Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. 2S-909-265/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
2S-909-265/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
T. Ž.
Civilinė byla Nr. 2S-909-265/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00595-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; .3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į antstolį G. K. prašydama: 1) panaikinti antstolio G. K. 2018 m. gruodžio 28 d. „raštelį“ Nr. S-1176 kaip neprocesinį dokumentą nuo jo surašymo dienos; 2) klausimą išspręsti iš esmės – priimti patvarkymą, numatytą įstatymu; 3) sustabdyti (atidėti) visus vykdymo veiksmus (išieškojimus), atliekamus T. Ž. atžvilgiu; 4) nurodyti visų vykdomųjų bylų numerius, kurios buvo užvestos T. Ž. atžvilgiu bei skolininkės BUAB „Duomenys neskelbtini" atžvilgiu. Nurodė, kad antstoliui G. K. 2018 m. gruodžio 14 d. pateikė motyvuotą ir pagrįstą prašymą sustabdyti (atidėti) visus išieškojimus, atliekamus T. Ž. atžvilgiu, kadangi ji yra pirmos eilės kreditorė dėl teismo priteistų, tačiau kitų antstolių tyčia neišieškotų ir nesumokėtų jai darbo užmokesčių. Pareiškėja pabrėžė, kad nebuvo atsižvelgta, kad nesustabdžius bylos vykdymo, o vėliau priėmus palankų sprendimą, pasunkėtų arba būtų neįmanomas atgręžtinis sprendimo vykdymas, o tai yra svarus pagrindas stabdyti vykdomąją bylą (bylas), taip pat pabrėžė, kad antstolio G. K. 2018 m. gruodžio 28 d. „raštelis“ Nr.S-1176 nėra procesinis dokumentas bei nepagrįstas.

2. Antstolis G. K. 2019 m. sausio 23 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo. Nurodė, kad vykdomosios bylos Nr. 0154/12/01159, Nr. 0154/16/00043 yra užvestos teisėtai ir yra vykdymo procese. Pareiškėjos argumentai, kuriais remiantis prašo sustabdyti vykdomąsias bylas, yra nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0154/12/01159, pradėtą pagal 2012 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. PK-14-659/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės T. Ž. išieškotojos J. A. naudai. Vykdomoji byla Nr. 0154/16/00043 pradėta pagal 2015 m. spalio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-10663-613/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės T. Ž. išieškotojos DNSB „Duomenys neskelbtini“ naudai.

Šalies argumentai

5. Nustatė, kad pareiškėja 2018 m. gruodžio 14 d. antstoliui pateikė prašymą, kuriuo prašė atidėti (sustabdyti) visus išieškojimus, atliekamus jos atžvilgiu, kadangi ji yra pirmos eilės kreditorė dėl nesumokėtų darbo užmokesčių dėl darbdavių bankroto bylų. Antstolis G. K. 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė atsakymą Nr. S-1176 į 2018 m. gruodžio 14 d. prašymą sustabdyti priverstinį vykdymą, kuriame nurodė, kad vykdomosios bylos nesustabdomos, nes nėra CPK 626, 627 straipsniuose numatytų pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

6. Susipažinęs su antstolio 2018 m. gruodžio 28 d. procesiniu dokumentu, kurį pareiškėja skundžia, nurodydama, kad antstolis negalėjo jo priimti, kadangi jis nėra joks procesinis dokumentas, teismas sprendė, kad jis priimtas pagrįstai ir tinkamai, kadangi minėtu raštu yra atsakoma į pareiškėjos 2018 m. gruodžio 14 d. prašymą, o tai nėra skundas dėl antstolio veiksmų, kuris privalo būti persiunčiamas teismui pagal CPK 510 straipsnį kai nėra tenkinamas.

7. Pabrėžė, kad teisės aktai nenumato, jog atsakydamas į pareiškėjų prašymus antstolis priimtų patvarkymus, kaip to reikalauja pareiškėja, o pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų paduodamas būtent antstoliui, kuris, jo netenkinęs, persiunčia teismui, taip pat minėto straipsnio 9 dalis numato, kad šiame straipsnyje numatytų skundų nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja antstolio priimtus procesinius dokumentus ir jų pagrindu atliekamus veiksmus teigdama, kad antstolis pažeidė CPK 626 straipsnį.

8. Pažymėjo, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus. Šiuo atveju nepagrįstas išieškojimo sustabdymas gali neproporcingai pažeisti išieškotojo teises ir teisėtus interesus, kadangi vykdymo veiksmų sustabdymas pažeidžia išieškotojo interesus, užkerta kelią kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo procesinį sprendimą.

9. Padarė išvadą, kad šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti sustabdytos vykdomosios bylos nors vienu iš CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytų pagrindų. Todėl pareiškėjos reikalavimą panaikinti antstolio G. K. 2018 m. gruodžio 28 d. „raštelį“ Nr.S-1176, kaip neprocesinį dokumentą nuo jo surašymo dienos ir sustabdyti visus vykdymo veiksmus, atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė taip pat prašo sujungti civilines bylas Nr. 2YT-2375-838/2019 ir Nr. e2VP-1651-767/2019. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su priimta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-1651-767/2019. Pasak, apeliantės, visi vykdymo veiksmai privalėjo būti stabdomi dėl jos ligos, taip pat akcentuojama, jog teismo nutartis, kuria nustatyti pareiškėjos skundo trūkumai, yra nepagrįsta ir naikintina. Nesutikimą su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-2375-838-19, apeliantė iš esmės motyvuoja argumentais, jog antstolis, atsakydamas į jos prašymą, privalėjo priimti patvarkymą, o ne pateikti atsakymą raštu. Iš atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliantė taip pat nurodo, jog ji nebuvo informuota apie užvestą civilinę bylą Nr. 2YT-2375-838/2019, todėl buvo pažeista jos teisė reikšti nušalinimą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

14. Bylos duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismui perdavė apeliacine tvarka nagrinėti pareiškėjos T. Ž. atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties. Teismas nustatė, kad atskiruoju skundu pareiškėja skundžia taip pat ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-1651-767/2019, ir nurodė, kad atskirojo skundo priėmimo klausimą dėl 2019 m. sausio 29 d. nutarties turi nagrinėti nutartį priėmęs teisėjas R. D.. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinė byla pagal pareiškėjos T. Ž. atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties paskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. gegužės 30 d. (civilinė byla Nr. e2S-852-642/2019).

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad šioje civilinėje byloje apeliacijos dalyką sudaro 2019 m. vasario 14 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Vienas nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvų susijęs su argumentais, jog pareiškėja nebuvo informuota apie užvestą civilinę bylą, todėl neturėjo galimybės pareikšti nušalinimo. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

17. Pažymėtina kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog civilinė byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis. Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. sausio 24 d. specialiame interneto tinklapyje yra pranešta, jog Klaipėdos apylinkės teismo teisėja L. G. 2019 m. vasario 14 d., 09.00 val. rašytinio proceso tvarka nagrinės civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ir pareiškėjai, ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenimis yra tinkamai praneša ir apie teismo posėdžio datą bei vietą, ir teismo sudėtį. Pažymėtina, kad minėtas pranešimas paskelbtas 2019 m. sausio 24 d., o teismo posėdis paskirtas 2019 m. vasario 14 d., t. y. pareiškėjai buvo sudarytos galimybės ir skirta pakankamai laiko pareikšti nušalinimą teisėjai.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos argumentai, jog antstolis, nesutikdamas tenkinti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 17 d. prašymo sustabdyti priverstinį vykdymą, privalėjo priimti patvarkymą ir, patvarkymu netenkinęs prašymo, vadovaudamasis CKP 510 straipsniu persiųsti jį teismui, yra pagrįsti.

19. Iš civilinės ir vykdomosios bylų duomenų nustatyta, kad skolininkė T. Ž. 2018 m. gruodžio 17 d. antstoliui pateikė prašymą atidėti (sustabdyti) visus išieškojimus, atliekamus jos atžvilgiu. Antstolis, atsisakydamas atlikti skolininkės prašomus atlikti veiksmus, t. y. nutaręs, kad nėra CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytų pagrindų, kuriais vadovaujantis vykdomosios bylos gali būti sustabdytos, pateikė skolininkei atsakymą, jog nėra pagrindo stabdyti vykdomųjų bylų.

20. CPK 613 straipsnio 1 dalyje nustatyta, vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. CPK normos imperatyviai nenumato būtent kokiais klausimais antstolis privalo surašyti patvarkymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga vadovautis CPK 625 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, kuri, numato, jog patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo turi būti priimtas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla sustabdoma. Spręstina, kad ši norma taikoma ne tik tais atvejais, kuomet antstolis nusprendžia tenkinti prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, tačiau atsisakius tenkinti prašymą. Todėl darytina išvada, kad antstolis, atsisakęs tenkinti skolininkės prašymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, turėjo priimti patvarkymą.

21. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad pareiškėja pasinaudojo teise apskųsti antstolio atsisakymą sustabdyti vykdomąsias bylas nepriklausomai nuo, kad antstolis surašė ne patvarkymą, o atsakymą į jos prašymą. Vien todėl, kad buvo surašytas atsakymas o ne patvarkymas, pareiškėjos T. Ž. teisės nebuvo pažeistos.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino pareiškėjos argumentus, susijusius su motyvais dėl vykdomųjų bylų sustabdymo. Išanalizavus bylos duomenis bei įvertinus teisinį reguliavimą, įtvirtintą CPK 625-627 straipsniuose, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti sustabdytos vykdomosios bylos nors vienu iš CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytų pagrindų. Atskirajame skunde apeliantė pakartotinai nurodžius tuos pačius motyvus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje, bei nesant argumentų, kuriais apeliantė kvestionuotų skundžiamos nutarties išvadas, plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.

23. Apeliantė taip pat prašo sujungti civilines bylas Nr. 2YT-2375-838/2019 ir Nr. e2VP-1651-767/2019. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu c išaiškintina, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl civilinių bylų sujungimo yra Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko diskrecijoje.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas