Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2020-07-09 · Civilinė byla Nr. e2-1001-643/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
e2-1001-643/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01768-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas
G. L.
Advokatai
Evaldas Valčiukas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1001-643/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01768-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,sekretoriaujant Kamilei Blaževičiūtei,

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Evaldui Valčiukui ir R. G., atsakovui G. L. ir jo atstovams advokatams: Gerdai Storpirštienei, Egidijui Storpirščiui bei Alvydui Packevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kooperatinės bendrovės „Bulvių namai“ ieškinį atsakovui G. L. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Kooperatinė bendrovė „Bulvių namai“ (toliau – ieškovas arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo G. L. 450 295,24 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 10 d. Bendrovės direktoriaus pareigas buvo paskirtas eiti G. L. (toliau – ir atsakovas). 2016 m. rugpjūčio 9 d. darbo sutartis su juo buvo nutraukta, o nuo kitos dienos Bendrovės direktoriumi tapo R. G.. Atlikus preliminarų Bendrovės dokumentų ir turto patikrinimą nustatyta, jog atsakovui vadovaujant Bendrovei, buvo sudaryta nemažai nuostolingų sandorių, akivaizdžiai prieštaraujančių Bendrovės interesams. Dėl šios priežasties atsakovui 2016 m. gruodžio 21 d. buvo pateikta pretenzija dėl turtinės žalos atlyginimo.

3. Atsakovas 2017 m. vasario 17 d. atsakymu į pretenziją dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškė, jog su pretenzija nesutinka. Atsakovas nepateikė jokių aiškių ir motyvuotų paaiškinimų dėl Bendrovei padarytų nuostolių.

4. Bendrovė, siekdama išsiaiškinti tikrąją padėtį kreipėsi į audito, apskaitos, mokesčių ir verslo konsultacijų, finansų valdymo paslaugas teikiančią įmonę Moore Stephens Vilnius, UAB, kuri įvertinusi Bendrovės kasos dokumentus už 2014 – 2016 metus, patikrinusi jų įrašus apskaitos programoje, pirminių dokumentų įforminimą, grynųjų pinigų judėjimą, pinigų gavimo ir išdavimo pagrįstumą, palyginant juos su išrašytomis ir gautomis sąskaitomis, sudarytomis sutartimis ir kt., 2017 m. birželio 10 d. pateikė ataskaitą apie faktinius pastebėjimus, atliekant grynųjų pinigų operacijas (toliau – Ataskaita I). 2017 m. birželio 30 d. ta pati audito bendrovė pateikė ataskaitą apie faktinius pastebėjimus KB „Bulvių namai“ apskaitoje (toliau – Ataskaita II). Ataskaitos I ir Ataskaitos II duomenimis 2014 – 2016 m. laikotarpiu apskaita Bendrovėje vesta netinkamai, per paskutiniuosius 4 metus Bendrovės nuosavas kapitalas sumažėjo beveik 2/3 (nuo 1 079 741 Eur iki 361 895 Eur).

Šalies argumentai

5. Bendrovė 2017 m. liepos 14 d. su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (BK) 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. didelės vertės ieškovo turto išvaistymo, pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Šio pareiškimo pagrindu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-000143-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Ikiteisminį tyrimą dalyje dėl galimo Bendrovės turto pasisavinimo ir / ar išvaistymo atsakovo atžvilgiu atsisakyta pradėti, nurodant, jog dėl žalos Bendrovei, atsiradusios dėl atsakovo veiklos, spręstina civilinio proceso nustatyta tvarka.

6. Pagal atsakovo 2016 m. gegužės 20 d. paaiškinimą, 2011 m. dėl į Rusiją pristatytų bulvių buvo gautos pretenzijos (naujajam Bendrovės direktoriui R. G. šios pretenzijos nebuvo perduotos), esą šios bulvės buvo nekokybiškos. Atsakovas, neva gavęs pretenzijas iš Bendrovės produkcijos pirkėjų, dėl ieškovui nežinomų priežasčių nepateikė pretenzijų ūkininkams, kurie pateikė bulves. Atsakovas nurodė, esą vietoj to, kad pareikštų pretenzijas ūkininkams, šią Bendrovės 67 819,86 Eur nuostolių sumą nusprendė įforminti kaip savo asmeninę skolą už neva Bendrovės suteiktas sandėliavimo paslaugas. Atitinkamai Bendrovė išrašė sąskaitą atsakovui 67 819,86 Eur sumai. Tuo tarpu atsakydamas į 2016 m. gruodžio 21 d. pretenziją atsakovas nurodė, jog taip elgtis jam buvo nurodę Bendrovės nariai.

7. Iš Ataskaitos II matyti, kad Azerbaidžane registruota įmonė OOO „ART BIZNES“ už pateiktą produkciją buvo skolinga dar 2014 m. (2014-12-31 skola siekė 59 955,61 Eur). Nepaisant to, šiai įmonei toliau buvo tiekiamos bulvės, už kurias pastaroji neatsiskaitinėdavo. Per 2015 metus minėtos įmonės skola Bendrovei padidėjo iki 266 665,21 Eur. Be to, atsakovo sprendimu Bendrovė dėl nepaaiškinamų ir verslo logikai prieštaraujančių priežasčių apmokėjo ir bulvių transportavimo išlaidas iki Azerbaidžano – net 241 770,90 Eur.

8. Atsakovas Bendrovės sąskaitoje esančiomis lėšomis naudojosi kaip nuosavomis. 2015 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas iš Bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą persivedė 7 000 Eur, planuodamas pirkti sau automobilį.

9. Bendrovės produkcijos pirkėjui PERUNAKAUPPA LUONNOSTA OY 2016 m. balandžio mėn. buvo išrašytos keturios sąskaitos už bulves, kurios įtrauktos į Bendrovės buhalterinę apskaitą. Bendras bulvių kiekis, parduotas PERUNAKAUPPA LUONNOSTA OY – 94 000 kg, kurio vertė – 14 100 Eur. Naujasis Bendrovės direktorius, siekdamas išsiaiškinti priežastis, dėl kurių Bendrovės klientas PERUNAKAUPPA LUONNOSTA OY neatsiskaito už jai parduotą produkciją, kreipėsi į šią įmonę. Atsakydama į paklausimą, įmonė nurodė, jog bulvių neužsakė, t. y. negavo nei minėtų sąskaitų, nei bulvių. Tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose nenurodytos vairuotojų pavardės, o transporto įmonių atstovai Bendrovės direktoriui R. G. nurodė tokių vežimų nevykdę.

10. Bendrovės produkcija nuolat buvo tiekiama Gruzijos įmonei LTD „Georgian exporter“, nepaisant to, kad pastaroji už produkciją neatsiskaitydavo.

11. Atsakovas, būdamas Bendrovės vadovu, savo pareigas vykdė ypač aplaidžiai – sudarinėjo nenaudingus Bendrovei sandorius, nesiėmė būtinų veiksmų skoloms už suteiktą produkciją susigrąžinti, ūkinės veiklos operacijas pagrįsti tinkamais dokumentais, pasisavino (iššvaistė) Bendrovės turtą (produkciją), dėl susidariusių Bendrovės nuostolių neteikė regresinių pretenzijų ūkininkams, kurie, kaip nurodo atsakovas, neva pateikė netinkamos kokybės bulves, o vietoj to, atsakovas Bendrovės nuostolius mažino neteisėtu būdu įformindamas juos kaip savo asmeninę skolą. Dėl skolos Bendrovei sumažinimo ieškovas nurodo, kad atsakovas Bendrovei pardavė ne jam nuosavybės teise priklausančias bulves. Išsiaiškinta, kad parduodamas Bendrovės bulves pirkėjams, atsakovas sutaupydavo 2 proc. papildomo svorio, skirto svėrimo nuostoliams, t. y. pirkėjams parduodavo mažesnį kiekį bulvių. Šie likę 2 proc. bulvių svorio buvo parduodami pačiai Bendrovei, kaip bulvės, tariamai priklausančios atsakovui, t.y. Bendrovės narių produkcija (bulvės) parduota Bendrovei, buvo dar kartą parduodama Bendrovei buvusio administracijos vadovo vardu. Tokiu būdu atsakovas 2015 metais pardavė Bendrovei 457 102 kg bulvių, kurių kaina buvo akivaizdžiai per maža – vidutiniškai 0,0065 Eur, tuo tarpu vidutinė likusių maistinių bulvių pirkimų kaina buvo 0,1505 Eur. Atitinkamai parduodamų prekių savikaina sumažėjo 65 837 Eur.

12. Dėl tariamų pretenzijų iš pirkėjų, kurių regreso tvarka atsakovas nenukreipė į ūkininkus, pateikusius produkciją, ir savo iniciatyva įformino tai kaip asmeninę skolą Bendrovei, Bendrovė patyrė 67 819,86 Eur žalą. Atsakovo bandymas Bendrovės nuostolius padengti neteisėtu būdu - buhalteriniuose dokumentuose užfiksuoto bulvių kiekio (svorio) ir faktinio sandėliuose esančio bulvių kiekio (svorio) skirtumo pardavimas Bendrovei kaip savo, nelaikytinas Bendrovės nuostolių atlyginimu. Dėl su Azerbaidžane registruota įmone OOO „ART BIZNES“ vykdytų sandorių (nesant sutarties), kurie pažeidė įprastą ir priimtiną verslo riziką, taip pat kurie buvo akivaizdžiai žalingi bei ekonomiškai nenaudingi, ieškovas patyrė 266 665,21 Eur žalą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, prieštaraujančių Bendrovės interesams, vykdant prekybą su LTD „Georgian exporter“, Bendrovė patyrė 101 810,17 Eur žalą. Dėl 94 t bulvių, kurias atsakovas buhalteriniuose dokumentuose įformino kaip parduotas pirkėjui PERUNAKAUPPA LUONNOSTA OY, nors šis bulvių kiekis buvo parduotas nežinomiems asmenims, Bendrovė patyrė 14 000 Eur žalą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdyje ieškovo atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

14. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike) nurodo, kad Bendrovė prekiavo maistinėmis bulvėmis, t. y. tokia produkcija, kuri gali sugesti, kuri gali tapti netinkamos kokybės dėl jų auginimo, bulves užpuolančių ligų, sandėliavimo, transportavimo ir t. t. Bulvės gabenamos labai dideliais kiekiais, ir ne visada galima pamatyti, kad jos yra netinkamos kokybės. Visada buvo rizika, kad pirkėjas gali būti nepatenkintas bulvių kokybe, ir dėl to reikšti pretenzijas bei nemokėti už sugedusias bulves.

15. Pastovūs prekybiniai santykiai buvo susiklostę su viena didžiausių bulvių pirkėja OOO „ART BIZNES“, įkurta Azerbaidžano Respublikoje „vyriausybės atstovų“, turinčių išimtines prekybines teises toje šalyje. Bulves iš Lietuvos ir kitų valstybių pirkdavo įvairūs asmenys, tik gavę leidimą iš OOO „ART BIZNES“ įvežti bulves į Azerbaidžaną. Bendrovės nariai gerai žinojo ir žino, kad norėdami vežti bulves į Azerbaidžano Respublika, Bendrovė neturėjo pasirinkimo su kokia bendrove bendradarbiauti. OOO „ART BIZNES“ atsiskaitymai ieškovo buhalterijoje buvo reguliarūs ir ieškovo buhalterijoje pajamuojami. Bendrovės nariai buvo informuoti, kad OOO „ART BIZNES“ nesumokėjo už bulves tik tada, kai buvo gautas didelis kiekis labai prastos kokybės bulvių. Ši įmonė Bendrovei pateikė raštišką pretenziją, atsiuntė daugybę nuotraukų, vaizdo įrašų, visa tai patvirtino, kad bulvės buvo labai prastos kokybės ir netinkamos vartojimui ar tolesniam pardavimui. Iš vaizdo įrašų matyti, kad bulvių siunta gauta iš Bendrovės. Esant tokioms situacijoms atsakovas visada skambindavo ir pranešdavo Bendrovės nariams, kad jiems būtų žinoma apie pirkėjų gautas nekokybiškas bulves, taip pat nusiųsdavo nuotraukas el. paštu.

16. Siekiant spręsti susidariusią situaciją OOO „ART BIZNES“ ir LTD „Georgian exporter“ bendrovėms pateikus pretenzijas dėl labai didelio kiekio nekokybiškų bulvių pristatymo buvo suorganizuotas susitikimas su keliais Azerbaidžano Respublikos parlamento atstovais Azerbaidžano ambasadoje Lietuvoje. Susitikimo metu buvo kalbama apie tai, kad jiems yra žinoma informacija, kad tuo metu iš Lietuvos į Azerbaidžano Respublika buvo įvežtos ligotos bulvės.

17. Viso G. L. vadovavimo laikotarpiu nei Bendrovės veiklą kontroliuojantis organas, nei Bendrovės nariai neturėjo jokių pretenzijų atsakovui ir jokių reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškė.

18. 2013 m. lapkričio 21 d. buvo gauta pretenzija iš Ecoworm Limited dėl bulvių kokybės, kurioje buvo nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 20 d. atvežtos bulvės yra labai prastos, supuvusios. Ecoworm Limited nurodė, kad Bendrovė jas turi atsiimti per savaitę. Jeigu Bendrovė to nepadarys, Ecoworm Limited bus priversti jas sunaikinti, kitu atveju jie turės didelių nuostolių, jeigu juos patikrins valstybinės sanitarinės kontrolės tarnybos. Prie pretenzijos buvo pateiktos supuvusių bulvių nuotraukos. Taip pat elektroniniu laišku Ecoworm Limited draudikas kreipėsi su pretenzija į bulves transportavusią įmonę, kad ši apmokėtų patirtas išlaidas, nes bulvės sugedo dėl nepakankamos šaldymo temperatūros bulvių transportavimo metu. Jeigu Bendrovė būtų pripažinusi, kad tai jos kaltė, tai Bendrovei būtų reikėję apmokėti ir transporto išlaidas. Visą laiką atsakovas dirbo tik Bendrovės labui, pardavinėjo bulves, ne tik, kaip suprato, bet nuolat visus veiksmus derindavo su Bendrovės nariais, pagal bendrovėje nusistovėjusią verslo praktiką. Tačiau ne visada bulves pavykdavo parduoti taip pelningai, kaip kad norėtųsi. Bendrovė eksportuodavo bulves į užsienio valstybes jau seniai, todėl sudarant sandorius, ir iš anksto nežinant bei negalint žinoti, kad užsienio įmonės gali neatsiskaityti už bulves, negalima teigti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kaip Bendrovės vadovas. Bulvių eksportavimas į užsienio valstybes dėl didesnės rinkos galėjo tik padidinti Bendrovės pelningumą, tikimybę nariams gauti didesnį pelną. Atsakovas šiuo atveju veikė esant įprastai įmonės ūkinės – komercinės veiklos rizikai. Kiekvienas protingas ir apdairus bendrovės vadovas, žinantis šio verslo specifiką, analogiškomis sąlygomis tokius sandorius būtų sudaręs, kadangi, kaip minėta, tokie sandoriai buvo sudarinėjami eilę kartų ir dažniausiai jie atnešdavo įmonei finansinę naudą. Kaip Bendrovės vadovas, atsakovas visada domėjosi, kokia apyvarta tarp įmonių, ar kitos įmonės atsiskaitydavo, tuo pagrindu atsakovas stengėsi sudaryti pelningus sandorius ir neskubėti atsisakyti bendradarbiavimo, jei prieš tai buvo atsiskaitoma. Visus bulvių pardavimus atsakovas G. L. derindavo su Bendrovės nariais ir iš Bendrijos narių nėra sulaukęs jokių pretenzijų dėl netinkamo vadovavimo ar neteisėtų veiksmų. Atsakovo veiksmai, einant Bendrovės administracijos vadovo pareigas, nebuvo žalingi (nuostolingi) Bendrovei. Nei vienas iš sandorių nebuvo sudarytas siekiant sukelti žalą Bendrovei, juolab iš anksto numatant jos atsiradimą. Taip pat atsakovas neatliko nepateisinamai rizikingų (neatitinkančių protingos verslo rizikos) veiksmų. Sudarydamas sandorius su bulves perkančiomis įmonėmis elgėsi rūpestingai ir apdairiai, bulvės toks produktas, kad gendantis dėl netinkamai laikomų sąlygų. Sandoriai nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, nebent tam įtaką darydavo rinkos situacija, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių bulvių kaina krisdavo. Tačiau net ir esant tokioms situacijoms, atsakovas visada siekė sudaryti pelningus sandorius, kurie kaip galima geriau užtikrintų Bendrovės interesus, atsižvelgiant į tuometinę bulvių vidutinę rinkos vertę ir kitas aplinkybes. Būdamas Bendrovės administracijos vadovu atsakovas veikė išimtinai Bendrovės interesais, valdė Bendrovę efektyviai ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko dėl kurių Bendrovė galėjo patirti žalą.

Šalies argumentai

19. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovai su ieškiniu nesutiko. Prašė jį atmesti.

20. Teismo posėdyje (2020-02-24) trečiasis asmuo V. K. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo valdybos narys. Valdyba rinkdavosi pagal poreikį. Susirinkimuose dalyvaudavo ir G. L.. Jis valdybai pristatydavo Bendrovės veiklos finansinius duomenis. Sandorių su Azerbaidžanu sudarymo aplinkybių neprisimena ir nežino. Valdyba dėl šių sandorių jokio sprendimo nepriėmė, įpareigojimo G. L. imtis priemonių skolas išreikalauti, nesuformulavo. Buvo bandymas kontaktuoti su Azerbaidžano ambasada dėl iškilusios problemos, tačiau apie šio susitikimo rezultatą jam nežinoma.

21. Teismo posėdyje (2020-02-24) trečiasis asmuo J. P. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2014 metų rudenį Bendrovė dėl bulvių pirkimo – pardavimo derėjosi su kita Azerbaidžano įmone. Tačiau vieno iš Bendrovės narių iniciatyva, dalyvaujant ir G. L., buvo pasiūlyta bulves tiekti aptarinėjamai Azerbaidžano įmonei, kuri pasiūlė didesnę kainą. Valdyba tam pritarė. Bulvės buvo pakrautos į vagonus ir išsiųstos į Azerbaidžaną. Po kurio laiko atsiskaitymai ėmė vėluoti. Atsakovas žadėjo, kad tai laikina problema. Vėliau informavo, kad Azerbaidžaną pasiekė sugędusios bulvės. Su ūkininkais pagal šiuos sandorius atsiskaityta nebuvo. Bendrovės nariams praradus pasitikėjimą G. L. buvo atliktas Bendrovės auditas, per kurį paaiškėjo iki tol nežinomos aplinkybės dėl bulvių tariamo tiekimo į Suomiją. Atsižvelgiant į tiektos produkcijos specifiką, Bendrovės narys, UAB „Šaka“, savarankiškus sandorius su užsienio valstybėmis sudarinėjo tik pirkėjui atlikus išankstinį mokėjimą. Su Bendrovės sandoriu su Azerbaidžano klientais sutiko tikėdamiesi, kad pastarieji yra taip pat atlikę išankstinį mokėjimą. Produkcija (bulvės) drausta nebuvo. Valdyba tebuvo formalus valdymo organas, kuris neturėjo net darbo reglamento. Kadangi Bendrovėje tebuvo devyni nariai, tai svarbiausius klausimus jie ir spręsdavo. Bendravimas daugiausiai būdavo žodinis, neprotokoluojamas. Revizijos komisija teikdavo metines ataskaitas, kuriose atsispindėjo neatitikimai, tačiau problemos išryškėjo tik atlikus profesionalų auditą.

22. Teismo posėdyje (2020-02-24) trečiasis asmuo S. D. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad Bendrijos valdyba priiminėjo tik strateginius sprendimus, o jų įgyvendinimui buvo pasamdytas administracijos vadovas G. L.. Šiuo metu sandoriai su užsienio partneriais vykdomi tik gavus išankstinius apmokėjimus. Bendradarbiavimas su Azerbaidžano partneriais anksčiau vyko sklandžiai. Tačiau sprendimą dėl ginčo sandorių ir jų sąlygų, t. y. transportavimo išlaidų apmokėjimo, produkcijos tiekimo negavus išankstinio apmokėjimo, priėmė vienasmeniškai atsakovas. PVM sąskaitą faktūra dėl G. L. 67 819,86 Eur skolos Bendrovei už sandėliavimo paslaugas jis sužinojo tik 2016 metais. Bendrovės valdybos sprendimo tokiu būdu pakoreguoti Bendrovės balansą nebuvo. Apie bulvių pardavimą Suomijos įmonei jam nieko nėra žinoma.

Žemesnės instancijos teismas

23. Tretieji asmenys R. I. ir A. R. procesinių dokumentų į bylą neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

24.1. Pagal Bendrovės įstatų (tomas III, b.l. 51 – 63) 2.1 punktą Bendrovės tikslas – jos narių ekonominių, ūkinių ir socialinių poreikių tenkinimas apsirūpinant gamybos priemonėmis, teikiant paslaugas, gaminant, perdirbant bei realizuojant produkciją, taip pat užsiimant kita gamybine, ūkine ir komercine veikla, atstovaujant ir ginant narių interesus. Įgyvendindama tikslus Bendrovė turi teisę sudaryti sandorius, prisiimti turtinius įsipareigojimus, nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus (Įstatų 2.5.4., 2.5.6. p.). Bendrovės organai yra jos narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas (Įstatų 5.1 p.). Įstatų 5.3.5. punkte, be kitų Bendrovės narių susirinkimo kompetencijų, nustatyta, jog Bendrovės narių susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę, priima nutarimą dėl pelno paskirstymo arba nuostolių padengimo. Be to, Bendrovės narių susirinkimas tvirtina Bendrovės valdybos ir revizijos komisijos (revizoriaus) darbo reglamentus (Įstatų 5.3.8 p.). Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, vadovaujantis Bendrovės veiklai tarp Bendrovės narių susirinkimų (Įstatų 5.12 p.). Valdyba posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, į kiekvieną posėdį kviečiamas administracijos vadovas (Įstatų 5.18., 5.19 p.). Valdyba sprendžia Bendrovės veiklos klausimus, kurie nepriskirti narių susirinkimo, revizijos komisijos (revizoriaus) ar administracijos vadovo kompetencijai (Įstatų 5.22.4. p). Administracijos vadovo kompetencija apibrėžta Įstatų 5.24 punkte, kuriame įtvirtinta, kad administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai. Jis organizuoja ir vykdo Bendrovės ūkinę finansinę veiklą, atstovauja Bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis teisme, arbitraže, sudaro sandorius, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, teikia valdybai medžiagą apie savo darbą, Bendrovės veiklos programos, pajamų ir sąnaudų sąmatas, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus, atlieka kitus Bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente. Tiek Bendrovės valdyba, tiek administracijos vadovas privalo atlyginti Bendrovei nuostolius, padarytus dėl savo sprendimų, priimtų pažeidžiant Bendrovės įstatus ar su Bendrovių veikla susijusius įstatymus (Įstatų 5.20., 5.21., 5.26 p.).

24.2. Bendrovės visuotinio valdybos narių susirinkimo 2009 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. VA 09-01 G. L. išrinktas Bendrovės direktoriumi (el. bylos tomas I, b. l. 14). Šias pareigas atsakovas ėjo iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. (el. bylos tomas I, b. l. 15).

24.3. Per laikotarpį nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. liepos 29 d. Bendrovė klientui OOO „ART BIZNES“ išrašė devyniolika sąskaitų faktūrų viso 266 665,24 Eur sumai (el. bylos tomas II, b. l. 19 – 37), o per tą patį laikotarpį klientui LTD Georgian exporter išrašė šešiolika sąskaitų faktūrų viso 101 810 Eur sumai (el. bylos tomas II, b. l. 38 – 52).

24.4. Per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. liepos 28 d. tiekimams į OOO „ART BIZNES“ Bendrovė patyrė 241 770,90 Eur transporto išlaidų, o tiekimams į LTD Georgian exporter – 60 829 Eur transporto išlaidų (el. bylos tomas II, b.l. 53 – 54).

24.5. Iš Bendrovės banko sąskaitos (el. bylos tomas I, b. l. 116) nustatyta, kad Georgian Exporter LTD 2015 m. balandžio 17 d. į Bendrovės sąskaitą pervedė 19 970 JAV dolerių (arba 19 834,43 Eur). G. L. pareiškimu minėtai įmonei patvirtino pinigų užskaitymą ir nurodė, kad įsipareigojo įvykdyti savo įsipareigojimą patiekti bulves.

24.6. 2016 m. gegužės 15 d. G. L. raštu (el. bylos tomas I, b. l. 126 – 127) Bendrovės nariams paaiškino, kad 57 359,19 Eur jo asmeninė skola susidariusi jam nusprendus klientų pretenzijas dėl bulvių kokybės priskirti sau asmeniškai, kad Bendrovė nepatirtų nuostolių. Taip pat nurodė, kad LTD Georgian exporter ir OOO „ART BIZNES“ skolos (atitinkamai 101 810,17 Eur ir 266 665,24 Eur) susidariusios dėl nekokybiškų bulvių patiekimo. Dėl skolos iš PERUNAKAUPPA LUONNOSTA OY G. L. tenurodė, kad tai mokus klientas.

24.7. 2016 m. gegužės 20 d. raštišku pasiaiškinimu G. L. Bendrovės nariams nurodė, kad dėl vykdomo eksporto į Rusiją ir prekybos Lietuvoje buvo gauta pretenzijų dėl nekokybiškų bulvių, tačiau pretenzijos ūkininkams reiškiamos nebuvo, o jis nusprendęs skolą priskirti sau asmeniškai išsirašant PVM sąskaitą faktūrą už sandėliavimo paslaugas 57 000 Eur sumai (el. bylos tomas I, b. l. 49). 2011 m. gruodžio 11 d. išrašyta Bendrovės (pardavėjo) PVM sąskaita faktūra Nr. RAM02 234 168,42 Lt (67 819,86 Eur) sumai G. L. (pirkėjui) už sandėliavimo paslaugas (el. bylos tomas I, b. l. 50). Iš esmės analogišką paaiškinimą G. L. yra pateikęs ir elektroniniu paštu 20016 m. gegužės 19 d. (el. bylos tomas I, b. l. 63), tuo pačiu pripažindamas, kad skolą mažino Bendrovei parduodamas pagal pirkimo važtaraščius (el. bylos tomas I, b.l. 66 – 100) po 0,01 ct tos pačios Bendrovės sutaupytus bulvių kiekius, kaip 2 proc. svorio nuostolius.

24.8. 2016 m. gegužės 20 d. rašytiniame pasiaiškinime Bendrovės nariams G. L. nurodė neinformavęs Bendrovės narių apie tai, jog už parduodamų bulvių transportavimą nuo Lietuvos iki Azerbaidžano bus apmokama Bendrovės sąskaita. Tame pačiame pasiaiškinime G. L. nurodė paėmęs iš Bendrovės sąskaitos 7 000 Eur automobiliui įsigyti, taip pat pripažino vykdęs dokumentais neapskaitytą prekybą su Kaliningrado klientais, kurie liko skolingi apie 14 000 Eur. G. L. pripažino ir skolas UAB „Šaka“, V. K. bei P. V. (el. bylos tomas I, b. l. 51).

24.9. 2016 m. balandžio 2 d. G. L. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. NAM0960 PERUNAKAUPPA LUONNOSTA OY 3 600 Eur sumai (el. bylos tomas I, b. l. 53). Tą pačią 2016 m. balandžio 2 d. tam pačiam pirkėjui buvo išrašyta ir sąskaita faktūra Nr. NAM0961 3 600 Eur sumai (el. bylos tomas I, b. l. 54). 2016 m. balandžio 5 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. NAM0962 3 600 Eur sumai (el. bylos tomas I, b. l. 55), o 2016 m. balandžio 22 d. sąskaita faktūra Nr. NAM0959 3 300 Eur sumai (el. bylos tomas I, b. l. 52). Viso šiam pirkėjui sąskaitų faktūrų buvo išrašyta už 14 100 Eur sumą. Tačiau PERUNAKAUPPA LUONNOSTA OY paneigė aptartomis sąskaitomis faktūromis bei CMR važtaraščiais: BL/4A Nr. 0741049, 8T Nr. 0005123 ir 8T Nr. 000123 (el. bylos tomas I, b.l. 60 – 61) įformintų sandorių egzistavimą (el. bylos tomas I, b.l. 56, 57 – 58).

24.10. 2016 m. birželio 16 d. UAB „Edmoka“ direktorė auditorė E. Š. atlikusi Bendrovės ūkinės – finansinės veiklos už 2015 metus patikrinimą, nustatant balansinių likučių 2015 m. gruodžio 31 d. teisingumą ir pagrįstumą, be kita ko, nustatė, kad OOO „ART BIZNES“ skola 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 59 955,61 Eur, o 2015 m. gruodžio 31 d. šios įmonės skola Bendrovei buvo jau 266 665,24 Eur ir nepakito iki 2016 m. balandžio 30 d. (el. bylos tomas II, b.l. 63 – 66).

24.11. 2016 m. gruodžio 21 d. Bendrovės atstovas advokatas E. Valčiukas kreipėsi į G. L. su pretenzija siūlydamas atsakovui kompensuoti jo (G. L.) vadovavimu metu Bendrovei asmeniškai padarytą 465 514,22 Eur žalą (el. bylos tomas I, b. l. 21 – 24). 2017 m. vasario 17 d. atsakovas, atstovaujamas advokatės G. Storpirštienės, nurodė su pretenzija nesutinkantis (el. bylos tomas I, b. l. 25 – 31).

24.12. 2017 m. birželio 10 d. Ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus Moore Stephens Vilnius, UAB atstovaujama direktorės D. P., atlikusi Bendrovei galimai padarytos žalos, susidariusios atliekant grynųjų pinigų operacijas, analizę konstatavo, kad Bendrovės direktorius per 2014 – 2016 laikotarpį neužtikrino tinkamos grynų pinigų apskaitos Bendrovėje, dalis iš pirkėjų gautų pinigų neapskaityti, o atsiskaitinėję grynaisiais pinigais pirkėjai liko Bendrovei skolingi (tarp jų ir OOO „ART BIZNES“ 266 665,24 Eur sumai), nesant jokių išieškojimo įrodymų ir skolų suderinimo dokumentų (el. bylos tomas I, b. l. 32 – 35). Tos pačios įmonės 2017 m. birželio 30 d. ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus konstatuota, kad Bendrovės balanse 2016 m. gruodžio 31 d. fiksuota G. L. 57 443,96 Eur skola, susidariusi dar iki 2014 m. sausio 1 d. Ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, kad G. L. skola nuo 64 750,01 Eur iki 57 443,96 Eur sumažėjo ne grąžinant skolą įprastai, bei galimai neteisėtų operacijų užbaigimu, parduodant bulves po 0,0065 Eur kainą, nors vidutinė perkamų bulvių kaina tuo laikotarpiu buvo 0,1505 Eur. Ataskaitoje atskirai aptarti sandoriai su OOO „ART BIZNES“, nurodant, kad jau 2014 m. gruodžio 31 d. esant šio pirkėjo 59 955,61 Eur skolai Bendrovei, pastarajam bulvės buvo tiekiamos toliau, o vėliau nesiimta veiksmų skolai išieškoti. Ataskaitoje išskirtas ir 75 739,98 Eur nuostolį sąlygojęs Bendrovės sandoris su LTD „Georgian exporter“ (el. bylos tomas I, b. l. 36 – 40).

25. Pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnį kooperacija, tai įstatymu pagrįstas veiklos ir išteklių sutelkimas dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu gali būti steigiamos kooperatinės bendrovės, t. y. fizinių ir (arba) Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų filialų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme (Įstatymo 2 str. 1, 2 d.). Kooperatinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Kooperatinė bendrovė pagal savo prievoles atsako tik savo turtu (Įstatymo 3 str. 2 d.). Kooperatinės bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo kooperatinė bendrovė vadovaujasi savo veikloje (Įstatymo 5 str. 2 d.). Įstatuose, be kita ko, turi būti nurodyta kooperatinės bendrovės valdymo ir kontrolės organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, reikalavimai valdybos nariui, jos pirmininkui, administracijos vadovui, revizijos komisijos nariui (revizoriui) (Įstatymo 5 str. 3 d. 7 p.). O valdymo organų atsakomybė apibrėžta Įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti kooperatinei bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant kooperatinės bendrovės įstatus ar su kooperatinių bendrovių veikla susijusius įstatymus. Valdybos nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovo atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių, kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo. Kooperatinės bendrovės ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius) (Įstatymo 18 str. 1 d.).

26. Be šio specialaus reguliavimo (Įstatymo) savo veikloje kooperatinei bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, neabejotinai taikytinos ir bendrosios Civiliniame kodekse įtvirtintos nuostatos, inter alia, nuostatos dėl juridinių asmenų pareigų ir teisių įgyvendinimo per organus (CK 2.81 str.), juridinio asmens organų narių pareigų (CK 2.87 str.), civilinės atsakomybės (CK 6.245 – 6.249 str., 6.253 str.).

27. Atitinkamai, sutiktina su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju ginčui tinkamai išnagrinėti yra aktualūs ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai dėl juridinio asmens vadovo (kito valdymo organo) bendrųjų, Civiliniame kodekse įtvirtintų, teisių, pareigų ir atsakomybės sąlygų.

28. Nagrinėjamu atveju reikalavimai atlyginti Bendrovei padarytą žalą reiškiami buvusiam Bendrovės vadovui už fiduciarinių pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnio 1 dalyje, netinkamą vykdymą sudarant Bendrovei nenaudingus sandorius.

29. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organas (taigi ir vadovas), nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai.

30. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė. Jai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 - 6.249 str.).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta, kad už fiduciarinių pareigų pažeidimą bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organo narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Ir tik už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

32. Teismui vertinant valdymo organų narių veiksmų teisėtumą, atsižvelgiant į verslo sprendimus, taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai. Ši prezumpcija skirta bendrovės vadovams apsaugoti nuo asmeninės atsakomybės už nuostolingus, bet sąžiningai priimtus verslo sprendimus. Taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę būtina nustatyti, ar priimtas sprendimas buvo verslo sprendimas, ar sprendimas buvo teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų. Jeigu verslo sprendimas buvo priimtas teisėtai, sąžiningai, ištyrus reikšmingą informaciją ir akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimą atsakomybė nekyla, nors sandoris ir buvo nuostolingas.

Dėl G. L. asmeninės skolos Bendrovei (67 819,86 Eur žala)

33. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 67 819,86 Eur žalą. Šią sumą ieškovas grindžia 2011 m. gruodžio 11 d. išrašyta Bendrovės (pardavėjo) PVM sąskaita faktūra Nr. RAM02 234 168,42 Lt (67 819,86 Eur) sumai G. L. (pirkėjui) už sandėliavimo paslaugas (el. bylos tomas I, b. l. 50).

34. Atsakovas nuo šio reikalavimo ginasi tuo, kad šią piniginę prievolę savo vardu prisiėmė spaudžiamas Bendrovės narių (valdybos), kurie žadėjo ateityje patys šią skolą Bendrovei padengti. Be to, atsakovas laikosi pozicijos, kad ši fiktyvi PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta tam, kad dirbtinai pagerinti Bendrovės balansą siekiant gauti europinę paramą, iš kurios naudą vėliau gavo išimtinai Bendrovės nariai.

35. Atsakovo argumentai, kad tokiais veiksmais jis veikė išskirtinai Bendrovės interesais, paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Visų pirma pažymėtina, kad jokie objektyvūs įrodymais ir / ar nors kiek pagrįsti argumentai byloje nepatvirtina atsakovo teiginių, jog išrašyti aptariamą PVM sąskaitą faktūrą savo vardu buvo priverstas Bendrovės narių (valdybos). Priešingai, į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad tokiu būdu (išrašydamas fiktyvią sąskaitą faktūrą) atsakovas savarankiškai siekė padengti nuostolius dėl eksportuotų ir Lietuvos rinkoje realizuotų nekokybiškų bulvių ir dėl to gautų pretenzijų. Pavyzdžiui 2016 m. gegužės 20 d. rašytiniame pasiaiškinime Bendrovės nariams atsakovas nurodė „2011 metais buvo vykdomas eksportas į Rusiją. Taip pat buvo prekyba ir Lietuvoje. Buvau gavęs pretenzijas dėl nekokybiškų bulvių. Suma susidarė ženkli. Pretenzijų ūkininkams nepareiškiau, dabar negaliu paaiškinti kodėl. Visas gautas pretenzijas nutariau prisiskirti sau išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą už sandėliavimo paslaugas“. Kad atsakovas yra atsakingas už PVM sąskaita faktūra įformintą prievolę (nežiūrint į tai, kad joje nurodyta ūkinė operacija (sandėliavimo paslaugos) nebuvo teikiamos) netiesiogiai rodo ir jo bandymai šią prievolę dengti parduodant Bendrovei bulves po 0,01 Lt kainą už kilogramą. Byloje nustatyta, kad atsakovas nėra ūkininkas (bulvių augintojas) ir jo Bendrovei parduotos bulvės (pagal PVM sąskaitas faktūras el. bylos tomas I, b. l. 66 – 100) nebuvo jo nuosavybė. Ieškovo pozicijos, kad atsakovas parduodamas bulves pirkėjams sutaupydavo 2 proc. svorio paklaidą, taip pirkėjams parduodamas mažesnį kiekį bulvių, atsakovas neneigė. Tai patvirtina ir jo 2016 m. gegužės 19 d. elektroninis laiškas, adresuotas P. V. (revizijos komisijos pirmininko, el. bylos tomas II, b. l. 67 – 68) ūkio komercijos vadovei R. M., kuriame jis patvirtino sąmoningai prisiėmęs savo atsakomybėn Bendrovės patirtus nuostolius, vietoje to, kad jie būtų išreikalauti iš dėl to kaltų asmenų, be kita ko, nurodydamas, visada besistengęs, kad klientai gautų mažesnį kiekį produkcijos. Taigi, atsakovas ne tik, kad neužsimena apie jokią kitų Bendrovės narių (valdybos) jam darytą įtaką (spaudimą) prisiimti svetimas skolas, bet dar gi patvirtino savo nesąžiningą ir neprotingą elgesį Bendrovei perparduodant jos kartą jau nupirktas bulves. Tai suponuoja išvadą, jog atsakovo atlikta bulvių pardavimų Bendrovei 10 375,90 Eur suma, negali būti mažinama žala, nes Bendrovės narių Bendrovei parduota produkcija, kuri jau buvo tapusi Bendrovės nuosavybe, pastarajai buvo parduota dar kartą, t. y. atsakovas mėgino žalą Bendrovei sumažinti pačios Bendrovės sąskaita.

36. Byloje nustatytos ir 26 punkte aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, nesiimdamas jokių veiksmų siekiant panaikinti ar / sumažinti dėl nekokybiškų bulvių tiekimo Bendrovės patiriamus nuostolius, išrašydamas fiktyvų finansinį dokumentą (2011-012-11 PVM sąskaita faktūra Nr. RAM02), vėliau mėgindamas šią žalą dengti pačios Bendrovės sąskaita jai perparduodant jos pačios bulves, atsakovas akivaizdžiai pažeidė CK 2.87 straipsnio nuostatas įpareigojančias juridinio asmens vadovą veikti sąžiningai ir protingai, vengti situacijos, kaip jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (CK 2.87 str. 1, 3 ir 4 d.). Dėl to atsakovui taikytina civilinė atsakomybė ir jis įpareigotinas 67 819,86 Eur žalą Bendrovei atlyginti (Įstatų 5.26 p.).

37. Atskirai pasisakytina dėl atsakovo argumentų, jog aptariama PVM sąskaita faktūra jis siekė dirbtinai pagerinti Bendrovės balansą ir taip veikė Bendrovės interesais pastarajai siekiant gauti europinę paramą. Į bylą pateiktos 2012 m. spalio 29 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas: pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutarties Nr. 1PP-KV-12-1-009766-PR001, 17.8 punktu Bendrovė, atstovaujama atsakovo, įsipareigojo tvarkyti buhalterinę paskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus (sudaromas balansas, pelno (nuostolių) ir piniginių srautų ataskaitos arba ūkinės veiklos pradžios balansas) taip, kad paskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams. Taigi, atsakovas, pripažindamas, kad Bendrovės balansą jis dirbtinai koregavo išrašydamas ginčo PVM sąskaitą faktūrą, ne tik pažeidė imperatyvią įstatymo nuostatą veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), bet esant tokiam faktui, negalima teigti, kad jis veikė Bendrovės interesais, kadangi Paramos sutarties vykdymo pažeidimas galėjo lemti ne tik skirtos paramos sumažinimą, jos neskyrimą bet ir sutarties nutraukimą bei išmokėtos paramos sugrąžinimą. Toks juridinio asmens vadovo elgesys nelaikytinas nei protingu, nei sąžiningu.

Dėl sandorių su PERUNAKAUPPA LUONNOSTA OY (14 000 Eur žala)

38. Ieškovas nurodo, kad atsakovas perdavė 94 t. bulvių nenustatytiems asmenims, įformindamas šiuos pardavimus tariamo pirkėjo PERUNAKAUPPA LUONNOSTA OY vardu, tuo Bendrovei padarydamas 14 000 Eur žalą, nes Bendrovei už šias bulves sumokėta nebuvo.

39. Atsakovas, nors nesutikdamas ir su šiuo reikalavimu, ieškovo reikalavimui paneigti jokių pagrįstų argumentų ir / arba objektyvių įrodymų nepateikė. Teigdamas, kad tiesiog įvyko klaida, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tikrąją ūkinę – finansinę operaciją, t. y. kam realiai bulvės buvo parduotos, kas turėjo pareigą atsiskaityti už jas ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad buvo išrašytos net keturios sąskaitos skirtingais numeriais (NAM0959, NAM0960, NAM0961 ir NAM0962), skirtingomis datomis (2016-04-02 (dvi sąsk.), 2016-04-05, 2016-04-22), dėl skirtingų kiekių (24 t. (trys sąsk.) ir 22 t.), be to, šių sąskaitų faktūrų pagrindu buvo išrašyti ir kiti dokumentai (CMR važtaraščiai), techninė klaida mažai tikėtina. Jokios klaidos atsakovas pats nepripažino ir teikdamas Bendrovės nariams 2016 m. gegužės 15 d. paaiškinimus, nurodydamas, kad minėta Suomijos įmonė yra moki, taigi, kaip galima suprasti, galima tikėtis atsiskaitymo.

40. PERUNAKAUPPA LUONNOSTA OY paneigus ginčo sąskaitomis faktūromis įformintus sandorius (el. bylos tomas I, b. l. 56 – 57), nesat jokių objektyvių duomenų apie tai, kam 94 t. bulvių buvo perduotos, nesant duomenų apie atsiskaitymą su Bendrove už šį bulvių kiekį 14 000 Eur sumai, darytina išvada, kad už šią žalą atsakingas yra ginčo sąskaitas faktūras išrašęs, t. y. galimai apsimestinius sandorius (CK 1.87 str.) įforminęs Bendrovės vadovas G. L. (kad sąskaitas išrašė asmeniškai atsakovas teismo posėdžio (2020-06-22) metu patvirtino Bendrovės buhalterė S. A.). Todėl 14 000 Eur Bendrovės patirta žala priteistina iš atsakovo (Įstatų 5.26 p., CK 2.87 str. 1, 3, 4 d.)

Dėl sandorio su OOO „ART BIZNES“(266 665,21 Eur žala) ir sandorio su LTD „Georgian exporter“ (101 8140,17 Eur žala)

41. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 266 665,21 Eur sandoriu su pirkėju OOO „ART BIZNES“ ir 101 814,17 Eur sandoriu su pirkėju LTD „Georgian exporter“ Bendrovei padarytą žalą. Ieškovas šį reikalavimą grindžia Moore Stephens Vilnius, UAB ataskaitos išvadomis, kad sandoriai su šiomis užsienio įmonėmis buvo akivaizdžiai nuostolingi. Pavyzdžiui, sudarant sandorį su OOO „ART BIZNES“, kuris 2014 m. gruodžio 31 d. ir taip buvo skolingas Bendrovei, pateikiant bulvių už 376 910 Eur, vertinant tai, kad bulvių savikaina sudarė 167 480 Eur, galima buvo tikėtis 209 429 Eur pelno, tačiau Bendrovei pagal šiuos sandorius iš anksto apmokėjus ir transportavimo išlaidas (241 770,90 Eur), o pirkėjui su Bendrove išvis neatsiskaičius susidarė 32 341,90 Eur nuostolis. Ataskaitoje pažymėta, kad įmonė OOO „ART BIZNES“ yra neapmokėjusi 266 665,24 Eur už prekes. Toje pačioje ataskaitoje dėl sandorio su LTD „Georgian exporter“ nurodyta, kad per 2015 metus ši įmonė nupirko bulvių už 141 750 Eur, jų savikaina 54 850,81 Eur, transporto išlaidos 60 829 Eur, todėl galima buvo tikėtis 26 070,19 Eur pelno. Tačiau šis pirkėjas irgi neatsiskaitė, todėl susidarė 75 739,98 Eur nuostolis. Šios sumos ataskaitoje įvertintos, kaip sąnaudos, kurios mažina Bendrovės narių nuosavybę, nes jų išieškojimas abejotinas (įmonės nerandamos).

42. Ieškovas akcentuoja, kad sprendimas apmokėti transportavimo išlaidas pagal aptartus sandorius buvo priimtas vienasmeniškai atsakovo, su Bendrovės nariais (valdyba) nepasitarus. Tai patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškinimus teikę Bendrovės valdybos nariai S. D., J. P. ir V. K.. To iš esmės neginčija ir pats atsakovas (jo 2016-05-20 rašytinis paaiškinimas, el. bylos tomas I, b. l. 51). Ieškovo vertinimu, atsakovas, būdamas Bendrovės vadovu, savo pareigas vykdė ypač aplaidžiai, sudarinėjo Bendrovei nenaudingus sandorius, nesiėmė būtinų veiksmų skoloms už pateiktą produkciją susigrąžinti, todėl turėtų atlyginti Bendrovei dėl jo sprendimų kilusią žalą.

43. Atsakovas nuo šių ieškinio reikalavimų ginasi nurodydamas, kad tarp Bendrovės ir OOO „ART BIZNES“ buvo susiklostę pastovūs prekybiniai santykiai. Ši įmonė pagal sandorius anksčiau atsiskaitydavo ir tokiu būdu Bendrovės nariai gaudavo pelną. Reikalaujama suma susidarė, kai šiai įmonei buvo pateiktas didelis kiekis labai prastos kokybės bulvių. Apie iš šio pirkėjo gautas pretenzijas atsakovas nurodo Bendrovės narius informavęs. Iš esmės tos pačios aplinkybės, t. y. netinkamos produkcijos pateikimas, lėmė ir LTD „Georgian exporter“ neatsiskaitymą. Savo argumentus, dėl pagal ginčo sandorius pateiktos produkcijos blogos kokybės, atsakovas grindė į bylą pateiktomis foto fiksacijomis (el. bylos tomas II, b. l. 83 – 112, 121 – 136).

44. Pabrėžtina, kad nors ieškovas nurodo, kad ginčo sandorių nuostolingumą lėmė sprendimas apmokėti transportavimo išlaidas, tačiau neįrodinėja sandorių prieštaravimo imperatyvioms teisės normos, t. y. nenurodo, kokios konkrečiai teisės normos, reglamentuojančios pirkimo – pardavimo teisinius santykius, ginčo sandoriais buvo pažeistos. Todėl atsakovo veiksmai sudarant sandorius ir / arba neveikimas siekiant užtikrinti sandorių vykdymą iš pirkėjų pusės (produkcijos kainos ar dalies jos sumokėjimą), vertintini tik fiduciarinių pareigų vykdymo aspektu. Kaip šiame sprendime jau minėta (31, 32 p.), už fiduciarinių pareigų pažeidimą bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, vadovo atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai, o nustačius, kad verslo sprendimas buvo priimtas teisėtai, sąžiningai, ištyrus reikšmingą informaciją ir akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko ir už tokį vadovo sprendimą atsakomybė nekyla.

45. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti su subjektais, su kuriais Bendrovė bendradarbiavo ir anksčiau. Šis bendradarbiavimas Bendrovės narius akivaizdžiai tenkino. Tai paneigiančių Bendrovės narių susirinkimo ir / arba valdybos sprendimų nėra. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad vadovas, pasirinkdamas sudaryti sandorius su OOO „ART BIZNES“ ir LTD „Georgian exporter“ neprotingai rizikavo sandorio šalies (subjekto) prasme. Byloje nustatyta, kad iš esmės sandorių sudarymui pritarė ir Bendrijos nariai (valdyba), kurių produkcija ginčijamais sandoriais buvo teikiama, ir kuriems buvo žinoma, kam jų produkcija bus parduota ir, be kita ko, kaip bus pirkėjui perduota (gabenama). Ypač svarbu atsižvelgti ir į teiktos produkcijos specifiką, t. y. ginčo sandoriais parduotos bulvės – lengvai gendantis produktas, kurio kokybės jas perduodant vežėjui vadovas užtikrinti realios galimybės neturėjo. Kaip buvo nustatyta byloje, bulves į konteinerius pakrovė patys ūkininkai. Buvusi Bendrovės valdybos pirmininkė liudytoja byloje (2019-04-18 teismo posėdyje) apklausta A. V. patvirtinto, kad Azerbaidžano partneriai visada atsiskaitydavo ir jokių bendradarbiavimo problemų anksčiau nebuvo kilę. Be to, nurodė su šiais partneriais bendradarbiavusi ir po ginčo sandorių, kėlusi ir neatsiskaitymo klausimus, tačiau jokio sprendimo nei Bendrovė, nei šis užsienio partneris nepriėmė, o vėliau kontaktai su Azerbaidžano bendrovės atstovu išvis nutrūko. Liudytoju apklaustas (2019-04-18 teismo posėdis) ūkininkas P. V. patvirtinto, kad Bendrovės narių susirinkimuose buvo keliamas klausimas dėl vėluojančių atsiskaitymų, tačiau jokie sprendimai (pvz. dėl atsiskaitymo išreikalavimo iš skolininkų teisminiu keliu) nebūdavo priimami.

46. Kaip sprendime jau minėta, ginčo sandoriai patenka į verslo sprendimų kategoriją ir jiems taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Kadangi atsakovas negalėjo iš anksto žinoti (ieškovai tokių duomenų į bylą nepateikė ar jo sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl atsakomybė jam galėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jo veiksmų rezultatą, ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą (ko nagrinėjamu atveju reikalauja ieškovas), bet už jo veiksmus sprendimo priėmimo metu, t. y. jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jis galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris bus pelningas Bendrovei. Teismo vertinimu byloje surinkta pakankamai įrodymų daryti išvadą, kad sandorio nesėkmę nulėmė objektyvūs (nuo atsakovo nepriklausantys) veiksniai – parduotos produkcijos sugedimas prieš jai patenkant pas pirkėją. Dėl sandorio kainos, t. y. nustatytos bulvių kainos, iš esmės ginčo tarp proceso šalių nėra. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti teisėtai, sąžiningai ir neviršijant protingos komercinės rizikos, kas eliminuoja atsakovo civilinę atsakomybę dėl iš šių sandorių kilusios žalos Bendrovei.

47. Pažymėtina, kad ieškovas, reikšdamas atsakovui pretenzijas dėl nesiėmimo veiksmų (priemonių), kad būtų atgauta nors dalis sandorio vertės, nenurodo, kokių veiksmų, jo nuomone, atsakovas galėjo / turėjo imtis, kokie realūs vadovo sprendimai šiuo konkrečiu atveju (kai transportavimo metu sugedo parduota produkcija) būtų galėję sumažinti dėl nepavykusių sandorų patirtus nuostolius. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad produkcijos susigrąžinimas būtų lėmęs dar didesnius nuostolius. Teisminis problemos sprendimo būdas taip pat būtų lėmęs dideles išlaidas, negarantuojant palankaus rezultato. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas kartu su Bendrovės nario UAB „Šaka“ atstovu lankėsi Azerbaidžano ambasadoje, siekdami spręsti iškilusią problemą, tačiau tokios pastangos rezultatų nedavė.

48. Byloje esantis G. L. 2016 m. gegužės 15 d. raštas Bendrijos nariams (el. bylos tomas I, b. l. 126 – 127) rodo, kad Bendrovė turėjo ir daugiau skolininkų, nei aptarti šiame teismo sprendime. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino atsakovo pozicija, kad Bendrovėje nebuvo praktikos dėl teisminio ginčų su skolininkais nagrinėjimo būdo, t. y. Bendrovė tokių sprendimų nepriiminėdavo. Be to, šis skolininkų sąrašas paneigė trečiųjų asmenų argumentus, kad su užsienio klientais buvo prekiaujama tik pastariesiems iš anksto apmokėjus sandorių kainas. Nagrinėjamu atveju aktualu pastebėti, kad dar prieš sudarant ginčo sandorius su OOO „ART BIZNES“ Bendrovės finansiniuose dokumentuose atsispindėjo šio partnerio skolos Bendrovei, kas jau savaime paneigia, jog produkcija buvo pateikiama tik pirkėjui įvykdžius apmokėjimą, tačiau visi Bendrovės nariai, kurių produkcija kaip tik ir buvo pateikta pagal ginčo sandorius, ne tik kad neprieštaravo, jog bulvės būtų parduotos minėtai Ažerbaidžano įmonei, bet nei vienas iš byloje pasisakiusių ūkininkų nenurodė, jog būtų pareikalavęs išankstinio apmokėjimo ar bent jau būtų pasidomėjęs ir / ar sulaukęs užtikrinimo (patikinimo), kad prekės kainą pirkėjas jau yra apmokėjęs.

49. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad didele dalimi Bendrovės nuostolius nulėmė ginčo laikotarpiu iš esmės ydingai organizuotas valdymas. Pagal Įstatų 5.12 punktą valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, vadovaujantis Bendrovės veiklai tarp Bendrovės narių susirinkimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, įstatais ir savo darbo reglamentu. Taigi Bedrovės veiklai, nustatytai Įstatų 2.2 punkte, tame tarpe ir produkcijos realizavimui, komerciniam tarpininkavimui, importo ir eksporto operacijoms, produkcijos realizavimui vidaus ir užsienio šalių rinkose ir pan., pagal Įstatus turėtų vadovauti valdyba, kurioje Bendrovės vadovas turi tik patariamąjį balsą. Byloje dalyvavę tretieji asmenys patvirtinto, kad Bendrovės valdyba priiminėjo strateginius sprendimus (žodinius), o vadovas buvo pasamdytas tų sprendimų įgyvendinimui. Sprendimai dėl bulvių realizavimo, kaip pagrindinės Bendrovės veiklos (Įstatų 2.2.2 p.), dėl nuostolių padengimo (Įstatų 5.3.5 p.) laikytini strateginiais, dėl kurių turėjo būti priimti ir tinkamai įforminti valdybos (arba Bendrovės narių susirinkimo) sprendimai. Be to, valdyba turi dirbti pagal Bendrovės narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą (Įstatų 5.3.8 p.), tačiau tokio Bendrovėje nėra. Apibrėžiant vadovo kompetenciją įtvirtinta, kad jis vadovauja ne Bendrovei, bet administracijai (Įstatų 5.24 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

51. Ieškovas į bylą yra pateikęs duomenis apie šias patirtas atstovavimo išlaidas – 5 881,73 Eur (2016-12-30 PVM sąskaita faktūra EV Nr. 16/077, 2017-01-17 mokėjimo nurodymas, 2018-09-28 PVM sąskaita faktūra Serija EV Nr. 18/099, 2018-10-31 PVM sąskaita faktūra Serija EV Nr. 18/125, 2018-11-30 PVM sąskaita faktūra Serija EV Nr. 18/157, 2019-01-31 PVM sąskaita faktūra Serija EV Nr. 19/011, Advokatų profesinės bendrijos LEXIMUM sąskaitos išrašas, 2019-01-31 PVM sąskaita faktūra Serija EV Nr. 19/011, 2019-04-24 mokėjimo nurodymas, 2019-12-31 PVM sąskaita faktūra Serija EV Nr. 19/191, 2020-01-13 mokėjimo nurodymas, 2020-01-20 PVM sąskaita faktūra Serija EV Nr. 20/002, 2020-01-21 mokėjimo nurodymas). Su 2020 m. birželio 20 d. į bylą pateiktu prašymu ieškovas pateikė 2020 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EV-20/078 726 Eur sumai už atstovavimo paslaugas, tačiau į bylą nepateikus objektyvių duomenų apie šios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą šios išlaidos laikytinos nepagrįstomis. Tinkamai pagrįstos išlaidos, atsižvelgiant į jų pobūdį bei apimtį, neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), todėl ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, t. y. 1 058,71 Eur (5 881,73 Eur x 18 proc.) priteistinos iš atsakovo.

52. Atsakovas byloje patyrė ir tinkamai pagrindė 3 830 Eur atstovavimo išlaidų (2018-11-06 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 155, 2018-12-18 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 872771, 2019-04-17 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 060, 2019-04-17 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1016481, 2019-04-19 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1016483, 2019-04-23 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 063, 2019-04-23 pinigų priėmimo kvitas LAT, Nr. 1016485, 2019-07-10 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1016497, 2019-08-09 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 926277, 2020-01-23 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1062421, 2020-02-21 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1062435, 2020-06-03 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1062438, 2020-06-22 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1062443). Išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių, todėl atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų sumai, t. y. 3 140,60 Eur (3 830 Eur x 82 proc.) priteistinos iš ieškovo.

53. Byloje už ieškinį mokėtinas 4 352 Eur žyminis. Ieškovas už pateiktą ieškinį yra sumokėjęs 538 Eur žyminio mokesčio (2018-09-21 mokėjimo nurodymas Nr. 426). Nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas teismo nebuvo atleistas (CPK 83 str. 3 d.), todėl trūkstama žyminio mokesčio dalis (3 814 Eur) valstybei priteistina proporcingai iš ieškovo ir atsakovo (CPK 84 str.). Atitinkamai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 96,84 Eur žyminio mokesčio (538 Eur x 18 proc.) ir 686,52 Eur iš atsakovo priteistina valstybei (3 814 Eur x 18 proc.), o iš ieškovo valstybei priteistina trūkstama 3 127,48 Eur žyminio mokesčio dalis (3 814 Eur x 82 proc.).

54. Be to, tarp šalių proporcingai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu proceso dalyviams, t. y. iš ieškovo valstybės naudai priteistina 29,57 Eur pašto išlaidų, o iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,50 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str.)

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

55. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsakovo G. L. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant turto arešto apimtį iki priteistos sumos, t. y. 81 819,86 Eur (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio, 150 straipsnio 1 dalimi, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo kooperatinės bendrovės „Bulvių namai“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui kooperatinei bendrovei „Bulvių namai“ (j. a. k. 181687763) iš atsakovo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 81 819,86 Eur (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniolika eurų aštuoniasdešimt šešis centus) žalos ir 1 155,55 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt penkis eurus penkiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kooperatinės bendrovės „Bulvių namai“ (j. a. k. 181687763) 3 140,60 Eur (tris tūkstančius šimtą keturiasdešimt eurų šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsakovo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant turto arešto apimtį iki priteistos sumos, t. y. 81 819,86 Eur.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,50 Eur (šešis eurus penkiasdešimt centų) pašto išlaidų ir 686,52 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus penkiasdešimt du centus) žyminio mokesčio, o iš ieškovo KB „Bulvių namai“ (j. a. k. 181687763) 29,57 Eur (dvidešimt devynis eurus penkiasdešimt septynis centus) pašto išlaidų ir 3 127,48 Eur (tris tūkstančius šimtą dvidešimt septynis eurus keturiasdešimt aštuonis centus) žyminio mokesčio. Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė