Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 30 parų arešto bausmė.

S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Tuo pačiu nuosprendžiu B. K. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau šio asmens atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistoji S. B. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu neginčija skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jai inkriminuotos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Apeliantė nesutinka tik su jai paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant bausmę S. B..

7. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs šias alternatyvias sankcijas: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas apeliantei bausmę, atsižvelgė į tai, kad S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdama recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas įvertino nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nusikalstamos veikos stadiją (įvykdytas baudžiamasis nusižengimas, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje), jos asmenybę (pažymėjo, jog S. B. niekur nedirba, bylos duomenimis, registruota Užimtumo tarnyboje, praeityje teista 9 kartus. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog S. B. buvo (yra) priklausoma nuo narkotinių medžiagų, o byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina S. B. diagnozuotą priklausomybę ((duomenys neskelbtini) gydymas, įskaita Diagnozė (duomenys neskelbtini) (2 T., b. l. 121). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė skirti S. B. griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį parenkant didesnį už vidurkį – 30 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).

10. Nors BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numatė galimybę už šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skirti ne tik arešto, bet ir viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba baudos bausmes, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirta bausme.

11. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės S. B. nepripažino, tvirtino, jog neprašė B. K. narkotinių medžiagų. Tokie jos parodymai neatitiko byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei kitos šioje byloje nuteistosios parodymams, kas rodo, jog S. B. siekė sumenkinti savo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, sumenkinti ir padarytos veikos pavojingumą. Aptarti duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji savo elgesio kritiškai nevertina, savo parodymais neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Be to, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, šis teistumas S. B. nėra pirmasis. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, o taip pat ir šioje byloje jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, apeliantė buvo teista 9 kartus, įskaitant ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, vagystes, plėšimus. Kadangi nuteistoji S. B. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, kas BK 27 straipsnio prasme laikytina nusikaltimų recidyvu, tai sudarė pagrindą apylinkės teismui jos atžvilgiu nustatyti vieną baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, S. B. bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1, 2 dalį (t. 2, b. l. 123-127). Ši pavojinga nusikalstama veika padaryta kaltinamajai (nuteistajai) S. B. atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, ir nors veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tokie duomenys rodo, jog nuteistoji yra linkusi daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, o tai leidžia konstatuoti, jog nusikalstama veika, dėl kurios ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, vis tik nebuvo padaryta atsitiktinai, o buvo tik dėsningas jos elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.

12. Be to, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, anksčiau apeliantei buvo skirtos ne tik švelnesnės bausmių rūšys (tiek baudos, tiek laisvės apribojimo bausmės), taip pat jį ne kartą yra atlikusi ir realias laisvės atėmimo bausmės, kurių atlikimas (taip pat ir lygtinio paleidimo instituto taikymas) jokios teigiamos įtakos jai nedarė, nes ji ir toliau vykdo nusikalstamas veikas, ką neabejotinai patvirtina ir šioje byloje nustatytos aplinkybės – būdama ne kartą teista ir atlikdama laisvės atėmimo bausmę, puikiai suvokdama savo neteisėto elgesio pasekmes, S. B. pasikėsino sau narkotinę medžiagą įgyti, paprašiusi kitos nuteistosios (B. K.) ją atgabenti ir padėti sutartoje vietoje (po kalėjimo vartais), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes narkotinių medžiagų platinimą pastebėjo kalėjimo prižiūrėtojai. Todėl teisėjų kolegija nemano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti skyrus S. B. ne su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę (areštą), o kitą BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą už areštą švelnesnę bausmę.

13. Įvertinusi tai, kad nuteistoji pakartotinai nusikalto atlikdama bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, į jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertinusi ir nuteistąją neigiamai charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, kad ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik apeliantei skirtinos bausmės rūšį, bet ir jos trukmę.

14. Grįsdama prašymą sušvelninti paskirtą bausmę, nuteistoji S. B. akcentuoja tai, kad jos gyvenimas pradėjo tvarkytis gera linkme, ji (S. B.) yra susiradusi gerą ir gerai apmokamą darbą, kuriame yra galimybė kilti karjeros laiptais. Atsakydama į šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog šios aplinkybės niekaip nemažina nei padaryto nusikaltimo pavojingumo, nei leidžia labiau teigiamai vertinti S. B. asmenybę, juolab, jog duomenų apie S. B. darbinę veiklą byloje nėra, tokių duomenų nuteistoji nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikėtis, jog net ir deklaruojama aplinkybė, kad S. B. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo susirado darbą ir šiuo metu tai teigiamai įtakos apeliantės mąstymą bei elgesį, nėra pagrindo. Iš byloje esančių duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo (2 t., b. l. 161) matyti, jog S. B. darbinė patirtis nebuvo nuosekli bei ilgalaikė, ji individualią veiklą vykdė tik vos dvi savaites, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d., o iki tol paskutinį kartą oficialiai dirbo 2003 m. vos šešias dienas, t.y. nuo 2003 06-24 iki 2003-06-30. Be to, neigiamai apeliantę apibūdina ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų Resocializacijos skyriaus pateikta charakteristika (2 t., b.l. 117). Joje nurodoma, kad nuteistoji atlikdama bausmę pagal paskutinį 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį (bausmės pradžia – 2022-09-05, bausmės pabaiga – 2023-05-04) bausmės atlikimo metu nedirbo, į savo resocializacijos procesą neįsitraukė, nelankė paskaitų, užsiėmimų ar konsultacijų, siekiant valdyti savo problemines sritis, darė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus, kelis kartus buvo nustatytas ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, dėl ko S. B. elgesys, net ir atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) PN buvo vertinamas nepatenkinamai. Tokie duomenys bei įkalinimo įstaigos pateikta informacija patvirtina, jog nuteistoji ir toliau nesistengia koreguoti savo elgesio ir mąstymo teigiama linkme, o tai tik pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo skirti jai arešto bausmę teisingumą ir pagrįstumą.

15. Atsižvelgdama į visa tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajai neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. S. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – 30 parų arešto, yra teisinga, proporcinga bei būtina bausmės tikslams pasiekti, bausmių skyrimą reglamentuojančios nuostatos nepažeistos. Todėl nuteistosios S. B. apeliacinis

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.