Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., ieškovui M. J. ir jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovei R. J. ir jos atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui, trečiojo asmens „Swedbank“, AB atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų su tuo susijusių ieškinio reikalavimų bei pagal atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui M. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių priešieškinio reikalavimų, institucija, teikianti išvadą, – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovas M. J. ieškiniu prašė: nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę J. pavardę, o jam palikti jo pavardę; nustatyti nepilnametės dukros E. J., gim. 2006-12-27, gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisti iš jo dukrai išlaikymą 300 Lt dydžio periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki dukros pilnametystės; nustatyti tokią bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką, kad jis turi teisę pasiimti dukrą iš darželio ar mokymosi įstaigos, ar jos gyvenamosios vietos du penktadienius per mėnesį nuo 18 val. ir praleisti su ja visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val.; turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma ji gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje; šalys turi teisę praleisti su dukra savo atostogas, jeigu šalių atostogos sutampa, ieškovas praleidžia su dukra pirmąją pusę atostogų, o atsakovė – antrąją pusę atostogų, o dukrai pradėjus lankyti mokyklą, šalys turi teisę praleisti kartu vienodą skaičių jos atostogų dienų. Ieškovas savo nuožiūra praleidžia su dukra pirmąją pusę jos atostogų laiko, o atsakovė – antrąją pusę atostogų laiko, nepriklausomai nuo atostogų trukmės. Atostogų, kurias dukra leidžia su kiekvienu iš tėvų, metu tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu būna vaikas, turi teisę su juo išvykti į užsienį be papildomo kito iš tėvų informavimo, jeigu buvimo užsienyje trukmė neviršija atostogų laiko, nustatyto šiame punkte; ieškovas turi teisę aplankyti dukrą jos gimimo dieną gyvenamojoje vietoje ir praleisti su dukra Tėvo dieną; taip pat jis praleis pirmąją Naujųjų Metų dieną, pirmąją Velykų ir antrąją Kalėdų dienas nuo 9 val. iki 20 val. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip, kad atsakovei ir ieškovui atitektų asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė – 70.500 Lt, po ½ dalį iš 1943/1412000 dalių 1,4120 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis vertė – 1.865 Lt; taip pat asmeninės nuosavybės teise atsakovei priteisti automobilį O. A., v/n (duomenys neskelbtini) 1998 m. gamybos, 3.000 Lt vertės, iš atsakovės ieškovui priteisti 4.488,12 Lt piniginę kompensaciją, o taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlė šalių nepilnametės dukros E. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove, atstovė išvadą palaikė, nes nustatyta, kad sąlygos vaikui gyventi kartu su atsakove yra sudarytos, ji vaiku rūpinasi tinkamai, ieškovas neprašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl abiejų šalių reikalavimų nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (-ės) kaltės.

Šalių santuoka sudaryta 2006-11-03 Kauno rajono savivaldybės administracijos CMS, šalių dukra E. J. gimė 2006-12-27 (80-81 b.l. t.1).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Šeimos santykiai tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė 2006-11-03, nuo tada jie įgijo CK III knygoje numatytas teises ir pareigas.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Šalys prašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatas dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodymo sprendime, todėl konkretūs faktai sprendime nenurodytini, konkrečius faktus, kuo pasireiškė kaltė, patvirtina teismo posėdžio protokolo, garso įrašo duomenys, rašytiniai įrodymai.

Šalys nurodė, kad jų bendras gyvenimas nutrūko nuo 2011 metų pavasario, nuo tada jie nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena skyrium.

Šalys nurodė, kad santuoka, kiekvieno jų įsitikinimu, iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės: atsakovės, ieškovo. Mano, kad kiekvienas iš jų pažeidė sutuoktinių pareigas - būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės ( LR CK 3.27 str. 1d., 3.30 str. )

Šioje byloje šalių paaiškinimais, liudytojos B. J., ieškovo motinos, paaiškinimais, liudytojų K. K., atsakovės sesers, E. P., atsakovės draugės, A. S., atsakovės sesers (10-14, 20 b.l., t.2), parodymais, pažyma iš Vilniaus apskrities VPK (56 b.l., t.1) apie pakeistą šalių bendro buto durų spyną, laikytina nustatyta, kad šalys tikrai nuo 2011 m. pavasario gyvena skyrium dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šie įrodymai, gauti iš keleto įrodinėjimo priemonių, įvertinti skyrium ir kaip visetas, neduoda pagrindo padaryti pagrįstą išvadą tik dėl kurio nors vieno sutuoktinio kaltės. Abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., išskyrus abipusės pagarbos pareigos pažeidimą, nes byloje ištirti šalių pateikti įrodymai neginčijamai nepatvirtina šalių nurodytų faktų dėl abipusio šios pareigos pažeidimo, o ieškovas pažeidė dar ir pareigas, numatytas LR CK 3.30 str.

Byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, svarstė visas įmanomas galimybes, sprendė šeimos problemas, intensyviai ieškojo sutarimo šiuo klausimu, ėjo į kompromisus, nuolaidas ir pan. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu sutuoktinius iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2d.), ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant iš dalies.

Dėl abiejų šalių reikalavimų dėl pavardžių.

Ginčas tarp šalių dėl atsakovei paliktinos pavardės nekilo, šalims turint nepilnamečių vaikų, santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – J., J., nes taip numato įstatymas - LR CK 3.69 str.1dalis, tokį pageidavimą pareiškė ir pati atsakovė.

Dėl abiejų šalių reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą.

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.). Kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Tarp šalių, kaip nepilnametės E. J. tėvų, gyvenančių skyrium, ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra kilęs, tačiau šalys nėra sudarę susitarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos bei pareiškė ieškinio ir priešieškinio reikalavimams, todėl vykdant LR CPK 385 str. 1d. reikalavimus, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius patikrinęs atsakovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustačiusi, kad šalių dukra gyvena kartu su atsakove, savo išvada siūlė nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, nes ieškovas pageidavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo nepareiškė, atsakovė vaikui yra sudariusi tinkamas sąlygas augti ir lavintis (49 -50 b.l., t.1).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, tačiau šalių dukra yra mažametė ir savo nuomonės teisme pareikšti dar negali (LR CK 3.183 str. 3d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jau nuo 2011 m. pavasario tik atsakovė betarpiškai rūpinasi dukra viena, o ieškovas gyvena skyrium, tačiau vaiką lanko, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina, ieškinį ir priešieškinį šioje dalyje tenkinant visiškai, jos nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su atsakove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių mažamečio vaiko interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad jos teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jai gyvenant kartu su motina.

LR CK 3.169 str. 3d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl šalių reikalavimų nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.

LR CK 3.170 str. 1 d. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o 2 d. numato teisę vaikui, kurio tėvai gyvena skyrium, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3 dalis). LR CK 3.172 straipsnis nustato, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

Ieškovas ir atsakovė pasiūlė nustatyti ieškovo, gyvenančios skyrium, bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir, jei tai neprieštarauja vaikų interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams (LR CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovo, kuris nuo dukros gyvena skyrium, veiksmai ar poelgiai darytų vaikui neigiamą įtaką, todėl teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu vienareikšmiškai negalima pritarti nei ieškovo, nei atsakovės prašomai nustatyti bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką tvarkai, nes šalių dukra auga, todėl siekiant kad ji ir tėvas užmegztų kuo glaudesnį emocinį ryšį, nustatytina maksimalesnė, nei siūlo atsakovė, bendravimo ir dalyvavimo vaiką auklėjant tvarka. Šalys iš esmės aptarė bendravimo ir dalyvavimo vaiką auklėjant tvarką, esminių nesutarimų tarp šalių nėra, tačiau pastebėtina, kad vaikas turėtų būti parengtas kelionei (šalys kol kas gyvena skirtinguose miestuose), todėl jis turėtų būtų paimamas iš jo gyvenamosios vietos, nebent sutiktų vaiko motina, kad vaikas būtų paimtas iš ikimokyklinio lavinimo ar mokymosi įstaigos.

Nustatytina tokia šalių bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarka, ieškinį ir priešieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies (LR CK 3.170 str., 3.175 str. 2 d.), taikytina pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kad skyrium gyvenantis ieškovas turi teisę: pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos (atsakovei sutikus - ir iš kitos vaiko buvimo vietos) kas antrą penktadienį nuo 18 val. ir praleisti su ja visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 - 19 val.; turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, kur ji būtų slaugoma; dukrai pradėjus lankyti mokyklą, šalys turi teisę praleisti kartu vienodą skaičių jos atostogų dienų, t.y. su teise išvykti į užsienį be papildomo kito iš tėvų informavimo, ieškovas savo nuožiūra praleistų su dukra pirmąją pusę jos atostogų laiko, o atsakovė – antrąją pusę atostogų laiko; ieškovas turi teisę aplankyti dukrą jos gimimo dieną jos buvimo vietoje ir praleisti su dukra Tėvo dieną; o atsakovė – Motinos dieną; neporiniais metais (2013, 2015 ir t.t.) ieškovas su dukra, ją pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos (atsakovei sutikus - ir iš kitos vaiko buvimo vietos) nuo 18 iki 19 val. švenčių išvakarėse, o parvežant namo šventinės dienos vakare nuo 18 iki 19 val., turi teisę praleisti: vasario 16-ąją; Velykas, birželio 24-ąją, rugpjūčio 15-ąją, o atsakovė - Naujuosius metus, kovo 11-ąją, gegužės 1-ąją, liepos 6-ąją, Kalėdas; poriniais metais (2014, 2016 ir t.t.) ta pačia tvarka pasiimant ir grąžinant vaiką: ieškovas turi teisę praleisti Naujuosius metus, kovo 11-ąją, gegužės 1-ąją, liepos 6-ąją, Kalėdas, o atsakovė: vasario 16-ąją; Velykas, birželio 24-ąją, rugpjūčio 15-ąją.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl abiejų šalių reikalavimų priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamas kiekvieno vaiko teises, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.194 str.1p. nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

Šalių dukra yra mažametė, todėl laikytina, kad jos interesus šiuo metu labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas jai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ginčo dėl to tarp šalių nėra (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2008 m. buvo 800,00 Lt, o nuo 2012-08-01 yra 850,00 Lt, nuo 2013-01-01 – 1.000,00 Lt. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 500,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas vaikui nuo 2012-02-01 bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 3.600 Lt už 9 mėnesius nuo 2011-05-01 iki 2012-01-31. Pirminiu priešieškiniu prašė priteisti 400,00 Lt dydžio išmokas.

Šalių dukra E. yra gimusi 2006-12-27, ji lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, muzikos mokyklą, kad turėtų specialių poreikių, nenustatyta. Atsakovės paskaičiavimu (77 b.l., t.1), dukros E. vieno mėnesio poreikiams tenkinti būtina 800 litų suma, tačiau gali būti reikalinga ir 1.000 Lt, nes vaikas pradės lankyti mokyklą.

Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus - įkeistą vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini),1943/1412000 dalis 1,4120 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį O. A., v/n (duomenys neskelbtini) 1998 m. gamybos, automobilį O. V., v/n (duomenys neskelbtini), kurio pagaminimo metai – 1998, taip pat jie turi bendrą kreditorių - „Swedbank“, AB, su kuriuo 2006-12-18 sudarė kredito sutartį Nr.06-104732-FA/06-104814-FA, kurios pagrindu jiems buvo suteiktas 168.400,00 Lt kreditas buto įsigijimui.

Ieškovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos, dirba, jam išmokamas darbo užmokestis yra apie 2.200 Lt (19, 28-29,116,138-139 b.l., t.1, 17 b.l. t.2), kaip solidarusis skolininkas jis vykdo piniginę prievolę „Swedbank“, AB (20-27 b.l., t.1), vienas naudojasi bendru butu ir moka už buto išlaikymą, pareigos išlaikyti kitus asmenis neturi.

Atsakovė yra darbingo amžiaus ir sveikatos, dirba, jai išmokamas darbo užmokestis yra apie 1.500,00 Lt ( 82-84, 174 b.l., t.1, 18 b.l., t.2) pareigos išlaikyti kitus asmenis neturi.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti dukros turtines teises ir interesus: betarpiškai jai tenka vaiko priežiūra, nes mažametė šalių dukra gyvena kartu su ieškove, teikia jai išlaikymą, gyvenamąjį būstą joms suteikia atsakovės tėvai, ji taip pat rūpinasi, kad dukra būtų lavinama, kad pagal jos sveikatos būklę jai būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jos poilsiu ir laisvalaikiu.

Teismo vertinimu, atsakovės paskaičiuotos išlaidos (800,00 Lt) vaiko poreikiams tenkinti nėra didesnės, nei yra būtina, nes bendru šalių butu naudojasi ieškovas, o atsakovės tėvai neturi pareigos gyvenamąjį būstą atsakovei ir šalių dukrai suteikti naudotis nemokamai.

Vadovaujantis šalių nepilnametės dukros E. interesais, atsižvelgiant į jos poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, iš ieškovo, priešieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies, o ieškinį atmetant, priteistinas išlaikymas jai atsakovės nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt vaikui kas mėnesį nuo 2012-02-01 iki E. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.192 str.).

Atsakovė prašė priteisti išlaikymo skolą - 3.600 Lt (po 400,00 Lt kas mėnesį) už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-01-31. Pažymėtina, kad šalys laikotarpiu nuo 2011 m. pavasario gyveno skyrium ir bendro ūkio nevedė, ieškovas neįrodė (LR CPK 178 str.), jog vykdė pareigą minėtu laikotarpiu išlaikyti dukrą, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas - 3.600,00 Lt, skaičiuojant po 400,00 Lt vaikui kas mėnesį, kuris priteistinas (LR CK 3.200 str.).

Išlaikymo, skirto E. J., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė R. J. (LR CK 3.185 str. 1d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-01 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.), o 2012-05-24 teismo nutartimi Nr.2-365-228/2012 taikyta laikinoji apsaugos priemonė - laikino materialinio išlaikymo priteisimas iš ieškovo dukrai E. 350,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis panaikintina (LR CPK 150 str.).

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis ( LR CK 3.196, 3.201 str.).

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą turtą.

Ieškovas ieškiniu prašė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip, kad atsakovei ir ieškovui atitektų asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė – 70.500 Lt, po ½ dalį iš 1943/1412000 dalių 1,4120 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis vertė – 1.865 Lt; taip pat asmeninės nuosavybės teise atsakovei priteisti automobilį O. A., v/n (duomenys neskelbtini) 1998 m. gamybos, 3.000 Lt vertės, iš atsakovės ieškovui priteisti 4.488,12 Lt piniginę kompensaciją.

Atsakovė priešieškiniu, sutikdama su ieškiniu dėl buto ir žemės sklypo padalijimo, papildomai prašė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalinti taip, kad automobilis O. A., v/n (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai - 1998, vertė - 3.000 Lt, asmeninės nuosavybės teise atitiktų atsakovei, o automobilis O. V., v/n (duomenys neskelbtini), kurio pagaminimo metai - 1998, vertė -3.000 Lt, asmeninės nuosavybės teise atitiktų ieškovui, nes jis šio turto neįtraukė į dalintino turto sąrašą.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja tik LR CK III knygos normos, o ne kiti teisės aktai (LR CK 1.3 straipsnio 2 dalis). LR CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (LR CK 3.81 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. LR CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo: įkeistą vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), vertė - 141.000,00 Lt, 1943/1412000 dalių 1,4120 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis vertė – 3.730,00 Lt, kurie viešame registre yra registruoti kaip valdomi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise abiejų šalių (86-89 b.l., t.1), automobilį O. A., v/n (duomenys neskelbtini) 1998 m. gamybos, 3.000 Lt vertės (13 b.l., t.1), 2008 m. įgytą įmonės vardu, tačiau 2011 m. perregistruotą ieškovo vardu, o todėl šalims priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, automobilį O. V., v/n (duomenys neskelbtini), kurio pagaminimo metai - 1998, vertė - 3.000 Lt (12, 165-166 b.l., t.1), t.y. viso įgijo turto už 150.730,00 Lt. Šalys turi bendrą kreditorių – „Swedbank“, AB, su kuriuo (buvęs bankas „Hansabankas“) 2006-12-18 sudarė kredito sutartį Nr.06-104732-FA/06-104814-FA, kurios pagrindu jiems buvo suteiktas 168.400,00 Lt kreditas, šios paskolos sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui šalys hipotekos lakštu įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (155-157 b.l., t.1).

Nutraukiant santuoką dalijamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas (LR CK 3.116 straipsnis). LR CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra. LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (nurodyto straipsnio 2 dalis). Šalys nukrypti nuo lygių dalių principo neprašė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo atveju, remiantis šalių su „Swedbank“, AB 2006-12-18 sudaryta kredito sutartimi Nr.06-104732-FA/06-104814-FA (92-96 b.l., t.1), abi šalys yra kredito gavėjai, todėl prieš šį kreditorių yra solidarieji skolininkai, jų solidarioji prievolė nepadalyta, taigi šalys ir po santuokos nutraukimo išliks solidariosios prievolės subjektai.

Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, todėl kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (LR CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Šioje byloje yra nustatyta, kad pagrinde solidariąją prievolę vykdo ieškovas, laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-03-01 (nuo gyvenimo skyrium pradžios iki ieškinio pareiškimo) ieškovas yra sumokėjęs 8.465,52 Lt, o atsakovė – 298,80 Lt (71 b.l., t.2).

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (LR CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.

Minėta, kad kredito suma, pagal trečiojo asmens duomenis, yra 168.400,00 Lt, ieškovas nėra šios solidariosios prievolės įvykdęs, todėl tenkinti jo ieškinį dalyje ir priteisti iš atsakovės ½ dalį jo laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-03-01 grąžinto kredito dalį - 4.319,89 Lt pagrindas, numatytas LR CK 6.9 straipsnio 1 dalyje, nėra atsiradęs, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Šioje byloje nustatyta, kad šiuo metu nei viena iš šalių neturi realios galimybės išmokėti kitai šaliai kompensaciją ir neprieštarauja, kad turtas būtų padalytas lygiomis dalimis. Nustatant turto padalijimo būdą ir vienam sutuoktiniui paliekant visą turtą natūra, o kitam priteisiant kompensaciją, yra atsižvelgiama į tai, kad bendraturčių interesų pusiausvyra nebūtų neproporcingai pažeista. Tokiems vertinimams reikšminga ir tai: 1) ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensaciją nenukreipus jos išieškojimo į jam tenkantį po padalijimo turtą; 2) ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensaciją, esminį pranašumą prieš kitą bendraturtį. Šioje byloje konstatuotina, kad kuriai nors vienai iš šalių priteisus kompensaciją, o kitai šaliai - turtą natūra, bendraturčių interesų pusiausvyra būtų neproporcingai pažeista, todėl toks turto padalijimo būdas šioje byloje negali būti taikomas.

Atsižvelgiant į šeimos santykių subjektų lygiateisiškumo (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvus ( LR CK 3.5 straipsnio 2 dalis), turto padalijimo natūrą prioritetą ir jo taikymo šioje byloje sąlygą, pagrįstą proporcingumo principo įgyvendinimu (LR CK 1.2 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis), šalių santuokoje įgytas turtas – butas ir žemės sklypas - padalintinas lygiomis dalimis po ½ dalį natūra, o transporto priemonės padalintinos taip pat taip, kaip prašė šalys: ieškovui - automobilis O. V., v/n (duomenys neskelbtini), kurio pagaminimo metai - 1998, vertė - 3.000 Lt, atsakovei - automobilis O. A., v/n (duomenys neskelbtini) 1998 m. gamybos, 3.000 Lt vertės (LR CK 3.116 str. 1d., 3.117 str.1d., 3d., 3.119 str., 3.123 str., 3.127 str. 1d., 3d.), ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl turto padalijimo tenkinant visiškai.

Sutuoktiniai turi lygias teises valdyti, naudotis ir disponuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomu turtu, tačiau laikotarpiu nuo 2011 m. kovo butu naudojasi tik ieškovas, jis vienas moka ir mokesčius, t.t. ir už butui tiekiamą šilumos energiją. Laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-03-01 jis už šilumos energiją sumokėjo 330,53 Lt (20-27 b.l., t.1, 41-52 b.l., t.2). Pagal LR CK 4.76 str. nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos mokesčius turto savininkai privalo mokėti nepriklausomai nuo to, gyvena bute, kuriam buvo tiekiama šilumos energija, ar ne, todėl remiantis LR CK 4.76 str. nuostatomis, iš atsakovės ieškovui priteistina 165,27 Lt už šilumos energiją, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies, nes nepateikta įrodymų (LR CPK 178 str.), jog ieškovas būtų sumokėjęs 336,46 Lt, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sumokėjo tik 330,53 Lt.

Dėl uzufrukto nustatymo.

Sutuoktiniai turėdami kreditorių nėra laisvi savo nuožiūra pasidalyti santuokoje įgyto turto ar nustatyti jam suvaržymų. LR CK 4.142 str. 4 d. nustato, kad pasikeitus daikto, į kurį nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas išlieka. Esant tokiam įstatymo nustatytam uzufrukto išlikimo faktui darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas nustatyti uzufruktą į bankui įkeistą butą, pažeidžia kreditoriaus teisėtus interesus bei lūkesčius. Minėta, kad kreditorius Swedbank, AB prieštarauja uzufrukto nustatymui, nes yra tos nuomonės, kad uzufrukto nustatymas suvaržytų banko daiktines teises – hipoteką, kadangi eliminuotų trečiojo asmens teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą prieš terminą ir parduoti šį turtą už teisingą kainą.

LR CK 3.71 str. 1 d. numatyta, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Šalys šioje byloje prašė nustatyti, kad santuokos metų įgytas butas po santuokos nutraukimo jiems būtų padalytas lygiomis dalimis. Įvertinus tą aplinkybę, kad nutraukus santuoką, pareiškėjams butas priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, reikalavimas nustatyti uzufruktą prieštarautų LR CK 3.71 str. 1 d. numatytoms uzufrukto nustatymo sąlygoms, todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinant iš dalies (po 50 proc., nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Iš atsakovės ieškovui priteistina 50,00 Lt (50 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką, nes atsakovė šio reikalavimo apmokėjusi nebuvo, nes nėra reikalaujama reikšti priešieškinį tam, kad prašyti santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės.

Ieškovas už advokatės teisinę pagalbą sumokėjo viso 1.600,00 Lt, tačiau 800,00 Lt sumokėjo už priešieškinį, kuris eismo nebuvo priimtas (125-126 b.l., t.1), todėl šioje byloje sprendžiama tik dėl 800,00 Lt (66 b.l., t.1) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovė už advokatės teisinę pagalbą taip pat turėjo 800,00 Lt išlaidų (2 b.l., t.2).

Šalių patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 p. (už ieškinį, priešieškinį – 2.400,00 Lt, už atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį – 2.400,00 Lt), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą - 120,00 Lt), pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (800,00 Lt) advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Kadangi šalių išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra vienodo dydžio, o ieškinys ir priešieškinis dėl santuokos nutraukimo patenkinti 50 proc., todėl vienam iš kito nepriteistinos.

Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 144,00 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (400,00 Lt x 12 mėn. = 4.800,00 Lt x 3 proc. = 144,00 Lt).

Iš atsakovės ieškovui priteistina 1.320,32 Lt žyminio mokesčio (už turto padalijimą) ir 906,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (už turto padalijimą), nes viso ieškinio suma buvo 76.853,12 Lt, ieškinys patenkintas dalyje dėl 72.530,27 Lt, ieškinys buvo apmokėtas 1.500,00 Lt žyminiu mokesčiu, o 906,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas (9, 34-35 b.l., t.1).

Atsakovė priešieškinį buvo apmokėjusi 142,00 Lt žyminiu mokesčiu (175 b.l., t.1). Atsakovės reikalavimas nustatyti butui uzufruktą buvo atmestas.

Iš ieškovo ir atsakovės į valstybės biudžetą taip pat priteistina po 8,00 Lt (50 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp R. J., gim. 1979-10-25 Utenoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. 1978-12-14 Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2006-11-03 ir įregistruotą Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.294, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo R. J. palikti pavardę – J., o M. J. palikti pavardę – J.

3. E. J., gim. 2006-12-27, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4. Priteisti iš ieškovo M. J., gim. 1978-12-14, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. J., gim. 2006-12-27, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2012-02-01 iki jos pilnametystės periodinėmis kas mėnesį mokamomis 400,00 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5. Priteisti iš atsakovo M. J., gim. 1978-12-14, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai E. J., gim. 2006-12-27, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 3.600,00 Lt už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2012-01-31.

6. Išlaikymo, skirto nepilnametei E. J., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

7. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-01 nukreipti vykdyti skubiai.

8. Nustatyti tokią ieškovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametę dukrą E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, taikytiną pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: kad skyrium gyvenantis ieškovas M. J. turi teisę: pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos (vaiko motinai sutikus - ir iš kitos vaiko buvimo vietos) kas antrą penktadienį nuo 18 val. ir praleisti su ja visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 - 19 val.; turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, kur ji būtų slaugoma; dukrai pradėjus lankyti mokyklą, M. J. ir R. J. turi teisę praleisti kartu vienodą skaičių jos atostogų dienų, t.y. su teise išvykti į užsienį be papildomo kito iš tėvų informavimo, ieškovas M. J. savo nuožiūra praleistų su dukra pirmąją pusę jos atostogų laiko, o atsakovė R. J. – antrąją pusę atostogų laiko; ieškovas M. J. turi teisę aplankyti dukrą jos gimimo dieną jos buvimo vietoje ir praleisti su dukra Tėvo dieną; o atsakovė R. J. – Motinos dieną; neporiniais metais (2013, 2015 ir t.t.) ieškovas M. J. su dukra, ją pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos (vaiko motinai sutikus - ir iš kitos vaiko buvimo vietos) nuo 18 iki 19 val. švenčių išvakarėse, o parvežant namo šventinės dienos vakare nuo 18 iki 19 val., turi teisę praleisti: vasario 16-ąją; Velykas, birželio 24-ąją, rugpjūčio 15-ąją, o atsakovė R. J. - Naujuosius metus, kovo 11-ąją, gegužės 1-ąją, liepos 6-ąją, Kalėdas; poriniais metais (2014, 2016 ir t.t.) ta pačia tvarka pasiimant ir grąžinant vaiką: ieškovas M. J. turi teisę praleisti: Naujuosius metus, kovo 11-ąją, gegužės 1-ąją, liepos 6-ąją, Kalėdas, o atsakovė R. J.: vasario 16-ąją; Velykas, birželio 24-ąją, rugpjūčio 15-ąją.

9. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalinti natūra taip:

9.1. ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

9.1.1. automobilį O. V., v/n (duomenys neskelbtini), 1998 m. gamybos, vertė -3.000 Lt;

9.1.2. ½ dalį įkeisto vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė – 70.500 Lt;

9.1.3. ½ dalį iš 1943/1412000 dalių 1,4120 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis vertė – 1.865 Lt;

9.2. atsakovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

9.2.1. automobilį O. A., v/n (duomenys neskelbtini) 1998 m. gamybos, 3.000 Lt vertės;

9.2.2. ½ dalį įkeisto vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies vertė – 70.500 Lt;

9.2.3. ½ dalį iš 1943/1412000 dalių 1,4120 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis vertė – 1.865 Lt.

10. Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 165,27 Lt kompensaciją, 1.320,31 Lt žyminio mokesčio.

11. Priteisti iš ieškovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 144,00 Lt žyminio mokesčio ir 8,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

12. Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 906,00 Lt žyminio mokesčio ir 8,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

13. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

14. Panaikinti 2012-05-24 teismo nutartimi Nr.2-365-228/2012 taikytą laikinąją apsaugos priemonę - laikino materialinio išlaikymo priteisimą iš ieškovo M. J. nepilnametei dukrai E. J. 350,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.