- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-264-278/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00414-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- M. J.
- Išvadą teikia
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-264-278/2013
Teisėja Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00414-2012-4
2013 m. balandžio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-51-356/2013 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei atsakovė R. J. priešieškinį ieškovui M. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau - AB) „Swedbank“ institucijai, teikiančiai išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. J. ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo R. J. palikti santuokinę pavardę, nustatyti nepilnametės dukros E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisti iš jo dukrai 300 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki dukters pilnametystės, nustatyti bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką pagal jo teikiamą pasiūlymą, padalinti po ½ d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą, asmeninės nuosavybės teise atsakovei priteisti automobilį Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) iš atsakovės jam priteisti piniginę kompensaciją už dalį sumokėto kredito. Nurodė, kad santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, nes ji su dukra išvyko gyventi į kitą miestą su juo nesitarusi, neprisidėjo prie bendrų finansinių įsipareigojimų, neleidžia bendrauti su vaiku. Nurodė, jog abiem neturint lėšų už turtą išmokėti kompensaciją, prašo nustatyti tik idealiąsias turto – buto ir žemės sklypo – dalis. Kadangi kreditą grąžina tik jis vienas, už 2011-03-01 - 2012-03-01 laikotarpiu sumokėtą kreditą, buto išlaikymo išlaidas, prašė priteisti iš atsakovės 4488,12 Lt kompensaciją.
Priešieškiniu atsakovė R. J. prašė teismą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, nepilnametės dukros E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, priteisti iš ieškovo dukrai išlaikymą po 500 Lt periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki dukros pilnametystės bei 3 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, už 2011-05-01-2012-01-31 laikotarpį, nustatyti bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką pagal jos pasiūlymą, padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą - automobilį Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti jai, o automobilį Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini) - ieškovui, nustatyti uzufruktą jai su nepilnamete dukra naudotis 1 kambario butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik ieškovas, ji su dukra nuo 2011 metų pavasario gyvena tėvams priklausančiame bute, o ieškovas vienas naudojasi bendru butu. Nurodė, kad sutinka, jog nekilnojamieji daiktai būtų padalyti taip, kad jiems abiems atitektų po ½ jų dalį, nes neturi galimybės išmokėti kompensacijos, o ieškovui vienam naudojantis butu, jis vienas ir privalo sumokėti visus mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį iš dalies patenkino: santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir sutuoktinių prašymu sprendime konkrečių faktų kuo pasireiškė jų kaltė nenurodė, patenkino prašymus dėl sutuoktinių pavardžių, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, patvirtino bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, priteisė iš ieškovo M. J. išlaikymą nepilnametei dukrai E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-02-01 iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė 3 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nes ieškovas neįrodė, jog vykdė pareigą išlaikyti dukrą ir jos išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalino natūra, ieškovui priteisė automobilį Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini), ½ dalį įkeisto vieno kambario buto ir ½ dalį iš 1943/1412000 dalių 1,4120 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovei - automobilį Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) ½ dalį įkeisto vieno kambario buto ir ½ dalį iš 1943/1412000 dalių 1,4120 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bei iš atsakovės M. J. naudai priteisė 165,27 Lt kompensaciją už šilumos energiją. Teismas konstatavo, jog ieškovas solidariosios prievolės pagal kredito sutartį dėl buto įsigijimo neįvykdė, todėl netenkintinas reikalavimas dėl ½ dalies grąžinto kredito priteisimo iš atsakovės bei darė išvadą, kad turto savininkai privalo mokesčius mokėti nepriklausomai nuo to ar jie gyvena bute, kuriam tiekiama šilumos energija. Atsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prieštarauja uzufrukto nustatymui bei į tai, kad nutraukus santuoką, pareiškėjams butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, atskovė praįšymą nustatyti uzufruktą butui, atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. J. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas jos reikalavimas dėl uzufrukto, panaikinti ir priešieškinį šioje dalyje tenkinti. Teigia, jog sutuoktiniams priteistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nedalus, nes jame yra tik vienas kambarys. Nurodo, kad ji su nepilnamete dukra kito gyvenamojo būsto neturi, taip pat neturi realios galimybės nusipirkti kito būsto, todėl, teismas, netenkinęs jos prašymo dėl teisės naudotis atsakovui priklausančia buto dalimi, akivaizdžiai pažeidė nepilnamečio vaiko teisę į būstą. Be to, teismas nepagrįstai iškėlė trečiojo asmens AB „Swedbank“ interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovė R. J. sutiko su jo reikalavimu padalinti butą ir žemės sklypą natūra lygiomis dalimis. Teigia, jog sutuoktinė nepaneigė, kad realiai ginčo bute yra įrengti du kambariai, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė nustatyti uzufruktą, nes nėra pagrindo jo nustatyti tokiai gyvenamai patalpai, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir uzufrukto prašančiam asmeniui. Teigia, jog pagal CK 3.71 straipsnio nuostatas uzufrukto teisė taikoma tik tuo atveju, kai šeimos gyvenamoji patalpa priklauso tik vienam sutuoktiniui. Be to, nurodo, kad ginčo butas yra įkeistas AB „Swedbank“ ir jis nesutinka su įkeisto buto apsunkinimu uzufruktu.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad kredito sutartis nebuvo nuginčyta, butas įkeistas hipotekos lakštu ir bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti banko sąskaita. Teigia, kad nustačius uzufruktą, būtų pažeistos AB „Swedbank“ teisės, nes šalims nevykdant įsipareigojimų, galimybė patenkinti savo reikalavimus, parduodant butą iš varžytynių, sumažėja iki minimumo arba visai išnyksta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, jog 2006-11-03 šalys sudarė santuoką, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė duktė E. J. (1 t., b.l. 10-11). Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes byloje įrodyta, jog šalys nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, bendras gyvenimas tapo negalimas. Įvertinęs minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog šalių santuoka nutrauktina, o konstatavus, kad nuo 2011 m. pavasario sutuoktiniai gyvena skyrius, atsakovė su dukra išvyko gyventi pas savo tėvus į kitą miestą, todėl, atsižvelgiant į nepilnametės dukters interesus, tai, jog duktė ilgą laiką gyvena su motina, dukros E. gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su atsakove. Byloje nenustatyta, kad šalių duktė turėtų specialių poreikių, be to, atsižvelgiant į jos amžių, poreikius, iš ieškovo pagrįstai priteistas 400 Lt periodinis išlaikymas bei įsiskolinimas, nes M. J. neįrodė, jog, šalims gyvenant atskirai, jis vykdė pareigą išlaikyti dukrą. Siekiant, kad dukra ir tėvas bendrautų ir išlaikytų kuo glaudesnį emocinį ryšį, teismo nustatyta maksimalesnė, nei siūlė atsakovė, bendravimo ir dalyvavimo vaiką auklėjant tvarka, nepažeidžia šalių dukters teisių ir atitinka vaiko interesus.
Spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo teismas nustatė, jog santuokos metu ginčo šalys įsigijo automobilius Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2007-03-26 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota M. J. ir R. J. nuosavybės teisė į butą ir 1943/1412000 žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-13, 15-18). Nustatyta, kad butas įsigytas AB „Swedbank“ suteiktu kreditu ir įkeistas bankui hipotekos lakštu ID (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 92-97, 155-157). Ieškovas M. J. ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašė santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis – po ½ buto ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) bei priteisti nuosvybėn kiekvienam po automobilį (1 t., b. l. 3-8). Atsakovė R. J. priešieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė nustatyti jai kartu su dukra E. uzufrukto teisę naudotis butu, (duomenys neskelbtini), iki dukros pilnametystės (1 t., b. l. 168-173). Skundžiamu sprendimu teismas padalino turtą natūra ir priteisė ginčo šalims po automobilį ir po ½ dalį įkeisto buto bei žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 78-89). Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnis numato, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje nustatyta, kad aukščiau minėtas turtas ginčo šalių įgytas santuokos metu. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktą, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi nutraukus santuoką. Nutraukus santuoką, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalintas sutuoktiniams jų susitarimu ar teismo sprendimu preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo ko galima nukrypti tik minėto kodekso numatytais atvejais (CK 3.116 str., 3.117 str.). Dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, įstatyme prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra (CK 3.127 str. 3 d.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tokiais atvejais sutuoktinis, kuriam paskiriamas turtas natūra, įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Vaiko interesus gali atitikti tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo būsto priteisimas tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tiek ir jo padalijimas natūra, jei tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka dalis, užtikrinanti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, sudaromas turimo turto balansas (CK 3.118 str.). Kritiškai vertintinas apeliantės teiginys, jog į dalintiną sutuoktinių turtą ginčo butas neturi būti įtrauktas, nes šalių turima prievolė bankui pagal būsto paskolos sutartį yra didesnė nei turto kaina. Teisėjų kolegija kontatuoja, jog apeliantė neteisingai aiškina CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nustatant turto dalis nustatoma sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto piniginė, o ne kiekybinė išraiška, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įtraukė butą, (duomenys neskelbtini), į sutuoktinių bendro turto balansą. Be to, atsakovė nepateikė neginčijamų duomenų, kad dar 2006-12-18 šalims suteiktas kreditas AB Swedbank nėra pradėtas grąžinti ir jo dalis nėra sumažėjusi, nes tai prieštarautų ieškovo nurodytiems teiginiams bei reikalavimui priteisti iš atsakovės dalį, jiems gyvenant atskirai, sumokėto kredito. Byloje nustatyta, kad šalys prašė teismą nustatyti, jog santuokos metų įgytas butas po santuokos nutraukimo jiems būtų padalytas lygiomis dalimis, nes nurodė, kad lėšų išmokėti kompensaciją vienas kitam neturi. Be to, byloje nėra ginčo, kad šalių prievolė kreditoriui AB Swedbank yra solidari, todėl šalys turi vykdyti įsipareigojimus ir trečiajam asmeniu. Atsakovė prašė nustatyti užufruktą ieškovui priklausančiai buto daliai. Apeliantė teigia, jog butas nėra dalus, todėl be pagrindo ieškovui priteista buto dalis. Tačiau byloje nustatyta, šios aplinkybės iš esmės neneigė ir atsakovė, kad butas, (duomenys neskelbtini), nepaisant, jog viešajame registre įregistruotas kaip vieno kambario, faktiškai yra dviejų kambarių butas, tinkamas gyventi ginčo šalims atskirai (2 t., b. l. 9-15). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja B. J. (2 t., b.l. 20-23). Todėl tvirtinti esant butui vieno kambario ir nesant galimybės butą padalinti natūra, nėra pakankamo pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog patenkinus apeliantės prašymą visą butą natūra paskiriant jai, už ieškovui tenkančią buto vertės dalį apeliantė turėtų išmokėti kompensaciją, tačiau, kaip minėta, realių galimybių tai padaryti ji neturi. Šiuo atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padalinti butą natūra po ½ dalį kiekvienai šaliai, juo labiau, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu nereiškė prieštaravimų dėl tokio turto padalinimo būdo (CPK 185 str.). Atmestini apeliantės teiginiai dėl pažeistos vaiko teisės į būstą, nes atsakovei priteista ½ buto, (duomenys neskelbtini), kuriame ji turi teisę gyventi su dukra. Duomenų, kad apeliantė, remiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, negalės naudotis jai priklausančia buto dalimi, nepateikta (CPK 178 str.). Byloje pateikta VPK Vilniaus 6-ojo PK Pašilaičių policijos nuovados pažyma apie priimtą R. J. skundą dėl pakeistų buto durų spynų dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti apeliantės naudojimosi butu ribojimą, nes atsakovė ilgą laiką gyvena kitame mieste, todėl užrakto pakeitimas dar nereiškia, jog tuo siekiama užkirsti atsakovei galimybę patekti į butą (CPK 178 str., 1 t., b. l. 56). Siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 str.) arba kai dalijamas sugyventinių bendrai naudojamas turtas (CK 3.234 str. 5 d.). CK 3.71 straipsnyje nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2006-12-18 kredito sutartį AB Swedbank šalims suteikė 168 400 Lt kreditą, kurio grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas butas (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 92-97, 155-156). Hipotekos lakšto 8 punkte numatyta, kad įkeičiamo turto savininkai, šiuo atveju ieškovas ir atsakovė be raštiško banko sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. Hipoteka yra daiktinė teisė į nekilnojamąjį turtą. Ši daiktinė teisė priklauso bankui nuosavybės teise. Atsakovei priešieškiniu pareiškus reikalavimą nustatyti uzufrukto teisę kartu su dukra naudotis ginčo butu, tretysis asmuo AB Swedbank išreiškė prieštaravimus, nurodydamas, jog uzufrukto nustatymas bankui įkeistam turtui eliminuoja banko teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą prieš terminą (1 t., b.l. 195-196). Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad turėdami kreditorių, sutuoktiniai nėra laisvi savo nuožiūra pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Įvertinus, jog uzufrukto teisė būtų nustatyta iki vaiko pilnametystė, neabejotina, jog šalims nevykdant įsipareigojimų, gali būti pažeisti trečiojo asmens interesai. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog banko nuosavybės teisė į daiktinę teisę turi būti ginama. Be to, uzufrukto teisės nustatymas visam butui prieštarautų uzufrukto paskirčiai, nes ½ minėto buto priklauso apeliantei, o vaiko materialiniam išlaikymui yra priteistos konkrečios lėšos, pakankamos visapusiškam vaiko vystymuisi (CK 4.141 str. 1 d.).
Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą M. J. sumokėjo 800 Lt. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iš atsakovės M. J. naudai priteistina 800 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 107; CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.