Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Viktorija M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi 1983 m. gruodžio 23 d., gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji sužinojo apie nagrinėjamą įvykį, kai vyras gavo šaukimą į policiją ir nuvyko ten išsiaiškinti aplinkybių. Išsiaiškinus aplinkybes, V. M. Č. su vyru padarė išvadą, kad ji nagrinėjamo įvykio dieną vairavo automobilį Subaru Legacy, nes (duomenys neskelbtini) g.– (duomenys neskelbtini) g. sankryža yra tarp jos darbo ir vaikų darželio. Policijos pareigūnai nustatė, kad automobilių nubraukimai tarpusavyje atitinka. Jos vairuoto automobilio apgadinimas yra galinių keleivio durelių gale. Pripažįsta, kad tarp automobilių buvo kontaktas, ir apgailestauja dėl to, nes negirdėjo susidūrimo – tuo metu automobilyje grojo muzika. Neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio, nes automobilis yra draustas, yra visi reikalingi dokumentai, nebuvo priežasčių apgadinimų slėpti. Dėl kelių ženklinimo nesilaikymo paaiškino, kad piko metu minėtoje sankryžoje būna spūstys, žalias šviesoforo signalas trumpai dega ir automobiliai vos pajuda. Ji greičiausiai aplenkinėjo visus sustojusius automobilius, todėl ir išvažiavo į kitą eismo juostą. Taip pasielgė, nes matė, jog priekyje nieko nėra. Ji turi keturiolikos metų vairavimo stažą, anksčiau nebuvo padariusi jokių nusižengimų, nedalyvavo eismo įvykiuose.

Nukentėjusysis R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra automobilio Nissan Juke valdytojas, transporto priemonė lizinguojama, o šį automobilį visada vairuoja žmona I. G.. Nagrinėjamo įvykio dieną paskambino žmona, kuri paaiškino, kad į jos vairuojamą automobilį įvažiavo kitas automobilis ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. I. G. važiavo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) g. link. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, žmona, važiuodama paskui priekyje esantį automobilį, suko į dešinę, pristabdė praleisti pėsčiųjų ir vėl pajudėjo. Tuo metu ji pamatė automobilį, atvažiuojantį iš (duomenys neskelbtini) g., kuris trenkėsi į ją, apgadino transporto priemonę ir pasišalino. Buvo padaryti automobilio kairės (vairuotojo) pusės priekinio bamperio apgadinimai ties žibintu. Buvo nubraukimai, taip pat išlikę mėlynos spalvos dažai. Iki nagrinėjamo įvykio automobilis nepateko į eismo įvykį. Kitą dieną eismo įvykis užregistruotas draudimo bendrovėje. Įgaliota įmonė išspręsti klausimą dėl automobilio remonto.

Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. kovo 26 d. po 18 val. ji važiavo (duomenys neskelbtini) g., suko į dešinę pusę, sustojo prie raudono šviesoforo signalo, priešais buvo vienas automobilis. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ji paskui pirmą automobilį sustojo praleisti pėsčiųjų, po to pajudėjo. Tuo metu kitas automobilis trenkėsi į jos vairuojamo automobilio priekinį bamperį, pristabdė, pajudėjo į kairę juostą ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) g. Toje vietoje nebuvo spūsties ar kliūties nuvažiuoti. Susidūrimo garsas buvo labai didelis. Važiuojant automobiliu, vidutiniškai grojo muzika, tačiau ji tikrai pajuto smūgį. Liudytoja įsidėmėjo automobilio numerius ir išsiuntė šią informaciją SMS žinute vyrui. Pastebėjo, kad automobiliui padaryti įbrėžimai, taip pat buvo kito automobilio spalvos dažų. Anksčiau administracinėn atsakomybėn traukiamos V. M. Č. nematė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio D. K. 2019 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, 2019 m. kovo 26 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu T. S., apie 21.16 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė važiuojantį automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykį sukėlęs automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus minėtu adresu, pasitiko Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. G., kuri paaiškino, kad apie 18.15 val. savo automobiliu Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suko iš (duomenys neskelbtini) g. į dešinę pusę (į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) g. link) degant žaliam šviesoforo signalui. Įvažiavusi į (duomenys neskelbtini) g., pranešėja sustojo prie šviesoforo, kur praleido pėsčiuosius, ėjusius per žalią šviesoforo signalą. Praleidusi pėsčiuosius, I. G. pajudėjo į priekį su savo automobiliu ir tuomet pajuto smūgį į priekinės dalies kairę pusę. I. G., pažiūrėjusi į kairę pusę, pastebėjo antroje eismo juostoje tamsios spalvos automobilį (markės ir modelio negali pasakyti), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ir kliudė moters vairuojamą Nissan automobilį, kuris, padidinęs greitį, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) g. link. I. G. tvirtina, kad iš eismo įvykio vietos pasišalinęs automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) g. ir suko į dešinę pusę (ta pačia kryptimi kaip ir I. G. į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) g. link) iš antros eismo juostos, iš kurios galima sukti tik į kairę (b. l. 3).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra L. Č. (b. l. 14).

2019 m. kovo 26 d. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilio Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo vieta po eismo įvykio ir jam padarytas apgadinimas (priekinis bamperis) (b. l. 4–5).

Remiantis UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 29 d. remonto sąmata Nr. 2337, nustatyta, kad automobilio Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų bendra kaina su PVM – 1531,87 Eur (b. l. 8–10).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. balandžio 15 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, galinis dešinės pusės sparnas, durelės dešinėje pusėje ir galinis bamperis (b. l. 12).

Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobiliui Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai padaryti dešinėje pusėje. Automobiliui Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra ant priekinės kairės pusės, pastebėtos pašalinės mėlynos spalvos dalelės, kurių atspalvis atitinka Subaru Legacy dažų dangos atspalviui. Sugretinus abu automobilius, nustatyta, kad automobilio Subaru Legacy apgadinimai ant galinių durelių ir sparno dešinėje pusėje atitinka automobilio Nissan Juke apgadinimus (b. l. 19–21).

UAB (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad automobilis Nissan Juke dar nesuremontuotas, suderinta sąmata su draudimo bendrove pagal atsiųstas nuotraukas. Skaičiavimai atlikti naudojantis sertifikuota programa AudaNet (b. l. 34, 38, 40).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą.

Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse nustatytuosius.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. M. Č. padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus.

KET 1 priedo „Kelio ženklai“ IV skyrius reglamentuoja nukreipiamuosius kelio ženklus. Kelio ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti.

Byloje nustatyta, kad V. M. Č. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., einančios (duomenys neskelbtini) g. link, yra dvi eismo juostos. Dešinė eismo juosta skirta sukti tik į dešinę (duomenys neskelbtini) g. pusę, o kairė eismo juosta – tik į kairę (duomenys neskelbtini) g. pusę (b. l. 4–5). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad ji, važiuodama dešine eismo juosta ir siekdama išvengti spūsčių, išvažiavo į kitą (kairę) eismo juostą. Būtent iš šios eismo juostos V. M. Č., pažeisdama kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus, sankryžoje suko į dešinę (duomenys neskelbtini) g. pusę. Tokią išvadą patvirtina tiek liudytojos I. G. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, tiek jos rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, kad į jos vairuojamą automobilį Nissan Juke, atlikusį manevrą sankryžoje ir tuo metu buvusį dešinėje eismo juostoje, (duomenys neskelbtini) g., atsitrenkė V. M. Č. vairuojamas automobilis. Šiuo atveju akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, važiuodamas dešine eismo juosta, kaip to reikalauja prieš (duomenys neskelbtini) g.– (duomenys neskelbtini) g. sankryžą esantis kelio ženklas Nr. 507, nesukeltų eismo įvykio byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. iš neleistinos (kairės) eismo juostos nepasukus sankryžoje į dešinę, nereikėtų manevruoti ir bandyti aplenkti greta esančia eismo juosta I. G. vairuojamo automobilio. Taigi darytina išvada, kad V. M. Č. pažeidė minėto kelio ženklo reikalavimus. Toks KET pažeidimas negali būti laikomas formaliu, nes jis lėmė tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo netrukus savo veiksmais sukėlė eismo įvykį. Teismas daro išvadą, kad V. M. Č. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius.

KET 126 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad V. M. Č., bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodama automobilį, sukėlė eismo įvykį, t. y. ji, bandydama aplenkti I. G. vairuojamą automobilį, buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į greta ta pačia kryptimi vairuojamą liudytojos automobilį, ir apgadino abi transporto priemones. Pati V. M. Č. pripažino šį faktą. Tokią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: I. G. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, ir jos rašytiniai paaiškinimai, netiesiogiai nukentėjusiojo R. G. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, taip pat bylos rašytiniai įrodymai: 2019 m. kovo 26 d. tarnybinis pranešimas, tos pačios dienos eismo įvykio vietos schema, 2019 m. balandžio 15 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, byloje esančios nuotraukos. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į byloje esančias nuotraukas, iš kurių matyti, kad, sugretinus abu automobilius, automobilio Subaru Legacy apgadinimai ant galinių durelių ir sparno dešinėje pusėje bei jų aukštis atitinka automobilio Nissan Juke apgadinimus. Be to, ant I. G. vairuojamo automobilio aptikta mėlynos spalvos dalelių, kurių atspalvis atitinka Subaru Legacy dažų dangos atspalviui. Visa tai neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 126 punktą, todėl pripažintina, kad padarė ANK 417 straipsnio 8 punkte nustatytą administracinį nusižengimą.

KET XXIX skyrius reglamentuoja eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. V. M. Č. inkriminuotas šiame skyriuje esantis 220 punktas, kuris nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. <...> Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Byloje esanti 2019 m. kovo 26 d. eismo įvykio vietos schema ir nuotraukos patvirtina, kad automobilis Subaru Legacy galinių keleivio pusės durelių dalimi ir galiniu dešinės pusės sparnu kliudė automobilio Nissan Juke priekinį bamperį iš kairės (vairuotojo) pusės. Automobilio Nissan Juke apgadinimai yra aiškiai matomi, taigi žymūs (b. l. 12, 19–21). Atkreiptinas dėmesys, kad šio automobilio apgadinimai yra tęstinio pobūdžio, t. y. jie nėra užfiksuoti tik vienoje konkrečioje vietoje, o tęsiasi tam tikrą atstumą. Taigi, darytina išvada, kad kontaktas tarp abiejų transporto priemonių nebuvo momentinis, priešingai, truko tam tikrą laiką. Tai patvirtina taip pat byloje užfiksuotų ant automobilio Subaru Legacy esančių apgadinimų pobūdis. Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad susidūrimo tarp automobilių garsas buvo labai didelis, ji pajuto tai net klausydamasi muzikos automobilio viduje. Po to automobilio Subaru Legacy vairuotoja nuvažiavo. Ši liudytoja nurodė tokias pačias aplinkybes dėl jos suvokto kontakto tarp automobilių ir V. M. Č. veiksmų po eismo įvykio (b. l. 7). Teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių I. G. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus, nepagrįstai apkalbėti V. M. Č., jos parodymai yra iš esmės nuoseklūs, atitinka administracinio nusižengimo byloje esančius rašytinius įrodymus. Be to, ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Todėl liudytojos I. G. parodymai laikytini patikimais. Taigi ši liudytoja patvirtino, kad kontaktas tarp transporto priemonių buvo stiprus ir aiškiai juntamas, net esant pašaliniam garsui automobilio viduje (grojant muzikai). Šiuo atveju, įvertinus anksčiau aptartą abiem automobiliams padarytų apgadinimų pobūdį, taip pat liudytojos I. G. parodymus, nėra abejonių, kad V. M. Č. suprato, jog ji sukėlė eismo įvykį. Tokios išvados nepaneigia tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis kontaktavo su liudytojos I. G. vairuojamu automobiliu galinių keleivio pusės durelių dalimi ir galiniu sparnu iš dešinės pusės (kitoje, nei V. M. Č. vairavimo vieta, pusėje) ar kad, pasak V. M. Č., ji tuo metu, klausėsi muzikos. Be anksčiau išdėstytų teismo motyvų, kuriais paneigiami šie V. M. Č. ir jos atstovo argumentai, reikšminga ir tai, kad iš karto po išvažiavimo iš sankryžos automobilio greitis paprastai nėra itin didelis, o, kaip minėta, liudytoja I. G. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis tik po kontakto padidino greitį. Tai papildomai patvirtina, kad kontaktas tarp abiejų automobilių truko ilgesnį laiką, todėl neleidžia teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė kontakto tarp automobilių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu parodė, kad ji neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio, nes automobilis yra draustas, yra visi jo reikalingi dokumentai, be to, nebuvo slepiami transporto priemonės apgadinimai. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės neturi reikšmės V. M. Č. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir nepaneigia jos tyčios pasitraukiant iš eismo įvykio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti įrodyta aplinkybę, jog V. M. Č. tiesiogine tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, t. y. ji suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau nesustojo, kad sutartų ir užfiksuotų eismo įvykio aplinkybes su kitu eismo įvykio dalyviu, bei išvažiavo iš eismo įvykio vietos pažeisdama KET reikalavimus.

Dėl V. M. Č. veiksmų buvo apgadintas automobilis Nissan Juke. Remiantis UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 29 d. remonto sąmata Nr. 2337, nustatyta, kad automobilio Nissan Juke remonto darbų bendra kaina su PVM – 1531,87 Eur (b. l. 8–10). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pateiktos remonto sąmatos objektyvumu. Byloje nustatyta, kad automobilio Nissan Juke remonto sąmatą sudarė oficialiai dirbanti bendrovė, kuri užsiima transporto priemonių remonto darbais. Pasak UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, remonto sąmata buvo sudaryta įvertinus automobiliui Nissan Juke padarytus apgadinimus, o skaičiavimai atlikti naudojantis sertifikuota programa AudaNet. V. M. Č. atstovo bendro pobūdžio pasvarstymai dėl Nissan Juke remonto darbų apimties nesudaro pagrindo teigti, kad aptariama remonto sąmata buvo sudaryta netinkamai. Kadangi automobiliui Nissan Juke padaryta žala (1531,87 Eur) viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur), V. M. Č. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl administracinių nusižengimų padarymo taip pat inkriminuoti KET 8 ir 9 punktų reikalavimų, kurie įtvirtina bendrąsias eismo dalyvių pareigas, pažeidimai. Teismas pažymi, kad šie bendro pobūdžio KET punktų pažeidimai iš esmės dubliuoja V. M. Č. padarytų specialių KET punktų reikalavimų pažeidimus, todėl laikytini pertekliniais. Atsižvelgiant į tai, V. M. Č. inkriminuoti KET 8 ir 9 punktų reikalavimų pažeidimai šalintini iš jai pareikšto kaltinimo.

IV. Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai

ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

V. M. Č. atsakomybę dėl ANK 417 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatytų administracinių nusižengimų padarymo lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. M. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas V. M. Č. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), minėtą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl dviejų administracinių nusižengimų padarymo ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę apibūdinančius duomenis: V. M. Č. dirba, anksčiau nebausta administracine tvarka (b. l. 2), byloje nėra duomenų apie jos teistumą.

Teismas, įvertinęs administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. M. Č. už ANK 417 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatytus administracinius nusižengimus paskyrus sankcijose nustatytas minimalias baudas.

Be to, pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Nors V. M. Č., padarydama ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, šiurkščiai tyčia pažeidė KET reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais nesukėlė sunkių padarinių (apgadinta viena transporto priemonė, automobiliui Nissan Juke padaryti apgadinimai nėra ypač dideli, nekilo pavojaus šio automobilio vairuotojos sveikatai). Byloje nenustatyta, kad, tiriant ir nagrinėjant bylą, V. M. Č. siekė apsunkinti visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą. Ji neneigė vairavusi automobilio Subaru Legacy bylai reikšmingu laiku ir vietoje, papasakojo jai žinomas aplinkybes apie nagrinėjamą įvykį, nebandė nuslėpti ant jos vairuojamos transporto priemonės esančių apgadinimų, taip pat neginčijo padarytos žalos dydžio. Kaip minėta, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, būtina atsižvelgti į V. M. Č. asmenybę. Kaip minėta, ji anksčiau nė karto nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn, byloje duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn taip pat nėra. Taigi V. M. Č., būdama 35 metų ir turėdama ne vienerius metus vairavimo patirtį, iki šiol nepriekaištingai laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, taip pat ir KET reikalavimų. Jos nors ir keli administraciniai nusižengimai, nustatyti šioje byloje, laikytini atsitiktinio pobūdžio ir neleidžia teigti, kad ji yra linkusi pažeisti teisės aktų reikalavimus.

ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1100 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. M. Č. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir V. M. Č. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą negu ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 600 Eur.

Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Anksčiau aptartas šioje byloje nustatyto administracinio nusižengimo pobūdis, išskirtinai teigiama V. M. Č. asmenybė, jos iki šiol laikymasis KET reikalavimų leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta V. M. Č. neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 1 ir 8 dalimis, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Viktoriją M. Č. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.

Viktoriją M. Č. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti jai 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.

Viktoriją M. Č. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jai 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, Viktorijai M. Č. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19100577394.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.