Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-17 · Administracinė byla Nr. I-1548-473/2019

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-08-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
I-1548-473/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04439-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-1548-473/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04439-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – Kauno NTI-PN), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai ir 2,54 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (b. l. 1–12). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 95 straipsnyje reglamentuota nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad nuteistiesiems siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. Tačiau 2018 m. rugsėjo 26 d. Kauno NTI-PN iš pareiškėjo buvo paimtos ir negrąžintos pašto siuntiniu atsiųstos taksofono kortelės (3 vnt.) ir USB laikmena, dėl ko pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. negalėjo paskambinti savo šeimos nariams (tėvams, vaikams), negalėjo bendrauti su savo šeimos nariais telefonu, buvo tyčia apribotas pareiškėjo bendravimas su šeimos nariais (tėvais, vaikais). Nurodo, kad minėtoje USB laikmenoje nebuvo jokių smurtą ar žiaurumą propaguojančių, pornografinių įrašų, USB laikmenoje buvo pareiškėjo šeimos narių (tėvų, vaikų, pusbrolių, krikštasūnio) nuotraukos, vaizdo medžiagos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui atvykus į Vilniaus pataisos namus (toliau – Vilniaus PN) 2018 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui buvo įteikti visi daiktai, tiek USB laikmena, tiek taksofono kortelės. Taigi, akivaizdu, kad KNTI-PN veiksmai buvo neteisėti, KNTI-PN darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą turėjo veikti, be jokio teisinio pagrindo pareiškėjui nebuvo perduota USB laikmena. Paaiškina, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. KNTI-PN direktoriui pateikė prašymą perkelti pareiškėją atgal iš KNTI-PN į Vilniaus PN. BVK 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Taigi, KNTI-PN direktorius, gavęs nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, turi teikti teikimą Kalėjimų departamento direktoriui, o ne svarstyti šį prašymą pats. Kadangi KNTI-PN direktorius neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymą, pareiškėjas neteisėtai, esant pareiškėjo prašymui, buvo neperkeltas iš KNTI-PN į Vilniaus PN. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam būnant KNTI-PN laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d., pareiškėjas negalėjo įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų. BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Atkreipia dėmesį, kad BVK 110 straipsnį išvis nenumato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose draudžiama įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad tabako gaminiai ir reikmenys (pypkė, popierius, filtrai) vienkartiniai žiebtuvėliai, degtukai yra leidžiami įsigyti ir turėti nuteistiesiems, išskyrus nepilnamečius ir asmenis, laikomus nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju turėjo būti pritaikytas BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punktas, kuris nedraudžia pareiškėjui KNTI-PN įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų. Dėl neteisėto KNTI-PN pareigūnų – draudimo pareiškėjui visas 52 dienas įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų – pareiškėjas patyrė nežmoniškas fizinės ir dvasinės kančias, išgyvenimus, nepatogumus, pareiškėjas buvo pasidaręs irzlus bei dirglus, dėl ko buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, pareiškėjas patyrė kankinimų. KNTI-PN pareigūnams uždraudus pareiškėjui KNTI-PN įsigyti ir turėti tabako gaminių ir jų priedų, buvo grubiai pažeistos pareiškėjo teisės bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Pareiškėjas pažymi, kad dėl minėtų neteisėtų KNTI-PN pareigūnų veiksmų pareiškėjas 2018 m. spalio 15 d. pateikė skundą Kalėjimo departamento direktoriui, tačiau iš 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 2S-3744 matyti, kad Kalėjimų departamento direktorius palaiko KNTI-PN direktoriaus sprendimus. Nurodo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją valstybė privalo užtikrinti, kad žmogus nebūtų kankinamas, kad žmogus negali patirti nežmonišką ar jo orumą žeminantį elgesį. Pareiškėjas savo poziciją grindžia nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais bei teismų praktika.