Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant

institucijos, teikiančios išvadą byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. patikslintą ieškinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui L. V., išvadą duodančioms institucijoms - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo,

ir atsakovo S. S. patikslintą priešieškinį ieškovei V. D., trečiajam asmeniui L. V., išvadą duodančioms institucijoms - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – VTAS) dėl dukters U. S. išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu (3 t.b.l.44-48) prašė pakeisti 2006-05-16 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1302-660/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 1 punktą, nustatant vaiko – (duomenys neskelbtini). gimusios dukros U. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. D., a.k(duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės; priteisti nepilnametės dukters U. S. išlaikymui iš atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo dienos. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas S. S. priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. civilinėje byloje Nr.2-1302-660/2006 sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo, įpareigojant ieškovę V. D., a.k(duomenys neskelbtini) mokėti po 250 (tris šimtus) litų kas mėnesį (išskyrus birželį, liepą, rugpjūtį) mokamomis periodinėmis išmokomis dukros U. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; atsakovą S. S., a.k(duomenys neskelbtini) paskiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (3 t.b.l.74) bei priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t.b.l.139-141).

Ieškovės atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė ieškinį palaikė, piešieškino nepripažino. Paaiškino, kad atsižvelgiant į faktinę šalių dukters U. S. gyvenamąją bei mokymosi vietą, emocinės bei psichologinės būklės pagerėjimą, gyvenant su mama, tikslinga pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su mama. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir mergaitės poreikus, priteistinas iš atsakovo išlaikymas U. S. periodinėmis išmokomis po 500 litų.

Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje L. V. ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove susipažino 2006 metais, susituokė 2012 m. Atsakovas trukdė ieškovei nevaržomai bendrauti su dukterimi, neleisdavo vienai būti su vaiku. Nustačius teismui bendravimo tvarką, mergaitė priprato prie mamos, pradėjo nebenorėti grįžti pas tėvą. Bendraudama ir gyvendama su mama mergaitė išmoko reikšti mintis, atskirti kada jaučiasi blogai ir kada gerai. Šios aplinkybės pagrindžia, kad yra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Jis su sutuoktine ir U. S. lankėsi pas psichologą, mergaitė ėjo atskirai nuo jų; jie buvo konsultuojami dėl bendravimo su vaiku kaip šeima. Kvietė apsilankyti ir atsakovą, tačiau jis neatvyko. Jis turi darbą ir bendrai su ieškove gali pasirūpinti mergaite.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovas Andrius Baranauskas teismo posėdžio metu davė išvadą, jog sąlygos vaikui gyventi (duomenys neskelbtini) yra. Tačiau, esant pakankamai medžiagos vertinimui, remiantis mažametės U. S. nuomone, specialistų bei socialinių pedagogų išvadomis, atsižvelgiant į mergaitės pasikeitusį elgesį gyvenant su mama, pagerėjusį socialinį gyvenimą bei socialinius įgūdžius jos interesais, gyvenamoji vieta keistina, nustatant gyvenamąją vietą su motina V. D.. Darant tokią išvadą, atsižvelgiama ir į mergaitės lytį, ir manoma, kad mama šiuo metu gali geriau pasirūpinti vaiku. Duomenų, jog vaiko išsakyta nuomonė prieštarauja vaiko interesams nėra.

Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovas Valdemaras Ivankevičius teismo posėdžio metu davė išvadą, kad sąlygos mergaitei gyventi su mama yra, ji turi savo kambarį su visais būtinais mokymuisi ir laisvalaikiui daiktais, namie tvarkinga ir švaru, mergaitės poreikiai yra užtikrinti. Remiantis psichologų išvadomis, mergaitė iki tol buvo traumuota, negalėjo išreikšti minčių, turėjo tiką. Gyvendama su mama tapo laisvesnė, nebe uždara, laisvai reiškia savo nuomonę ir jos noras gyventi su mama nesikeičia. Jokios neigiamos informacijos apie ieškovę neturi. Daro išvadą, kad mergaitės noras gyventi su mama atitiktų vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priešieškinis atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė U. S. (1 t.b.l. 26). 2006-05-16 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinant jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, jog nepilnametės dukters U. S. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu S. S.; V. D. kas mėnesį mokant po 125 Lt dukters išlaikymui; šalys pasiliko teisę be apribojimų bendrauti su vaiku, lankyti ją ir auklėti (1 t.b.l.36-38). Ieškovė 2012-08-05 sudarė santuoką su L. V. (1 t.b.l.27). Šalims nesusitariant dėl bendravimo su dukra, ieškovė kreipėsi į teismą. Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-33-217/2013 2013-03-15 sprendimu iš dalies tenkino ieškovės V. D. ieškinį, nustatė bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (2 t.b.l.108-113). Kauno apygardos teismas 2013-07-12 nutartimi šį sprendimą pakeitė iš dalies, nustatė, kad V. D. netrukdomai gali bendrauti su dukra nustatytais terminais: 1/3 dalį vasaros atostogų ir ½ dalį mokslo metų atostogų netrukdomai praleisti su dukra (2 t.b.l.114-123). 2014-05-02 Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-762-490/2014 patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-05-16 civilinėje byloje Nr.2-1302-660/2006 sprendimu patvirtintos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, kuria šalys susitarė, kad dukros U. S. gyvenamoji vieta iki pilnametystės nustatoma su jos motina V. D.; netrukdomai leidžiant tėvui S. S. bendrauti su dukra nustatytu laiku ir S. S. mokant po 300 Lt kas mėnesį dukters išlaikymui (2 t.b.l.61-63). Šią nutartį pagal atsakovo S. S. skundą Kauno apygardos teismas 2014-07-10 panaikino ir byla nagrinėjama iš naujo (2 t.b.l.136-142). Šalys dėl teisės bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime, bylinėjasi su atsakovu dvejus metus. Iš apžiūrai prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-33-217/2013 esančios Jonavos r. savivaldybės VTAS išvados, matyti, kad 2012 metais U buvo išreiškusi norą gyventi su tėčiu ir svečiuotis pas mamą. Išvadoje buvo konstatuota, kad mergaitė pakankamai aiškiai sugeba išreikšti savo nuomonę (1 t.b.l.143-144). Teismas civilinėje byloje Nr.2-33-217/2013 atsižvelgė į bylos aplinkybes, vaiko norą ir nuomonę, tenkino ieškovės V. D. ieškinį ir nustatė platesnę bendravimo su dukra tvarką. Ieškovė savo reikalavimą dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja grindžia psichologinėmis dukters problemomis ir tai patvirtina jos 2014-01-23 prašymas Jonavos rajono savivaldybės administracijos VTAS, kuriame ieškovė nurodė iškilusias bendravimo su vaiku problemas, prašydama patarimo ir bendrininkavimo siekiant apsaugoti dukters interesus, tarpininkauti dėl galimybės suteikti dukrai psichologinę pagalbą, kadangi pati dėl ribotos galimybės bendrauti to padaryti negali, o dukters tėvas bendrauti su psichologais kategoriškai atsisako (1 t.b.l.12-25). Pateiktais duomenimis iš medicinos įstaigų nustatyta, kad ieškovė nuo 2012 rūpinasi vaiko sveikata (1 t.b.l.28-29). Viešosios įstaigos Šeimos santykių instituto pateikta informacija nustatoma, kad U. S. su mama lankėsi 2012-2013 metais psichologo ir psichiatro konsultacijose dėl trumpalaikio tiko; po konsultacijų mergaitė laisviau kalba ir reiškia emocijas(1 t.b.l.32-33). VĮ Šeimos santykių instituto specialistai daro išvadą, kad mergaitės psichinei sveikatai būtų palankiausia, kad tėvai susitartų dėl tarpusavio bendravimo tvarkos ir užtikrintų rūpinimąsi dukters fiziniais, socialiniais ir emociniais poreikiais, neįtraukiant jos į tėvų tarpusavio santykius (2 t.b.l.129). Nuo 2013 m. birželio mėnesio U. S. lankantis konsultacijose, stebimas teigiamas psichologinis pokytis: pirminių konsultacijų metu ji buvo susikausčiusi, o nuo 2014 m. gegužės mėnesio pastebėtas lengvesnis bendravimas su kitais vaikais, laisviau reiškiamos emocijos ir mintys, nors išliko tiko reiškiniai susijaudinus (3 t.b.l.110). Išrašu iš dienos centro lankymosi dokumentų nustatyta, kad rekomenduojama skatinti mergaitės iniciatyvą bandyti naujus dalykus, imtis įvairios veiklos, bendraujant su kitais vaikais (3 t.b.l.135). (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2014-02-05 U. S. charakteristikoje nurodyta, kad mergaitei esant 3 klasėje, jos auklėjimu ir ugdymu daugiausiai rūpinosi mama, ligos riboja jos galimybes lankyti būrelius, renginius. Ji noriai kalba apie praleistus savaitgalius su mama ir vengia kalbėti apie tėtį. Pirmą pusmetį U praleido 115 pamokų, už kurias tėtis pristatė gydytojo pažymas ir pateisinančius raštelius. U teikiama socialinė pagalba – individualus pokalbis (1 t.b.l.34-35). Ieškovės pateiktais vaiko medicininiais dokumentais nustatoma, kad U. S. dažnai sirgdavo, apie tai atskirais atvejais atsakovas informuodavo telefonu (4 t.b.l.10-54). 2014-06-19 mokykla pateikė klasės vadovės J. S., socialinės pedagogės L. B. ir psichologės asistentės V. K. (V) išvadas apie pasikeitusį U. S. elgesį, patvirtinama, kad 2014 m. kovo – balandžio mėnesiais mergaitė buvo pasyvi, išsiblaškiusi, jautri, emociškai uždara, pablogėjo jos pažangumas, nenorėdavo eiti namo. Pradėjus gyventi su mama pasikeitė į geresnę pusę, mergaitė tapo laisvesnė, džiaugėsi gyvenanti su mama, stebima mažesnė įtampa, pozityvesnės emocijos. Apie tėtį vengia kalbėti, pabrėžia norą gyventi su mama (2 t.b.l.127-128). Jonavos r. Savivaldybės administracijos VTAS 2014-02-27 atliktu buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu nustatyta, kad U. S. tyrimo metu gyveno su atsakovu jo tėvui priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini) mergaitė gyveno viename kambaryje su atsakovu, turi rašomąjį stalą, dalį spintos; sudarytos būtiniausios sąlygos miegui, pamokų ruošai ir žaidimams, tačiau jai nesudarytos sąlygos privatumui, trūksta švaros ir tvarkos (1 t.b.l.105). Atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad jis persikėlė gyventi į privatų namą, tai patvirtina ir Jonavos r. Savivaldybės administracijos VTAS 2014-12-02 atliktu buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovo tėvui V. S. priklausančiame penkių kambarių name, adresu (duomenys neskelbtini) U. S. skirtas atskiras kambarys, sudarytos visos vaikui tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos (4 t.b.l.3). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada nustatyta, kad mergaitė pas motiną jaučiasi saugi ir mylima, tarp jų susiformavęs glaudus dvasinis ryšys, pas V. D. yra visos sąlygos tinkamos gyventi vaikui – atskiras kambarys, rami ir tvarkinga aplinka, pakankamos pajamos, todėl U. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina V. D. vaiko interesų nepažeis (1 t.b.l.124-125). Kauno miesto savivaldybės VTAS Vaiko nuomonės išreiškimo 2014-04-28 protokolu nustatyta, kad U. S. išreiškė norą gyventi su mama, nes tėčio mama dažniausiai būna pikta, su tėčiu mažai ką veikia, o mama skiria daugiau laiko laisvalaikiui ir jį kartu praleidžia įdomiau, niekas nesipyksta (2 t.b.l.48-55). (duomeny s neskelbtini)ambulatorijos raštu į S. S. užklausimą, S. S. prašymais – skundais Vaiko teisių apsaugos skyriui nustatoma, kad iki 2012 metų V. D. dukters sveikata nesidomėjo; S. S. turi pretenzijų dėl vaiko apklausos jam nedalyvaujant bei netinkamos priežiūros ieškovei pasiėmus dukrą (1 t.b.l.78-89). Nustatyta, kad S. S. kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu Nr.2-1302-660/2006, išduotu 2014-03-21 dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš V. D. – 13438,50 Lt (2 t.b.l.76). U. S. nuo 2014-08-12 deklaruota (duomenys neskelbtini) (3 t.b.l.75). (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla pateikė informaciją, patvirtinančią, kad U. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), mokosi jų mokykloje nuo 2014-09-01 pagal su mama sudarytą sutartį, tėvas ryšių su mokytojais nepalaiko. U sistemingai lanko mokyklą, yra pareiginga, aktyvi, mėgiama draugų. Jos emocinė būsena rami ir santūri, ji adaptuojasi kolektyve ir šiuo metu užima stebėtojo poziciją (3 t.b.l.49-50). V. D. dirba (duomenys neskelbtini) universitete lektore ir (duomenys neskelbtini) universitete, charakterizuojama teigiamai ir kaip darbuotoja, ir kaip mama, galinti užtikrinti dukrai palankias gyvenimo sąlygas ir skirti deramą dėmesį dukters auklėjimui ir ugdymui (1 t.b.l.30-31;86); jos darbo laikas yra pagrinde iki 11 val. (3 t.b.l.134). (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kur S. S. dirba geografijos ir psichologijos mokytoju, pateiktoje charakteristikoje jis charakterizuojamas teigiamai, kaip atidus, principingas, reiklus ir besirūpinantis dukra (1 t.b.l.117). Jo darbo laikas yra pagal grafiką: antradienį – ketvirtadienį nuo 8.05 val. iki 11.55 val.; 10.50 val. ir nuo 9.00 val. iki 14.45 val. (3 t.b.l.170).

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad anūkė pas juos gyveno nuo šešių mėnesių, ėjo į mokyklą (duomenys neskelbtini). Atvykus ieškovei tarp tėvų prasidėdavo ginčai. Dukra ieškovei pradėjo rūpėti po vestuvių su L, ji naudojo visus būdus, kad prisivilioti dukrą. Liudytojo nuomone, mergaitė pastaruoju metu nuo užklasinės veiklos yra pervargusi. Mergaitė gali gyventi su mama, tačiau reikia, kad mama nenuteikinėtų jos prieš tėtį. Ieškovė bendrauti dukrai su tėvu nedraudžia, tačiau sugalvoja įvairių būdų, kad dukra liktų namie.

Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo sunkus charakteris. Gimus anūkei duktė norėjo vaiką auginti, tačiau atsakovas ją kažkaip paveikė ir anūkė liko augti su atsakovu pas jo tėvus. Jie U matydavo du kartus per metus (duomenys neskelbtini). Ten gyvendama mergaitė buvo uždara, jai daug kas buvo ribojama. Dabar ji energinga, lanko būrelius.

Liudytoja F. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba psichologe ir dalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus rengiamuose pokalbiuose su U. Tuo metu mergaitė gyveno su tėvu ir į pokalbį atvyko su juo. Pokalbio metu buvo įsitempusi, jautėsi netikrumas, turėjo nervinį tiką. Kito pokalbio metu atvyko su mama ir mamai išėjus jie bendravo vieni. Tuo metu mergaitė elgėsi laisviau.

Liudytoja J. S. į teismo posėdį neatvyko dėl pablogėjusios sveikatos, pateikė prašymą vadovautis jos anksčiau duotais parodymais šioje byloje. Teismo posėdžio metu, nagrinėjant civ. bylą Nr.2-762-490/2014, sprendžiant klausimą dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, J. S. paaiškino, kad ji yra U. S. klasės auklėtoja. Mergaitė pakankamai subrendusi išsakyti nuomonę su kuo nori gyventi. U nuo 2013 metų yra išreiškusi nuomonę, gyventi su mama. Stebima mergaitės priešinga reakcija į mamą ir tėtį, ji džiaugiasi susitikimais su mama, tuo tarpu prie tėčio ji yra įsitempusi, išsiblaškiusi. Planuojamų ekskursijų metu mergaitė dažniausiai sirgdavo, per pusmetį praleido 115 pamokų. Mergaitė turėjo nuostatą, kad tėčio kviesti į mokyklos renginius nereikia, nes jis vis tiek neateis. Jos nuomone, mergaitė pas tėtį augo tarsi uždaryta. Tėtis išreiškė nuomonę, kad dukra nelankytų būrelių, kad nepervargtų. U išsakė nuomonę, kad tėtis labai nepatenkintas, kad U lanko per daug būrelių, nors U juos lankyti norėjo. Pasilikusią būrelyje mergaitę, ateidavusi močiutė prieverta norėdavo išsivesti namo. Socialinei pedagogei pasidomėjus ar U specialiai serga kai reikia lankyti būrelius ar važiuoti į ekskursijas, ji patvirtino, kad to nenori tėtis. Mergaitė nenorėdavo eiti namo, kur yra močiutė.

Liudytoja L. B., socialinė pedagogė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad žino, jog ankščiau U. S. gyveno kartu su tėvu, o mama siekė globos. U norėjo visur dalyvauti, tačiau tėtis neleido dėl sveikatos. Po susitikimų su mama tėtis neleido jos į mokyklą, į baseiną, į ekskursijas. Nuo 2014 m. sausio mėnesio iki gegužės mėnesio vyko konsultacijos, kurių metu mergaitė išsakė norą gyventi su mama. Prasidėjus teismams buvo pasimetusi, tačiau savo nuomonės nekeitė. Mergaitei pradėjus gyventi su motina ji tapo atviresnė linksmesnė, pradėjo lengviau bendrauti, nevengti akių kontakto. Bendravimo metu, mergaitė nurodžiusi, kad jai gera gyventi su mama.

Liudytoja V. K. (V) (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos psichologė) teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl mergaitės psichologinių konsultacijų kreipėsi mama. Mamai rūpėjo dukters psichologinė būsena dėl uždaro būdo. Kol mergaitė gyveno pas tėtį, konsultacijų metu būdavo įsitempusi, turėjo nosies tiką, nors sakydavo, kad jaučiasi puikiai. Apsigyvenus su mama, jos elgesys pasikeitė į teigiamą pusę, atsirado emocijos, dalijosi įspūdžiais kaip leidžia laisvalaikį su mama. Tuo tarpu paklausus apie laisvalaikį su tėčiu, įsitempdavo ir nieko neatsakydavo.

2014-03-07 apklausta teisme parengiamojo posėdžio metu U. S. išreiškė norą gyventi su tėčiu.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal teismo pavedimą du kartus apklausė U. pagal klausimyną joms būnant dviese. Mergaitė išsakė norą gyventi su mama.

Civilinėje byloje yra pateikta psichologės F. C. rekomendacija, kurioje nurodoma, kad šeimos situacija visapusiškai traumuoja vaiką ir tai negrįžtamai gali pažeisti mergaitės psichiką, todėl siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo psichologinio terorizavimo bei atsižvelgiant į vaiko prašymą ir artimą ryšį su mama, rekomenduoja pakeisti U. S. gyvenamąją vietą, skiriant globą mamai V. D. (1 t.b.l.104). Atsižvelgiant į tai, jog pati F. C. apklausta teisme patvirtino, kad šią rekomendaciją ji paruošė remdamasi Vaiko teisių apsaugos skyriaus surinkta medžiaga bei ieškovės V. D. rašytiniais paaiškinimais, kurių turinio ji netikrino, teisminio nagrinėjimo metu nenustačius galimo mažametės U. S. psichologinio terorizavimo požymių atsakovo veikoje, rekomendacija vertinama kaip įrodymas tik toje dalyje, kiek ji patvirtina artimą vaiko ryšį su motina.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

LR CK 3.169 str. 3 d. įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tai yra, sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

Nagrinėjamu atveju teismas spręsdamas klausimą ar aplinkybių pasikeitimas laikytinas esminiu, sudarančiu prielaidas keisti vaiko gyvenamąją vietą, atsižvelgia į pasikeitusį vaiko norą, į artimesnius vaiko ryšius su motina, į psichologinės vaiko sveikatos pagerėjimą, jai faktiškai pakeitus gyvenamąją vietą. Nurodytų aplinkybių visetą, bei ieškovės galimybę užtikrinti vaiko raidai būtinas buities sąlygas bei tinkamą psichologinį klimatą šeimoje, teismas laiko pakankamu pagrindu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui.

Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 str. 1 d.). Nepilnametė U. S. patvirtino mylinti abu tėvus ir 2014-03-07 parengiamojo posėdžio metu išreiškė norą gyventi su tėčiu, tačiau vėlesnių apklausų metu dešimtmetė šalių duktė ne vieną kartą apklausiama Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų nurodė, kad nori gyventi su mama. Kad U. S. nori gyventi su mama, ji nurodžiusi ir liudytojoms V. K. bei L. B.. Tai, kad mažametė U. S. šiuo metu nori gyventi su mama, patvirtina išvadą teikiančių institucijų išvados, vaiko apklausos protokolai, liudytoja J. B.. Kad U. S. elgesys pradėjus gyventi pas mamą pasikeitė teigiama linkme patvirtina teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos psichologė V. K. bei socialinė pedagogė L. B., liudytojas V. D., ieškovė V. D. bei tretysis asmuo L. V.. Ieškovės pateiktos laisvalaikio praleidimo nuotraukos 2006-2007 metais įrodo vaiko ir mamos šiltą santykį, paneigdamos atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovė su vaiku visiškai nebendravo, juo nesirūpino ir vaikas jos nepažinojo (3 t.b.l.136-141). VĮ Šeimos santykių instituto išvadomis nustatyta, kad savo norą gyventi su mama mergaitė argumentavo didesniu ryšiu su mama, laisvalaikio organizavimu, konfliktų nebuvimu ir kt. aplinkybėmis, kas labai svarbu saugiai vaiko aplinkai užtikrinti (1 t.b.l.32-33, 2 t.b .l.129, 3 t.b.l.110). Atsakovas pripažįsta, kad duktė U. S. išreiškė norą gyventi su mama, tačiau nurodo, kad šis vaiko noras nėra argumentuotas, kad ieškovė manipuliuoja dukterimi, tyčia ją nuteikinėdama prieš tėvą ir materialiais paskatinimais (dviračio išmanaus telefono pirkimas, leidimas neribotai žiūrėti televizorių ir pan.) motyvuoja ją gyventi kartu su ja. Šiuos atsakovo argumentus paneigia VTAS specialistų atlikti pokalbiai su mažamete, kurių metu mergaitė ir toliau laikosi savo nuomonės gyventi su mama (2 t.b.l.53-54, 103-104). Be to Jonavos rajono savivaldybės administracijos VTAS teismo posėdyje davė išvadą, kad vaiko nuomonė yra aiški – mergaitė nori gyventi su motina (ieškove), vaikas yra brandus ir gali pareikšti savarankišką nuomonę, todėl būtina į šią nuomonę atsižvelgti. Šiai nuomonei pritarė ir Kauno miesto rajono savivaldybės administracijos VTAS, įvertinęs šalių dukters amžių (jai 2014-10-15 suėjo 10 metų) bei byloje surinktus įrodymus. Įvertinus VTAS išvadas, mokyklos pedagogų, socialinės pedagogės ir psichologų išvadas, charakteristikas iš mokyklos, galima spręstina, kad vaiko noras gyventi su motina nėra spontaniškas ir šis vaiko noras atitinka vaiko interesus.

Teismo sprendimą vaiko gyvenamą vietą nustatyti su motina apsprendžia motinos pastangos bei galimybės suteikti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, motinos asmeniniai bruožai bei savybės. Byloje esantis Vaiko teisių skyriaus atliktas ieškovės buities tyrimo aktas leidžia spręsti, kad moteris turi tinkamas gyvenimo sąlygas mažamečiui vaikui. Įvertinus VĮ Šeimos santykių instituto pateiktus duomenis, liudytojų J. S., L. B., V. V., J. B., F. C. parodymus, spręstina, kad U. S. artimesnis emocinis ryšys yra su motina. Socialinė pedagogė L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad U. S. jai nurodžiusi, kad mamai atvirai gali viską pasakyti, o tėčiui apie psichologines konsultacijas vengia pasakoti, bijodama jį įskaudinti. Kad mergaitė mieliau pasakoja apie teigiamas emocijas, išgyventas su mama, ir nutyli apie ryšius su tėčiu, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos specialistės J. B., V. V.. F. C. nurodė, kad mergaitė šalia tėvo jautėsi įsitempusi. Kad mergaitė jaučia įtampą kalbant su ja apie tėvą, patvirtino ir V. K. (V), L. B., J. S.. Tiek nurodytos liudytojos, tiek ieškovės pateikta išvada iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, VšĮ Šeimos santykių instituto pateikta informacija (2 t.b.l.127-128), Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (2t.b.l.96-99) patvirtina, kad U. S. elgesys pradėjus gyventi pas mamą pasikeitė teigiama linkme, mergaitė tapo atviresnė, linksmesnė, pradėjo lengviau bendrauti, nevengti akių kontakto. Ieškovė labiau yra linkusi rūpintis vaiko psichologine būsena, jos lavinimu ir tinkamų sąlygų užtikrinimu. Nors tikrosios U. S. nervinių tikų priežastys teisminio nagrinėjimo metu ir nebuvo nustatytos, tačiau teismas teigiamai vertina ieškovės V. D. rūpestį vaiko psichologine sveikata. Tuo tarpu vaiko psichologinės problemos atsakovo buvo neigiamos tiek bendro gyvenimo su dukterimi, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog U. S. emocinis ir socialinis ryšys su motina yra stipresnis nei su tėvu, vaiko santykiai su mama artimi, vaiko aplinka jam gyvenant su motina yra emociškai ir psichologiškai saugesnė bei palankesnė nepilnametės vystymuisi. Vertinant nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovės vaidmuo U gyvenime, ją auklėjant, vystant bei lavinant, turi didesnę reikšmę. Teismas vertina tai, kad abi šalys yra dirbančios, turi gyvenamąsias vietas, charakterizuojami teigiamai ir kiekvienas iš jų pagal pajamas bei darbo grafiką gali pasirūpinti mažamete dukra. Tačiau teismas atsižvelgia į vaiko lytį, brandumą ir emocinį bei socialinį ryšį su mama, jos lavinimo galimybes. Vertintina ir tai, kad mergaitė pas atsakovą liko augti kai jai buvo 1 metai ir 7 mėnesiai, tačiau šiuo metu ji gyvena pas mamą, adaptavosi prie naujos aplinkos, mokyklos, gali išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir jos nekeičia.

Teismas vertindamas ieškovės gebėjimą vykdyti motinos pareigas, atsižvelgia ir į atsakovo argumentus. Atsakovas nuolat pabrėžia, kad ieškovė U. S. leidžia nevaržomai žiūrėti televizorių, žaisti telefonu. Vertinant nurodytus argumentus vaiko teisių apsaugos kontekste, pažymėtina, kad vien tik aplinkybės, kad mažametei U. S. gyvenant pas motiną yra nevaržoma galimybė žiūrėti televizorių, naudotis mobiliuoju telefonu ar internetu, pačios savaime, negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios vaiko interesus. Ištirti įrodymai patvirtina, kad mokslai U. S. sekasi puikiai, ieškovė tinkamai organizuoja vaiko laisvalaikį. U. S. gyvendama pas ieškovę po pamokų užsiima užklasine veikla: lanko baseiną, saviraiškos studiją. Liudytoju apklausto atsakovo tėvo V. S. nuomone, U. S. netgi per daug yra įtraukta į popamokinę veiklą. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad televizoriaus žiūrėjimas, naudojimais telefonu ar internetu darytų žalą vaiko fiziniam ar psichiniam vystymuisi ar kitokiu būdu kenktų jo interesams, todėl nurodyti atsakovo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Teismo nuomone, priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė yra sudariusi palankesnes sąlygas vaikui vystytis. Ieškovė įrodė teismui, kad ji tinkamai rūpinasi vaiko psichine bei fizine sveikata (laikysenos korekcija baseine, psichologo konsultacijos), sudaro sąlygas vaikui vystytis ir tobulėti. Tuo tarpu gyvenant su atsakovu, mergaitės noras lankyti daugiau būrelių, baseiną, dalyvauti klasės išvykose ar net gi pamokose, buvo ribojamas motyvuojant vaiko liga ar rizika susirgti, pervargimu ar kitomis grėsmėmis. Šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovės paaiškinimai, tiek ir apklaustų liudytojų parodymai.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė pažeidė vaiko interesus, nes netinkamai vykdė teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo bei neteisėtai pakeitė vaiko gyvenamąją vietą be teismo sprendimo. Vertinant nurodytus argumentus, nustatyta, kad teisminių procesų metu kurį laiką šalių dukters faktinė gyvenamoji vieta, priešingai nei nurodyta teismo sprendime, buvo su motina. Spręsdamas ar šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip piktnaudžiavimas motinos valdžia, teismas atsižvelgia į tai, kad kurį laiką šalys buvo pasiekę teisinę taiką, nusprendžiant, kad mergaitė gyvens su motina. Šis šalių sprendimas buvo patvirtintas 2014 m. gegužės 2 d. teismo nutartimi, kuri buvo panaikinta tik 2014-07-10, tačiau 2014-07-22 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant U. S. laikinąją gyvenamąją vietą su motina, kurios aukštesniojo teismo nutartimi panaikintos 2014 m. lapkričio 4d. 2014 m. gruodžio 4 d. pakartotinai teismo nutartimi laikinoji U. S. gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Taigi, U. S. gyvenamoji vieta laikinai buvo pakeista, tiek šalių susitarimu, tiek teismo nutartimis, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė V. D. piktybiškai nevykdydama sprendimo, kenkia vaiko interesams. S. S. kaip vieną iš ieškovės netinkamo elgesio pavyzdžių nurodo, jos nemokėjimą dukrai išlaikymo. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta. Nustatyta, kad šalys abipusiu susitarimu nutraukiant santuoką nusprendė, kad šalių duktė gyvens su tėvu, o motina mokės dukrai išlaikymą po 125 Lt kas mėnesį. Ieškovė neneigia, kad nurodytų pinigų ji S. S., kaip uzufruktoriui nemokėjo, tačiau atsakovo elgesys, tos aplinkybės, kad vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo jis padavė vykdyti tik prasidėjus pastarajam procesui, parodo, kad nusistovėjusi padėtis jį tenkino. Teismas atmeta kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kad priverstinai vykdyti teismo sprendimo dėl išlaikymo išsiieškojimo jis negalėjo, nes ieškovė grasino iš jo atimti dukterį. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovė nemokėjo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui, tiek pat neigiamai charakterizuoja ieškovę, kiek ir atsakovą, kuris būdamas mažametės atstovu nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių išlaikymo išieškojimui užtikrinti.

Nors, atsakovo teigimu, vaikui nebus sudarytos tinkamos sąlygos ieškovei gyvenant kartu su dabartiniu vyru, t.y. dukrai svetimu asmeniu, tačiau duomenų, kad ieškovės sutuoktinis pažeidžia ar ateityje gali pažeisti mažametės dukters interesus, nėra ir ši nurodyta aplinkybė negali paneigti vaiko noro ir galimybės gyventi su motina.

Taigi, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ieškovė V. D. savo kaip motinos valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogą įtaką dukrai. Todėl spręstina, kad jos asmeniniai bruožai ir galimybė vaikui sudaryti tinkamas sąlygas, saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, yra tinkami ir nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta gali būti pakeista, nustatant ją su motina.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą atsižvelgia ir į atsakovo gyvenimo sąlygas, bei galimybę vaikui užtikrinti saugią ir tinkamą aplinką. Kaip jau buvo minėta, ieškovo buities sąlygos yra tinkamos vaikui augti ir vystytis, ieškovas darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi galimybę išlaikyti vaiką ir patenkinti jo materialinius poreikius. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad šalių nepilnametė duktė yra įtakojama atsakovo bei jo motinos. Šias aplinkybes nurodo ieškovė V. D., bei tretysis asmuo L. V., patvirtina Išvadą teikiančios institucijos atstovas A.Baranauskas, nurodydamas, kad atsakovo motina nepilnametės dukters akivaizdoje neigiamai atsiliepė apie ieškovę. Kad tėvas neskatino vaiko bendravimo su motina, trukdė atsakovei dalyvauti dukters auklėjime lygiomis teisėmis su juo pagrindžia tiek ieškovės paaiškinimai, tiek civilinės bylos Nr. 2-33-217/2013 medžiaga pagal ieškovės V. D. ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tiek J. S. parodymai apie tai, kad po pasimatymų su motina atsakovas dukters neleisdavo į mokyklą, motyvuodamas jos pervargimu. Teismo posėdžio metu apklaustos psichologės, pedagogės, socialinės darbuotojos patvirtino, kad šalių nepilnametė duktė jaučiasi nesaugiai kai yra kalbama apie tėvą, būdama šalia jo. Toks tėvo elgesys vertintinas kaip savininkiškas bei neigiamai veikiantis vaiko kaip asmenybės formavimąsi. Atsakovo veiksmai, trukdant ieškovei bendrauti su dukterimi ir ją auklėti, turi įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Todėl darytina išvada, kad atsakovas įgyvendina savo kaip tėvo teises priešingai vaiko interesams – neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų. Tai trukdo formuotis tinkamai vaiko emocinei ir socialinei raidai. Nors atsakovas teisminio nagrinėjimo metu teigia, kad dukrai gyvenant pas ją, jam taip pat yra varžoma galimybė bendrauti su vaiku, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikia. Priešingai, tiek ieškovės tiek ir trečiojo asmens parodymais nustatyta, kad vaikui yra sudaromos sąlygos bendrauti su tėvu. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, ieškovė pagal savo asmenines savybes gali geriau prižiūrėti ir auklėti šalių nepilnametę dukterį, kad ji galėtų deramai augti ir tobulėti, nei atsakovas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei motyvus, nepilnamečio vaiko U. S., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta pakeistina ir nustatytina kartu su motina V. D..

Šalys nei ieškiniu nei priešieškiniu neprašė nustatyti ar pakeisti bendravimo tvarkos su vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, kuriuo keičiama vaiko gyvenamoji vieta, teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-33-217/2013 nustatyta šalių bendravimo su vaiku tvarka taps neaktuali, išaiškintina šalims, kad kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku, jie turi teisę kreiptis ieškiniu į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Nustačius šalių nepilnamečio vaiko U. S., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas išlaikymo priteisimo klausimas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai po 500 Lt/144.81 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad būtinos išlaidos vaikui vidutiniškai yra 1100 Lt: būreliams, psichologo konsultacijoms apmokėti, maistui, rūbams, patalynei, ugdymo priemonėms, vitaminams, laisvalaikio pramogoms, sveikatos priežiūrai ir pan. (3 t.b.l.47). Išlaidas vaiko išlaikymui ieškovė grindžia prekių, paslaugų sutartimis jų apmokėjimo kvitais, viso pateikdama sąrašą 3983 Lt sumai (3 t.b.l.76-97). Atsakovas su ieškovės nurodytomis išlaidomis nesutinka, laiko jas neprotingai didelėmis tokio amžiaus vaikui. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ieškovė tyčia dirbtinai ir nepagrįstai padidino visas kainas, kad maisto gaminimas namuose kainuoja pigiau nei kavinėse, apatinių drabužių kas mėnesį niekas neperka, striukės ir kiti rūbeliai gali būti perkami dviems metams, o patalynė – net penkeriems, vizitai pas gydytojus gali būti nemokami; pramogas ir dovanas gali apmokėti kiekvienas iš tėvų atskirai, o privačios pamokos yra ieškovės asmeninis sprendimas (3 t. b.l. 129-130). Teismas tokiai atsakovo nuomonei neprieštarauja ir sutinka, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra per didelės. Ieškovė pateikė įvairius prekių pirkimo kvitus už laikotarpį nuo 2011-11-09 iki 2014-11-04, todėl ne visiškai aišku už kokį laikotarpį paskaičiuotos išlaidos vaikui. Be to vertinant ieškovės pateiktą sąrašą (jeigu tai už metus laiko) akivaizdu, kad dalis nurodytų išlaidų nėra būtinos, pvz.: išlaidos keturioms trikotažo prekėms – 151,17 Lt, 110 Lt boulingui, ketveri batukai – 256,98 Lt (neskaitant žieminių batų ir basučių), du dviratukai – 1040 Lt, gimtadienio tortai 341,26 Lt ir pan. Ieškovei finansiškai galint leisti tokias išlaidas, atsakovui ši prievolė negali būti perkelta. Kita vertus, ieškovė ieškinyje pagrįsdama būtinus vaiko poreikius nurodė ne visas vaiko išlaikymui būtinas išlaidas. Nėra paskaičiuotos transporto, būsto, kuriame vaikas gyvena, išlaikymo, pritaikymo vaikui gyventi išlaidos, uniformos pirkimo ir kt. Remiantis vaiko teisių apsaugos prioriteto principu, vaikui turi būti nustatytas ne minimalus, o atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, įmanomai maksimalus išlaikymo dydis, užtikrinantis būtinas vaiko raidos sąlygas, patenkinant vaiko poreikiui maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas ne mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004), ir tik jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti mažesnį išlaikymą. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra 10 metų, o tokio amžiaus vaiko poreikiai yra dideli, vaikas sparčiai auga, daug dėmesio skiriama jos lavinimui – būreliams, kur reikalingos papildomos išlaidos priemonėms, aprangai ir paslaugų apmokėjimui. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma (500 Lt) atitinka ½ šalių nepilnametės dukters būtinųjų poreikių.

Lyginant šalių turtinę padėtį byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra dirbantys ir gaunantys pastovias pajamas, kitų išlaikytinių neturi. VSDFV duomenimis, ieškovės V. D. mėnesio gaunamas atlyginimas vidutiniškai yra 1983,22 Lt atskaičius mokesčius (1 t.b.l.127-128); nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo vidutinės metų pajamos yra 1695,69 Lt per mėnesį (3 t.b.l.119); nuosavybėje turi du vieno kambario butus Kauno mieste (1 t.b.l.131-134). Taigi, įvertinus šalių turtinę padėtį darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl abu vienodai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Įvertinus anksčiau nurodytus argumentus ir tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę teikti dukteriai ieškinyje prašomą išlaikymą, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas U. S., periodinėmis išmokomis po 144.81 Eur (500 Lt) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 str. 2 d., 3.208 str., 6.461 str. 2 d.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkant įstatyminei nepilnametės U. S. atstovei V. D. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad faktinė šalių dukters U. S. gyvenamoji vieta šiuo metu yra su motina, sprendimas vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovės turėtas 3600 Lt (1042,63 Eur) dydžio išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu (1 t. b. l. 11, (2 t.b.l.125, 3 t.b.l.98-101). Ieškovės atstovė parengė pradinį ir patikslintą ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį ir atskirąjį skundą, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t.b.l.2-9; 3 t.b. l. 44-48), atstovavo ieškovę teismuose ir kitose institucijose, renkant rašytinius įrodymus (1 t.b.l. 12-38; 61-70; 89-93; 2 t.b.l. 14-16; 17-21, 81-85 ir t.t.), laikytina, kad ieškovės prašomas priteisti užmokestis už advokato teikiamą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatyto maksimalaus dydžio (LR CPK 98 str. 2 d.), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo. Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinas jos sumokėtas 144 Lt (41,71 Eur) žyminis mokestis (1 t.b.l.10). Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1084.34 Eur (3744 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ieškovė yra atleista, todėl ši žyminio mokesčio dalis, t.y. 52,13 Eur (180 Lt) (500 Lt (144,81 eur) x 12mėn. x 0,03) priteistina iš atsakovo valstybei (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Valstybė šioje byloje patyrė 68,31 Eur (235,85 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str.). Viso iš atsakovo valstybei priteistina 120,44 Eurų (415,85 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 96 str. įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, patenkinus ieškinį atsakovui bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės negali būti priteisiamos. Tačiau nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas skundė teismo 2014 m. liepos 22 d. priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2014-07-28 sumokėjo 105 Lt žyminį mokestį (2 t.b.l.153). Apeliacinės instancijos teismas ieškovo skundą patenkino ir skundžiamą nutartį panaikino, t.y. pripažino teismo nutartį nepagrįsta. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nurodytos išlaidos atsakovui turi būti atlygintos, todėl neesant pagrindo jas priteisti iš ieškovės, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto, atitinkamai sumažinant ieškovo mokamų į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų sumą (120,44 Eurų (415,85 Lt) – 30,41 Eur (105 Lt)= 90.03 Eur (310,85 Lt)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priešieškinį atmesti.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-302-660/2012 nustatytą šalių dukters U. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, ją iki vaiko pilnametystės nustatant su motina V. D., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. S., a.k(duomenys neskelbtini), U. S., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 144.81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eurus 81 euro ct/ 500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2014-10-14) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Į šią sumą įskaityti atsakovo sumokėtą laikiną išlaikymą pagal 2014-07-22 ir 2014-12-04 teismo nutartis.

Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. S., a.k(duomenys neskelbtini), 1084.34 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt keturis eurus 34 euro ct (3744 Lt)) bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. S., a.k(duomenys neskelbtini), valstybei 90.03 Eur (devyniasdešimt eurų 03 euro ct (310,85 Lt)) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos apylinkės teismą.