jis sutinka, jis ranka mostelėjo ir pasirašė. Dėl jo neveiksnumo jai klausimų nekilo, jis buvo bendraujantis, žvalus. Jai taip pat nekilo jokių įtarimų, kai atsakovė pasakė, kad notarė netvirtina dovanojimo sandorio. Iš šių atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimų taip pat galima daryti išvadą, kad V. B. testamento sudarymo metu vis dėlto negalėjo objektyviai suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, taip pat negalėjo išreikšti savo tikrosios valios, nes notaras, atsižvelgdamas į šio asmens būklę, į tai, kad nebuvo galima su palikėju susikalbėti, atsisakė tvirtinti dovanojimo sandorį. Tokia situacija trečiajam asmeniui V. M. buvo žinoma, tačiau ji, būdama atsakovės informuota apie notaro abejones dėl palikėjo elgesio ir būsenos adekvatumo, nesiėmė papildomų priemonių įsitikinti palikėjo veiksnumu. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę bei pasekmes (LR CK 5.15 str. 2 d.), todėl notaras, o šiuo atveju seniūnė, turėdama atitinkamą informaciją, privalėjo įsitikinti, ar testatorius adekvačiai suvokė savo veiksmų reikšmę ir padarinius. Tam, kad atsisakyti tvirtinti testamentą pakanka įsitikinti, kad asmuo nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir pasekmių dėl ligos, narkotikų, alkoholio, psichotropinių ir kitokių medžiagų vartojimo, arba dėl tam tikrų išgyvenimų ar stresinių situacijų, t.y. nebūtinai tai turi būti tik psichinės ligos požymiai. Pažymėtina, kad tikrinant asmens veiksnumą ir asmens būklę, galima pateikti testatoriui atitinkamus klausimus, o prireikus užklausti teismą ar gydymo įstaigą. Trečiais asmuo šiuo atveju teismui nepaaiškino ar, turėdama informaciją apie notaro atsisakymą tvirtinti sandorį, ji ėmėsi papildomų priemonių įsitikinti asmens veiksnumu, be to nustatyta, kad testatorius net žodžiu nepatvirtino, kad sutinka su testamento turiniu, jis tik mostelėjo ranka ir pasirašė. Be to V. M. paaiškinimu yra nustatyta, kad ginčijamo testamento turinys buvo seniūnės surašytas nedalyvaujant pačiam testatoriui, testamento tekstą ji surašė seniūnijoje ir po to jį nuvežė testatoriui pasirašyti, todėl negalima visiškai atmesti galimybės, kad dokumento projektas dėl konkretaus asmens valios išreiškimo, parengtas tam asmeniui nedalyvaujant, gali neatitikti tikrosios to asmens valios.

Šioje civilinėje byloje buvo paskirta V. B. pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė (2011-12-27 ekspertizės aktas Nr.84TPK-148; II t., b.l. 73-75). Ekspertai į teismo užduotus klausimus atsakė, kad V. B., miręs 2010 m. spalio 31 d., sirgo psichikos sutrikimu – Kraujagysline demencija, ir kad V. B., sudarydamas testamentą, patvirtintą 2010 m. liepos 21 d., negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Ekspertai nurodė, kad V. B. gausiai vartojo alkoholį, ypač iki žmonos mirties. Pirmasis įrašas, informuojantis apie sutrikusią psichikos būklę, yra Ignalinos gydytojų 2010-01-28, o 2010-02-04 jis buvo konsultuotas psichiatro ir nustatyta Nepatikslintos demencijos diagnozė. Autopsijos metu buvo diagnozuotas piktybinis navikas su gausiu išsisėjimu. Nustatytas kliniškai nepastebėtas (med. dokumentacija nepateikta) galvos smegenų insultas ir persirgtas infarktas. Demencija ar silpnaprotystė, tai sindromas, sukeltas galvos smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Šiuo konkrečiu atveju demencija galėjo išsivystyti dėl ilgalaikės intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos ligos, galvos smegenų naviko (kaip metastazės nuo antinksčių navikų). Autopsinio tyrimo metu buvo rasta smegenų ramoliucinė zona, kas įgalina tvirtinti apie buvusį išeminį insultą poinfarktiniai aterosklerotiniai pakitimai byloje apie kardiovaskulinės sistemos sutrikimus, sukėlusius galvos smegenų susirgimą Kraujagyslinę demenciją. Ekspertai konstatavo, kad tai lėtinis ir negrįžtamas sutrikimas, iš lėto gilėja atminties sutrikimai ir krenta kognityvinės funkcijos.

Nors teismo psichiatrinės ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios teismo sprendimo priėmimui, tačiau byloje nėra pateikti duomenys, kurių pagrindu būtų galima būtų spręsti apie šio akto nepagrįstumą, nepatikimumą ar kitokį ydingumą. Ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas padarytas pakankamai išsamiai, be to ekspertai, atsižvelgdami į tai, kad liudytojai byloje prieštaringai vertino tas pačias aplinkybes, jų parodymų iš esmės nevertino ir vadovavosi pagrinde medicininiais dokumentais, todėl teismui nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 straipsnis). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2, 4 dalys, 5.16 str. 2 d.) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. R. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-20/2007). Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Todėl būtina įvertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai.

Nurodytame ekspertizės akte yra padaryta kategoriška išvada, kad V. B. sirgo psichikos sutrikimu - Kraujagysline demencija, ir kad jis, sudarydamas testamentą, patvirtintą 2010 m. liepos 21 d., negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Šios įrodinėjimo priemonės duomenys dera su liudytojų J. S., H.E. M., B. B., S. V., J. P., Z. Z. ir V. K. parodymais, asmens sveikatos istorijų ir gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 10/004783/0 duomenimis. Nurodytų įrodinėjimo priemonių duomenims prieštarauja atsakovės iniciatyva kaip liudytojų apklaustų E. Z., R. D., L. M. ir I. M. parodymų bei trečiojo asmens seniūnės V. M. paaiškinimų duomenys apie V. B. buvimą socialiai orientuotu, jo gebėjimą bendrauti, suformuoti savo valią dėl ginčijamo testamento ir ją išreikšti. Kaip jau buvo minėta šių liudytojų parodymai leistų daryti tik prielaidą dėl V. B. gebėjimo suformuoti savo valią tiek dėl ginčijamo testamento, tiek dėl kitų faktinių aplinkybių, ir ją išreikšti. Tačiau teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, o nurodytų liudytojų parodymai nėra pakankami tam, kad iš bylos įrodymų viseto padaryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamame testamente yra išreikšta tikroji testatoriaus valia.

LR CK 5.18 str. nustato, jog testamentas turi būti sudaromas laisva testatoriaus valia. Taigi, teismo aukščiau įvardinti ir teismo posėdžio metu ištirti visi leistini įrodymai, duoda pagrindo teigti, jog V. B. 2010 m. liepos 21 d. testamento surašymo metu, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų pasekmių, teismas laiko, jog ieškovas įrodė savo ieškinio pagrįstumą, todėl testamentas šiuo ieškovo nurodytu pagrindu yra naikintinas.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Šioje byloje ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 133,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis (I t., b.l. 5), 1334,50 Lt išlaidų už atliktą ekspertizę (faktiškai sumokėta 1350 Lt, iš kurių bus ieškovui grąžinta 15,50 Lt; II t., b.l. 56), 847,00 Lt išlaidos advokatui už ieškinio parengimą (I t., b.l. 13) ir 3872,00 Lt išlaidos advokatui už atstovavimą teisme, iš viso 6186,50 Lt. LR CPK 98 str. 2 d. nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtų rekomendacijų (patvirtintų teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu) 8.18 p. nustatytas maksimalus įkainis už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA. Teismų informacinės sistemos LITEKO ir teismo posėdžių protokolų duomenimis nustatyta, kad ieškovo advokatas atstovavo ieškovą teismo posėdžiuose 10 valandų, todėl ieškovo prašoma priteisti išlaidų advokatui už atstovavimą teismo posėdžiuose suma yra mažintina nuo 3872,00 Lt iki leistinos maksimalios sumos 1200,00 Lt ir iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina iš viso 3514,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus, valstybės naudai iš atsakovės priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu– 76,16 Lt (LR CPK 96 str. ).

Ieškinį patenkinus, teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi (I t., b.l. 14) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus, jos yra naikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 262-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2010 m. spalio 31 d., testamentą, sudarytą 2010 m. liepos 21 d., patvirtintą Ignalinos rajono Vidiškių seniūnijos seniūnės V. M., reg Nr. NA26.

Priteisti iš atsakovės V. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., naudai 3514,50 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus keturiolika litų 50 centų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 76,16 Lt (septyniasdešimt šešių litų 16 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarei V. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimus V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2010-10-31, įpėdiniams paveldėjimo byloje Nr. 200/2010, paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus, jos yra panaikinamos ir laikomos negaliojančiomis.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.