Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. G. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. gavo pašalpą, vartojo alkoholį ir nuėjo į barą, kuriame sutiko V., Č., V., ten taip pat vartojo alkoholį. V. buvo priėjęs prie stalo, prie kurio gėrė, vėliau – prie kito. Tą dieną asmenys bare buvo sveiki, bet pats turėjo mažą „fanarą“ prie kairės akies, kurio beveik nesimatė. Kitokių sužalojimų nebuvo. Buvo gerokai išgėręs, kai atėjo motina su drauge, sakė jam eiti namo. Jis pasakė, kad palauktų, kad dar pabus. Buvo išpiltas alus. V. pradėjo niršti, motina dar Č. dėl daržo pasakė ir jie pradėjo necenzūriniais žodžiais motiną ir draugę „kolioti“. Tada jis su V. už atlapų susikibo, nes draugę ir mamą „koliojo“. Pasakė V. ramintis ir spontaniškai prasidėjo muštynės. Neatsimena, ar jis pirmas trenkė smūgius ar V.. Jam buvo suduoti smūgiai ir pats galėjo kažkam suduoti, tačiau sudavė tik gindamasis. Kai susikibo su V., Č. atėjo į pagalbą, o po to dar daugiau asmenų prišoko, užlaužė jam rankas ir jį daužė. Kai užlaužė rankas, vėl pajuto kelis smūgius. Jis buvo laikomas prispaustas ant žemės, o draugė ir mama buvo gąsdinamos. Jį buvo vieną kartą užlaužę. Negalėjo niekaip išsivaduoti. Pradėjo mėlynuoti, labai skaudėjo. Paskui atsistojo ir išėjo su mama ir drauge. Tik vieną kartą buvo bare, kai išėjo iš jo, nebegrįžo. Buvo iškritęs, kai išėjo iš baro. Eidami sutiko policijos pareigūnus, buvo pristatytas į ligoninę. Gynė mamą ir draugę, nes pasirodė, kad jas muša. Kai kurių aplinkybių nebeatsimena. Neatsimena, ar prieš mamą buvo smurtaujama, bet necenzūrinius žodžius tikrai girdėjo. Nepamena, kiek smūgių sudavė V.. Eidamas gatve nesudavė smūgių V., jam galėjo suduoti baro viduje. M. ir V. galėjo suduoti baro kieme. Neatsimena, kad tą dieną bare būtų matęs L.. V. sūnų D. matė. Nematė lentos ir kad būtų smūgiuojama su ja. Kai vartoja raminamuosius vaistus, jo elgesys ramus, geras. Kai negeria vaistų, būna nerimas, baimė. Metus laiko vartojo vaistus. Žino, kad jam negalima gerti. Po 2019 m. gegužės 17 d. nevartojo daugiau psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus vaistus. Serga alkoholizmu. Kol vartoja vaistus, dėl alkoholio vartojimo ir elgesio problemų nekyla. Pas psichiatrą priklausomybės centre gydėsi tris kartus, vieną kartą gulėjo detoksikacijoje, o du kartus išklausė psichologinį kursą. Gydėsi 2018 m. lapkričio 7 d. ir 2019 metais. Gydymas jam padeda. Lanko anoniminius užsiėmimus po kartą į savaitę. Su asmenimis, kurie buvo bare, santykiai normalūs. Blaivus su jais nebendrauja. Įvykis įvyko dėl alkoholio. Po įvykio alkoholio nebevartojo ir dėl netinkamo elgesio problemų nebeturi. Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) yra registruotas, siūlo man darbus, dabar turi nedarbingumą. Užimtumo tarnyba siuntė į kompiuterių kursus, su šiais įgūdžiais lengviau bus susirasti darbą. Šis įvykis jam buvo didelė pamoka. Sutiktų dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydyme.

Nukentėjusysis K. V. teismo posėdyje parodė, kad sėdėjo baro kieme prie vieno stalo su Č., gėrė alų, prie kito staliuko buvo E.. Priėjo E. motina prie V. Č. ir pasakė, kad daržo nesuarė, V. pasakė, kad kuro niekas nedavė, nes turėjo užpilti. E. sėdėjo prie kito stalo, jam gal pasirodė, kad ant jo motinos kažką negražiai pasakė. Tada E. pašoko ir puolė ant Č., bet jis išvengė smūgio. Kai jis pasakė jiems „baikit vyrai“, tada E. jam pačiam sudavė, žandą užgavo. Su V. E. laikė pagriovę, kad nebesimuštų. Jis buvo užlaužęs E. G. vieną ranką, kitą ranką buvo užlaužęs V. Č.. Dar buvo keliu jį prispaudęs. Tada E. mama pradėjo lakstyti ir rėkti, kad paleistų E., ir E. paleido. Kai paleido, tada E. ant M. pradėjo pulti, per stalą bandė jam suduoti. Visi buvo pasimetę. Jam pačiam G. sudavė į veidą, buvo mėlynė. Įspyrė iš kojos į žandą, o iš rankos į veidą trenkė. Nežino, ar A. V. buvo tuo metu bare, vėliau matė jį, kai buvo jau sumuštas. Nežino, kada ir kur sumušė A. V. Pats įvykio metu buvo išgėręs. Patys G. nemušė. Nematė, ar G. sugyventinė buvo tada bare. Negirdėjo keiksmažodžių G. motinos atžvilgiu. Nematė, kad G. būtų suduoti smūgiai.

Nukentėjusysis K. V. teismo posėdyje patvirtino perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad tada geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 17 d. atliktos apklausos metu nukentėjusysis K. V. parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. apie 14 val. atėjo į alaus barą ,,Puta“, esantį Panevėžio r., Ramygalos sen., Ramygalos mstl., Vadoklių g. 7. Atėjęs užsisakė alaus bokalą ir atsisėdo lauke, baro terasoje prie stalo. Prie to paties stalo sėdėjo pažįstamas V. Č.. Lauke prie kitų stalų sėdėjo ir daugiau žmonių, kurių šiuo metu jokių duomenų nurodyti negali. Terasoje taip pat buvo pažįstami E. G. ir jo mama R. G.. Tada prie jų stalo priėjo R. ir V. Č. pradėjo prikaišioti, kad jis neaparė jai daržo. Jai pasakė, kad jos vyras žadėjo V. atvežti kuro ir tada jis daržą būtų aparęs. Tuomet ji pradėjo rėkti, ką jis nusišneka, ir E. pradėjo jam sakyti, ko kabinėjasi prie jo motinos. E. atsikėlė nuo stalo ir priėjęs prie V. kumščiais pradėjo jam smūgiuoti į galvą. V. tuo metu sėdėjo prie stalo. Kiek smūgių sudavė, nespėjo pamatyti. Po to E. iš karto priėjo prie jo sėdinčio ir sudavė tris smūgius kumščiu jam į veidą. Jis atsistojęs stengėsi E. G. nuo savęs atstumti ir tada jie kartu griuvo ant žemės. Jiems gulint ant žemės, E. G. koja įspyrė vieną kartą į veidą. Kuomet gulėjo ant žemės, prie jo taip pat priėjo R. ir ji spyrė jam į kojas tris kartus, tačiau tuo metu fizinio skausmo nejuto. Nuo E. suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. E. G. buvo neblaivus. Tada jie visi atsikėlė nuo žemės ir jis bei V. pargriovė ant žemės E. ir jį laikė, nes E. buvo labai agresyvus ir jie bijojo, kad jis ir toliau nesimuštų. Kažkas apie tai pranešė policijai, kurios jie ir laukė. Laikant E. jis pradėjo rėkti, kad jį paleistų. Jie jį paleido ir tada jis (E. G.) pradėjo mušti A. M.. Jį jis mušė taip pat baro teritorijoje, lauke prie stalo. Kokius smūgius jam sudavė, nespėjo pamatyti, tačiau matė, kad jis puolė prie A. ir mosikavosi kumščiais. Po viso to iš baro išėjo E., jo mama R. ir jo draugė, kurios jokių duomenų nežino. Tos draugės jis nepastebėjo nei bare muštynių metu, nei lauke. Atvykus pareigūnams, minėtų asmenų bare jau nebuvo. Dėl E. minėtų veiksmų jis turi pretenzijų ir pageidauja tyrimo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 17 d. atliktos apklausos metu nukentėjusysis K. V. parodė, kad viskas prasidėjo dėl to, kad R. G. pradėjo priekaištauti V. Č. dėl nesuarto daržo. R. G. buvo labai agresyvi, rėkė, draskėsi. V. Č. pasakė, kad jos vyras žadėjo nupirkti kuro, tuomet ir apars. Netoli jų staliuko, prie kito staliuko, sėdėjo E. G.. Jam dėl girtumo kažkas pasirodė, pasirodė, kad puola ant jo motinos, nes ji šaukė, todėl E. G. puolė prie jų staliuko, priekaištaudamas, kad kabinėjasi prie jo motinos ir pirmiausia jis sudavė kelis smūgius V. Č. į galvą. Kiek jam sudavė smūgių, negali pasakyti. Tada jis bandė raminti E. G., bet jis jau nesiorientavo ir puolė prie jo. E. G. sudavė tris smūgius kumščiu jam į veidą. Tada atsistojęs bandė jį nuo savęs atstumti. Jie susistumdė ir griuvo ant žemės. Pargriuvus, bandė jį nuraminti, sulaikyti, bet E. G. muistėsi, ir kažkokiu būdu iš kojos, galimai iš kojos kelio, spyrė jam vieną kartą į veidą, pataikė į smakro kairę pusę. Viskas vyko labai greitai, nuosekliai visko ir nebepamena, tik žino, kad tramdyti E. G. padėjo V. Č.. Abu su V. Č. jį laikė prispaudę prie žemės. Jis buvo užlaužęs E. G. vieną ranką, kitą ranką buvo užlaužęs V. Č.. Dar buvo keliu jį prispaudęs. Tada aplinkui juos pradėjo lakstyti R. G., kuri rėkė, kad „jie užmuš jos vaiką“, nors iš tikrųjų prieš E. G. niekas jokio smurto nenaudojo, tik laikė jį norėdami sutramdyti, kad daugiau nieko nebesumuštų, nes buvo labai agresyvus. Taip jam laikant E. G., pribėgusi R. G. tris kartus spyrė iš kojos. Pataikė į kojas. Nuo R. G. spyrių fizinio skausmo nejuto. R. G. moteris, nestipri, pensinio amžiaus, jos spyriai nebuvo stiprūs. Taip pat ji įspyrė ir V. Č.. Kažkas iš baro lankytojų pasakė, kad atvažiuoja policija. Todėl jie ir laikė E. G., kol atvažiuos policija, bet neišlaikė, nes E. G. rėkė, prašė jį paleisti, jie G. nebeišlaikė ir paleido. Kuomet jį paleido, E. G. prišoko prie netoliese, prie staliuko sėdėjusio A. M.. Matė, kad prie A. M. jis puolė per stalą. Ar sudavė, ar pataikė A. M. – nematė, nes E. G. matė iš nugaros pusės. Kažkokiu momentu E. G. parvirto. Dėl kokių priežasčių jis parvirto, nematė, į jį nebežiūrėjo. Bet kad buvo parvirtęs, tai matė. Paėjo atokiau. Matė kažkuriuo momentu, kad E. G. kažką pradėjo kontaktuoti su jam visai nematytu „čigoniuku“, kurį matė pirmą kartą. Jų veiksmų negali pasakyti, nebežiūrėjo, stengėsi pasitraukti atokiau. Vienu momentu jis nuėjo į baro vidų nusiprausti, o kuomet išėjo kieman, E. G. ir jo motinos nebebuvo. Dar nori papildyti, kad eigos dabar negali pasakyti, ar tai buvo prieš, ar po konflikto su E. G., į barą atėjo A. V.. Matė, kad A. V. buvo sumuštas. A. V. sakė, kad jį sumušė E. G. gatvėje. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas A. V., nematė. Po įvykio su užduotimi pas teismo med. ekspertus nuvykęs buvo. Pas medikus nesikreipė, niekur nesigydė. Gydymosi išlaidų neturėjo. Civilinio ieškinio nereiškia. E. G. elgesys baro kieme jį labai papiktino. Žino, kad E. G. sumuša dažnai žmones. Jam nereikia jokios priežasties sumušti žmogų. Jam kažkas „užeina“ ir muša. Jo elgesys neprognozuojamas. Jo neprognozuojamam elgesiui įtaką daro alkoholis. Kuomet blaivus, E. G. „žmogus kaip žmogus“. Dar nori pasakyti, kad kuomet tą dieną E. G. atėjo į alaus barą, matėsi, kad jis buvo sumuštas. Ar jis pats girtas susižalojo, ar jį kas sumušė, nieko nežino, neklausinėjo. Jis pats ir nesipasakojo, iš kur pas jį sužalojimai. Stengiasi su juo neturėti jokio kontakto, laikytis atokiau. Sumušimo žymės matėsi ant E. G. veido. Kuomet baro kieme viskas nurimo, pamatė, kad kieme buvo ir sūnus D.. Iki tol sūnaus nebuvo, jis negalėjo matyti konflikto su E. G.. Daugiau nieko papildyti neturi, nes ką matė, ką žinojo, tą pasakė, daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 54–65).

Nukentėjusysis A. M. teismo posėdyje parodė, kad E. motina užsipuolė Č. žodžiais, kad nesuarė daržo. E. kažko nesuprato ir puolė ginti motiną, trenkė Č. ir jis nugriuvo nuo suolo ant žemės. K. V. pasakė, kad baigtų durniuoti, tada E. polė ant V.. Tuomet pats nuėjo prie kito stalo, nes pagalvojo, kad ir pats dar gaus. V. su Č. paguldė E. ant žemės ir laikė. Kai paleido E., pats nieko nesakė, bet E. prišoko prie jo ir trenkė. Spėjo atsitraukti ir per smakrą truputį kliuvo. Sužalojimų nebuvo, tuo momentu skaudėjo. Tuomet jis už atlapų griebė. Jį pastūmė ir nugriuvo jis aukštielninkas. Tada pats jam sudavė smūgį į šonkaulius. Į barą buvo atėjęs V. sūnus su draugu, bet jie nesikišo į konfliktą. Kai E. paleido nuo žemės pirmą kartą, tada jis V. sumušė už vartų, tada grižo, atėjo „čigonai“, pradėjo ant tų „čigonų“ pulti, tada V. su Č. jį vėl paguldė ant žemės ir laikė, tada motina lakstė su telefonu ir rėkė „mano vaiką baigia užmušti, greičiau policiją kviesti“. Nematė, ar už tvoros mušėsi. Tada visas kruvinas atėjo V.. V. nuo vartų atėjęs iš karto pasakė, kad jį sumušė E.. V. ryte buvo sveikas, o E. jau buvo sumuštas prieš dieną, tai matėsi iš jo veido. Labiausiai nukentėjo V., visas kruvinas buvo, mėlynas veidas, akis užtinusi. Nematė, kaip V. sumušė, bet apie tai jam pasakojo. Negirdėjo necenzūrinių žodžių E. motinos ir draugės atžvilgiu. Smurto prieš E. motiną ir draugę nenaudojo. Dėl E. veiksmų patyrė stresą, buvo šoko būsenoje.

Liudytoja S. J. teismo posėdyje parodė, kad muštynių pradžios nematė, atėjo ir jai pasakė, kad mušasi kieme. Pasakė, kad E. mama pradėjo rėkauti bare. E. atsinešė alaus, atėjo kartu su motina ir drauge. Motina išpylė alų jam. E. motina buvo prašiusi kažkurio vyro suarti daržą, pradėjo kalbėti, priekaištauti, kad nesuarė. Pati šitų aplinkybių nematė. Pati išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta. Policiją iškvietė E. mama. Pati irgi skambino policijai, nes E. laikė ant žemės. Išsigando. Po policijos iškvietimo visą laiką stebėjo, kas vyksta. A. V. buvo tą dieną bare. Jis atėjo kruvinas, sakė, kad nuo E. gavo smūgį už vartų, po to dar kartą gavo jau bare prie stalelių. Prie stalelių smūgį V. gavo nuo E.. Tai matė, nes stovėjo tarp durų. V. atėjo į barą prieš konfliktą, bet jau kieme buvo kilęs triukšmas. Jau buvo kieme, kai V. įėjo pro vartus. E. tuo momentu buvo išėjęs su mama ir drauge, o paskui grįžo. Jos pačios akivaizdoje buvo G. pargriautas, vyrai bandė jį sutramdyti, jį laikė, jis labai muistėsi, bet vyrai jį stipriai laikė. Buvo atėjęs jaunimas įvykio eigoje, jie nieko nedarė. Dieną prieš įvykį E. buvo sužalotas, kažkur ant veido nubrozdinta. Įvykio metu buvo išgąsdinta.

Liudytoja S. J. teismo posėdyje patvirtino perskaitytus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama, kad tada viską gerai prisiminė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 30 d. atliktos apklausos metu liudytoja S. J. parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. dirbo alaus bare „Puta“, esančiame Panevėžio rajone, Ramygalos g., Pašto g. Bare darbą pradėjo nuo 7 val. Darbas iki 18 val. Šio alaus baro viduje ir jo prieigose, kieme nėra filmuojama. Dirbant minėtą dieną bare apie 14 val. į barą atėjęs P. G. jai juokdamasis pradėjo sakyti: ,,ko neišėjai muštynių pasižiūrėti“. Būdama viduje ji nieko negirdėjo ir nematė, todėl P. G. paklausė, kas įvyko. P. G. jai atsakė, kad tai ,,K.“, taip yra vadinamas E. G.. Po šio pasakymo jai iš karto viskas pasidarė aišku, nes E. G. yra labai agresyvus, būdamas neblaivus alaus bare visuomet kabinėjasi prie klientų, juos sumušdavo be jokios priežasties. Jis apstumdo niekuo dėtus žmones, labai agresyvus. Kuomet jis lankosi jų alaus bare, jos, kaip darbuotojos, žinodamos E. G. natūrą, jį stebi, kad nenukentėtų nekalti žmonės, stengiasi jį gražiai išprašyti, kuomet mato, kad jis jau padaugino alkoholio ar jau agresyvėja. Nors tam, kad jis sumuštų žmogų, nereikia jokios priežasties, jokio konflikto. Jam kažkas „pasišviečia“ ir jis smūgiuoja, mušasi. Visi dėl jo agresyvios natūros E. G. vengia. Išgirdusi apie muštynes, ji išėjo į kiemą. Kieme yra penki staliukai. Trys iš jų stovi vienoje pusėje, du – kitoje pusėje. Trys staliukai stovi vartelių kairėje pusėje. Šalia šių stalų yra kiemo tuščia erdvė, o už jų dešinėje nuo vartelių stovi du staliukai. Išėjusi į kiemą pamatė, kad prie staliukų sėdėjo baro klientai. Pastebėjo, kad prie vidurinio iš trijų stalo sėdėjo V. ir Č. V.. Ji priėjo prie jų ir paklausė, kas buvo. Jie pasakė, kad G.. Pastebėjo, kad V. buvo matyti nubrozdinimo žymės ant kaktos ir ant nosies. Prie staliuko šalia vartų sėdėjo V. Č., P. G., R. L., daugiau nepamena. O prie trečio stalo sėdėjo A. M.. Ar buvo daugiau, nebepamena. V. ir Č. jai pradėjo pasakoti, kad į baro kiemą atlėkė rėkdama labai supykusi E. G. motina, kuri buvo supykusi ant E. G.. Tuo metu E. G. buvo bare ir sėdėjo prie jų staliuko. Vyrai pasakojo, kad E. G. buvo atsinešęs į barą „puslę“ alaus, kurią buvo pasidėjęs ant stalo. O atlėkusi jo motina pradėjo šaukti ant E. G. ir išpylė minėtą „pūslę“ alaus ant žemės. Kaip suprato, išpildama alų, ji juo galėjo aplaistyti prie stalo sėdėjusius V. ir Č.. Šie pradėjo priekaištauti, kilo triukšmas, G. pradėjo priekaištauti dėl kažkokių neapartų daržų, ko pasekoje E. G. puolė V. ir Č.. Taip pat sakė, kad E. G. motina juos mušė su pagaliu (lentute iš tvoros). Paskui, kiek jai pasakojo vyrai, G. išsivedė E. G.. Jai bendraujant su V. ir Č., kaip tik į alaus baro kiemą, pro vartus įėjo A. V.. Pamatė, kad A. V. sumuštas. Jo veidas buvo visas kruvinas, buvo kruvina „maikutė“. Paklausus, kas atsitiko, A. V. paaiškino, kad jis išeidinėjo iš alaus baro, o E. G. kaip tik atėjo į barą ir jam sudavė smūgius. Paklausus, dėl kokios priežasties jam E. G. sudavė smūgius, jis atsakė, kad nebuvo jokios priežasties. E. G. jį sumušė prasilenkiant, be jokios priežasties. A. V. paprašė leisti bare jam nusiprausti. Ji leido ir jis nuėjo į baro vidų. Kaip tik tuo momentu kažkas iš baro lankytojų pasakė, kad grįžta. Visi suprato, kad grįžta E. G.. Tada V. atsistojo ir paėjęs kelis žingsnius pasiėmė į tvorą atremtą tvoros lentutę ir pasakė, kad jei dabar jį puls, tai gaus iš tos pačios. Šią lentutę jis pasidėjo šalia savęs, šone, prie tvoros, o pats atsisėdo ant suoliuko prie staliuko, ten pat kur ir sėdėjo. Netrukus į kiemą įėjo E. G., jo motina ir draugė N.. Ji priėjo prie E. G. ir taktiškai jo paprašė, kad jis baigtų, nebesiveltų į konfliktus, eitų namo. Taip jį ramino, nes žinodama jo natūrą norėjo, kad būtų išvengta konfliktų ar muštynių. G., įėjusi į baro kiemą, šaukė ant visų. N. elgėsi ramiai, ramino G.. E. G. buvo nusiteikęs agresyviai ir jos atžvilgiu, užsimojo kumščiu, bet ji tuo metu nusisuko, nes bijojo, kad jei jai smūgiuos, kad nesudaužytų dėvimų akinių. Jis jai smūgių nesudavė, tik pasakė „ko tu čia nori“. Kitus lankytojus vadino gaidžiais. V. sėdėdamas drausmino E. G. ir liepė jam ramintis, eiti iš čia. Tuomet E. G. puolė link staliuko, prie kurio sėdėjo V. ir Č.. Ji tuo metu dar tebebuvo nusileidusi galvą, todėl nematė, prie kurio pirmo pripuolė E. G.. Bet pakėlusi galvą pamatė, kad V., Č., G. ir jo motina jau buvo netoli trečio stalo. Ten jau buvo „šaršalynas“. Stumdėsi. Matė, kad G. turėjo rankoje tą pačią lentą, kurią buvo pasiėmęs V. ir su ta lenta sudavė kažkuriam iš vyrų per kojas. Ji pradėjo šaukti, kad jie sulaikytų G., ką ir jie bandė padaryti. V. su Č. pargriovė G. ant pilvo ir už rankų, prispaudę nugarą, jį laikė gulintį ant žemės. G. labai stipriai muistėsi, bandė ištrūkti. Tuo momentu G. kaip tik šaukdama skambino į policiją. Girdėjo, kaip ji nurodė, kad mušamas jos sūnus, mėlynuoja galva. Nors iš tikrųjų G. niekas nemušė, jį tiesiog laikė prispaudę. Tuo momentu N. rankoje laikė telefoną ir mano, kad ji galėjo filmuoti. Ji pati, matė realią situaciją ir G. melą, be to, kaip darbuotoja buvo atsakinga, todėl nuėjo į baro vidų ir pasiėmusi telefoną kvietė policiją. Taip pat kieme buvę vyrai ją ragino kuo greičiau kviesti policiją. Pasiėmusi telefoną išėjo į kiemą, stovėdama tarpduryje skambino ir pranešė apie įvykį policijai. Kuomet išėjo, matė, kad vyrai dar tebelaikė E. G. ant žemės, jis muistėsi, o G. rėkė. Taip pat pamatė, kad kieme stovi V. sūnus, kuris rankose laikė tuščiavidurį įrankį, skirtą atsukti varžtams, galimai ratams atsukti. Jis šį įrankį laikė rankoje, bet nieko nedarė, tik stovėjo ir žiūrėjo. Su juo kartu buvo dar vienas vaikinas, kurio ji nepažinojo. Tas vaikinas irgi nieko nedarė. Kažkuriuo tai momentu pamatė, kad E. G. atsikėlė. Jį galėjo neišlaikę paleisti vyrai arba jis pats galėjo išsilaisvinti. E. G. atsistojus, kieme buvęs A. M. pasakė: „pabaikit, ką jūs čia“. Ir tuomet E. G. šoko prie A. M., kuris sėdėjo prie staliuko, norėdamas jam suduoti. Viskas vyko labai greitai. Kaip tik tuo momentu kažkokiu būdu kieme atsirado du „čigonų“ tautybės vyras, kurių vienas gyvena Ramygaloje, jam apie 40 metų. Gyvena priešais seniūniją, per kokius 3 namus nuo baro. Žino, kad jo žmona vardu T.. Su juo buvo vienas jaunas vaikinukas, kuris nėra Ramygalos gyventojas. Jį mačiusi ir anksčiau. Šis jaunesnis vaikinas staigiai prišoko prie E. G. kaip tik tuo metu, kai jis puolė ant A. M., ir sudavė E. G. šaukdamas „ką tu darai“ smūgį ranka į nugarą. Tuo momentu A. M. kaip tik stojosi nuo staliuko sakydamas „ką tu dar ant manęs pašokinėsi“. Ir kaip tik tuo metu E. G. užkliuvęs už suoliuko, buvusio jam iš nugaros, griuvo ant kairio šono. Tada prie jo priėjęs A. M. spyrė du kartus koja į nugarą. Spyriai tikrai nebuvo stiprūs. A. M. pensininkas. Tuo viskas ir nurimo. Girdėjo, kad N. vyresniam „čigonų“ vyrui sakė, kad šis išsivestų E. G.. Ir G. su N. išsivedė E. G.. Minėti du „čigonai“ irgi išėjo. Jie išėjo per baro vidų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, sugrįžo ir G.. Girdėjo, kad G. pareigūnams nurodė melagingas įvykio aplinkybes. Sakė, kad ją mušė su lenta. Nors ji matė, kad ji pati mušė su lenta kažkuriam vyrui per kojas. Kad ją kas būtų mušęs, tikrai nematė. Kad jai būtų suduoti smūgiai ranka ar koja, ji nieko pareigūnams nesakė, bent jau ji neužfiksavo. Mano, kad minėtoji lenta tebeliko atremta į tvorą po aiškinimosi aplinkybių baro kieme. Ji matė tą lentą ir tai tikrai yra baro teritorijos tvoros lenta. Bet kas ir kuriuo momentu tą lentą ištraukė iš tvoros, nematė. Bet kadangi vyrai sakė, kad juos lenta daužė G., tai gal ji ir ištraukė. Ji nežino, ar ta lenta buvo ištraukta, ar ji buvo atplyšusi, ar nukritusi nuo tvoros. Dar gali pasakyti, kad tą dieną dar iki šio įvykio, E. G. kelis kartus į barą jau buvo atėjęs iki įvykio ir ji matė, kad jis buvo sumuštas. Matėsi mušimo žymės ant veido. Matė, kad buvo patinusi viena akis, kakta buvo prakirsta ar nubrozdinta, sutinę lūpos. Detaliai nenupasakos, bet buvo akivaizdžios sumušimo žymės. Kažkas iš vyrų sakė, kad E. G. jiems pasakojo, kad jį sumušė Panevėžyje. E. G. elgesiu ji labai pasipiktinusi. Buvo labai išsigandusi, pergyveno ir dėl kitų baro klientų, kad šie nenukentėtų nuo G.. Nes žino, kad G. yra labai agresyvus, fiziškai daug stipresnis už baro lankytojus, kurie yra daug vyresnio amžiaus, ligoti, traumuoti, operuoti. Jų bare E. G. yra ne kartą sumušęs žmogų, bet niekas iš nukentėjusiųjų nesikreipdavo į policiją. E. G. mušimas tuokart pasireikšdavo taip, kad jis tik smūgiuoja. Suduoda tik vieną smūgį. O šio įvykio metu E. G. buvo nebevaldomas, labai agresyvus. Visuomet E. G. pasirinkdavo silpnesnius vyrus, o šio įvykio metu sumušė pagyvenusius vyrus. E. G. veiksmai sutrikdė baro veiklą. Po šio įvykio iš karto uždarė barą, nebedirbo. Dar nori pasakyti, kad girdėjo kaip G. pareigūnams nurodė, kad E. G. spardė į galvą, nors to tikrai nebuvo, niekas nespardė, jam niekas smūgių nesudavė, išskyrus du spyrius A. M. ir „čigoniuko“, kuris smūgius sudavė norėdamas apginti A. M.. Jei E. G. ir yra padaryti sužalojimai, tai jie galėjo būti padaryti vyrams besiginant. Nors ir jai buvo sukeltos neigiamos emocijos, išgąstis, tačiau būti pripažinta nukentėjusiąja nepageidauja. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 129–133).

Liudytojas P. G. teismo posėdyje parodė, kad ėjo tą dieną į miestelį apsipirkti, užėjo į barą, bet ten negėrė. Sėdėjo draugai, jie pradėjo stumdytis, pasakė barmenei, kad lauke stumdosi, ir išėjo. Kaltinamasis stumdėsi su M.. Nematė, nuo ko viskas prasidėjo. Bare dar buvo V., jis nesistumdė tuo momentu. Buvo Č. dar. Daugiau nieko nematė.

Liudytojas P. G. teismo posėdyje patvirtino perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad sakė tiesą.

Liudytojas P. G. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 5 d. atliktos apklausos metu parodė, kad 2019 m. gegužės mėn. viduryje, tiksliai datos nepamena, dar prieš pietus, tiksliai laiko pasakyti negali, nuėjo į alaus barą „Puta“, esantį Ramygaloje. Įėjęs į baro kiemą, jame pamatė pulką žmonių. Jų tarpe atpažino E. G., kuris, kaip jam pasirodė, elgėsi neadekvačiai, t. y. rėkavo, lakstė, stumdėsi. Matė, kad dar buvo A. M., A. V., V. Č., V.. Daugiau nematė. Smulkiau, kas vyko baro kieme, negali pasakyti. Nekreipė dėmesio, jam buvo neįdomu. O dar kadangi buvo ir E. G., tai žinodamas jo ūmų būdą, nesidomėjo, kas vyksta, jam buvo neįdomu. Nuėjo į alaus baro vidų, kur dirbusiai barmenei pasakė, kad kieme stumdosi, paminėjo E. G.. Tai pasakęs, iš karto išėjo. Kas vyko baro kieme, nematė, nežiūrėjo, nesidomėjo. Jis minėtame kieme net nebuvo, tik užėjo, pamatė, kad vyksta stumdymaisi kieme, užėjo, pasakė barmenei ir išėjo namo. Vėliau girdėjo, kad miestelio gyventojai pasakojo, kad mušėsi, stumdėsi baro kieme, tačiau jis tuo visiškai nesidomėjo ir nieko nežino, todėl nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 154–156).

Liudytojas V. Č. teismo posėdyje parodė, kad sėdėjo su V. prie stalo. Atėjo E. motina ir jam pasakė „ačiū, kad suarei daržą“. Pasakė jai, kad su tuščiu baku daržo nesuars. Tada E. puolė ant jo, bet nuo smūgio išsisuko. Tada V. kažką pasakė. Tuomet E. ant V. puolė ir užtaikė jam. Tada E. pervertė ir laikė užspaudę. Tuomet E. motina atlėkė, pradėjo rėkti, kad mėlynuoja jos vaikas. Neatsimena, ar E., kai jį paleido, iš karto puolė ant A.. Iki tol su E. neturėjo konfliktų. Kai kalbėjo su motina, tai galėjo girdėti G.. Nežino, dėl ko E. jį puolė. Kai E. ant žemės laikė, smūgių jam nesudavė, nesmurtavo. Prieš įvykį E. nematė. V. matė sudaužytą, bet neprisimena, ar prieš ar po įvykio. Nežino, kaip V. buvo sužalotas. Nežino, kas buvo toliau. Įvykio metu buvo išgėręs, todėl negali tiksliai pasakyti, kaip viskas buvo. Gal E. kažką ne taip suprato ir pradėjo muštis. Necenzūriniai žodžiai E. šeimos narių atžvilgiu nebuvo vartojami. Įvykio metu pas konflikto dalyvius nematė metalinio įrankio ar pagalio. G. nuo konflikto pradžios iki pargriovimo ant žemės iš baro kiemo teritorijos nebuvo išėjęs. „Čigonų“ nematė, jaunesnių asmenų taip pat. V. sūnaus įvykio metu nematė. Įvykio metu jam pačiam buvo nustatytas apie 2 promilių girtumas.

2019 m. birželio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Č. parodė, kad 2019 m. gegužės mėn., dienos nepamena, savaitės dienos irgi nepamena, apie pietus nuėjo į barą „Puta“, esantį Ramygaloje. Sėdėjo baro kieme prie staliuko kartu su V.. Vienu momentu, tiksliai negali pasakyti, kad į baro kiemą atėjo visi trys, t. y. G., jo motina R. ir draugė, kurios vardo nežino. R. iš karto priėjo prie jo ir pradėjo jam priekaištauti, kad nesuarė jai daržo. Jis jai pasakė, kad ji neatnešė kuro, todėl su tuščiu baku nieko negalėjo padaryti. R. ant jo garsiai rėkė. Vienu metu prie jų staliuko priėjo G., kuris pasakė jam, ko puola ant jo motinos ir iš karto smūgiavo, bet nepataikė, nes spėjo išsisukti. Abu su G. neišlaikė pusiausvyros, todėl jis nuvirto nuo suoliuko, ant kurio sėdėjo. Nuvirto ir G. ant žemės šalia jo, nes neišlaikė pusiausvyros. Tuomet priėjo prie jų V., kuris pasakė, kad reikėjo atnešti gazolio ir būtų suarę. Jis ir G. atsistojo. Atsistojęs G. smūgiavo V. Matė, kad G. V. smūgiavo rankomis, kur pataikė tiksliai, pasakyti negali, bet vėliau matė, kad buvo kraujosruvos ant veido. Kas toliau vyko tarp V. ir G., negali pasakyti, neatsimena. Vienu momentu G. apsiramino ir išėjo iš baro kiemo. Atrodo, kad su juo išėjo ir motina su drauge, bet tiksliai negali pasakyti. Begeriant toliau baro kieme, į kiemą atėjo A. V.. Matėsi, kad jis visas buvo sumuštas, veidas buvo kruvinas. V. pasakė, kad jį sumušė G.. Kažkuriuo momentu kieme pasirodė ir pats G.. Kokie jo buvo veiksmai, nebepamena, tik pamena, kad jis kartu su V. užlaužė G. ranką, buvo paguldę ant žemės ir laikė, kad jis nusiramintų, nes buvo labai agresyvus. R. irgi tuo metu buvo kieme, rėkė, kad paleistų G.. Laikant G. R. su lenta kelis kartus spyrė iš kojos V., sudavė V. iš lentos. Kur pataikė, nematė. Paleido G.. Kažką pasakė A. M., ant kurio G. puolė. Kokie buvo veiksmai, negali pasakyti. Pamena, kad bare buvo „čigonas“, su kuriuo G. susiginčijo. Pamena, kad G. nuvirto ant žemės. Dėl kokios priežasties, negali pasakyti. Pamena, kad spyrė gulinčiam G. A. M., kur pataikė, negali pasakyti, atrodo, kad spyrė vieną kartą. Po to G. su motina išėjo. Ką matė ir atsiminė, tą papasakojo. Visko gerai nepamena, nes tą dieną buvo vartojęs alkoholio. Įvykio metu jis nenukentėjo, nes nuo G. smūgio spėjo išsisukti. Kol G. blaivus, jis normalus žmogus, bet kai išgeria, jis tampa neprognozuojamas. Žino, kad nuo G. yra nukentėjęs be jokios priežasties ne vienas asmuo. Jis smūgiuoja žmogui be jokios priežasties. Jis pats nuo G. nė karto nenukentėjo. Tai, kad G. jam smūgiavo, papiktino. G. netinkamas elgesys baro kieme jį papiktino. Daugiau nieko papildyti negali, nes neatsimena (1 t., b. l. 148–151).

Liudytojas V. Č. teismo posėdyje dėl šių jo ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teismo posėdyje perskaitytų parodymų nurodė, kad 2019 m. birželio 3 d. apklausos metu buvo normaliai išgėręs, nes jį iš baro nusivežė į apklausą į Panevėžį, gal ką nors sumaišė. Tiksliai negali pasakyti, kaip viskas vyko.

Liudytojas V. Č. teismo posėdyje parodė, kad gegužės mėnesį gėrė alų su draugu ir atėjo E. motina. Ji prašė suarti daržą. Daržo negalėjo suarti, nes neturėjo kuro, pradėjo stumdytis. Su juo pačiu ji nebendravo. Su ja bendravo V. Č., K. V., A. V. ir A. M.. Šie asmenys buvo bare. G. pokalbį apie daržą girdėjo, bet sėdėjo prie kito stalo. E. buvo už nugaros ir po to puolė ant jų. G. susistumdė su K. V. ir V. Č. ir tada E. puolė ant jų. Toliau vyko grumtynės. E. mušė V., teko ir V. su M.. Smurtavo apie 20 min., kol policija atvažiavo. Jie buvo nuėję ant gatvės su V., V. grįžo visas kruvinas. Kieme pasistumdė ir paskui vėl grįžo E. ir V., nesimatė, kas ten vyko, nes sėdėjo baro kieme. G. ir V. buvo išėję apie 5 min., o visi toliau sėdėjo, alų gėrė. E. buvo dar kartą atėjęs, puolė, stumdėsi, mušėsi su tais pačiais. V. Č. ir K. V. buvo jam rankas užlaužę, laikė, kol policija atvažiuos, bet policija neatvažiavo, paleido ir vėl jis pradėjo pulti ant visų. E. puolė ant V. Č. ir K. V., smūgių nematė. Po to policija atvažiavo. Nebeleido niekam išeiti. E. išėjo iki atvykstant policijai, paskui policija jį rado. Nematė, kad būtų prieš E. smurtaujama. Viskas prasidėjo baro kieme, paskui persikėlė ant gatvės. E. G. iki įvykio buvo sveikas. Neatsimena, ar įvykio metu matė „čigonus“, ar V. sūnus buvo atėjęs, ar girdėjo necenzūrinių žodžių įvykio metu.

Liudytojas V. Č. teismo posėdyje patvirtino perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad sakė tiesą.

Liudytojas V. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 3 d. apklausoje parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas liudyti. 2019 m. gegužės mėn., tiksliai datos pasakyti negali, savaitės dienos ir gi nepamena, apie pietus, nuėjo į alaus barą ,,Puta“, esantį Ramygaloje Vadoklių g. Tuo metu jam buvo sugipsuota kairė ranka. Jis sėdėjo baro kieme, prie staliuko, esančio įėjus pro vartus po kaire puse. Prie jo sėdėjo R. L.. Dar buvo A. M., K. V., V. A., V. Č.. Visi vartojo alų. Kažkuriuo momentu į baro kiemą atėjo E. G., su motina R. ir drauge, kurios vardo nežino. Atėjusi R. iš karto pradėjo rėkti ant V. Č. ir V., kad šie nesuarė pavasarį žemės. Smarkiai rėkė. Tada prie staliuko, prie kurio sėdėjo V. su Č., iš gatvės atėjo E. G. ir iš karto puolė mušti minėtų vyrų. Smūgių sudavė daug, įvardinti tiksliai negali. Smūgiavo rankomis ir kojomis. Matė, kad kelis kartus pataikė V. V. į veidą, dar jam pataikė iš kojos į šoną. Smulkiau visko nupasakoti negali, kadangi jam buvo sugipsuota ranka, todėl jis niekur nelindo, laikėsi atokiau ir stengėsi vengti konflikto, kad nenukentėtų ranka. Todėl ne viską gerai ir matė, ne viską gerai ir pamena. Be to jau ir alaus buvo pavartojęs, todėl ne viską gerai ir pamena. Dar matė, kad R. paėmė tvoros lentelę, kuri buvo padėta prie vartų įėjimo atremta į tvorą. R. su šia lenta daužė V.. Tiksliai nematė, bet atrodo, kad su šia lenta R. V. smūgiavo į nugarą. Kiek kartų sudavė, negali pasakyti, bet ne vieną smūgį, tai tiksliai. Dar pamena, kad kažkuriuo momentu V. su Č. G. paguldė ant žemės ir laikė prigulę, kol atvažiuos policija. Taip laikė gal kokias dešimt minučių. Po to jį paleido ir G. iš alaus baro pabėgo. Pamena, kad paskui atvyko policija. Daugiau nieko nepamena. Ką atsiminė, ką matė, tą ir papasakojo. Papildymų neturi, nebent gali pasakyti, kad E. G. yra labai agresyvaus būdo. Jis ir jį buvo sumušęs be jokios priežasties prieš kokius pusę metų alaus bare. Mušė rankomis ir kojomis. Sumušė be jokios priežasties. Pamena, kad nusipirko alaus, pasistatė ant stalo, priėjo G. ir be jokios priežasties sumušė. Kvietė policiją, bet jokio pareiškimo nerašė, atleido E. G., jis atsiprašė, jam pretenzijų nereiškė. E. G. yra sumušęs labai daug žmonių. Muša be jokios priežasties. Elgesys jo nenuspėjamas, neprognozuojamas. Būdamas blaivus E. G. būna normalus, agresyviu tampa tik išgėręs alkoholio. Kadangi jis dažnai išvažiuoja į Panevėžį, kur būna pas savo draugę, todėl jo kasdien nemato. Bet kai būna Ramygaloje, tai visuomet ateina į alaus barą. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 136–139).

Liudytojas R. L. teismo posėdyje parodė, kad su V. Č. sėdėjo prie stalo. G. motina V. Č. pasakė „ačiū, kad suarei žemę“, o jis atsakė, kad neturi kuro. Sėdėjo kitame kampe ir į konfliktą nesikišo. Nežino, dėl ko viskas prasidėjo, gal už tą pasakymą dėl kuro, gal kas ką ne taip suprato. Dėl sujudimo išėjo iš baro ir nematė tolesnių įvykių. Įvykio dieną vartojo alkoholį. Bare matė nukentėjusiuosius, E. motiną, E.. Nematė G. smurtinių veiksmų. Neatsimena, ką parodė ikiteisminio tyrimo metu. Neatsimena tikslios įvykių sekos.

Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 3 d. apklausoje parodė, kad 2019 m. gegužės mėn., tiksliai datos nepamena, savaitės dienos nepamena, apie 16 val., nors nėra tikras, nuėjo į barą „Puta“, esantį Ramygaloje. Kuomet nuėjo, atsisėdo baro kieme prie staliuko. Sėdėjo prie pat pirmo staliuko, esančio šalia įėjimo vartų. Prie jo staliuko sėdėjo ir V. Č.. Lankytojų tarpe buvo ir E. G., kuris sėdėdavo tai prie vieno, tai prie kito staliuko, išeidavo ir vėl sugrįždavo. Vienu metu į baro kiemą atėjo E. G. motina kartu su E. G. drauge, kurios duomenų nežino. E. G. motina pradėjo priekaištauti V. Č. dėl nesuartos žemės. V. Č. jai atsakė, kad ,,nupirk kuro, tai žemę suarsiu“. E. G. motina labai smarkiai rėkė. Č. prie staliuko sėdėjo su V.. Kažkuriuo momentu pro vartus vidun įėjo E. G., kuris išgirdęs triukšmą iš karto puolė prie V. ir Č. staliuko, prie kurio stovėjo ir rėkė jo motina. Greičiausiai E. G. kažkas susivaideno, nes jam dažnai kažkas „susišviečia“ ir jis puolė ant Č. ir V.. Atrodo, kad pirmiausiai puolė ant Č., paskui ant V.. Įvykių eigos negali nupasakoti, tik gali pasakyti, kad smūgius pirmas sudavė G., tikrai ne Č. su V.. Vienu metu pamatė, kad jie visi voliojasi ant žemės. Barmenė stovėjo ant laiptų ir pasakė, kad iškvietė policiją. Kadangi jis pats turi invalidumą, turi pilvo išvaržą, tai labai saugosi ir bet kokios konfliktinės situacijos vengia, kad netyčia jo kas neužgautų. Yra visiškas ligonis, skundžiasi širdimi, 5 vietose lūžusia koja, pilvo išvarža. Jis sąmoningai stengiasi į G. nežiūrėti, nes neaišku, kas jam gali „užplaukti“, ir kad ne taip ką supratęs nepultų prie jo. Dėl savo sveikatos G. privengia, kadangi jo nenuspėjamas ūmus būdas, bijojo būti jo sumuštas. E. G. gali sumušti bet ką ir be jokios priežasties. Jį E. G. elgesys bare labai papiktino. Tuo labiau V. su Č. jo kaimynai, jie ramaus būdo, neagresyvūs. Pats G. prie jų prikibo. Dar pamena, kad iš už vartų atėjo ir sumuštas A. V.. Pagal pasakojimą suprato, kad jį sumušė E. G.. Jis pats to momento, kaip buvo sumuštas V. nematė. Matė, kad kažkuriuo momentu V. su Č. laikė prispaudę ant žemės G.. Kaip jie paguldė, nematė, matė tik laikančius ant žemės prispaustą G.. Kad kas nors būtų sudavęs smūgius E. G., nematė. Kad ir kas sakytų kad mušė, nepatikėtų. Visi E. G. neblaivaus bijo, vengia. Visą konfliktą tą dieną „užvirė“ savo rėkimu G. motina. Jei ne ji, mano, kad nieko nebūtų įvykę. Kokie dar buvo jos veiksmai baro kieme, nematė, tik girdėjo, kad ji labai rėkė. Matė dar ir kad G. draugė lakstė po kiemą. Paskui atvyko policijos pareigūnai. Daugiau nieko pasakyti negali, nes nematė (1 t., b. l. 142–145).

Liudytojas R. L. teismo posėdyje dėl šių jo ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teismo posėdyje perskaitytų parodymų nurodė, kad tiksliai nebeatsimena, kas kaip buvo, gal ką neteisingai ir pasakė, išgėręs buvo, pasakojo tai, ką atsiminė.

Liudytojas D. V. teismo posėdyje parodė, kad K. V. yra jo tėtis. 2019 m. gegužės 17 d. nelabai kažką matė. Ėjo pro šoną, išgirdo šurmulį ir užėjo į barą. Įėjus į barą visi rėkavo. Pamatė E. gulintį ant žemės, tėtis su V. jį laikė. Beveik visą laiką laikė E. prispaustą, paskui paleido ir jis iš karto išėjo. Pabuvo ten, atvažiavo policija ir išėjo. Ten buvo su draugu S. R.. Neturėjo jokių daiktų rankose, draugas taip pat neturėjo. Turėjo rankose telefoną. Tėtis buvo sužalotas. Nematė, ar kiti asmenys buvo sužaloti. Nematė „čigonų“, negali pasakyti, ar jie buvo. Nematė, ar G. buvo sužalotas prieš įvykį. Bare nematė, kad G. muštųsi. Kai atvyko medikai, G. jau buvo išėjęs. Visų veiksmų neatsimena.

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 22 d. apklausoje parodė, tokį asmenį kaip E. G. žino tik iš matymo, su juo nebendrauja. Jam žinoma, kad E. G. yra ūmaus būdo, t. y. kuomet jis išgeria alkoholio, pradeda prie visų žmonių kabinėtis, ieško konfliktų, smurtauja prieš kitus žmones. Tai žino tik iš kalbų, kad jis pats būtų prieš ką nors pavartojęs smurto, asmeniškai tokio įvykio nematė. Jis žino, kad š. m. pavasarį ar vasarą, tiksliai datos nepamena, E. G. pavartojo smurtą jo tėvo K. V. atžvilgiu. Dėl šio įvykio gali pasakyti tai, kad jis tą dieną buvo miestelio centre, netoli parduotuvės „Aibė“, kuomet pamatė, kad į miestelio centrą atvažiavo greitosios med. pagalbos automobilis, sustojo prie skelbimų lentos. Matė, kad prie tos skelbimų lentos stovėjo E. G. motina su drauge. Iš karto suprato, kad greitoji pagalba atvyko dėl E. G.. Po to matė, kad med. pagalbos automobilis nuvažiavo link miestelyje esančio alaus baro. Vedamas smalsumo kartu su savo draugu S. R. jo automobiliu nuvažiavo iki minėto baro. Įėjęs į baro kiemelį, pamatė kaip jo tėtis kartu su kaimynu V., pavardės nežino, laiko prispaudę prie žemės E. G.. Kieme buvo daug žmonių. Ten buvo ir E. G. motina kartu su drauge, kuri daugiausiai ir sklaidėsi alaus baro kieme, puolė ant žmonių, kaltino, kad sumušė E. G.. Jis pats konflikto pradžios nematė. Jis priėjo prie tėčio, kurio paklausė kas įvyko. Jam tėtis papasakojo, kad G. pradėjo priekaištauti tėčio draugui, kad šis nesuarė lauko, o išgirdęs E. G. pradėjo šaukti, kad puola ant jo motinos. Tėtis pasakojo, kad E. G. be jokios priežasties pradėjo baro kieme mušti ten buvusius žmones. Tėtis sakė, kad ir jam kliuvo nuo E. G.. Matė, kad tėčiui buvo kruvina kakta, praskeltas antakis. Vėliau ties akimis atsirado kraujosruvos. Mano, kad tėčiui galėjo būti pataikyta ties nosimi. Girdėjo kaip gulintis ant žemės E. G. prašė jį paleisti. Po kiek laiko jo tėtis kartu su kitu jį laikiusiu vyru E. G. paleido. Tuomet E. G. vėl suįžūlėjo, puolė ant vyriškio, kuris sėdėjo prie stalo, sudavė jam be jokios priežasties smūgį. Nukentėjusio vyro duomenų nežino. Tada prie E. G. pripuolė „čigoniukas“, kurio jokių duomenų nežino, jį matė pirmą kartą, kuris E. G. atitraukė. E. G. neišsilaikė ir pargriuvo ant žemės. Tuomet E. G. motina vėl pradėjo pulti prie ten buvusių žmonių, kaltino visus, kad jie sumušė jos sūnų, nors iš tikrųjų pats E. G. puolė kitus, paskui ji nuėjo prie E. G., kuris atsistojęs dar kiek „pašokinėjo“ ir kartu su motina ir drauge išėjo. Kadangi įvykis buvo seniai, todėl visko gerai ir nepamena, galėjo suklysti dėl greitosios automobilio, nes dabar jam atrodo, kad medikai atvažiavo jau po įvykio. O į barą nuėjo pažiūrėti, nes matėsi, kad ten stovėjo žmonės, kurie atidžiai žiūrėjo į baro kiemą, todėl suprato, kad ten kažkas vyksta. Todėl ir nuvyko pažiūrėti. Žino, kad alaus kieme G. ant jo šaukė ir pareigūnams nurodė, kad jis atėjęs į baro kiemą su savimi turėjo veržliaraktį. Tą nurodė ir pareigūnams, kurie apžiūrėjo jo draugo automobilį, ten buvo įvairūs raktai, domkratai, bet nieko su savimi eidamas į baro kiemą nepasiėmė. O kadangi atvyko prie baro su automobiliu, todėl kiekvienas gali suprasti, kad automobilyje yra įvairūs raktai ir gali apkaltinti juos panaudojus, nors nei jis, nei S. nieko su savimi neturėjo. S. tik stovėjo ir žiūrėjo, kas vyksta. „Čigoniuką“, kuris atitraukė G., matė pirmą kartą. Kaime gyvenantys „čigonai“ labai dažnai keičiasi, vieni atvyksta, kiti išvyksta, jų nepažįsta. Bet tikrai nematė, kad tas „čigoniukas“ būtų sudavęs E. G. nors vieną smūgį. Iki to įvykio E. G. nebuvo matęs. Kad jis galėjo būti sumuštas, nematė, tik kaimo žmonės kalbėjo, kad jis buvo sumuštas. Kitaip ir būti negalėtų, nes G. nuolat muša kitus žmones, dalyvauja muštynėse, todėl natūralu, kad jis ir pats gali nukentėti. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali, nes ką matė, ką atsiminė, tą ir papasakojo (1 t., b. l. 159–162)

Liudytojas D. V. teismo posėdyje dėl šių jo ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teismo posėdyje perskaitytų parodymų nurodė, kad neprisimena, ar teisingai tada papasakojo.

Liudytoja N. J. teismo posėdyje parodė, kad su R. G. atėjo į barą. E. sėdėjo dešinėje prie pirmo staliuko ramus, dar sėdėjo V., Č. ir kiti. Buvo dar pusę butelio alaus, mama išpylė jį, E. tylėjo, tik kiti pradėjo kažką šnekėti, keiktis, pasigirdo necenzūriniai žodžiai. E. mama dėl žemės kažką kalbėjo, ant jos pačios pradėjo irgi kažkas kažką sakyti. E. juos nuramino, kad taip nešnekėtų. Tada jis su kažkuo susikibo. Viskas gavosi spontaniškai ir pati buvo apstumdyta. Po kiek laiko V. skambino ir išsikvietė kažką. Atėjo jo posūnis su lenktu strypu rankose. Vyriškis, sėdintis prie paskutinio stalo, specialiai sudaužė bokalą ir pasiėmęs šukę artinosi artyn. Pati pasiėmė telefoną filmuoti. Tas vyriškis, kuris sudaužė bokalą, pasakė tam vaikinui, kad strypą kištų į rankovę, nes filmuoja. Iš išgąsčio nebegalėjo nieko nufilmuoti. Trenkė Buvo trenkta E., užlaužė jam rankas, paguldė ant žemės. Vyriškis išpurtusiu veidu spardė E. į veidą. Surėkė „gyvuliai, ką jūs darote“. E. veidas pradėjo mėlynuoti. Paprašė, kad iškviestų policiją. Kai E. atsistojo, vyriškis iš paskutinio stalo pastūmė jį ir jis pargriuvo, pagulėjo ir atsistojo. Iš pradžių susikibo tie, kas sėdėjo priekyje. Galimai V. sėdėjo priekyje, galimai E. ir V. susikibo. Pirmiausia buvo ne smūgiai, o griebimas už atlapų, po to viskas vyko labai greitai. Nežino, kas E. paguldė. E. buvo suduoti smūgiai, V. spyrė 2–3 kartus į veidą, o daugiau visi spardė kas kur, gal kuris ir nespyrė, to nebematė. Vartojo smurtą tik prieš E.. Prieš įvykį paskutinį kartą E. matė gal prieš dvi dienas Panevėžyje, jis nebuvo sužalotas. E. daug išgėręs buvo. Nežino, dėl ko muštynės buvo. Nematė nė vieno sužaloto asmens, išskyrus E.. Nematė, kas kur trenkė, bet matė, kaip E. paguldė. Iki to laiko E. grūmėsi su visais. Parašė pareiškimą policijoje, bet buvo atsisakyta pradėti tyrimą. Nežino, kas V. sumušė už vartų. E. vartoja raminamuosius, stengiasi kuo mažiau vartoti, iki įvykio irgi vartojo. G. buvo suduoti 5–10 smūgių, kojos spyriai į veidą buvo nuo V., kiti asmenys į nugarą, į kojas spyrė. Įvykio metu stovėjo 1 metro atstumu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 18 d. apklausos metu liudytoja N. J. parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. apie 14.30 val. atvažiavo iš Panevėžio į Ramygalą pas savo draugą E. G.. Ramygalos miestelyje sutiko E. G. motiną R. G., kuri jai pasakė, kad jos sūnus nuėjo į alaus barą ,,Sidabrinė puta“, esantį Ramygaloje, Pašto gatvėje. Ji kartu su R. G. nuėjo į tą alaus barą, iš ten pasiimti E. G., kadangi jo nebuvo anksčiau informavusi, kad atvažiuos pas jį į svečius. Alaus bare ji su motina priėjo prie staliuko, prie kurio sėdėjo E. G.. Joms tik priėjus prie staliuko, iš kito alaus baro pusės, kur sėdėjo girtų asmenų kompanija, kažkas pasakė: ,,iš kur tos (necenzūrinis žodis) atėjo“. Ji tada atsisuko į tų asmenų grupę bei paklausė, ar kas nors ją pažįsta, kad taip vadina. Tada kažkas iš grupės asmenų liepė išsivesti iš alaus baro tą gaidį, t. y. E. G.. Po šių žodžių nuo stalo pakilo E. G. pradėjo konfliktuoti su ta grupe asmenų bei su jais stumdytis bei po to muštis. Kas pirmas kam ir kokius smūgius sudavė, neprisimena. Bandė nutraukti muštynes tarp E. G. ir tų asmenų, tačiau buvo du kartus kažkieno iš besimušusių asmenų nustumta į šoną. E. G. motina taip pat bandė skirti besimušusius, tačiau ji taip pat buvo nustumta į šalį. R. G. garsiai šaukė, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio. Kažkuris iš besimušusių kažkam paskambino ir panašiai po minutės į alaus barą atėjo dar trys vyriškiai, kurių vienas rankose turėjo metalinį strypą lenktu galu. Tuo metu jau E. G. buvo kompanijos asmenų paguldytas ant grindų bei jam užlaužtos rankos, todėl jis nebesipriešino. Vienas iš bare buvusių asmenų tyčia sudaužė alaus bokalą. Kodėl jis taip padarė, ji nežino, tačiau šis asmuo liepė asmeniui su strypu kišti tą strypą į rankovę. Ji pasitraukė prie baro ir mobilaus ryšio telefonu bandė filmuoti įvykių eigą, tačiau iš už baro atėjusi barmenė sušuko apie filmavimą`. Išsigando, todėl telefoną paslėpė kišenėje. Tas su strypu į barą atėjęs asmuo, savo strypą įsikišo į rankovę. Tada ji bei R. G. apie įvykį informavo bendrąjį pagalbos centrą. Kai atvyko tie trys jauni, iki tol bare nebuvę asmenys, prie jų bare buvusių asmenų kompanija pradėjo mušti ant grindų gulintį E. G.. Mušė jį rankomis ir kojomis, suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, ne mažiau keturi asmenys. Jai šie asmenys nepažįstami ,išskyrus vieną: V. Č., kuris buvo vienas iš agresyviausių asmenų. Kitų asmenų neatpažintų, nes jų apibūdinti negali, kadangi buvau apimta didelio šoko. Visi asmenys, sudavę E. G. ne mažiau 10 kartų, atsitraukė nuo E. G.. E. G. atsistojo, pradėjo sverdėti, tačiau labai greitai kažkurio iš asmenų buvo pastumtas ir vėl nugriuvo ant betoninių grindų. Sunkiai, tačiau vėl atsikėlė, todėl ji ir jo motina šį asmenį išsivedė iš alaus baro. Jiems einant Pašto gatve, E. G. prarado sąmonę ir pargriuvo. Tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie iškvietė jam med. pagalbą (1 t., b. l. 119–122).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 17 d. apklauso metu liudytoja N. J. parodė, kad gali tiksliai pasakyti, jog iki įvykio bare E. G.dar nebuvo sumuštas. Ji iki įvykio bare E. G. buvo nemačiusi vieną ar dvi dienas, dabar negali pasakyti. Sužalojimai jam buvo padaryti alaus bare. Bare E. G. mušė ant žemės ne mažiau kaip 4 asmenys. Vienas iš jų buvo V. Č., kitus žino iš matymo. E. G. buvo suduota galimai nuo 5 iki 10 smūgių. Smūgiai buvo suduoti į veidą, į pilvą, į rankas. Įvykio vietoje „čigonų“ tautybės asmenų nematė. E. G. suduoti smūgius kitiems asmenims galėjo tik besigindamas. Kad E. G. būtų gatvėje netoli baro būtų sumušęs kokį asmenį, nežino, nematė. E. G. gali apibūdinti tik gerai, jis sparčiai taisosi į gerą pusę. Žino, kad E. G. vartoja jam skirtus raminančius vaistus. Alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, labai retai išgeria alkoholio. Kad jis kitų asmenų atžvilgiu vartotų smurtą, nežino, pati to nematė. R. G. baro teritorijoje tik gynė E. G., kitus atstumdama nuo E. G.. Kad ji kieno nors atžvilgiu būtų vartojusi fizinį smurtą, nematė. Įvykio metu ji bandė filmuoti savo mobiliu telefonu Nokia. Tačiau nufilmuoti jai nepavyko, nes išsigando ir tik pasirodo, kad padarė vieną nuotrauką (1 t., b. l. 123–126).

Liudytoja N. J. teismo posėdyje dėl šių jos ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teismo posėdyje perskaitytų parodymų nurodė, kad, jos manymu, davė teisingus parodymus

Liudytoja R. G. teismo posėdyje parodė, kad G. yra jos sūnus. 2019 m. gegužės 17 d. su E. drauge apie 14 val. nuėjo į alaus barą pakviesti E. eiti namo. Būnant bare tiesė ranką link E. ir nugriuvo alaus „bambalys“. K. V. pradėjo nervintis dėl to. Ironiškai padėkojo V. Č. už tai, kad nesuarė daržo. Jis sėdėjo prieš V.. V. nesupyko tiek, kiek V.. Po tos „padėkos“ V. trenkė jai į galvos kairę pusę du smūgius krumpliais. Tada pati pasitraukė į šalį, o V. pradėjo keiktis ir pasakė „aš padarysiu kaip daro mentukai“. Pasidarė negera, todėl atsirėmė į sieną. Tada pamatė, kad nuplėšęs lentą atlekia V.. Ant lentos buvo vinis. Pradėjo rėkti ir bėgti per baro kiemą, bet jis vis tiek pataikė du kartus. Jeigu ne E., nežino, kuo būtų pasibaigę. E. paėmė V. už atlapų ir pasakė „ką darai, kodėl skriaudi mano mamą“. Kai sutramdė K., tada tą baslį paėmė ir nunešė prie namo kampo ir padėjo. Sugrįžus V. gynė V., Kazys nežiūrėdamas puolė iš paskos, partrenkė E. ant žemės. Dešinę E. ranką užlaužė V., kitą ranką užlaužė V. Č.. Bandė išlaisvinti E., bet V. ir V. spjaudė jai į veidą. Pamatė, kad E. pradėjo mėlynuoti veidas. Išsigando ir kvietė policiją. V. dar pribėgęs pradėjo spardyti E. kairį šoną. Atbėgo dar du paaugliai, V. netikras sūnus ir S., rankoje laikė žiedinį vamzdinį raktą. Bandė truktelti tą raktą, o jis su keiksmažodžiais pasakė dingti namo. M. sėdėdamas dešinėje pusėje prie stalelio pasakė: „vaikeliuk, slėpk tą raktą, nes iškviesta policija“. E. išsivadavo kažkaip iš jų, tada jie vėl nuvertė E. ant betoninio grindinio. M. sudaužė bokalą. Kai sudužo bokalas, M. atsikėlė nuo stalo ir pradėjo spardyti E., kai jis antrą kartą buvo paguldytas ant žemės. V. spardė kairę pusę, o M. spardė E. galvą iš dešinės kojos. Baigėsi tuo, kad E. ištrūko ir išėjo namo su juo. Einant gatve E. prarado sąmonę. Sustojo mikroautobusas ir vairuotojas puolė į pagalbą, tuo metu atvažiavo policija. Tada policijos pareigūnai iškvietė medikus. R. L. pasakė: „mūsų daug, mes laimėsime, o tu viena, nesvarbu, kad blaivi“. Dar kartą L. tai pakartojo gatvėje susitikęs, kai byla jau buvo pradėta. Nežino, ar kiti asmenys buvo sužaloti, jie buvo girti, suįžūlėję. Akivaizdžiai kruvinų asmenų nepastebėjo. A. V. buvo sveikas. Viskas vyko tik baro viduje. V., Č. sėdėjo su E. prie vieno stalelio. E. niekam nesudavė smūgių. Niekas nebuvo išėjęs iš baro, viskas vyko baro viduje. Sūnus iš viso nebevartoja alkoholio. E. kartais užeina į barą ir negeria. Po gegužės mėnesio įvykių nematė daugiau nei karto E. girto. Iki įvykio E. buvo sveikas, nesimatė sužalojimų. Įvykio pradžioje alų išpylė netyčia. Nežino, kieno jis buvo, gal E.. Nepastebėjo, ar apipylė ką nors. Prieš įvykį sūnus neatrodė labai girtas. Vaikas su raktu klausė tėvo: „užmušt jį ar ne“, o V. pasakė „užmušk“. Nepastebėjo, ar mušė su tuo raktu.

Nukentėjusiojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka, nes nukentėjusysis A. V. yra miręs (3 t., b. l. 18). Nukentėjusysis A. V. 2019 m. gegužės 17 d. apklausoje parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. apie 14.00 val. atėjo į alaus barą ,,Puta“, esantį Panevėžio r., Ramygaloje, Vadoklių g. 7. Prie baro susitiko pažįstamą E. G., kuris jam pasakė „einam pakalbėti“. Jis išėjo iš baro į Pašto g. E. išėjo jam iš paskos ir staiga kumščiais ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į veidą. Nuo smūgių jis nukrito ant žemės, o gulinčiam ant žemės E. spyrė dešine koja į galvą. Trumpam prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, atsikėlė ir bandė nuo jo apsiginti, bet E. dar kartą spyrė į galvą, jis vėl nukrito ant žemės. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad jo veidas visas kruvinas. Tada nuėjo į baro vidų ir paprašė barmenės, kad leistų nusiprausti. Dėl kokios priežasties jį sumušė E., nežino, bet įtaria, kad jis buvo pavartojęs narkotikų. Kai E. būna apsivartojęs, visada užpuola žmones ir juos sumuša be priežasties. Kaip E. sumušė kitus bare buvusius asmenis, nematė, nes nuo suduotų smūgių buvo apsvaigęs. Jis E. pretenzijų turi ir pageidauja, kad būtų atliekamas tyrimas. Civilinio ieškinio byloje nereikš.

2019 m. birželio 5 d. papildomos apklausos metu A. V. parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. apie 14 val. ėjo Pašto g., stūmėsi dviratį. Ėjo link alaus baro. Dar nepriėjus alaus baro, kažkur apie 30 metrų atstumu nuo baro, pamatė, kad iš baro teritorijos pro vartus išbėgo E. G.. Jis pribėgo prie jo ir nieko nesakęs sudavė ranka ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį. Nuo suduotų smūgių parvirto ant žemės, dviratis irgi nukrito šone. Parvirtęs bandė stotis, bet tuomet E. G. spyrė iš kojos jam į galvą. Kadangi jau yra turėjęs galvos traumą, buvo atlikta operacija, kadangi buvo nukritęs nuo kopėčių, todėl nuo suduoto smūgio į galvą prarado sąmonę. Kuomet atgavo sąmonę, pamatė, kad jį kažkas kelia nuo žemės, kalbina, kvietė eiti apsiprausti. Kas tai buvo per asmuo, negali pasakyti, nes dar buvo apsvaigęs. E. G. jau nebesimatė. Kuomet atsikėlė, pastebėjo, kad veidas kruvinas. Kruvini buvo ir rūbai. Jis nuėjo iki alaus baro, kur apsiprausė. Apsiprausęs išėjo iš baro į kiemą, kur stovėjo baro kiemo kampe, prie kabančių statinių. Stovėdamas pamatė, kad į barą atėjo E. G.. Matė, kad baro kieme buvo E. G. motina. Ji priekaištavo Č. ir V. dėl nesuarto daržo. Jai vyrai atsakė, kad atneštų degalų, tuomet suars. Tuomet E. G. puolė ant Č., V. užstojo Č.. Tada puolė ir ant V.. Matė, kad E. G. sudavė smūgius Č. su V.. Matė, kad smūgius sudavė į veido sritį, tačiau kiek smūgių tiksliai, negali pasakyti, nes jam per veidą bėgo kraujas, valėsi kraują, dar kažkiek jautėsi ir apsvaigęs nuo suduotų E. G. smūgių. Matė, kad labai rėkavo ir lakstė po teritoriją E. G. motina. Matė, kad ji rankoje turėjo lentą. Kad prieš ką nors E. G. motina būtų pavartojusi fizinį smurtą, nematė. Kieme buvo ir E. G. draugė, kuri necenzūriniais žodžiais visus „koliojo“, rėkė. Kuomet E. G. sudavė smūgius V. ir Č., kieme prasidėjo sumaištis. Visi šūkavo, bandė išskirti. Bet jis į tai nelabai kreipė dėmesio, nes rūpinosi savo sužalojimais, bėgančiu krauju. Vienu momentu E. G. atitraukė ir pribėgęs prie stovinčio jo ir pasakęs „ką, kažkuo nepatenkintas“ sudavė kelis kartus į galvos sritį. Sudavė smūgius ranka. Sudavė į galvą ne mažiau kaip penkis smūgius. Visi smūgiai buvo suduoti į galvos sritį. E. G. su savo motina ir drauge išėjo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Kadangi neturėjo lėšų atvykti į Panevėžį su užduotimi pas teismo med. ekspertus, todėl nuėjo pas savo šeimos gydytoją, kad ji apžiūrėtų ir užfiksuotų sužalojimus. Daugiau niekur nesigydė. Gydėsi namuose turėtais medikamentais. Daugiau papildymų neturi, ką matė ir atsiminė, tą papasakojo. Tik nori dar pasakyti, kad iki įvykio bare, besilankydamas bare tą pačią savaitę prieš įvykį, iš baro lankytojų, tiksliai kieno, nepamena, išgirdo, kad savaitės vidury E. G. grįžo iš Panevėžio sumuštas. Buvo ir pats sutikęs E. G.. Matė ant jo veido mušimo žymes, veidas buvo ištinęs. Dar nori pasakyti, kad kuomet E. G. būna apsvaigęs, jis tampa agresyvus, neprognozuojamas. Jis yra ne vieną žmogų sumušęs be jokios priežasties. Prieš kokius penkis metus abu su E. G., būdami neblaivūs, buvo susimušę. Buvo abipusis konfliktas, kurį išsprendė muštynėmis, o kitą dieną susitaikė. Niekur dėl to nesikreipė, pareiškimo nerašė. Mano, kad dėl to įvykio buvo abipusė kaltė. (1 t., b. l. 27–38).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., Ramygalos mstl., Vadoklių g. 7. Minėtu adresu yra alaus baras. Alaus baro teritorija yra aptverta medine, rudos spalvos tvora. Vartai į teritoriją yra iš vakarų pusės. Ties teritorijos vakarine puse yra Pašto gatvė. Nuo Pašto gatvės pusės, prie minėtų alaus baro teritorijos vartų, ant žemės yra raudonos spalvos lašai, panašūs į kraują. Baro teritorijos šiaurinėje dalyje yra terasa, kurioje stovi stalai, suolai, o pietinėje dalyje yra alaus baro pastatas. Apžiūrėjus įvykio vietą, niekas nepaimta (1 t., b. l. 17–22).

Iš specialisto išvados Nr. G 719/2019 (05) matyti, kad tyrimui pateiktuose A. V. medicinos dokumentuose nėra jokių gydytojų išrašų ir medicininių duomenų po 2019 m. gegužės 17 d. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, A. V. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 178).

Iš specialisto išvados Nr. G 542/2019 (05) matyti, kad K. V. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje nusitęsianti į abiejus paakius, smakro kairėje, paveikus kietais bukais daiktais, 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 185).

Iš specialisto išvados Nr. 538/2019 (05) matyti, kad E. G. padaryta odos įdrėskimas nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje su muštine žaizda lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, paveikus kietais bukais daiktais, 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveiktos sutrikdymu (1 t., b. l. 200).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad lenta, kurią pateikė S. J., apžiūrėta, perduota saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, saugyklą (2 t., b. l. 9–18).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. G. nustatytas 0,00 prom. blaivumas, A. V. – 2,60 prom. girtumas, V. Č. – 1,70 prom. girtumas, K. V. – 1,33 prom. girtumas, A. M. – 1,31 prom. girtumas (2 t., b. l. 5–6).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Byloje nėra ginčo ir surinkti įrodymai patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis, nukentėjusieji ir visi apklausti liudytojai buvo įvykio vietoje, t. y. alaus baro ,,Puta“, esančio Panevėžio r., Ramygalos mstl., Vadoklių g. 7, kieme, kuris aptvertas medine tvora, bei matė visą konfliktą nuo pradžios iki pabaigos arba bent jo dalį. Nors kaltinamasis, sakydamas paskutinį žodį, nurodė, kad prisipažįsta ir gailisi, tačiau teismo posėdyje duodamas parodymus kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad visko gerai neprisimena dėl girtumo, kad galėjo suduoti smūgius, kad gynė draugę, mamą ir save. Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje prašė kaltinamąjį išteisinti, nes jo smurtiniai veiksmai buvo atlikti ginant draugę, mamą ir ginantis pačiam nuo nukentėjusiųjų. Kadangi, kaltinamojo teigimu, jo prieš nukentėjusiuosius atlikti veiksmai buvo draugės, mamos ir savo paties gynyba nuo bare buvusių asmenų puolimo, byloje spręstina, ar E. G. veiksmai buvo atlikti esant būtinosios ginties situacijai, nes asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar buvo pavojingas kėsinimasis, ar jis buvo realus (tikras, o ne asmens įsivaizduojamas) ir akivaizdus, t. y. prasidėjęs ir dar nepasibaigęs, o teisė į būtinąją gintį neišnykusi.

Pats kaltinamasis teismo posėdyje nurodė nepamenantis, ar jis pirmas trenkė smūgius ar V., pats galėjo kažkam suduoti gindamasis. Ikiteisminio tyrimo metu E. G. paaiškino, kad po jo mamos ir draugės užgauliojimų susikibo su V., bet buvo pargriautas ant žemės, kad muštynės gavosi savaime (2 t., b. l. 159–162, 167–169). Liudytoja N. J. teisme nurodė, kad E. G. ėmė raminti vyrus, kad taip nešnekėtų, ir su kažkuo susikibo, tada buvo perverstas ant grindų, kur jam buvo suduoti smūgiai. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 18 d. apklausos metu liudytoja N. J. parodė, kad neatsimena, kas pirmas kam ir kokius smūgius sudavė (1 t., b. l. 119–122). Visi konflikto pradžią matę liudytojai, išskyrus R. G. ir N. J., ir patys nukentėjusieji nuosekliai nurodė, kad iš pradžių E. G. puolė ant V. Č., o vėliau ant V., t. y. kad smūgius pirmas sudavė G., tikrai ne Č. su V.. Pats V. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad kaltinamasis bandė jam smūgiuoti, bet nepataikė, nes jis spėjo išsisukti nuo smūgio, t. y. nuo E. G. nenukentėjo. K. V. nuosekliai tvirtina, kad E. G. jam sudavė tris smūgius kumščiu ir vieną smūgį koja į veidą. Aplinkybę, kad K. V. 3 traukiniais poveikiais padarytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, nusitęsianti į abiejus paakius, smakro kairėje, t. y. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada Nr. G 542/2019 (05) (1 t., b. l. 185).

Liudytojas P. G. parodė, kad pamatęs bare vykstantį konfliktą, nuėjo į alaus baro vidų, kur dirbusiai barmenei pasakė, kad kieme stumdosi, paminėjo E. G.. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja S. J. (barmenė), kuri paaiškino, kad: iš P. G. išgirdusi apie muštynes, išėjo į kiemą pasižiūrėti, bet E. G. jau nebuvo, tačiau V., kurio veide matėsi nubrozdinimo žymės, ir Č. jai pradėjo pasakoti, kad E. G. juos puolė; jai bendraujant su V. ir Č., į baro kiemą pro vartus įėjo sumuštas A. V., kurio veidas ir marškinėliai buvo kruvini bei kuris paaiškino, kad jį prasilenkiant be jokios priežasties sumušė E. G.; po to kai A. V. jai leidus nuėjo į baro vidų nusiprausti, į baro kiemą įėjo E. G., jo motina ir draugė N.; E. G. buvo nusiteikęs agresyviai ir prieš ją užsimojo kumščiu, bet nesudavė; tuomet E. G. puolė link staliuko, prie kurio sėdėjo V. ir Č., tačiau V. su Č. pargriovė G. ant pilvo ir laikė jį gulintį ant žemės; G. skambino į policiją ir nurodė, kad mušamas jos sūnus, nors iš tikrųjų G. niekas nemušė, jį tiesiog laikė prispaudę; tuo momentu N. rankoje laikė telefoną ir galbūt galėjo filmuoti; ji pati, matydama realią situaciją ir G. melą, pasiėmė telefoną ir kvietė policiją; kažkuriuo momentu E. G. atsikėlė ir šoko prie kažką pasakiusio A. M., puolė ant A. M., tada E. G. užkliuvęs už suoliuko griuvo, o prie jo priėjęs A. M. nestipriai spyrė du kartus koja į nugarą; tuo viskas ir nurimo.

S. J. ir kitų liudytojų, išskyrus E. G. artimų asmenų (jo mamos ir draugės), ir nukentėjusiųjų parodymai taip pat patvirtina, kad kai E. G. agresyvus grįžo į barą antrą kartą, V. su Č. pargriovė jį ant pilvo ir laikė jį gulintį ant žemės, kad jis nebesmurtautų, tačiau kai E. G. buvo paleistas, jis dar puolė ir sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam A. M., taip jam sukeldamas fizinį skausmą. A. M. teismo posėdyje nurodė, kad jam buvo suduota per smakrą ir nors sužalojimų nebuvo, tačiau tuo momentu skaudėjo. Tai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad buvo suduota į smakrą, kad sužalojimo nebuvo, bet perštėjo (1 t., b. l. 87–90).

Nors yra tam tikrų prieštaravimų tarp apklaustų asmenų parodymų, pavyzdžiui, vieni matė romų tautybės asmenų bare konflikto metu, kiti jų teigia nematę, tačiau šie prieštaravimai nėra esminiai, neturi lemiamos įtakos išvadoms dėl E. G. veiksmų vertinimo padaryti, taip pat nepaneigia nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų patikimumo, nes dėl esminių įvykio aplinkybių jų parodymai sutampa. Be to, dalis liudytojų ir nukentėjusiųjų teisme nebeatsiminė gerai įvykio detalių, nes nuo jo praėjo nemažai laiko (daugiau nei pusė metų), o didžioji dalis jų dar ir pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivūs, todėl teismo posėdyje buvo perskaityti bei šiame nuosprendyje lyginami ir jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.