- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-2027-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14012-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. S., J. G., R. A., V. A.
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. S., J. G., R. A. (R. A.), V. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. S. prašė panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) 2019-06-06 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-190606-00044, 2019-06-06 privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-100-190206-00046 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir 2019-06-06 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-190206-00045 pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. 2020-05-08 gavo atsakovo raštą bei dokumentus, kad VTPSI ieškovui surašė 2019-06-06 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-190606-00044 dėl savavališkai atlikto medinio vieno aukšto pastato su mansarda gyvenamosios paskirties namo, esančio valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant namo išvaizdą, kadangi prie fasado rytinėje pusėje antrame aukšte pristatytas medinis priestatas vienašlaičiu stogu. Taip pat VTPSI surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-100-190206-00046 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies darbų ir privalomąjį nurodymą Nr. PNSPP-100-190206-000-45 pašalinti savavališkos statybos padarinius;
1.2. administracinių aktų ieškovas negavo, jis elektroniniu paštu nesinaudoja ir nemoka naudotis, yra rusakalbis, nesupranta lietuvių kalbos. Nelegalių darbų nevykdė, todėl administraciniai aktai surašyti be teisinio pagrindo;
1.3. iš administracinių aktų nėra aišku, kurią namo dalį užfiksavo atsakovas ir kodėl ieškovas yra įpareigotas tą dalį nugriauti. Ieškovui priklausančiame bute nėra patalpos, kurios aukštis siektų 2,68 m, kaip teigiama VTPSI 2019-06-06 Savavališkos statybos akte. Nenurodyta, kurios laikančiosios konstrukcijos ir kokiu būdu buvo pakeistos. Ieškovas laikančių konstrukcijų nekeitė, neatliko darbų, kuriuos galima būtų vertinti kaip pastato rekonstrukciją. Iš ginčijamų dokumentų neaišku, kodėl ieškovas laikomas savavališką statybą atlikusiu asmeniu, kokie duomenys patvirtina, kad buvo atliktas pastato rekonstravimas, kada jis buvo atliktas, ir kokie duomenys sulyginti, sprendžiant, koks pastatas buvo konkrečiu momentu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė ieškinį atmesti, praleidus ieškinio senatį, o kitu atveju, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:
2.1. aavavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai ieškovui išsiųsti 2019-06-10 registruota pašto siunta kartu su VTPSI raštu Nr. 2D-7797, siunta Nr. RN226605490LT. Skundžiami aktai išsiųsti ir el.paštu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas VTPSI pateiktame ieškovo 2019-05-31 paaiškinime;
Šalies argumentai
2.2. ieškovas 2019-11-11 kreipėsi su prašymu dėl termino savavališkos statybos padarinių pašalinimo pratęsimo. VTPSI 2019-11-18 sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ieškovo prašymą tenkino ir apie tai informavo ieškovą. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2020-03-05 prašymu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo (administracinė byla Nr. 3-2720-484/2020). Šie ieškovo veiksmai patvirtina, kad jam buvo žinoma apie konstatuotą savavališką statybą, esminius ginčijamų aktų nustatomas teises ir pareigas;
2.3. ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2020-05-14, t. y. praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Ieškovui praleidus įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti ir neprašant jo atnaujinti, ieškovo reikalavimas turi būti atmestas;
2.4. savavališkos statybos aktas bei privalomieji nurodymai surašyti vadovaujantis statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Savavališkos statybos aktas surašytas dėl prie pastato buto, esančio (duomenys neskelbtini), fasado rytinėje pusėje antrame aukšte pristatyto medinio priestato vienašlaičiu stogu, kuris Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje įvardintas mansarda. Į šį priestatą galima patekti tik iš ieškovui priklausančio buto Nr. 4 patalpos, padarius angą vienoje iš išorinių sienų. Ginčijami dokumentai surašyti ne dėl tambūro, o dėl priestato, kuris nėra pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje. Šio priestato matmenys yra nustatyti, atlikus matavimus iš pastato išorės, kadangi patekti į butą Nr. 4 nebuvo galimybės. Antrojo aukšto priestato aukštis apskaičiuotas išvedus bendro nustatyto pastato aukščio ir pirmo aukšto skirtumą. VTPSI, nustačiusi, kad prie statinio 2-me aukšte pristatytas medinis priestatas, kuris sujungtas su mansardos stogo konstrukcijomis, turintis bendras konstrukcijas su pastatu, dėl ko padidėjo buto Nr. 4 plotas, šią savavališką statybą pagrįstai vertino, kaip pastato rekonstrukciją;
2.5. ieškinyje nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog VTPSI administraciniai aktai turėtų būti panaikinti bent vienu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. ieškovas neįrodė, kad jie buvo priimti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
3.1 statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, - atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu;
3.2 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius ieškovo prašymu pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimui sutikimo ar pritarimo nėra išdavęs, nėra išdavęs sutikimo ar pritarimo vykdyti statybos darbus atskiru sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje.
4. Trečiasis asmuo V. A. atsiliepimu į ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad:
4.1 savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai buvo surašyti ir kitiems namo gyventojams, todėl siekdama juos įvykdyti, ji kartu su kitais namo kaimynais, Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą parengti projektą suformuoti kitos paskirties žemės sklypą, skirtą esantiems statiniams eksploatuoti;
4.2 namo (duomenys neskelbtini), gyventojai privalomuosius nurodymus galės įvykdyti tik po to, kai bus suformuotas žemės sklypas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš J. S. 64,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodė, kad:
5.1. administraciniai aktai yra priimti 2019-06-06, ieškovas dėl šių aktų panaikinimo į teismą kreipėsi 2020-05-14. Bylos duomenimis patvirtinta, kad ginčijami administraciniai aktai ieškovui buvo išsiųsti registruota pašto siunta ir pagal detalią siuntos kelionės informaciją, 2019-06-10 buvo įteikti adresatui. Papildomai dokumentai išsiųsti ieškovo 2019-05-31 paaiškinime nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). VTPSI tinkamai atliko pareigą informuoti suinteresuotą asmenį apie jo atžvilgiu priimtus administracinius aktus;
Šalies argumentai
5.2. ieškovas kartu su namo (duomenys neskelbtini), kaimynais 2019-11-11 pateikė VTPSI prašymą dėl 2019-06-06 privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Prašymas buvo motyvuojamas tuo, jog namo gyventojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, su tikslu suformuoti kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Iš to galima spręsti, jog ieškovas su kitais bendraturčiais siekė įteisinti savavališką statybą. VTPSI 2019-11-18 sprendimu Nr. SDPN-00-191118-00024 savavališkos statybos padarinių šalinimo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020-03-06. Ieškovas 2019-05-31 paaiškinime pripažino, jog prieš trejus metus (2016 – 2017 m.) su kaimynais sutarė atlikti remontą, sutaisyti stogą, jį pratęsti ir apkalti dailylentėmis. Ieškovas, atstovaujamas advokato padėjėjo M. R., kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl privalomųjų nurodymų vykdymo termino pratęsimo (administracinė byla Nr. I3-1427-595/2021). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-10-21 sprendimu terminas pratęstas iki 2022-03-06;
5.3. ieškovas apie VTPSI aktus žinojo, padedamas atstovo, kreipėsi į kompetentingas institucijas su prašymais, t. y. ėmėsi aktyvių veiksmų administracinių aktų įgyvendinimui. Vėliausiai 2019-11-11 ieškovas žinojo apie Savava;iškos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus, todėl praleido terminą ginčyti administracinius aktus. Objektyvių priežasčių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą dėl dokumentų nuginčijimo, ieškovas nenurodė. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas pasirinko kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą. Įstatymu nustatyto termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti;
5.4. Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-1095 nurodyti darbai buvo įvardinti, kaip rekonstrukcija, dėl ko rytinėje pastato dalyje prie (duomenys neskelbtini), buto Nr. 4 ir Nr. 5 antrame aukšte konstatuotas abiejų butų patalpų praplatinimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2019-05-31 paaiškinime pripažino prieš trejus metus atlikęs stogo remonto darbus, kritiškai vertintini jo teiginiai, jog jam neaišku, kodėl jis laikytinas asmeniu, atlikusiu savavališką statybą. Ieškovas deda pastangas šiuos statybos darbus įteisinti. Į antrame namo aukšte esantį priestatą, kurį VTPSI įvertino, kaip savavališką statybą, galima patekti tik iš ieškovo buto;
5.5. ieškovas pripažįsta, kad duomenys techninėje apskaitos byloje neatitinka faktinių namo patalpų išmatavimų. Administraciniai aktai surašyti remiantis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Faktinių duomenų patikrinimo aktuose užfiksuotais ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje esančiais pastato matavimų duomenimis, įvertinus patikrinimų metu darytas nuotraukas ir paieškos sistemoje „Google Street View“ 2012 metais užfiksuotus vaizdus. Konstatuota, jog prie ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų buvo pristatytas priestatas, pakeisti pastato parametrai, praplėstos stogo konstrukcijos (sujungus mansardos ir priestato stogo konstrukcijas). Toks statinio perstatymas pagrįstai pripažintas statinio rekonstravimu. Rekonstruoto statinio matavimai buvo atlikti iš išorės, tačiau to pakanka, nustačius statinio išorės matmenų pasikeitimus (vidaus patalpų rodikliai, vertinant pastato rekonstrukciją, nėra reikšmingi). Techninės apskaitos byloje antrame aukšte nurodyta patalpa–tambūras, pažymėta indeksu 4-1A, aktuose kaip savavališka statyba nenurodyta. Aktai surašyti dėl priestato antrame aukšte, kuris Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje nepažymėtas;
5.6. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, nebuvo išdavusi sutikimo atlikti pastato rekonstrukciją;
5.7. ieškovas praleido terminą ginčyti administracinius aktus. VTPSI, nustačiusi, jog pastato rekonstrukcija atlikta neturint statybą leidžiančio dokumento, teisėtai ir pagrįstai surašė savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti šiuos dokumentus negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
6.1 ieškovas apie administracinius aktus sužinojo iš jį byloje atstovavusio atstovo. Atstovas jį supažindino su dokumentais, juos žodžiu išversdamas į rusų kalbą. Tik tada ieškovas sužinojo apie administracinius aktus ir jų pasekmes. Dokumentai ieškovui nebuvo įteikti, jis elektroniniu paštu nesinaudoja ir naudotis nemoka. Teismo nurodytus procesus inicijavo kiti bendraturčiai, kurie ieškovą įtraukė į procesą jam nežinant. Ieškovo atstovas M. R. nesikreipė į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl terminų pratęsimo ir šios bylos neinicijavo – administracinė byla buvo iškelta iki teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarties sudarymo, ieškovo atstovas į bylą įstojo vėliau;
6.2 ieškovas yra baltarusis, jo gimtoji kalba yra rusų. Lietuviškai šiek tiek supranta, bet nemoka nei skaityti, nei rašyti. Taigi, net ir gavęs dokumentus anksčiau, nebūtų galėjęs jų suprasti, šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė;
6.3 terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas suteikia teismui teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas šį terminą galėjo atnaujinti. Nepanaikinus administracinių aktų, ieškovas be teisėto pagrindo privalės nugriauti tai, ką jis naudoja jau daugybę metų: virtuvę, dušą ir tualetą. Pastatyta yra seniai ir teisėtai – tai matyti ir iš atsakovo pateiktų nuotraukų. Bus daroma žala ieškovui ir jo nuosavybei. Daugiabutis namas yra medinis, blogos būklės, kai kur supuvęs, todėl nugriovus sienas, pašalinus dailylentes, atvėrus tuščią erdvę virš nuožulnaus stogo, į jį pateks krituliai, namui bus kenkiama. Savavališkos statybos mastas nėra reikšmingas ir atsakovo nurodoma statyba nėra draudžiama;
6.4 Savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių, todėl nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, nes neturi privalomojo pobūdžio, tačiau tai nereiškia, jog toks aktas negali sukelti civilinių teisinių pasekmių. Tai reiškia, kad reikalavimams panaikinti tokį aktą taikomi ieškinio senaties, o ne procesiniai terminai. Ieškinio senaties taikymo klausimą teismas turi ištirti savo iniciatyva, nesant ieškovo prašymo. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Teismas privalėjo terminą atnaujinti;
6.5 teismas netinkamai aiškino ir taikė statybą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Atsakovas nekėlė klausimo dėl namo statybos teisėtumo. Teismas nepagrįstai susiejo stogą su rekonstravimu. Teismas rekonstravimu laikė statinio matmenų pasikeitimus, nenurodydamas kokio konkretaus pobūdžio yra matmenų pasikeitimas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nurodyta, kad statinio rekonstravimas yra statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statinio rekonstravimas visada yra susijęs su laikančiųjų konstrukcijų pakeitimu, kuris ir sąlygoja išorės matmenų pasikeitimą. Tai reiškia, kad jeigu statinio matmenys pasikeičia ne dėl laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo, matmenų pasikeitimas nelaikomas rekonstravimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo pakeistos laikančiosios konstrukcijos. Ant antro aukšto namo sienų buvo pritvirtintos dailylentės, uždengiant virš stogo su nuolydžiu esančią ertmę, tuo nebuvo pakeistos laikančiosios namo konstrukcijos;
6.6 pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas sprendime atkartojo tai, ką atsakovas nurodė administraciniuose aktuose ir netyrė, ar tas aplinkybes patvirtina įrodymai. Teismas nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių, netinkamai suprato ieškovo paaiškinimus bei argumentus, juos iškraipė. Teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką, nes nevertino, ar savavališkos statybos faktas konstatuotas teisingai, ar buvo atlikti rekonstravimo darbai, ar ieškovas atsakingas už savavališkos statybos padarinių pašalinimą. Ieškovas įrodinėjo, kad priestato nestatė ir rekonstravimo darbų neatliko. Visų pastato bendraturčių lėšomis ir pastangomis buvo uždengtas stogas ir plastikinėmis dailylentėmis antrajame aukšte apkalta siena, uždengiant dailylentėmis tuščią erdvę virš nuožulnaus stogo;
6.7 ieškovas teismui nurodė, kad paaiškinimo nerašė ir tokių aplinkybių nenurodė, paaiškinimas surašytas taisyklinga lietuvių kalba, nors ieškovas nemoka lietuviškai. Savavališkos statybos aktai surašyti ne vienam asmeniui, kiti asmenys ėmėsi ginti savo teises ir, ieškovui nežinant, jį įtraukė į procesą. Prašymus pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengė ir pateikė bendraturčiai, kurie įtraukė ir ieškovą. Teismas privalėjo vertinti ne ieškovo elgesį, bet faktines aplinkybes;
6.8 stogo remonto darbai nebuvo laikomi savavališka statyba ir aktų dėl to atsakovas nesurašė. Nesuprantama, kodėl teismas sieja stogo dengimą su savavališka statyba ir kokią reikšmę tai turi byloje. Stogas yra bendroji pastato konstrukcija, dėl kurios klausimai gali būti sprendžiami tik šios konstrukcijos bendraturčių bendru sutarimu;
6.9 reikšmingos šios aplinkybės: 1) ar buvo atlikti rekonstravimo darbai ir pastatytas priestatas; 2) kurią daugiabučio pastato dalį reikalauja nugriauti atsakovas ir ar jis nereikalauja nugriauti seniai pastatytos pastato dalies, kuri užfiksuota nuotraukose ir dokumentuose. Sulyginus matininko parengtus duomenis su senesne pastato nuotrauka iš „Google Maps“, matyti, kad naujas priestatas neužfiksuotas – nuotraukose užfiksuotas tas pats pastatas su tambūru, tik vienas su senu stogu, be naujų dailylenčių, o kitas su nauju stogu. Teismas šių duomenų nevertino;
6.10 ieškovas privalėtų nugriauti tai, dėl ko anksčiau atsakovas pretenzijų neturėjo. Ieškovas privalėtų nugriauti virtuvės, dušo ir tualeto patalpas. Teismas turėjo patikrinti, ar atsakovas nereikalauja pašalinti konkrečių patalpų be pagrindo. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas atliko konkrečius darbus. Stogo dengimo darbai buvo atlikti bendromis lėšomis. Atliekant šiuos darbus prie pastato sienų buvo pritvirtintos dailylentės. Šių darbų ieškovas neatliko. Atsakovas reikalauja nugriauti pastato sienas, kurios laikytinos bendrąja daline nuosavybe. Šiuo aspektu administraciniai aktai yra neteisėti, nes ieškovui asmeninės nuosavybės teises sienos nepriklauso.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą. Nurodo, kad:
7.1 teismas nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą;
7.2 ieškovui administraciniai aktai buvo žinomi nuo jų įteikimo ieškovui dienos. Ieškovas kreipėsi į VTPSI ir teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Ieškovas vėliausiai galėjo sužinoti 2019-11-11, kai VTPSI pateikė prašymą. 2019-05-31 paaiškinimas, 2019-11-11 prašymas dėl termino pratęsimo yra pasirašyti ieškovo, 2019-05-31 paaiškinime nurodytas ieškovo el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Ginčo dokumentai buvo ieškovui siųsti šiuo el. pašto adresu. Ieškovas kreipėsi į kompetentingas institucijas su prašymais. Apelianto nurodytos priežastys, kad yra rusakalbis, nesuprato dokumentų turinio, laikytinos subjektyviomis, tik nuo ieškovo priklausančiomis. Ieškovas pats pasirinko nesigilinti į įteiktų dokumentų turinį, elgėsi aplaidžiai, dėl ko nėra pagrindo atnaujinti praleistą padavimo terminą;
7.3 nepagrįstai teigiama, kad ieškovo reiškiamam reikalavimui taikomi ieškinio senaties, o ne procesiniai terminai. Prašomi panaikinti dokumentai yra administraciniai aktai, jų panaikinimo klausimas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl teismas pagrįstai taikė ABTĮ nustatytą 1 mėnesio skundo padavimo terminą;
Atsiliepimas
7.4 ieškovo savavališkai atliktos rekonstrukcijos metu prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų buvo pristatytas priestatas, pakeisti pastato parametrai, praplėstos stogo konstrukcijos (sujungus mansardos ir priestato stogo konstrukcijas), pirmosios instancijos teismas ieškovo vykdytą statybą pagrįstai priskyrė pastato rekonstrukcijai. Ieškovas nepateikė oficialių rašytinių įrodymų, kuriais būtų paneigti VTPSI užfiksuoti duomenys. Apeliantas skunde tik deklaratyviai nurodo tariamą įrodinėjimo taisyklių pažeidimą, nepaneigdamas konkrečių teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų teiginių;
7.5 rekonstrukcijos metu pristatytas priestatas, pakeisti pastato parametrai, praplėstos stogo konstrukcijos (sujungus mansardos ir priestato stogo konstrukcijas), kas atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje įtvirtintą statinio rekonstravimo sąvoką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tokių statybos darbų atlikimas yra savavališka statinio rekonstrukcija. Buvo įrengtos naujos antrojo aukšto laikančiosios konstrukcijos ir pakeista stogo laikančioji konstrukcija, tokiu būdu dalinai pakeičiant stogo konfigūraciją. „Google Street View“ 2012 metais užfiksuotas pastato vaizdas rodo, kad pastato stogas buvo dvišlaitis, o iš aktualių nuotraukų matyti, kad nors stogas liko dvišlaitis, stogo konstrukcija pratęsta, ji patenka ant naujai suformuotų konstrukcijų bei dengia naują priestatą. Taip pakeistos pastato laikančiosios konstrukcijos ir atsirado naujai įrengtų laikančiųjų konstrukcijų, dėl ko pakito pastato matmenys;
7.6 administraciniai aktai nėra susiję su butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu priestatu, pažymėtu kadastrinių matavimo byloje Nr. 4 / 1A, kuris įvardintas kaip tambūras, ir kurio plotas 4,75 m². Administraciniai aktai surašyti dėl pastato antrame aukšte, prie buto Nr. 4 savavališkai pristatyto medinio priestato, kuris nėra pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje. Apeliantas neteisingai supranta aktuose užfiksuotus duomenis apie savavališkai pristatytą priestatą. Ieškovas, davęs priesaiką, paaiškino, kad patalpas jis padidino maždaug dviem metrais. Teismas pagrįstai vertino, kad Techninės apskaitos byloje antrame aukšte nurodyta patalpa-tambūras, pažymėta indeksu 4-1A, aktuose kaip savavališka statyba nenurodyta, o surašyti aktai yra dėl priestato antrame aukšte.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimas dėl savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad 50,89 kv. m bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso ieškovui J. S..
12. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, 2019-06-06 surašė Savavališkos statybos aktą SSA-100-190606-0004 dėl savavališkai atlikto medinio vieno aukšto su mansarda gyvenamosios paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuformuotoje atskiru sklypu valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) rekonstravimo, keičiant pastato išvaizdą; prie pastato fasado rytinėje pusėje buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antrame aukšte pristatytas medinis priestatas vienašlaičiu stogu; VTPSI 2019-06-06 surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-100-190606-00045, nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų; VTPSI 2019-06-06 surašė Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodė iki 2019-12-06 išardyti savavališkai pristatytas ar perstatytas statinio dalis, ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio gyvenamosios paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuformuotoje atskiru sklypu valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), dalis: demontuoti prie pastato fasado rytinėje pusėje, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antrame aukšte (duomenys neskelbtini), pristatytą medinį priestatą 5,28 m ilgio, 2,56 m pločio, 2,68 m aukščio su vienašlaičiu stogu, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
13. VTPSI 2019-11-18 sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-00-191118-00024, privalomojo nurodymo vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020-03-05. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-10-21 sprendimu terminas privalomojo nurodymo vykdymui buvo pratęstas iki 2022-03-05.
Dėl materialinės teisės normų pažeidimo
14. Apeliantas J. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė statybą reglamentuojančias teisės normas. Statinio rekonstravimas yra susijęs su laikančiųjų konstrukcijų pakeitimu, kuris sąlygoja išorės matmenų pasikeitimą. Jeigu statinio matmenys pasikeičia ne dėl laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo, toks matmenų pasikeitimas nelaikomas rekonstravimu. Iš pasikeitusių pastato matmenų negalima spręsti apie statinio rekonstravimą. Ant antro aukšto namo sienų buvo pritvirtintos dailylentės, uždengiant virš stogo su nuolydžiu esančią ertmę, tačiau tuo nebuvo pakeistos laikančiosios namo konstrukcijos. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad savavališkai atliktos rekonstrukcijos metu, prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų buvo pristatytas priestatas, pakeisti pastato parametrai, praplėstos stogo konstrukcijos (sujungus mansardos ir priestato stogo konstrukcijas), kas atitinka statinio rekonstravimo sąvoką. Buvo įrengtos naujos antrojo aukšto laikančiosios konstrukcijos ir pakeista stogo laikančioji konstrukcija, tokiu būdu dalinai pakeičiant stogo konfigūraciją. Prie pastato fasado pristačius medinį priestatą su vienašlaičiu stogu atsirado naujai įrengtų laikančiųjų konstrukcijų, dėl ko pakito ir pastato matmenys. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad statinio perstatymas pagrįstai pripažintas statinio rekonstravimu. Rekonstruoto statinio matavimai buvo atlikti iš išorės, tačiau to pakanka, nustačius bet kuriuos statinio išorės matmenų pasikeitimus (vidaus patalpų rodikliai, vertinant pastato rekonstrukciją, nėra reikšmingi).
15. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-190606-00044 ir privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-100-190206-00045 nurodyta, kad ieškovas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, atliko medinio vieno aukšto su mansarda gyvenamosios (trijų butų ir daugiau – daugiabučiai) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nesuformuotoje atskiru sklypu valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) rekonstravimą, keisdamas pastato išvaizdą: prie pastato fasado rytinėje pusėje, buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) antrame aukšte (duomenys neskelbtini), pristatė medinį priestatą vienašlaičiu stogu. Matmenys nustatyti 2019-05-08 patikrinimo metu buvo: ilgis – 5,28 m, plotis – 2,56 m, aukštis – 2,68 m. Nurodyta, jog nustatytais veiksmais pažeidžiama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 16 dalies 2 punktas, 22 dalis, 18 straipsnio 7 dalies 3 ir 7 punktai, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-100-190206-00045 nurodyta iki 2019-12-06 išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas gyvenamosios paskirties pastato dalis – demontuoti prie pastato fasado rytinėje pusėje pirmame aukšte pristatytą medinį priestatą 5,28 m ilgio, 2,56 m pločio, 2,68 aukščio su vienašlaičiu stogu ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
16. Taigi, savavališkos statybos faktas ieškovo atžvilgiu yra konstatuotas dėl to, kad VTPSI nustatė, jog prie ieškovui priklausančio II aukšte esančio buto, neturint statybos leidimo, nesuformuotoje atskiru sklypu valstybinėje žemėje, prie ieškovo buto pristatytas medinis priestatas vienašlaičiu stogu, kuo yra pakeista pastato išvaizda. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas (įstatymo 45 redakcija nuo 2019-01-01) nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis draudžia statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad statytojas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 ir 7 punktai nustato rangovo pareigas. Analogiškos nuostatos galiojo ir galimu veiksmų atlikimo laikotarpiu (apie 2016-2017 m. pagal ieškovo 2019-05-31 paaiškinimą).
17. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas reikalauja leidimo rekonstruoti statinį, kai rekonstruojamas neypatingasis statinys (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį). Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nurodyta, kad statinio rekonstravimas yra statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodyta, kad laikančioji konstrukcija yra konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas yra perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.1. pastatomi nauji aukštai; 9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
18. Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai surašyti, remiantis Faktinių duomenų patikrinimo aktuose užfiksuotais ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje registro Nr. 10/191299, esančiais pastato matavimų duomenimis, atsižvelgus į patikrinimų metu darytas nuotraukas ir paieškos sistemoje „Google Street View“ 2012 metais užfiksuotus pastato vaizdus. Ieškovas atliktų veiksmų ilgą laiką neginčijo, tiek 2019-05-31 paaiškinime, tiek VTPSI ir Vilniaus apygardos adminstraciniam teismui teiktuose prašymuose dėl termino privalomojo nurodymo vykdymui pratęsimo palaikė poziciją dėl termino atnaujinimo, o ne dėl administracinių aktų panaikinimo.
19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų visumos, matyti, kad šiuo atveju, daugiabučiame gyvenamajame name buvo atliekami rekonstrukcijos darbai: prie pastato fasado rytinėje pusėje pirmame aukšte pristatytas medinis priestatas, įrengiant naujas laikančias konstrukcijas, tuo padidinant statinio išorės matmenis. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju, vidaus patalpų rodikliai, vertinant pastato rekonstrukciją, nėra reikšmingi. Nustatyta, kad naujai įrengtos dalies matmenys – ilgis 5,28 m, plotis – 2,56 m, aukštis – 2,68 m. Šie duomenys užfiksuoti patikrinimo akte bei prie jo pridėtoje fotonuotraukose, situacijos plane. Iš administracinių aktų turinio matyti, jog pastatų išorės matmenys (ilgio, pločio, aukščio) pasikeitė. Jokių duomenų, paneigiančių patikrinimo metu fiksuotas faktines aplinkybes, byloje nėra. Iš pateiktos situacijos schemos matyti, jog pastato plotas padidėjo. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog pastato stogo konstrukcija pratęsta. Iš byloje pateiktų „Google Street View“ 2012 metais užfiksuoto pastato vaizdo matyti, kad pastato stogas buvo dvišlaitis ir nebuvo priestato, kuris jungė mansardos ir priestato stogo konstrukcijas.
20. Sutiktina su atsakovu, kad prie pastato fasado pristačius medinį priestatą su vienašlaičiu stogu ne tik buvo pakeistos pastato laikančiosios konstrukcijos, bet ir atsirado naujai įrengtų laikančiųjų konstrukcijų. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei remiantis bylos duomenis, akivaizdu, kad ieškovo atlikti statybos darbai, kuomet buvo įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos ir tuo padidinti statinio išorės matmenys, pagrįstai ir teisėtai pripažinti pastato rekonstravimo darbais. Atitinkamai ir stogo dalies keitimas, jį pratęsiant, prailginant yra laikančiosios konstrukcijos keitimas, dėl kurios, kaip jau minėta, pasikeičia statinio išorės matmenys. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, kad statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimui, kai įrengiamos naujos stogo konstrukcijos, pakeičiant stogo laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą ir šlaitą, nes pakeičia statinio matmenis stogo zonoje (2016-04-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-541-730/2016). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog tokie apelianto atlikti pastato projekto sprendiniai priskiriami statinio rekonstravimui ir tokiems darbams privalomas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti pastatą.
21. Byloje yra nustatyta, kad prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų buvo pristatytas priestatas, pakeisti pastato parametrai, praplėstos stogo konstrukcijos (sujungus mansardos ir priestato stogo konstrukcijas). Sutiktina su statybos priežiūrą vykdančio atsakovo pozicija, jog tokiu būdu buvo įrengtos naujos antrojo aukšto laikančiosios konstrukcijos, pakeisti pastato parametrai, praplėstos stogo konstrukcijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti veiksmai atitinka rekonstrukcijos požymius, dėl ko pirmosios instancijos teismas ieškovo vykdytą statybą pagrįstai priskyrė pastato rekonstrukcijai.
22. Statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. Statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, nebuvo išdavusi sutikimo atlikti pastato rekonstrukciją, kaip tai numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 50 punkte. Kadangi nagrinėjamoje byloje atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje statinių ir įrenginių statyba be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo yra negalima, ieškovas neteisėtai rekonstravo pastatą, dėl ko jam buvo surašyti skundžiami administraciniai aktai.
23. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad panaikinus administracinius aktus, jis privalės nugriauti tai, ką jis naudoja jau daugybę metų: virtuvę, dušą ir tualetą, kurie yra pastatyti seniai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvardino pastato dalį, kurios atžvilgiu taikomi administraciniai aktai. Teismas pažymėjo, jog Techninės apskaitos byloje antrame aukšte nurodyta patalpa – tambūras, pažymėta indeksu 4-1A, ginčijamuose aktuose kaip savavališka statyba nenurodyta, o administraciniai aktai yra dėl priestato antrame aukšte, kuris Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje nepažymėtas. Pristatytas plotas yra aiškiai pažymėtas VTPSI pateiktoje Gyvenamoj pastato (duomenys neskelbtini), 2 aukšto rekonstravimo schemoje. Nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog pastatyta buvo seniai ir teisėtai. Iš „Google Street View“ 2012 metais esančių nuotraukų matyti, kad tuo metu Namo priestatas buvo mažesnis ir iš esmės atitiko Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pats ieškovas 2019-05-31 paaiškinime nurodė, jog rekonstrukcija atlikta apytiksliai prieš tris metus.
24. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius ieškovo, nors nepateikė įrodymų, kad būtent jis atliko darbus. Stogo dengimo darbai buvo atlikti bendromis lėšomis, užsakant atlikti statybos darbus. Be to, atsakovas reikalauja nugriauti pastato sienas, kurios laikytinos bendrąja daline nuosavybe. Ieškovui asmeninės nuosavybės teises sienos nepriklauso. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ieškovas, neigdamas savavališkai atliktus statybos darbus ir ginčydamas VTPSI surašytus aktus bei teigdamas, kad ginčijamais dokumentais konstatuotos aplinkybės neatitinka tikrovės, nepateikė oficialių rašytinių įrodymų, kuriais būtų paneigti VTPSI užfiksuoti duomenys. Apeliantas neįvardija, kokie byloje esantys rašytiniai įrodymai, paneigia VTPSI surašytuose dokumentuose fiksuotas aplinkybes.
25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kuris konstatavo, kad ieškovas paaiškinime pripažino prieš trejus metus atlikęs stogo remonto darbus, todėl kritiškai vertintini jo teiginiai apie tai, jog jam neaišku, kodėl jis laikytinas asmeniu, atlikusiu savavališką statybą. Ieškovo veiksmai po akto bei privalomųjų nurodymų surašymo, siekiant pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius, sudaro pagrindą manyti, jog ieškovas deda pastangas šiuos statybos darbus įteisinti. Į antrame namo aukšte priestatą, kurį VTPSI įvertino kaip savavališką statybą, galima patekti tik iš ieškovo buto. Negalėtų būti pagrįsta, kad kas nors kitas be ieškovo žinios atliko rekonstrukcijos darbus. Tai, kad darbus atliko ne pats ieškovas, o pagal susitarimą dirbę asmenys, šiuo atveju reikšmės neturi, nes ieškovas yra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančio turto valdymą. Argumentai, kad pašalinus savavališkos staybos padarinius bus daroma žala ieškovui ir jo nuosavybei, taip pat atmestini. Iki darbų atlikimo, daugiabutis namas buvo tinkamas eksploatuoti, tuščių erdvių virš nuožulanaus stogo nebuvo. Privalomuoju nurodymu ieškovas yra įpareigotas atstatyti pastato dalį į ankstesnę būklę, tai reiškia, jog padėtis neturi būti blogesnė, nei iki rekonstrukcijos.
Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo
26. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Sprendime teismas atkartojo atsakovo administraciniuose aktuose nurodytas aplinkybes, bet nevertino, ar atsakovas pagrįstai konstatavo savavališkos statybos faktą, ar ieškovas pastatė priestatą, ar šis priestatas pastatytas neteisėtai, ar buvo atlikti rekonstravimo darbai, ar ieškovas atsakingas už savavališkos statybos padarinių pašalinimą. Teismas turėjo pareigą patikrinti ar atsakovo nurodoma savavališka statyba nustatyta pagrįstai ir teisėtai. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ieškovas, nepateikė oficialių rašytinių įrodymų, kuriais būtų paneigti administraciniuose aktuose užfiksuoti duomenys. Apeliantas tik deklaratyviai nurodo įrodinėjimo taisyklių pažeidimą, nepaneigdamas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų teiginių.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018).
28. Negali būti sutikta su argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė byloje įrodinėtinas aplinkybes ir netyrė byloje surinktų įrodymų. Iš teismo sprendimo akivaizdu, kad teismas pasisakė dėl visų byloje surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino administraciniuose aktuose, Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-1095 nustatytas aplinkybes, duomenis techninės apskaitos byloje, patikrinimų metu darytas nuotraukas ir paieškos sistemoje „Google Street View“ 2012 m. fiksuotus vaizdus. Ištirtais įrodymais pasirėmė, nustatydamas savavališkos statybos faktą. Teismo sprendime buvo įvertintas faktinių aplinkybių atitikimas Statybos įtstaymo 2 straipsnio 72 dalyje nurodytai rekonstravimo sąvokai. Teismas aptarė ir ieškovo poziciją, ieškovo 2019-05-31 paaiškinimą, įvertino, jog ieškovas sutiko, kad duomenys techninės apskaitos byloje neatitinka tikrovės. Teismas pateikė teisinį vertinimą aplinkybės, kad Nacionalinės žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis neišdavė sutikimo atlikti pastato rekonstrukciją, kaip tai numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, patvirtinto aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 50 punktą. Apibendrindamas surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė išvadas.
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, kad buvo pastatytas priestatas, nustatė, priestato vietą pagal techninės apskaitos dokumentus, nustatė, kad darbus atliko ieškovas, darbus kvalifikavo, kaip rekonstrukciją. Nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ar neatskleidė bylos esmės. Anksčiau cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytas aukštesnis įrodinėjimo standartas šioje byloje yra pasiektas. Savavališkos statybos atlikimas pagrįstas pakankamu kiekiu įrodymų, tiek oficialių įrodymų, tiek paties ieškovo paaiškinimų 2019-05-31 paaiškinime bei teismo psoėdžio metu. Byloje nėra kitų ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių skundžiamų administracinių aktų nepagrįstumą.
Dėl termino ieškinio reikalavimams reikšti
30. Apeliantas J. S. ginčija ieškinio atmetimo pagrindą, buvo praleistas terminas ieškinio reikalavimams pareikšti. Nurodo, kad ginčijami dokumentai ieškovui nebuvo įteikti, jis elektroniniu paštu nesinaudoja ir nemoka naudotis. Ieškovas yra baltarusis, jo gimtoji kalba yra rusų. Lietuviškai nemoka nei skaityti, nei rašyti, todėl net ir gavęs dokumentus anksčiau, nebūtų galėjęs jų suprasti. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio išsiaiškinti, ar nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti ir terminą atnaujinti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ieškovas apie VTPSI priimtus dokumentus žinojo, kreipėsi į kompetentingas institucijas su prašymais. Nurodytos priežastys, sąlygojusios pavėluotą skundo padavimą teismui, kad yra rusakalbis, nesuprato jam pasirašyti teikiamų dokumentų turinio, laikytinos subjektyviomis. Ieškovas pasirinko nesigilinti į dokumentų turinį ir elgėsi aplaidžiai. Klausimas dėl dokumentų panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl teismas pagrįstai taikė ABTĮ nustatytą 1 mėnesio skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas apie VTPSI priimtus aktus vėliausiai sužinojo 2019-11-11, padedamas atstovo, kreipėsi į kompetentingas institucijas su prašymais. Teismas laikė, kad ieškovas praleido terminą ginčyti VTPSI administracinius aktus.
31. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 31 punktas). Ieškovas ginčija administracinius aktus, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog kreipimosi į teismą terminas turi būti skaičiuojamas pagal Civilinio kodekso nustatytas ieškinio senaties terminų taikymo taisykles.
32. Kadangi ieškovas prašo panaikinti administracinius aktus, tai terminas turi būti skaičiuojamas pagal šių aktų apskundimui nustatytas taisykles. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nustatytas terminas skundui paduoti yra ne ieškinio senaties, bet procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 14 punktas). Ieškovas nurodo, jog savavališkos statybos aktas neturi administraciniam sprendimui reikalaujamų požymių, dėl ko jo ginčijimui turi būti taikomas ieškinio senaties institutas. Su tokia pozicija nesutiktina, nes Savavališkos statybos aktas yra priimtas vykdant viešąjį administravimą. Tai, kad jame nėra pateikta privalomų nurodymų, dokumento prigimties nekeičia. Kartu nekeičia ir akto ginčijimui teisės normų taikymo.
33. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo ginčijamam administraciniam aktui apskųsti teismine tvarka taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jeigu administracinis aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administraciniai aktai buvo priimti 2019-06-06, o į teismą ieškovas dėl šių aktų panaikinimo kreipėsi 2020-05-14. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad ieškovo ginčijami aktai buvo išsiųsti registruota pašto siunta, ir pagal detalią siuntos kelionės informaciją adresatui buvo įteikti 2019-06-10. Svarbu tai, kad ieškovas 2019-11-11 kartu su Namo kaimynais pateikė VTPSI prašymą dėl 2019-06-06 privalomojo nurodymo termino pratęsimo. VTPSI 2019-11-18 sprendimu Nr. SDPN-00-191118-00024 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ savavališkos statybos padarinių įvykdymo terminą pratęsė iki 2020-03-06. Ieškovas kartu su Namo kaimynais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir teismo 2021-10-21 sprendimu terminas privalomojo nurodymo vykdymui buvo pratęstas iki 2022-03-05. Nors ieškovas nurodo, kad jis neturi elektroninio pašto, tačiau jis pats el. pašto adresą nurodo 2019-05-31 paaiškinime, ieškovas nenurodo būdų, kas be jo žinios paaiškinime būtų įrašęs jo pavarde registruotą el. pašto adresą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatęs šias faktines aplinkybes pagrįstai sprendė, kad apeliantas terminą ginčyti VTPSI administracinius aktus praleido.
35. Ieškovas apeliaciniame skunde įrodinėja, jog jam nebuvo žinoma apie priimtus administracinius aktus. Apeliantas teigia, kad jis lietuviškai menkai supranta, nemokama lietuviškai nei skaityti, nei rašyti. Nustatyta, kad ieškovas 2019-05-31 paaiškinimą ir 2019-11-11 prašymą VTPSI pateikė lietuvių kalba. Apeliantas nepateikia įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, kad jis pasirašė teikiamus dokumentus ir suprato pasirašomų dokumentų turinį. Apeliantui parašu patvirtintus dokumentų turinį (juose išdėstytas aplinkybes ir motyvus), argumentai, kad jis nesuprato, ką pasirašo, vertinti kaip ieškovo deklaratyvūs teiginiai ir jo gynybinė pozicija. Kiekvienas atsakingas asmuo, kuris siekia teisių ir interesų gynybos teisme, privalo elgtis sąžiningai ir teisingai. Neatmestina, jog pats ieškovas nemoka ar nepakankamai moka lietuvių kalbą ir galėjo ne pats surašyti 2019-05-31 paaiškinimą. Tokiu atveju, ieškovas turėjo pareigą išsiaiškinti pasirašomų dokumentų turinį, pasinaudoti vertėjo paslaugas. Argumentas, jog kalbos nemokantis asmuo teikia valstybės institucijoms įvairius prašymus ir dokumentus, o vėliau teigia, jog nėra susipažinęs nei su turiniu, nei su dokumento teikimo tikslu, negali būti ginamas teisme. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog jis negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis pasirašė dokumentą teismui ir niekada nežinojo, kokį dokumentą teikia teismui, rodo ieškovo piktnaudžiavimą teisinio gynimo priemonėmis.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas nesuprato pasirašomų dokumentų ar administracinių aktų turinio, vertintina kaip subjektyvi aplinkybė, kuri priklauso nuo ieškovo. Spręstina, kad skundo termino praleidimą nulėmė pareiškėjo nepakankamas operatyvumas, rūpestingumas ir atidumas. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas nenurodo, kada jam tapo žinoma apie administracinius aktus, teigia, jog sužinojo, kai jam atstovas išvertė, kada tai įvyko nenurodo, t. y. ieškovas neįrodinėja kitokio termino skaičiavimo pradžios momento.
37. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujintas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 30 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti nustatytas momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą. Klausimą, ar ABTĮ nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).
38. Ieškovas nenurodė savo subjektyvaus vertinimo, nuo kada jis pats skaičiuoja sužinojimo apie administracinius aktus terminą, nors nurodo, kad sužinojo, kai atstovas jam išvertė dokumentus, tačiau nenurodo, kada tai buvo. Teismui nustačius, jog administraciniai aktai ieškovui buvo įteikti 2019-06-10, o ieškinys teismui pateiktas 2020-05-14, turi būti įvertintos aplinkybės, dėl kurių atsirastų pagrindas atnaujinti terminą. Iš esmės ieškovas kitų priežasčių, nei jau aptartos, susijusios su jo kalbos mokėjimu, nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, teikdamas prašymą VTPSI bei teismui dėl termino atnaujinimo apeliantas buvo pasirinkęs kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. siekė įteisinti savavališką statybą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą.
39. Apeliantas taip pat pažymi socialinę nagrinėjimo klausimo svarbą, apeliuoja, jog pažeistos teisės yra itin svarbios, kad ieškovas be teisėto pagrindo turės nugriauti tai, ką jis naudoja daugybę metų – virtuvę, dušą ir tualetą. Pašalinus dailylentes ir atvėrus erdvę virš nuožulnaus stogo, į jį patenks krituliai. Šiuo atveju svarbu tai, kad, nepaisant išvados apie termino praleidimą, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį išnagrinėjo iš esmės ir šį reikalavimą atmetė ne tik dėl praleisto jo apskundimo termino. Dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų pasisakyta anksčiau.
40. Daroma išvada, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.