Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-05-04 · Civilinė byla Nr. e2A-682-180/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-04
Bylos Nr.
e2A-682-180/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Antanas Rudzinskas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarųjų akcinių bendrovių „Darbasta“, „Kelvista“
Atsakovas
valstybės įmonei Lietuvos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-682-180/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02429-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Darbasta“ ir „Kelvista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1270-345/2017 pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Darbasta“ ir „Kelvista“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos oro uostai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės UAB „Darbasta“ ir UAB „Kelvista“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos: panaikinti atsakovės 2016 m. spalio 17 d., 21 d., 2016 m. lapkričio 8 d., 17 d., 29 d. sprendimus; pripažinti jų (ieškovių) pasiūlymą ekonomiškai naudingiausiu ir laimėjusiu viešąjį pirkimą „Vilniaus filialo kilimo ir tūpimo tako (KTT) bei signalinių žiburių sistemos rekonstravimo techninės priežiūros, ir FIDIC inžinieriaus priežiūros paslaugos“ (toliau – pirkimas, konkursas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.Tiekėjų pasiūlymai pirkime buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų. Perkančioji organizacija 2017 m. spalio 17 d. sprendimu paskelbė balus, skirtus pirkimo dalyviams už jų pasiūlymų A dalį, t. y. už tiekėjų pasitelktų specialistų profesinę patirtį bei parengtą Statybos valdymo ir administravimo metodiką. Ieškovių pasiūlymų A dalis gavo 45,54 balų, UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Statybų techninė priežiūra“ – 42,12 balų, UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ ir AB „Problematika“ – 55,84 balų. 2016 m. spalio 19 d. susipažinusi su nurodytų tiekėjų pasiūlymų kainomis (pasiūlymų B dalys), perkančioji organizacija, paskaičiavusi pirkimo dalyvių pasiūlymų A ir B dalims skiriamus balus, 2016 m. spalio 21 d. sprendimu nustatė pasiūlymų eilę, kurios pirmą vietą užėmė – UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ ir AB „Problematika“ su 85,72 ekonominio naudingumo balais, antrą – ieškovės su 85,54 balais, trečią – UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Statybų techninė priežiūra“ su 77,14 balais.2016 m. spalio 25 d. ieškovės kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydamos leisti susipažinti su laimėtojo bei trečioje pasiūlymų eilės vietoje likusio tiekėjo pasiūlymais. 2016 m. spalio 27 d. prašymu ieškovės pareikalavo informuoti jas apie pirkimo laimėtojo pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, kurių pagrindu pastarojo pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu pirkime. 2016 m. spalio 31 d. sprendimu perkančioji organizacija informavo, kad ieškovėms bus leista susipažinti su kitų pirkimo dalyvių nekonfidencialiomis pasiūlymų dalimis jos (perkančiosios organizacijos) buveinėje, Rodūnios kelias 8C, Vilniuje. 2016 m. spalio 31 d. ieškovės pateikė pretenziją dėl perkančiosios organizacijos 2016 m. spalio 17 d., 21 d. sprendimų panaikinimo, motyvuodamos tuo, kad pastaroji suteikė nepagrįstai mažą ekonominio naudingumo balą už jų (ieškovių) pasiūlymo A daliai parengtą Statybos valdymo ir administravimo metodiką. Ieškovių teigimu, jų metodikai turėjo būti suteikiamas maksimalus balas, o perskaičiavus galutinį (bendrą) ginčo pasiūlymo ekonominio naudingumo balą, ieškovės turėjo būti pripažintos pirkimo laimėtojomis. Perkančioji organizacija 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu nurodytą pretenziją atmetė.2016 m. lapkričio 3 d. ieškovės nuvyko į atsakovės buveinę susipažinti su kitų pirkimo dalyvių nekonfidencialiomis pasiūlymų dalimis. 2016 m. lapkričio 11 d. ieškovės pateikė prašymą leisti susipažinti su papildomais kitų pirkimo dalyvių pasiūlymų duomenimis, nes pirmojo susipažinimo metu buvo atskleista tik nežymios pastarųjų pasiūlymų dalys. 2016 m. lapkričio 11 d. perkančioji organizacija pateikė informaciją ir duomenis apie laimėtojo pasiūlymo santykinius pranašumus, o 2016 m. lapkričio 17 d. atsakymą į prašymą dėl susipažinimo su papildomais pasiūlymų duomenimis, kuriuo neleido susipažinti su ieškovių prašyta papildoma informacija. 2016 m. lapkričio 22 d. pretenzija ieškovės pareikalavo pastarojo atsakovės sprendimo panaikinimo, kurią 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu atsakovė patenkino iš dalies – leido susipažinti su papildoma kitų pirkimo dalyvių pasiūlymų dokumentacija, taip pat informavo, kad sprendimas dėl pirkimo laimėtojo nebus keičiamas. Nepaisant nurodyto leidimo, ieškovėms buvo užkirstas kelias efektyviai susipažinti su papildomais kitų tiekėjų pasiūlymų duomenimis, kadangi susipažinimo vieta buvo nukelta į atsakovės filialą Palangoje.Ieškovių teigimu, perkančiosios organizacijos 2016 m. spalio 17 d. sprendimas dėl ekonominio naudingumo balų skyrimo jų (ieškovių) atžvilgiu yra subjektyvus ir nepagrįstas, nesuderinamas su viešųjų pirkimų principais, pažeidžiantis pirkimo tikslą. Atsakovė nepagrįstai jų (ieškovių) parengtai Statybos valdymo ir administravimo metodikai skyrė 5 iš galimų 10 balų. Ieškovės, turėdamos ilgametę profesinę patirtį, tiksliai ir teisingai įvertino pirkimo reikalavimus bei kompetentingai parengė nurodytą metodiką. Pirkimo dalyvių parengtų metodikų įvertinimui nustatyti kriterijai nėra tiksliai pamatuojami ir kiekvienu atveju gali būti įvertinti subjektyviai ir selektyviai, todėl preciziškai neįvertintus ginčo metodikos buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Ieškovių nuomone, jų metodikai skirtinas maksimalus balas – 10, ir ginčo pasiūlymas pripažintinas ekonomiškai naudingiausiu.Perkančiosios organizacijos atsisakymas leisti susipažinti su laimėtojo pasiūlymo duomenimis nėra suderinamas su viešųjų pirkimų principais, tuo labiau, kad su papildomais pasiūlymų duomenimis ieškovės buvo pakviestos susipažinti į Palangą, nors prieš tai susipažinimas vyko Vilniuje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.Ginčo pirkimo sąlygos nustatė, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, vertinimas bus atliekamas pagal vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius, nurodytus Konkurso sąlygų 67 punkte (pirkimo sąlygų 65, 66 p.). Tiekėjai kartu su pasiūlymo formos A dalimi turi pateikti Statybos valdymo ir administravimo metodiką pagal pirkimo sąlygose pateiktą užduotį (pirkimo sąlygų 68, 68.1. p.). Vertintojas, remdamasis savo žiniomis ir patirtimi, įvertins tiekėjo pasiūlytą Statybos valdymo ir administravimo metodikos aprašymą pagal pirkimo sąlygose nurodytus vertinimo kriterijus nuo 0 iki 10 balų. Išanalizavęs ieškovių ir pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymuose pateiktas Statybos valdymo ir administravimo metodikas, teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, nepažeidė pirkimo sąlygose nurodytos pasiūlymų vertinimo metodikos, teisingai ir išsamiai įvertino ieškovių pateiktą pasiūlymą. Iš ieškovų parengtos metodikos turinio matyti, kad atsižvelgiant į objekto specifiką nurodyti aprašymai yra abstraktūs, neišbaigti, nors ir pateikta Statybos valdymo ir administravimo organizacinė schema, darbo organizavimo metodai, tačiau jų aprašymas yra bendro pobūdžio, neišplėtotas, nepateikti objekto specifikai reikalingi praktiniai pavyzdžiai veiklos vykdymo sritims nurodytoms pirkimo sąlygose, nenurodyti papildomi pastebėjimai ar įžvalgos apie statybos darbų organizavimo proceso oro uoste suvaldymą, metodikoje atkartojamos pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2.4. skyriaus nuostatos, 2.3.1.3. ir 2.3.1.4 punktų sąlygos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad perkančioji organizacija pagrįstai ieškovių parengtai metodikai nesuteikė maksimalaus balo.Ieškovės neginčijo pirkimo sąlygose nustatytos pasiūlymų A dalių vertinimo tvarkos ir su ja sutiko, todėl nepagrįstai teigia apie pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų įvertinimo subjektyvumą. Be to, iš pirkimo sąlygų matyti, kad vertinimo gairėse nurodytas aiškus balų atribojimas ir kriterijai, kas perkančiajai organizacijai leido metodikoje nurodytus duomenis ir informaciją vertinti nuosekliai, atsižvelgiant į perkamų paslaugų pobūdį, nesuvaržant tiekėjų konkurencijos.Teismas nustatė, kad ieškovėms paprašius susipažinti su kitų pirkimo dalyvių pasiūlymais, perkančioji organizacija leido susipažinti su nekonfidencialiomis pasiūlymų dalimis, pateikė informaciją ir duomenis apie laimėtojo pasiūlymo santykinius pranašumus, leido susipažinti su papildomais duomenimis.Teismas nustatė, kad pirkimo laimėtoja, pateikdama pasiūlymą, nurodė kurių duomenų perkančioji organizacija negali atskleisti tretiesiems asmenims. Perkančioji organizacija, norėdama patikslinti neviešos informacijos apimtį ir pagrįsti pasiūlymo informacijos konfidencialumą, 2016 m. lapkričio 14 d., 29 d., 30 d. kreipėsi į tiekėjus, prašydama pagrįsti pasiūlymuose nurodytos informacijos konfidencialumą konkurso sąlygų 16.1.1 – 16.1.4 ir 68.2 punktų reikalavimams. Tiekėjai patikslino pasiūlymų konkrečios informacijos konfidencialumą: 2016 m. lapkričio 16 d. UAB „Sweco Lietuva“ pateikė pasiūlymo konfidencialios informacijos sąrašą, 2016 m. gruodžio 5 d. UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ nurodė kurią informaciją laiko nekonfidencialia ir leidžia atskleisti ieškovams. Gavusi tiekėjų paaiškinimą dėl konfidencialios pasiūlymų informacijos, perkančioji organizacija informavo ieškoves apie atsisakymą atskleisti informaciją, kurią tiekėjai, įskaitant ir pirkimo laimėtoją, nurodė, kaip konfidencialią. Įvertinęs ieškovių prašomos atskleisti informacijos pobūdį (tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą pagrindžiantys dokumentai, informacija apie verslo partnerius etc.), teismas sprendė, kad ši informacija atitinka komercinės paslapties požymius. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija atliko visus būtinus veiksmus, reikalingus ieškovėms leisti supažindinti su kitų tiekėjų pasiūlymais, laikėsi VPĮ 6 straipsnio reikalavimų, įvertino nurodytą neviešą informaciją pagal konfidencialumo kriterijus bei nepažeidė skaidrumo principo ir ieškovių, kaip pralaimėjusios šalies, besąlyginę teisę, padavus ieškinį teismui, gauti šią informaciją. Teismas pažymėjo, kad pačios ieškovės savo pasiūlyme analogišką prašomai atskleisti informaciją laikė konfidencialia ir nurodė perkančiajai organizacijai jos neatskleisti tretiesiems asmenims.Pirkimo sąlygų 47 punkte nustatyta, kad susipažinimo su pasiūlymų techniniais dokumentais ir informacija apie tiekėjus vieta yra Palangoje, todėl ieškovės turėjo ir privalėjo suprasti, kad pirkimas yra organizuojamas ir vykdomas Palangos filialo buveinės adresu.Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį dėl praleisto VPĮ nustatyto termino ginčyti 2016 m. spalio 17 d., 21 d. sprendimus. Teismas sprendė, kad dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ieškovės pateikė ne tik 2016 m. spalio 31 d. pretenziją, bet ir 2016 m. lapkričio 22 d. pretenziją, o pastarąją perkančioji organizaciją atmetė 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu, todėl pasikreipusios į teismą 2016 m. gruodžio 15 d., ieškovės nepraleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto 15 kalendorinių dienų termino ieškiniui pateikti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovės – UAB „Darbasta“ ir UAB „Kelvista“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priimti į bylą pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nepriimtus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sprendė, kad perkančioji organizacija tinkamai įvertino ieškovių parengtą Statybos valdymo ir administravimo metodiką ir suteikė jai tinkamą ekonominio naudingumo balą. Teismas ginčo metodiką vertino tik ta apimtimi, ar ieškovų parengtai metodikai perkančioji organizacija pagrįstai neskyrė maksimalių 10 balų ir visiškai nevertino, ar metodikai pagrįstai buvo skirti 5 iš 10 balų, nors buvo minėta, kad jei metodikai būtų suteikti bent 6 iš 10 balų, to būtų pakakę ieškovių pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu pirkimą. Ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtino, kad ginčo metodikai nebuvo pagrindo skirti tik 5 iš 10 balų, metodikai turėjo būti skirtas daug aukštesnis balas. Metodika buvo parengta remiantis pirkimo sąlygų reikalavimais, joje aptarti visi esminiai projekto klausimai, išsamiai aprašytas personalo darbo organizavimas, atsakomybių paskirstymas, objekto perdavimo užsakovui organizavimas, projekto kokybės užtikrinimo priemonės ir principai, darbo ir technologijos projekto parengimas ir jo koordinavimas, sąnaudų ir terminų kontrolės mechanizmas, etc. Nors teismas nurodė, kad metodikoje nebuvo nurodyti papildomi pastebėjimai ir įžvalgos apie statybos darbų organizavimo proceso oro uoste suvaldymą, bet tai aktualu tik tuo atveju, jeigu metodika būtų įvertinama 9-10 balais. Vien tai, kad metodikoje nebuvo nurodyti papildomi pastebėjimai ir įžvalgos apie statybos darbų organizavimo proceso oro uoste suvaldymą, neįrodo perkančiosios organizacijos sprendimo ginčo metodikai skirti 5 iš 10 balų pagrįstumo. Teismas ginčo metodikai paskirto balo pagrįstumą vertino ne pagal pirkimo dokumentuose nustatytą metodikų vertinimo tvarką, bet lygindamas ginčo metodiką su pirkimo laimėtojo parengta metodika. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo metodikoje pateiktų darbo organizavimo metodų aprašymas yra bendro pobūdžio ir neišplėtotas. Priešingai, metodikoje yra pateikta aiški bei nedviprasmiška Statybos valdymo ir administravimo grupės sudėtis, reikalavimus atitinkanti organizacinė schema ir darbo organizavimo metodai.Pirkimo dokumentuose pateiktuose vertinimo gairėse, kuriose buvo aprašyta Statybos valdymo ir administravimo metodikos vertinimo tvarka, nebuvo nurodyta, kad už pirkimo sąlygose pateiktos informacijos/duomenų dalinį paminėjimą metodikoje pirkimo dalyviams bus skiriami mažesni ekonominio naudingumo balai. Nėra suprantama, kaip galima parengti metodiką, nesiremiant pirkimo dokumentais.Skundžiamu sprendimu nepagrįstai neįvertinta atsakovės 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalis dėl laimėtojo metodikai suteikto balo pagrįstumo, nes byloje buvo ginčijama ir ši aplinkybė. Be to, jei pirkimo laimėtojui būtų buvęs suteikti 7 iš 10 galimų balų, tai taip pat pakeistų pirkimo rezultatus bei laimėjusiu būtų pripažintas ieškovių pasiūlymas.Teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčijamu atsakovės 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu ir kitais sprendimais bei veiksmais buvo tinkamai užtikrinta ieškovių teisė susipažinti su pirkimo dalyvių nekonfidencialiomis pasiūlymų dalimis. Ieškovėms nebuvo leista susipažinti su reikšminga laimėtojo pasiūlymo dalimi dėl pirkimo sąlygų 16.1.1-16.1.4 punktuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų ir laimėtojo dokumentacija dėl pasiūlymo ekonominio naudingumo įvertinimo, tame tarpe su metodika, laisvos formos pažyma apie objektą, kuriame buvo teiktos FIDIC inžinieriaus paslaugos, objekto statybos ir montavimo darbų vertė, FIDIC inžinieriaus vardas, pavardė bei užsakovo pavadinimas, laimėtojo laisvos formos sąrašo dalimi, kurioje nurodoma: statybos rangos darbų objekto pavadinimas, užsakovo pavadinimas, užsakovo išduotos pažymos data ir numeris etc. Šiuos duomenis perkančioji organizacija nepagrįstai laikė konfidencialiais, tokiu būdu pažeisdama viešųjų pirkimų principus, konfidencialios informacijos sampratą bei pretenzijoje ir ieškinyje nurodytą kasacinio teismo bei Viešųjų pirkimų tarnybos praktiką.Perkančioji organizacija tapačius laimėtojo pasiūlymo aspektus vienais atvejais laiko konfidencialiais, o kitais atvejais – ne. Pavyzdžiui, atsakovė ieškovėms atskleidė laimėtojo bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo įgyvendintų objektų sąrašą bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2016 m. liepos 14 d. raštą, tačiau kituose laimėtojo dokumentuose ta pati informacija bei duomenys yra užslėpti bei neatskleidžiami. Perkančioji organizacija, spręsdama dėl pasiūlymų duomenų konfidencialumo, pernelyg didelę reikšmę suteikė laimėtojo 2016 m. lapkričio 16 d. raštui ir jame paminėtam AB „Problematika“ komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašui. Nurodytas sąrašas turi būti vertinamas neatsiejamai nuo VPĮ 6 straipsnio ir CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos konfidencialios informacijos sampratos.Pirkimo laimėtojo parengta metodika ieškovėms taip pat turėtų būti atskleista, nes ji gali būti pritaikoma tik konkrečiame viešajame pirkime, todėl nurodytos informacijos atskleidimas ieškovėms iš esmės nesuteiktų jokio nepagrįsto konkurencinio pranašumo.Perkančioji organizacija ne tik, kad neleido susipažinti su didžiąja dalimi laimėtojo pasiūlymo duomenų, tačiau ir sudarė kliūtis ieškovėms susipažinti su nurodytais duomenimis. Nors kartą ieškovėms buvo leista susipažinti su pasiūlymais atsakovės buveinėje Vilniuje, antrą kartą su papildomais pasiūlymų duomenimis buvo leista susipažinti tik Palangoje. Atsakovei neleidus susipažinti su papildomais pasiūlymų duomenimis Vilniuje, ji bent jau turėjo nurodytą informaciją pateikti CVP IS priemonėmis. Atsakovė motyvuoja, kad dokumentai nurodytu būdu nebuvo pateikti konfidencialumo tikslais, tačiau kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė laimėtojo pasiūlymo duomenis per elektroninę teismų sistemą EPP, kuri savo esme niekuo nesiskiria nuo CVP IS. Toks atsakovės elgesys yra nesuderinamas su proporcingumo, skaidrumo, lygiateisiškumo ir kitais viešųjų pirkimų principais.Ieškovėms kilo pagrįstų abejonių dėl pirkimo procedūrų metu atlikto metodikų įvertinimo ir už jas pirkimo dalyviams suteiktų balų pagrįstumo. Abejones kėlė vien tai, kad dalyvių metodikų įvertinimas, ieškovių žiniomis, buvo pavestas atlikti tik vienam asmeniui – Kšyštof Kmecik, kuris iš esmės neturi jokios reikiamos profesinės patirties ir kompetencijos tai padaryti. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad nurodytas asmuo yra baigęs VGTU Statybos fakulteto Nekilnojamojo turto vertinimo ir valdymo programą, kuri niekaip nėra susijusi su oro uostų infrastruktūra ir statybos darbų projekto valdymu.Nors ieškovės visomis įmanomomis priemonėmis siekė įrodyti nepagrįstą metodikų vertinimą, jų galimybės buvo ribotos įrodymų surinkimo apimtyje. Teismas neleido susipažinti su pirkimo laimėtojo parengta metodika, pripažindamas šią informacija nevieša bylos medžiaga. Tik po bylos išnagrinėjimo pabaigos, ieškovėms paaiškėjo, kad jos neturės galimybių susipažinti su nurodytais duomenimis. Po bylos išnagrinėjimo ieškovėms pavyko gauti antroje pasiūlymų eilės vietoje likusio tiekėjo parengtą metodiką, su kuria susipažinus pasitvirtino ieškinyje keliamos abejonės dėl perkančiosios organizacijos netinkamai atlikto metodikų įvertinimo, dėl ko ieškovių parengtai metodikai buvo suteiktas pernelyg mažas ekonominio naudingumo balas. Ieškovės, pasitelkusios turimus kompetentingus specialistus su atitinkama kvalifikacija ir profesine patirtimi oro uosto infrastruktūros objektuose, atliko savo ir antroje vietoje likusio tiekėjo metodikų ekspertinį palyginimą per įmanomai trumpiausius terminus, kurio metu buvo nustatyta, kad ieškovių metodikai turėjo būti suteikta ne mažiau nei 8 iš 10 galimų balų.Po bylos išnagrinėjimo gauta antroje vietoje likusio tiekėjo metodika ir atliktas ekspertinis metodikų palyginimas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti ieškovių prašymą ir naujus įrodymus. Atsakovė triplike prašė teismo į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti abu pirkimą laimėjusius partnerius, kadangi ginčo baigtis gali turėti tiesioginės įtakos jų abiejų teisėms ir pareigoms, tačiau nurodytas klausimas nebuvo išspręstas iki pats bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Antrą pasiūlymų eilės vietą užėmusio tiekėjo parengta metodika bei ekspertinis metodikų palyginimas turėtų būti prijungti prie bylos, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus.

Atsakovė – VĮ Lietuvos oro uostai, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovių pateikti nauji įrodymai negali būti prijungti prie bylos. Šių įrodymų ieškovės neprašė prijungti prie bylos iki pat teisminio proceso pirmosios instancijos teisme pabaigos. Neegzistuoja CPK 314 straipsnyje nustatytos naujų įrodymų priėmimo sąlygos. Be to, nauji įrodymai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.Skunde nepagrįstai apeliuojama į tai, kad teismas turėjo vertinti, ar ieškovėms už jų parengtą metodiką pagrįstai buvo skirta 5 iš 10 balų. Pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose teigė, kad jų metodikai turi būti suteiktas maksimalus balų skaičius. Argumentus, kad metodikai perkančioji organizacija turėjo skirti bent 6 balus, ieškovės pateikė tik apeliaciniame skunde, todėl jie turi būti atmesti.Teismas gali spręsti dėl perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo, tačiau neturi galių priimti sprendimo už pačią perkančiąją organizacija. Pasiūlymų vertinimas yra pastarosios diskrecijos teisė.Tai, kad teismas pasisakė, jog ieškovių metodikoje nepateikti papildomi pastebėjimai ar įžvalgos apie statybos darbų organizavimo proceso oro uoste suvaldymą, nereiškia, kad metodikai negalėjo būti skirti 5 balai.Ieškovės visiškai pažodžiui net 4 iš 10 metodikos lapuose atkartojo pačios perkančiosios organizacijos rengtus pirkimo dokumentus. Pasiūlymų ekspertinį vertinimą atlikęs asmuo yra ilgametis atsakovės darbuotojas, kuris įmonėje dirba nuo 2010 m. ir Strateginės plėtros departamente ėjo tiek plėtros projektų vadovo, o nuo 2014 m. ir Plėtros projektų skyriaus vadovo pareigas. Šis specialistas FIDIC inžinieriaus funkcijas vykdė net 3 oro uosto vykdytuose projektuose, todėl jo kompetencija yra itin aukšta. Be to, ieškovės iki pat skundo padavimo nekėlė klausimo dėl eksperto kvalifikacijos.Ieškovės analogišką savo pasiūlymo informaciją laiko konfidencialia ir nurodė perkančiajai organizacijai jos neatskleisti tretiesiems asmenims, tačiau pirkimą laimėjusio tiekėjo tokią pačią informaciją jau laiko neturinčia konfidencialumo požymių.Statybos valdymo ir administravimo metodikoje yra aptariami tiek bendri, tiek ir specifiškai konkrečiam projektui taikomi statybos proceso administravimo mechanizmai, kuriais demonstruojamas tiek specifinis, tiek ir bendras konkretaus tiekėjo know how ir jo komandos pajėgumai. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad metodika gali būti pritaikoma tik konkrečiame viešajame pirkime ir jos atskleidimas ieškovėms nesuteiktų jokio konkurencinio pranašumo.Persiunčiant vieno tiekėjo pasiūlymą kitam, pasiūlymo konfidencialumas negali būti užtikrinamas, nes tolesnių pasiūlymo dokumentus gavusio tiekėjo veiksmų perkančioji organizacija nebegali kontroliuoti – pasiūlymo dokumentai gali būti atskleisti bet kam, o tai yra nesuderinama su viešųjų pirkimų principais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad atsakovė – VĮ Lietuvos oro uostai, vykdė supaprastiną ribotą konkursą, kuriuo siekė įsigyti Vilniaus filialo kilimo ir tūpimo tako (KTT) bei signalinių žiburių sistemos rekonstravimo techninės priežiūros ir FIDIC inžinieriaus priežiūros paslaugas. Pirkimo sąlygų 65 punktas nustatė, kad neatmesti tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, laimėjusiu pripažįstant tą pasiūlymą, kuris gaus daugiausiai ekonominio naudingumo balų. Pirkimo sąlygų 67 punkte nustatyti Kainos (C), Specialistų patirties (T1) ir Statybos valdymo ir administravimo metodikos (T2) vertinimo kriterijai bei atitinkami jų lyginamieji svoriai. Pirkimo sąlygų 68.1 punkte pateikta nurodytos metodikos parengimo užduotis ir šio kriterijaus įvertinimui skirtinų balų diapazonas: 0-2 (nepatenkinamai), 3-4 (patenkinamai), 5-6 (vidutiniškai), 7-8 (gerai), 9-10 (labai gerai).Ginčas byloje kilo dėl ieškovių pasiūlymui suteiktų balų pagal Statybos valdymo ir administravimo metodikos (T2) vertinimo kriterijų teisingumo ir pagrįstumo bei pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo duomenų neatskleidimo. Ieškovių pasiūlymas pagal nurodytą kriterijų gavo 5 iš 10 balų. Ieškovių teigimu, toks įvertinimas itin subjektyvus ir nepagrįstas – jų parengtai metodikai turėjo būti suteiktas maksimalus balas, o pasiūlymas pripažintas ekonomiškai naudingiausiu ginčo pirkime. Be to, perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė atskleisti pirkimo laimėtojo pasiūlymo duomenis, kurie nelaikytini konfidencialiais, tokiu būdu pažeisdama skaidrumo ir kitus viešųjų pirkimų principus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės neginčijo pirkimo sąlygose nustatytų pasiūlymų vertinimo parametrų, pasiūlymų vertinimo tvarkos, vertinimą atlikusio perkančiosios organizacijos darbuotojo kvalifikacijos, išanalizavęs ginčo pasiūlymo turinį, pirkimo sąlygas, susijusias su Statybos valdymo ir administravimo metodikos parengimu, įvertinimu, perkančiosios organizacijos veiksmus, atliktus reaguojant į ieškovių prašymus leisti susipažinti su kitų pirkimo dalyvių pasiūlymų duomenimis, skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – trečią pasiūlymų eilės vietą užėmusių UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Statybų techninė priežiūra“ parengtą Statybos valdymo ir administravimo metodiką bei 2017 m. vasario 17 d. nurodytos subjektų grupės ir ieškovių metodikų palyginimą. Ieškovių teigimu, paminėti duomenys patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir aplinkybę, kad jų (ieškovių) parengtai metodikai turėjo būti suteikti daugiau nei 5 balai. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju ieškovės anksčiau nurodytus dokumentus po bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė pirmosios instancijos teismui, prašydamos atnaujinti bylos nagrinėjimą ir juos priimti. Teisėjo 2017 m. vasario 20 d. rezoliucija tokį ieškovių prašymą buvo atsisakyta priimti.Kolegijos vertinimu, po bylos išnagrinėjimo gauti nauji įrodymai nesudarė pagrindo nei atnaujinti bylos nagrinėjimą ir šiuos įrodymus prijungti, nei juos CPK 314 straipsnio pagrindu prijungti apeliacinėje instancijoje. Tokia išvada darytina, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Statybų techninė priežiūra“ parengta Statybos valdymo ir administravimo metodika nėra susijusi su šioje byloje nagrinėjamu ginču. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovės siekė anksčiau nurodytų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, motyvuodamos tuo, kad pastaroji nepagrįstai jų parengtai metodikai nesuteikė maksimalaus balų skaičiaus, neatskleidė atitinkamų pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo duomenų. Nei ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, nei pirmosios instancijos teisme ieškovės nekėlė klausimų, susijusių su antrą pasiūlymų eilės vietą užėmusios ūkio subjektų grupės parengtos metodikos įvertinimu, palyginimu ir nepaisant to, kad perkančiosios organizacijos prašė atskleisti ir UAB „Sweco Lietuva“ bei UAB „Statybų techninė priežiūra“ pasiūlymo duomenis, ieškiniu ginčijamų perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumo negrinė tuo, kad joms nebuvo atskleista nurodyta informacija. Ieškiniu, be kita ko, buvo prašoma išreikalauti iš perkančiosios organizacijos tik pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo duomenis. Antra, nors skunde nurodoma, kad UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Statybų techninė priežiūra“ ir ieškovių parengtų metodikų palyginimą atliko kompetentingi specialistai, turintys išsilavinimą ir atestaciją techninės priežiūros paslaugų srityje oro uostų statiniuose ir kituose infrastruktūros objektuose, įvertinus tai, kad duomenų apie tokius specialistų ir jų kompetenciją nepateikta, kad palyginimą pasirašė ieškovių vadovai, aptariamo dokumento įrodomoji reikšmė – abejotina.

Dėl procesinio ginčo nagrinėjimo aspekto

CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 320 str.), o ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas (viso ginčo nagrinėjimas iš naujo), o tik pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae). Kadangi apeliacinis procesas nėra skirtas ginčui iš naujo nagrinėti, jis vyksta pagal specialias taisykles. Tokio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas pagal tuos argumentus bei įrodymus, kuriuos į byla šalys pateikė pirmosios instancijos teisme. Šios bylos atveju nustatant ginčo ribas aktualus pretenzijos ir ieškinio turinys (CPK 423³ str. 2, 3 d.). Tokiu atveju skundo argumentų, kad apeliančių parengta metodika, neįvertinus jos 10 balų, turėjo būti įvertinta bent jau didesniu nei 5 balų skaičiumi, kad metodikų vertinimą atlikęs perkančiosios organizacijos pasitelktas specialistas neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti nurodytą vertinimą, kurie nebuvo ginčo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo dalykas, pateikimas apeliacinės instancijos teismui nėra suderinamas su revisio prioris instantiae principu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo nesuponuoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodytų skundo argumentų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl kitų skundo argumentų

Nesutikimą su teismo išvada, kad perkančioji organizacija tinkamai įvertino jų parengtą metodiką ir suteikė jai pagrįstą balų skaičių, apeliantės motyvuoja tuo, kad teismas metodikai paskirto balų skaičiaus pagrįstumą vertino ne pagal pirkimo dokumentuose nustatytą metodikų vertinimo tvarką, o lygindamas jų (apeliančių) metodiką su pirkimo laimėtojo parengta metodika. Teisėjų kolegija nurodytą skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi jis grindžiamas tik apeliančių prielaida – pirkimo sąlygų 68.1 punkte pateiktose metodikų vertinimo gairėse nebuvo nustatyta, kad praktiniai pavyzdžiai metodikoje bus vertinami atitinkamais balais, todėl spręstina, kad toks aspektas buvo aptartas pirkimą laimėjusio tiekėjo parengtoje metodikoje, ir atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad apeliančių metodika yra neišsami ir neatitinkanti pirkimo dokumentų reikalavimų. Tokį apeliančių samprotavimą paneigia jų pačių nurodytas pirkimo sąlygų 68.1 punktas, kuriame, be kita ko, pateikta ir Statybos valdymo ir administravimo metodikos parengimo užduotis. Paminėtame punkte nustatyta, kad, siekdamas parodyti savo kompetenciją, tiekėjas metodikos apraše pateikia savo viziją ir siūlymus, taip pat, jei tai tinkama šio objekto specifikai, praktinius pavyzdžius veiklos vykdymo sritims, tokioms kaip: tiekėjo ir kitų projekto dalyvių personalo darbo organizavimas, atsakomybių paskirstymas, vaidmuo pirkimo etape, objekto perdavimo užsakovui organizavimas, projekto kokybės užtikrinimo priemonės ir principai, sąnaudų ir terminų kontrolės mechanizmas etc. Aptariamame pirkimo sąlygų punkte taip pat nustatytos pirkimo dalyvių parengtų metodikų vertinimo gairės ir šio kriterijaus (T2) įvertinimui skirtinų balų diapazonas. Iš nurodytų vertinimo gairių matyti, kad 9-10 balų skaičius metodikai skirtinas tuomet, kai tiekėjo siūlomi darbų sąnaudų kontrolės principai yra aiškūs ir suprantami, metodikoje aptariamos sąnaudų kontrolės rizikos atspindi objekto specifiką, pateikiami pavyzdžiai iš tiekėjo vykdytų objektų atspindi tiekėjo kompetenciją ir supratimą numatomo pirkimo objekto darbų srityse kylančias problemas ir pasiruošimą valdyti rizikas; tiekėjo pateikiami pavyzdžiai ir siūlomi administravimo metodai parodo tiekėjo gebėjimus administruoti pakeitimus etc. Apeliantės neginčija aplinkybės, kad jų parengtoje metodikoje nebuvo pateikta jokių atitinkamos veiklos vykdymo sritims skirtų praktinių pavyzdžių, o paminėtos 68.1 punkto nuostatos patvirtina, kad tokių pavyzdžių nurodymas buvo viena iš aplinkybių, kurių pagrindu metodikai galėjo būti skirti aukščiausi įvertinimo balai. Nors skunde ir apeliuojama į tai, kad teismas dėl apeliančių metodikos įvertinimo pagrįstumo sprendė ne remdamasis pirkimo dokumentų reikalavimais, o lygindamas apeliančių ir pirkimą laimėjusio tiekėjo metodikas, apeliantės siekė į bylą pateikti naujus dokumentus, kuriais jų metodikai skirto įvertinimo nepagrįstumas įrodinėjamas jų bei antrą pasiūlymų eilės vietą užėmusio tiekėjo parengtų metodikų palyginimu. Taigi vienu atveju apeliantės nurodytą metodikos vertinimą traktuoja kaip neteisėtą, kitu atveju tokį vertinimą naudoja savo reikalavimams pagrįsti. Skunde kvestionuojama ir teismo išvada, kad ginčo metodikoje pateiktų darbo organizavimo metodų aprašymas yra bendro pobūdžio ir neišplėtotas. Apeliančių teigimu, jų metodikoje yra pateikti aiški bei nedviprasmiška Statybos valdymo ir administravimo grupės sudėtis, reikalavimus atitinkanti organizacinė schema ir darbo organizavimo metodai. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.Įvertinus ginčo metodikos 2 punktą „Tiekėjo komanda ir projekto valdymas“ bei 7 punktą „Kokybės valdymo ir koordinavimo planai, orientuoti į paslaugų specifika“, kurie, kaip teigia apeliantės, susiję darbo organizavimo metodais (pirkimo sąlygų 68.1 p.), matyti, kad iš esmės visas dėmesys skiriamas pačių apeliančių komandos (kvalifikacijos, veiklos pobūdžio) aprašymui, įsidiegtos kokybės valdymo sistemos aprašymui, nors esminė reikšmė pagal pirkimo sąlygose suformuotą metodikos rengimo užduotį – personalo ir atliktinų darbų organizavimas, projekto kokybės užtikrinimo priemonių nurodymas. Nepaisant to, apeliančių parengtoje metodikoje nepateikti konkretūs darbo organizavimo užtikrinimo pasiūlymai, nenurodytos konkrečios projekto kokybės užtikrinimo priemonės. Pavyzdžiui, apeliantės nurodytuose metodikos skyriuose dėsto, kad jų teikiamos statybų techninės priežiūros paslaugos užtikrins, kad objektas būtų pastatytas pagal projektą ir rangos sutartį, pakeitimai būtų pagrįsti, tinkamai atlikti ir įforminti, naudojamos kokybiškos medžiagos, laikomasi teisės aktų reikalavimų; paslaugų teikimo proceso metu bus vykdoma nuolatinė projekto pažangos ir teikiamų paslaugų analizė. Tokios bendro pobūdžio, nekonkretizuotos priemonės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliančių parengtoje metodikoje darbo organizavimo metodų aprašymas nėra išplėtotas.Skunde apeliantės nesutinka ir su teismo atliktu aplinkybės, kad atitinkamose ginčo metodikos dalyse atkartojama techninėje specifikacijoje pateikta informacija, vertinimu. Pirkimo sąlygos nenustatė, kad už dalinį techninėje specifikacijoje nurodytos informacijos atkartojimą metodikoje tiekėjams bus skiriami mažesni ekonominio naudingumo balai. Be to, anot apeliančių, nesuprantama, kaip galima parengti metodiką, nesiremiant pirkimo dokumentais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti apeliančių pamąstymai nėra logiški ir pagrįsti. Techninėje specifikacijoje pateikta bendra informacija apie ginčo pirkimu siekiamą įgyvendinti projektą, nurodyti statinio statybos priežiūros paslaugos pirkimo tikslai, rezultatai, darbo apimtis, ataskaitos. Į techninėje specifikacijoje nurodytą informaciją tiekėjas galėjo atsižvelgti rengdamas Statybos valdymo ir administravimo metodiką, tačiau ginčo atveju atitinkamose apeliančių metodikos dalyse yra pažodžiui atkartoti techninės specifikacijos 1.1.3 punktas (metodikos 1.1 p.), 1.1.2, 2.1.1, 2.1.2 punktai (metodikos 1.2 p.), 2.3.1.1 punktas (metodikos 1.3 p.). Nustatyta aplinkybė leidžia spręsti, kad ginčo metodika neišsami ir neoriginali. Perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo dokumentų atkartojimas nesudaro pagrindo apeliuoti į pagal pirkimo dokumentus parengtą metodiką. Laikantis apeliančių logikos, kad detalus pirkimo dokumentų nurašymas vertinamas kaip privalumas – pasiūlymo atitikimas pirkimo dokumentams, lieka neaišku, kodėl perkančioji organizacija atskirai reikalavo parengti nurodytą metodiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, protingam, sąžiningam tiekėjui turėjo ir galėjo būti aišku, kad dalinis pirkimo dokumentų atkartojimas nebus vertinamas kaip metodikos privalumas, sudarantis pagrindą metodikai skirti maksimalų įvertinimo balų skaičių. Kita vertus, jei nurodyta aplinkybė apeliantėms nebuvo aiški, jos turėjo teisę paklausti perkančiosios organizacijos, kaip bus vertinamas techninės specifikacijos nuostatų perkėlimas į metodiką (VPĮ 24 str. 2 d. 15 p., 27 str. 2-3 d.), tačiau nurodyta teise nebuvo pasinaudota.Skunde apeliuojama, kad teismas nepagrįstai neįvertino perkančiosios organizacijos 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalies dėl pirkimą laimėjusio tiekėjo parengtai metodikai suteikto balo pagrįstumo, nors byloje buvo ginčijama ir ši aplinkybė. Kadangi apeliantėms nebuvo pateikta susipažinti pirkimą laimėjusio tiekėjo metodika, jos neturėjo galimybės pateikti konkrečių argumentų dėl nurodytos metodikos įvertinimo nepagrįstumo, tačiau tai nereiškia, kad teismas neturėjo dėl šios aplinkybės pasisakyti. Teisėjų kolegija paminėtus argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Įvertinus ieškovės pretenziją ir ieškinį, matyti, kad nurodyto perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumas apeliančių buvo motyvuojamas tik tuo, kad pastarųjų parengtai metodikai nepagrįstai nebuvo suteiktas maksimalus balų skaičius. Būtent nurodytų procesinių dokumentų turinys buvo reikšmingas teismui nustatant šio ginčo nagrinėjimo ribas (CPK 423³ str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad jokių argumentų, susijusių su pirkimą laimėjusio tiekėjo metodikos įvertinimu nei pretenzijoje, nei ieškinyje nebuvo pateikta, teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl nurodytos aplinkybės. Sprendžiant dėl teismo pareigos pasisakyti dėl pretenzijoje ir ieškinyje nenurodytos aplinkybės, aktuali kasacinio teismo praktika, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Kita skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismas sprendimas, grupė susijusi su apeliančių susipažinimu su pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo duomenimis. Apeliančių teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad perkančioji organizacija užtikrino jų (apeliančių) teisę susipažintu su pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo duomenimis. Teismas nepagrįstai neleido susipažinti su UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ ir AB „Problematika“ parengta metodika ir duomenimis, kuriais buvo grindžiamas pastarųjų kvalifikacijos atitikimas pirkimo sąlygų 16.1.1-16.1.4 punktams (įgyvendintų projektų pavadinimai, užsakovų pavadinimai, projektų įgyvendinimo laikotarpiai, vertės, užsakovų pažymų datos ir numeriai bei kiti susiję/panašūs duomenys).Šios nutarties 39 punkte nurodytus teiginius apeliantės pirmiausiai argumentuoja tuo, kad perkančioji organizacija iš esmės tapačius pirkimo laimėtojo pasiūlymo duomenis vienais atvejais laiko konfidencialiais, kitais – ne. Kai pavyzdys skunde nurodoma tai, kad perkančioji organizacija atskleidė laimėtojo bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo įgyvendintų objektų sąrašą bei pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. liepos 14 d. raštą, iš kurių matyti tiek užsakovo pavadinimas, tiek objektų pavadinimai bei apibūdinimai, tačiau kituose laimėtojo dokumentuose pateikta analogiška informacija bei duomenys apeliantėms nebuvo atskleista. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai neįrodo perkančiosios organizacijos pozicijos dėl pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo konfidencialių duomenų neatskleidimo nepastovumo. Byloje nustatyta, kad apeliantėms paprašius leisti susipažinti su kitų pirkimo dalyvių pasiūlymų konfidencialiais duomenimis, perkančioji organizacija 2016 m. lapkričio 14 d., 29 d., 30 d. raštais kreipėsi į tiekėjus, prašydama patikslinti neviešos jų pasiūlymų informacijos apimtį ir pagrįsti tokios informacijos konfidencialumą. Tiekėjai patikslino konfidencialios pasiūlymų informacijos apimtį: 2016 m. lapkričio 16 d. UAB „Sweco Lietuva“ pateikė pasiūlymo konfidencialios informacijos sąrašą, 2016 m. gruodžio 5 d. UAB „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ (vienas iš pirkimą laimėjusių ūkio subjektų grupės narių) nurodė, kurią pasiūlymo informaciją laiko nekonfidencialia ir leidžia atskleisti apeliantėms. Skunde akcentuojamas pirkimo laimėtojo pasitelkto bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo įgyvendintų objektų sąrašas apeliantėms buvo atskleistas laimėtojo sutikimu. Taigi sprendimas atskleisti nurodytą informaciją buvo sąlygotas paties pirkimo laimėtojo valios, todėl skunde pateiktas pavyzdys nepagrindžia perkančiosios organizacijos sprendimo neatskleisti apeliantėms panašaus pobūdžio kitų laimėtojo pasiūlymo duomenų, kurie pastarojo buvo nurodyti konfidencialiais, neteisėtumo. Be to, Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštas nelaikytinas konfidencialiu, nes jame pateikiama informacija apie visuomenei žinomus objektus. Pažymėtina, kad apeliantės savo pasiūlyme analogišką prašomai atskleisti laimėtojo pasiūlymo informaciją, tame tarpe ir ginčo metodiką, nurodė turinčia konfidencialumo požymių ir prašė jos neatskleisti tretiesiems asmenims. Toks apeliančių elgesys leidžia spręsti apie aptariamų skundo argumentų deklaratyvumą.Apeliančių teigimu, joms turėjo būti atskleista ir pirkimą laimėjusio tiekėjo parengta metodika. Kadangi metodika gali būti pritaikoma tik konkrečiame pirkime, jos atskleidimas iš esmės nesuteiktų jokio nepagrįsto konkurencinio pranašumo kituose pirkimuose. Kaip pagrįstai atsiliepime į skundą nurodo atsakovė, tiekėjų metodikose yra pateikiami tiek bendri, tiek specifiškai konkrečiam projektui taikomi statybos proceso administravimo mechanizmai, kuriais demonstruojamas tiek specifinis, tiek bendras konkretaus tiekėjo know- how ir jo komandos pajėgumai; metodikos aprašyme nurodytos tiekėjo patirtys ir taikomi metodai atskleidžia atitinkamas tiekėjo žinias ir kompetencijas, kurių išmanymas neabejotinai gali suteikti tiekėjui pranašumą ir atitinkamą pridėtinę vertę kituose panašaus pobūdžio pirkimuose. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantėmis, kad metodikos atskleidimas tretiesiems asmenims – kitiems pirkimo dalyviams, nesuteiktų pastariesiems jokio konkurencinio pranašumo. Be to, minėta, kad apeliantės kartu su pasiūlymu pateiktą metodiką prašė laikyti konfidencialia informacija ir neatskleisti jos kitiems asmenims, net ir inicijavusios šį teisminį ginčą, nurodytą dokumentą apeliantės pateikė atskirai nuo bylos medžiagos ir prašė teismą pripažinti jį ne vieša bylos medžiaga. Skundžiamame sprendime teismas nesutiko, kad, susipažinimą su atitinkama kitų tiekėjų pasiūlymų informacija suorganizavusi savo padalinyje Palangoje, perkančioji organizacija sudarė apeliantėms kliūtis susipažinti su nurodyta informacija. Tokį nesutikimą teismas motyvavo ginčo pirkimo sąlygų 47 punkto nuostata, kad susipažinimo su pasiūlymų techniniais dokumentais ir informacija apie tiekėjus vieta yra Palangoje. Skunde apeliantės pakartotinai teigia, kad susipažinimą suorganizavus Palangoje, perkančioji organizacija siekė sukliudyti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymų duomenimis. Kadangi argumentų, kuriais paneigtų pirmosios instancijos teismo poziciją, skunde nepateikiama, teisėjų kolegija dėl nurodytos aplinkybės papildomai nepasisako.Kolegija sutinka su atsakove, kad persiunčiant vieno tiekėjo pasiūlymo duomenis kitam CVP IS priemonėmis, pasiūlymo konfidencialumas negalėtų būti užtikrinamas, nes tolesnių pasiūlymo dokumentus gavusio tiekėjo veiksmų perkančioji organizacija nebegali kontroliuoti – pasiūlymo dokumentai gali būti atskleisti tretiesiems asmenims. Dėl to atmestinas skundo argumentas, kad, neleidusi susipažinti su papildomais kitų tiekėjų pasiūlymų duomenimis Vilniuje, perkančioji organizacija nurodytą informaciją apeliantėms turėjo pateikti CVP IS priemonėmis.Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti nėra teisiškai reikšmingi. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas; jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasNijolė PiškinaitėAntanas Rudzinskas