Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-286-1057/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-29
Bylos Nr.
1-286-1057/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
A. J.
Nukentėjusysis
L. J.
Advokatai
Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-286-1057/2021
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-29308-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, Vitai Gedvilienei,kaltinamajam A. J. (A. J.) ir jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Helenai Žemaitel, Anai Rastenienei,nedalyvaujant nukentėjusiajai L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis ,,(duomenys neskelbtini)“ (iš jo žodžių), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. liepos 23 d., apie 16.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytos 2,67 promilės etilo alkoholio, išlaužė durų spyną ir įsiveržė į buto (duomenys neskelbtini), kambarį, kuriame buvo jo motina L. J., po ko ranka sudavė L. J. į kairę ausį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Pripažįsta spyną, nukentėjusioji norėjo duoti su savo lazda. Su ja visada važinėjo į (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai buvo sutrikusi (duomenys neskelbtini) sveikata. Buvo tokia pat byla 2017 metais, pati atėjusi mušė su lazda. Jo buvo sulaužyta koja su gipsu. Ji meluodavo, po to pamiršdavo, vyko konfliktai. Ji naktį vaikščiojo su peiliu ar kirviu. Buvo sunku su tokiu žmogumi gyventi. Tą vakarą papietavo ir nuėjo į kambarį žiūrėti televizorių, pamatė, kad nėra pinigų. Ji juos paslėpė. Kai pradėjo bartis su mama, išgėrė. Skandalas prasidėjo 14 val., jis gėrė degtinę. Ji paėmė pinigus ir paslėpė, kad jis neišeitų. Duris išlaužė, kad ji atiduotų pinigus. Ji ją pastūmė ant lovos. Jį stūmė į krutinę, jis nuėjo į savo lovą. Nėra gydęsis, (duomenys neskelbtini) metais dirbo. Pats niekada negulėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nesigydė. Mama galėjo pati nugriūti ir pasakyti, kad jis pastūmė. Jos nesmaugė. Ji mirė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atėjo 6 val. ryto, ji buvo (duomenys neskelbtini). Duris išlaužė su atsuktuvu. Durys buvo laužtos 3 kartus, nes pamiršdavo raktus. Policijai sakė, kad pastūmė, nes ji jam norėjo trenkti. Jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), gaudavo pašalpą. Ji reikalavo, kad jis atneštų pensiją. Jis iš jos reikalavo savo pinigų. Ji slėpdavo pinigus. Jis tuo metu nedirbo, stovėjo darbo biržoje, gaudavo (duomenys neskelbtini) Eur. Mama gaudavo (duomenys neskelbtini) Eur, jie gyveno iš mamos pensijos ir jo pašalpos. Mama daug kartų (duomenys neskelbtini), tapdavo (duomenys neskelbtini). Iki to dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metų. Tada susinervino ir išgėrė.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. J. nurodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Psichikos sveikatos ligomis neserga, niekur negydytas, priklausomybės ligų centruose įskaitose neįrašytas. Jis gyvena su savo motina, L. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 23 d., jis padarė pietus, ir po pietų tarp jo ir jo mamos įvyko žodinis konfliktas. Tuo metu, jis buvo išgėręs. Žodinis konfliktas tarp jų įvyko dėl to, kad jo mama serga (duomenys neskelbtini), jai nustatyta (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kartus gulėjo (duomenys neskelbtini). Dėl jos (duomenys neskelbtini) ji pamiršta, kur padeda daiktus, ar ką nors dar ir po to ateina pas jį į kambarį ir reikalauja jo daiktų, aiškina jam, kad naktį kažkas ateina ir pan. Ji grasina jam, kad užmuš jį kirviu, dėl to, kad neva, jog dingsta jos daiktai ir t.t. Sako, kad ateina jo moteris arba kaimynė, nors iš tikrųjų jis neturi jokios moters ir niekas pas jį neateina. Pas jo motina būna (duomenys neskelbtini), kad kažkas ateina ir pan. Jis negali nurodyti tikslaus laiko, bet po pietų, kai tarp jo ir motinos eilinį kartą kilo konfliktas, ji stipriai užtrenkė savo kambario duris ir jis iš pykčio trenkė į duris ir dėl to sulūžo mamos kambario durų spyna. Ji vis užsidarinėja, nes jai atrodo, kad kažkas ateis ir pan. Prieš motiną jis smurto nenaudojo, jis tik pastūmė ją ant lovos, kad ji nurimtų. Motinos nesmaugė ir per ausį netrenkė. Jis pripažįsta, kad tarp jų dažnai vyksta konfliktai, tačiau prieš motiną jis fizinio smurto nenaudoja. Jis ją (duomenys neskelbtini), perka maisto produktus, daro valgyti, daugiau jokių giminių nėra, o ją reikia (duomenys neskelbtini). Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 95-96).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. M. nurodė, kad datos neprisimena. A. prisipažino, kad sudavė smūgį mamai, nes ji išvedė iš kantrybės, išprovokavo. Su nukentėjusiąja kalbėjo J. V.A. sakė, kad sudavė ranka į galvos sritį. Jis buvo neblaivus. Mamos buvo paraudusi ausis, bet mėlynės nebuvo. Jis bendravo ramiai, agresyvus nebuvo. Jie atvyko po įvykio, gal po 20 min. Su nukentėjusiąja nebendravo. Butas buvo tvarkingas. Mama skundėsi, kad išlaužė duris į jos kambarį. Jis sakė, kad mama nuolat provokuoja. Dėl spynos detalių neatsimena. Aplinkybes ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotus parodymus geriau prisiminė. Patvirtina tada duotus parodymus.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti V. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. M. nurodė, kad 2020 m. liepos 23 d., jam dirbant kartu su patruliu J. V., apie 16.30 val., gavo VPK OVS pranešimą apie konfliktą tarp sūnaus ir motinos, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, buto duris atidarė vyras, kaip vėliau paaiškėjo, A. J. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo porininkas bendravo su piliete, kuri iškvietė policiją, t. y. L. J. Ji paaiškino, kad jos sūnus A. J., gyvenantis kartu su ja minėtame bute (duomenys neskelbtini) išlaužė jos kambario durų spyną, nes ji buvo užsirakinusi. Pasakė, kad reikalavo jos pinigų alkoholiui įsigyti. Taip pat ji paaiškino, kad sūnus jai sudavė į ausį ir smaugė. Jos ausis, berods kairė, tikrai buvo paraudusi. Jis su įtariamuoju nuėjo į A. J. kambarį ir su juo bendravo, o jo kolega, J. V., bendravo su nukentėjusiąja L. J.. Bendraujant su A. J., pastarasis pasakė, kad gėrė alkoholį, degtinę. Taip pat jis kartojo ne vieną kartą, kad jo motina yra (duomenys neskelbtini), kad jai yra (duomenys neskelbtini), atrodo (duomenys neskelbtini), kad ji (duomenys neskelbtini) ne vieną kartą (duomenys neskelbtini). A. J. prisipažino, kad sudavė motinai vieną kartą, bet neįvardino tiksliai į kurią kūno vietą. Jis negali pasakyti, ar buvo kokios nors matomos smurto žymės, pamena, kad ausis buvo paraudusi. Bendravo praktiškai visą laiką su A. J.. J. V. pildė procesinius dokumentus ir bendravo su nukentėjusiąja kitame kambaryje. Sulaikytas buvo pristatytas į VPK Vilniaus OVS. Daugiau apie įvykį nieko negali paaiškinti ( b. l. 32-33).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. V. nurodė, kad su V. M. teko patruliuoti. Nepamena įvykio, buvo ne vienas iškvietimas. Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtina parodymus, tai jo parašas. Daugiau nieko nepapildys. Nukentėjusioji buvo sutrikusi. Įvykis buvo filmuojamas. Durys buvo išlaužtos. Akivaizdžiai matėsi patinimas prie ausies. Greitąją kvietė ne dėl sužalojimų, ji (duomenys neskelbtini) amžiaus. Kiek pamena dėl durų ji turėjo pretenzijų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. V., nurodė, kad 2020 m. liepos 23 d., jam dirbant kartu su V. M., apie 16.40 val., gavo pranešimą apie konfliktą namuose, (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, pabendravo su nukentėjusiąja, L. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad jos sūnus A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis kartu su ja adresu, (duomenys neskelbtini), naudojo prieš ją fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad jis būdamas neblaivus, išlaužė kambario duris, kuriame ji tuo metu buvo. Išlaužęs kambario durų spyną, nes kambaryje ji buvo užsirakinusi, įėjo ir pradėjo reikalauti pinigų alkoholiui. Kaip paaiškino nukentėjusioji, sūnus ją smaugė ir sudavė vieną smūgį į kairę ausį. Tokiais veiksmais jis sukėlė motinai L. J. fizinį skausmą. A. J. jiems atvykus buvo namuose (duomenys neskelbtini). Atrodė akivaizdžiai neblaivus. A. prisipažino, kad jis sudavė motinai į ausį. Įtariamasis iškarto buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilnius OVS ( b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas J. V., nurodė, kad prie anksčiau duotų savo parodymų patikslina, kad 2020 m. liepos 23 d., jam atvykus į iškvietimą adresu, (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji L. J., kvietusi policija dėl konflikto su sūnumi A. J., buvo susijaudinusi. Ji teigė, kad sūnus išlaužė buto kambario, kuriame ji gyvena, durų spyną ir prašė duoti pinigų alkoholiui. Tai pat ji pasakė, kad sūnus naudojo prieš ją fizinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad sūnus griebė jai už kaklo, smaugė ją, ir vieną kartą sudavė ranka per ausį. Ant nukentėjusiosios kaklo smaugimo žymių ar paraudimų nesimatė. Ji rodė kaklą, bet jis nepastebėjo, kad būtų likusių smurto žymių. L. J. visą laiką skundėsi sūnaus elgesiu, sakė, kad kambario duris jis išlaužė ne pirmą kartą. Dėl durų pretenzijų ji neturėjo, tačiau norėjo rašyti pareiškimą dėl sūnaus naudoto prieš ją fizinio smurto. Greitoji buvo iškviesta todėl, kad L. J. buvo susijaudinusi ir dėl to jai pakilo spaudimas, prašė kokių nors raminamųjų. Su pareiškėjos sūnumi A. J., kuris buvo sulaikytas, kol vyko procesinių dokumentų pildymas, bendravo jo porininkas V. M.. Kiek pamena, nukentėjusiosios sūnus buvo neblaivus (b. l. 27-28).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte (mirus nukentėjusiajai) nustatyta tvarka buvo pagarsinti L. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąją apklausta L. J. nurodė, kad 2020 m. liepos 23 d., apie 16:30 val., jai būnant namie (duomenys neskelbtini) jos sūnus A. J. gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis kartu su ja, išlaužė kambario, kuriame buvo ir kurios buvo užrakintos, duris. Įsiveržė į kambarį, pradėjo ją smaugti, trenkė ranka jai į kairę ausį, užsukinėjo jai rankas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Reikalavo duoti jam pinigų alkoholiui. Sūnus vartoja alkoholį kiekvieną dieną ir apsvaigęs būna agresyvus (b. l. 10-11).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusiąją apklausta L. J. nurodė,kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiandien, t.y. 2020 m. liepos 23 d., apie 16:30 val., ji buvo savo namuose. Jai būnant savo miegamajame kambaryje, ji paliko užrakintas kambario duris. Tuo metu, prie durų priėjo jos sūnus, A. ir pradėjo laužti rankomis paminėtas duris. Kai duris išlaužė, jis atėjo į jos kambarį ir pradėjo jos reikalauti pinigų, jog ji jam duotų pinigus ir jis už juos galėtų nusipirkti alkoholinių gėrimų. Kiek jai žinoma, A. turi draugę, su kuria dažnai leidžia laiką, ir, tikriausiai, su ja vartoja alkoholinius gėrimus. Anksčiau A. iš namų nešė maisto produktus, bulves, mėsą, įvairias kruopas ir taip pat reikalavo iš jos pinigų. Ji A. pasakė, jog pakaks iš jos reikalauti pinigų ir ji jam jų neduos. Tada, A. rankomis pradėjo ją smaugti ir taip pat sudavė ranka į jos kairę ausį. A. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir kai būna jų pavartojęs, būna labai agresyvus. Kadangi A. prieš ją naudojo fizinį smurtą ir ji jautė fizinį skausmą, ji iškart telefonu pranešė bendrajam pagalbos centrui, jog atvyktų policijos pareigūnai. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji nurodė, jog jos sūnus A. ją sumušė ir taip pat sulaužė kambario duris, kurių vertė apie 50 eurų. Dėl sulaužytų durų jai buvo padaryta apie 50 eurų turtinė žala. Civilinio ieškinio dėl šio įvykio ji nereikš. Daugiau dėl šio įvykio ji papasakoti negali (b. l. 12-13).

Iš patalpų apžiūros protokolo matyti, kadapžiūrimas butas yra daugiabučio namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte. Užlipus į (duomenys neskelbtini) aukštą, kairėje pusėje yra matomos rudos spalvos buto durys, pažymėtos skaičiumi (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą tiesiai yra matomas koridorius. Kairėje pusėje yra matomos atidarytos rudos spalvos su stiklu durys į virtuvės patalpą, virtuvėje matomaprie kairės pusės sienos stovinti buitinė technika, ant sienos pakabintos spintelės, dešinėje pusėje yra matomas stalas su dviem kėdėmis. Dešinėje pusėje, koridoriuje yra matoma spinta su daiktais. Už spintos yra matomos praviros durys į kambarį Nr. 1, kurios apžiūros metu yra praviros. Kambaryje Nr. 1 yra matomi du foteliai, už fotelių matoma spinta ir kiti daiktai. (žiūrėti nuotraukas) Koridoriuje tiesiai yra matomos rudos spalvos durys, kurios apžiūros metu yra uždarytos. Į dešinę pusę nuo durų yra matoma drabužių kabykla. Į kairę pusę nuo durų yra matomas koridoriaus tęsinys, tiesiai matomos praviros rudos spalvos durys į kambarį Nr. 2. Ant kambario Nr. 2 durų, yra matomos baltos spalvos dėmes. Ant durų staktos, ties užraktu yra matomos medinės nuolaužos. Įėjus į kambarį tiesiai yra matoma spinta ir kiti daiktai ( b. l. 36-44),

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi pateikti vaizdo ir garso įrašai iš bodycam 9003 ir 9004 įrašyti atvykus į iškvietimą 2020 m. liepos 23 d. laikotarpiu nuo 16.53 val. iki 18.15 val., adresu (duomenys neskelbtini). Pateikti 29 vaizdo ir įrašai.

Įrašas Nr. 1 vaizdo įrašas pavadinimu 2020_0723_165336_017.MP4. 2020 m. liepos 23 d., laikas 16:53 vai., vaizdo įrašo trukmė 5 min. 38 sek. Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą, matome, kad pareigūnai atvyksta į kiemą, ieško namo adresu (duomenys neskelbtini). Radę laiptinę, pareigūnai įeina į laiptinę, pakyla laiptais iki buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, paskambina į durų skambutį. Duris atidaro įtariamasis A. J., bendrauja su pareigūnais. A - pareigūnas J. V., B - pareigūnas - V. M., C - įtariamasis A. J., D - nukentėjusioji L. J.. C - Laba diena. B — Sveiki. C - Prašom, prašom, prašom. A - Laba diena.C - Laba diena, laba diena.A - Kas atsitiko?C - Aaa ...D - Muša ir duris išlaužė, smaugė.A - Kas atsitiko? Duris išlaužė?D - Pinigų reikalauja, išlaužė duris, smaugė, štai, žiūrėkite, kokie raudoni. Žiūrėkite, ir štai šituo norėjo mušti. Aš atėjau tiktai vakar iš poliklinikos, ausis išvalė, į ausį davė kumščiu, į galvą. Reikalauja pinigų degtinei.C - Jis khh (rodo ant savo galvos), duomenys yra ..B - Galite (duomenys neskelbtini) kalbėti.C - Taip, taip. Ji šiek tiek (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kartus yra (duomenys neskelbtini). Aš ja užsiimu nuo (duomenys neskelbtini) metų, jau (duomenys neskelbtini) metų. Aš su žmona išsiskyriau dėl motinos. Truputį, tiesa, išgėręs, ne likimas. O šiaip aš šaunuolis. A - Mmm, nežinau, nežinau. Reikia įforminti.C - Kaip melagingą iškvietimą.A - Ne, įforminsime kaip iškvietimą.Vaizdo ir garso įrašas pasibaigė.

Įrašas Nr. 5 vaizdo įrašas pavadinimu 2020_0723_170336_019.MP4. 2020 m. liepos 23 d., laikas 17:03 vai., vaizdo įrašo trukmė 5 min. Atidarius penktąjį vaizdo įrašą, matome, kad pareigūnas bendrauja su įtariamuoju.B – A., taip?C-Mh.B - O jūs iš kur vyre?C - Iš (duomenys neskelbtini).B- (duomenys neskelbtini).C - Mh, taip.B - Sutinkate papūsti?C - Taip, taip, taip, aš gi sakiau, kad aš esu išgėręs.B - Tokia procedūra.C - Vaje. Išgėręs. Ir motina truputį išgėrusi.B - Duosim ir jai.Pareigūnas tikrina įtariamojo girtumą alkotesterio pagalba.B - Prašau.C-Nu kiek?B-2.69.C - O nelabai daug. Tai mane paims?B - Nežinau.C - Galima, aš parūkysiu?B - Kur?C - Balkone.B - Palaukite. A.?C - Taip, J..B - Pasirašykite.C - O aš nepasirašinėsiu.B - Tai galite nepasirašinėti, viskas užfiksuota, filmuojama su kamera.C - O gerai matyti?B - Taip.C - Gerai.Įtariamasis pasirašo žurnale už alkotesterio parodymus. Vaizdo ir garso įrašas pasibaigia.

Įrašas Nr. 6 vaizdo įrašas pavadinimu 2020_0723_170419_013.MP4. 2020 m. liepos 23 d., laikas 17:04 vai., vaizdo įrašo trukmė 5 minutės. Atidarius šeštąjį vaizdo įrašą, matome, kad pareigūnas bendrauja su nukentėjusiąją, pildo procesinius dokumentus.D - Nu štai smaugė, visas raudonas kaklas. Štai ir mėlynės net iššoko.A - Matau, matau, tuojau mes viską užprotokoluosime, jūs nesijaudinkite, viską užrašysim.D - Jis (duomenys neskelbtini). Taip neįmanoma. Matyt, ir šonkaulis sulaužytas, muša naktį. Lašų kažkokių, pieno ar kažko įpila. Stiprus koks. Net bulves dvi pašildė su rūgštynėmis, ir tai nedavė suvalgyti.Pradėjo smaugti, pinigų jam duok degtinei. Trūksta, aš ir taip daviau šiandien buteliui. Koks tai sūnus toks, tai bjaurybė, Hitleris.A - Sakykite, jūs kur gimėte?D - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A-Tautybė jūsų?D - (duomenys neskelbtini).A-Mh.D - O šitas (duomenys neskelbtini), bjaurybė, pusiau su (duomenys neskelbtini). Jis moka pakalbėti.A - Nu tegul kalba.Vaizdo ir garso įrašas pasibaigia.

Įrašas Nr. 9 vaizdo įrašas pavadinimu 2020_0723_171334_021.MP4. 2020 m. liepos 23 d., laikas 17:13 vai., vaizdo įrašo trukmė 5 minutės. Atidarius devintąjį vaizdo įrašą, matome, kad pareigūnas bendrauja su įtariamuoju balkone. Įtariamasis aiškina pareigūnui, kad jo motina (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini). Daugiau jokios reikšmingos ikiteisminio tyrimo medžiagai informacijos.Vaizdo ir garso įrašas pasibaigia.

Įrašas Nr. 14 vaizdo įrašas pavadinimu 2020_0723_172415_017.MP4. 2020 m. liepos 23 d., laikas 17:24 vai., vaizdo įrašo trukmė 5 minutės. Atidarius keturioliktąjį vaizdo įrašą, matome, kad pareigūnas bendrauja su nukentėjusiąją, pildo procesinius dokumentus.D - Davė į ausį (rodo kairę ausį), už rankos suko (rodo kairę ranką).A - Už rankų tampė.D - Suko.A - Pas jus durys visada uždarytos, kai jis namuose, ar jūs šiandien uždarėte?D - Kai jis pradėjo čia viską, tai buvo atidarytos, pas mane čia katė.A - Jūs buvote čia, jis atėjo, ar jis namie buvo iš ryto?D - Jis visą laiką buvo namuose, aš daviau jam pinigų.A - Jis nuėjo, išgėrė ir tada grįžo.D — Jis atėjo jau kažkoks ne toks. Jūs žinote, kad aš nekalbėsiu daug, bet mano nuomone čia kažkoks niekšas atveža čia kažkokią bjaurastį. Smarvė kažkokia eina, jis išgeria, ir jis nenormalusdarosi. Nežinau kas, bet man atrodo, taksistas, kuris dirba.A - Jis čia vaikščiojo, duok, duok, ir kas paskui buvo?D - Aš pašildžiau pavalgyti ir užsidariau. O jis atėjo, pradėjo kumščiais stuksenti, „mama, duok man pinigų, man mažai“.A - Mh. Aišku.D - Ir vis kabinėjasi, kabinėjasi, kad aš jo pinigus paėmiau. Jau viską pardavė, jau nėra ką daugiau parduoti, viską pardavė.A – A., taip?D - Taip.A – J..D - (duomenys neskelbtini) namą pardavė. Ir ten visur.A – A. pas jus kada gimęs?D- (duomenys neskelbtini).A - Kartu su jumis gyvena, taip?D - Buvo skirtas, tai sėdi štai kažkokia bjaurybė, nuomoja, pinigus tada, valgo, geria kartu.A - Bet gyvena kartu su jumis.D - Nu taip.A - O registruotas jis čia?D - Nežinau.A - Jau nežinote, taip? O butas šis jūsų?D - Anksčiau buvo mano, o dabar nežinau. Dokumentai ant manęs.A - Jūs galvojate, jis perrašė.D - Dar kaip, lengvai. Žinote kaip dabar daro.Vaizdo ir garso įrašas pasibaigia ( b. l. 58-64, 66-74).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja yra L. J..Apklausta ji nurodė, kad 2020 m. liepos 23 d., apie 16.30 val.jai būnant namie (duomenys neskelbtini) jos sūnus A. J. gyvenantis kartu su ja, išlaužė kambario, kuriame buvo ir kurios buvo užrakintos, duris. įsiveržė į kambarį pradėjo ją smaugti, trenkė ranka jai į kairę ausį užsukinėjo jai rankas, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 5-8).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2020 m. liepos 23 d., L. J. buvo suteikta pirmoji pagalba. Kortelės 5 ir 6 priede nurodyta, kad pacientas skundėsi galvos skausmu (b. l. 48-49).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimasgautas garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro (112), pranešėjas - L. J..Garso įrašas Nr. 1 pavadinimu 2020_07_23 16-35-57_37067237749.mp3. Skambučio data 2020 m. liepos 23 d. Garso įrašo trukmė 1.30 min.Pokalbis vyksta tarp bendrojo pagalbos centro 112 darbuotojo (A) ir pranešėjo B (L. J.).Pokalbis vyksta (duomenys neskelbtini) kalba:A- 112.B - Aš noriu iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini).A - (duomenys neskelbtini)koks?B - (duomenys neskelbtini). Vėl triukšmauja, neduoda pavalgyti net. (duomenys neskelbtini)?B - Taip, (duomenys neskelbtini). Reikalauja pinigų degtinei.A - Tai kas ten vyksta?B - Nu kas kas, tiktai vakar poliklinikoje buvau, tiktai į polikliniką nuvažiavome, tik geriau pasidarė, ausis prapūtė, viskas. O dabar terorizuoja Hitleris šitas.A - O tai Hitleris tai kas?B - Tai sūnus toks.A - Sūnus toks?B - Taip. Ir pavalgyti net nedavė, tiktai atsistojau, galvoju pavalgyti, net pavalgyti nedavė.A - Jis neblaivus?B - Jis girtas, akys vos žiūri. Eik iš čia pasakiau, iš mano kambario.A - Gerai, tai bus (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), taip?B - Taip.A - Koks aukštas?B - (duomenys neskelbtini).A - (duomenys neskelbtini), duryse apačioje kodas yra?B - Taip. (duomenys neskelbtini).A - Koks?B -(duomenys neskelbtini).A - (duomenys neskelbtini), taip?B - Taip.A - O vaikų mažų nėra namie?B - Ne, nėra.A - Nėra. Greitoji nereikalinga, niekas nesumuštas ten?B - Nu kol kas dar nesumušė, bet šoną skauda.A - Gerai, kokia pavardė jūsų?B - J. L..A - Gerai, laukite, važiuoja.B - Gerai.Garso įrašas pasibaigia (b. l. 52-57).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kadperžiūrėjus L. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) pateiktą gydymo stacionare istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. J. (duomenys neskelbtini) ligoninėje adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų gydyta (duomenys neskelbtini) kartus, nustatyta (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 82).

Vį (duomenys neskelbtini) pateiktame rašte nurodyta, kad L. J. Vį (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų gydyta (duomenys neskelbtini) kartus, nustatyta (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

VĮ (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad L. J. nuo (duomenys neskelbtini) m. buvo gydyta nuo (duomenys neskelbtini). Paskutinį (duomenys neskelbtini) konsultacija buvo (duomenys neskelbtini) m.

Iš alkotesterio ,,Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129“ matyti, kad 2020 m. liepos 23 d., 18.55 val. A. J. nustatytas 2,67 promilių girtumo laipsnis (b. l. 103-104).

Specialisto išvadoje nurodyta, kadobjektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 121).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Tačiau A. J. savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad išlaužė duris, jog nukentėjusioji atiduotų pinigus ir, kad ją pastūmė ant lovos.

Išanalizavus kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, sugretinus juos tarpusavyje bei palyginus su nukentėjusiosios, liudytojųparodymais ir kita rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, kad kaltinamasis, neigdamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, siekia išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

Kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu, paaiškino, jog jo motinai buvo sutrikusi (duomenys neskelbtini) sveikata, ji meluodavo, po to pamiršdavo, vyko konfliktai. Tačiau šis kaltinamojo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nors byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. J. gydėsi nuo (duomenys neskelbtini), tačiau paskutiniu metu (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktame rašte nurodyta, kad L. J. VšĮ (duomenys neskelbtini) gydėsi iki (duomenys neskelbtini) m. Taip pat VšĮ (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad L. J. paskutinė (duomenys neskelbtini) konsultacija buvo (duomenys neskelbtini) m. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. nukentėjusiajai L. J. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta, nebuvo kreiptasi į medicinos darbuotojus dėl jos pablogėjusios būklės, todėl nėra pagrindo konstatuoti fakto, kad nukentėjusioji negalėjo suprasti savo veiksmų arba priešingai – galėjo apkalbėti kaltinamąjį. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su motina nuolatos vykdavo pas medicinos darbuotojus, todėl galėjo kreiptis dėl jos pablogėjusios būklės, tačiau to nepadarė, kas įrodo, jog nukentėjusiosios sveikata nebuvo tokia bloga, jog ji nesuvoktų smurto prieš ją.

Dar viena aplinkybė, kuri įrodo A. J. kaltę yra ta, kad jis teisiamojo posėdžio metu keitė parodymus. Vienu metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir parodė, kad nukentėjusiąją tik pastūmė, tačiau vėliau aiškino, kad ,,Mama galėjo pati nugriūti ir pasakyti, kad jis pastūmė“. Tokie kaltinamojo duoti parodymai laikytini siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, jog liudytojai J. V. ir V. M. bendravę su nukentėjusiąja iškart po įvykio, teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog „nukentėjusioji buvo sutrikusi“, „akivaizdžiai matėsi patinimas prie ausies“, „mamos (t.y. nukentėjusiosios) buvo paraudusi ausis, bet mėlynės nebuvo“, analogiški šių liudytojų parodymai dėl nukentėjusiosios ausies paraudimo duoti ir ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas J. V., nurodė, kad ant nukentėjusiosios kaklo smaugimo žymių ar paraudimų nesimatė. Ji rodė kaklą, bet jis nepastebėjo, kad būtų likusių smurto žymių(b. l. 27-28).

Kadangi teisminio nagrinėjimo metu nebuvo neginčijamai nustatytos aplinkybės, jog kaltinamasis nukentėjusiąją rankomis smaugė ir užsukinėjo abi rankas, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo. Kita vertus, tai kvalifikavimui reikšmės neturi.

Pažymėtina, jog pats kaltinamasis pripažino faktą, kad išlaužė nukentėjusiosios kambario durų spyną, tačiau nukentėjusioji pretenzijų dėl sugadinto turto nereiškė.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog kaltinamasis A. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. liepos 23 d., apie 16.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytos 2,67 promilės etilo alkoholio, išlaužė durų spyną ir įsiveržė į buto (duomenys neskelbtini), kambarį, kuriame buvo jo motina L. J., po ko ranka sudavė L. J. į kairę ausį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamojo A. J. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

A. J. padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę –A. J. dirbantis (iš jo žodžių), neteistas (b. l. 111), administracine tvarka baustas ( b. l. 109-110). Iš pateiktos VĮ (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad A. J. gydėsi (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini) (b. l. 116). Tačiau pagal pateiktą specialisto išvadą nustatyta, kad nėra duomenų, kad A. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 121).

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. J. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Šiuo atveju prokurorės siūlomos laisvės apribojimo bausmės paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį, jis įpareigojamas viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismas pažymi, kad prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė teismo A. J. uždrausti lankytis vietose, kuriose yra pardavinėjamas alkoholis. Visgi, teismas nemano, kad atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo principus būtų tikslinga skirti šį įpareigojimą, kadangi kaltinamasis negalėtų apsilankyti, bet kurioje maisto prekių parduotuvėje, kur pardavinėjamos kitos asmeniui būtinos prekės. Atsižvelgiant į tai, teismas skirią kitą BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktą numatyta draudimą – vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 23 d., 17.32 val. iki 2020 m. liepos 24 d., 15 val. (b. l. 86, 87). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieno kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

2021 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 144Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą A. J..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. J. bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė AnnaGrinevič, kaltinamajam paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Šioje byloje, vertinant A. J. turtinę padėtį, pažymėtina, kad nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad dirba, tačiau byloje duomenų apie tai nėra. Taip pat nėra duomenų, kad A. J. gautų ar turėtų kitų lėšų. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės neleidžia spręsti apie šiuo metu gerą kaltinamojo A. J. turtinę padėtį. Manytina, kad antinės teisinė pagalbos išlaidų priteisimas apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu:

1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti A. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 23 d., 17.32 val. iki 2020 m. liepos 24 d., 15 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. J. atmesti.

A. J. išaiškinti, kad:

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: