- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-1160-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17060-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- I. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-1530-897/2015 pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovei I. K. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei pagal atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui G. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atskirti nepilnametį A. K. nuo motinos I. K. dėl motinos ligos; nustatyti nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą su tėvu G. Ž.; priteisti iš I. K. išlaikymą sūnui A. K. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaiko piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą G. Ž.; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė dėl patirtos fizinės traumos turi sveikatos problemų, yra neįgali. Nervinio pobūdžio sveikatos sutrikimas neretai lemia atsakovės neadekvatų elgesį savo ir kitų asmenų atžvilgiu. Atsakovė į darželį sūnų veda nereguliariai, vaikų ir kitų tėvų akivaizdoje neigiamai atsiliepia apie grupės auklėtoją, konfliktuoja su grupės vaikų tėvais. Nurodė, jog atsakovė nepalankiai vertino ieškovo pastangas dalyvauti sūnaus A. gyvenime, tik kartą per mėnesį suteikdavo galimybę trumpam aplankyti sūnų. Buvo gautas Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas, kad vaiko motina nesirūpina savo sveikata, nevartoja gydytojų paskirtų vaistų, dėl jos sveikatos būklės gali kilti grėsmė A. saugumui, be to, atsakovė su sūnumi 2014-05-02 nakvojo laiptinėje, keletą dienų gyveno Vilniaus m. Krizių centre, nors turi savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Ieškovo teigimu, atsakovės sveikatos būklė pastebimai blogėja, jos psichinė ir emocinė būklė neretai iššaukia šeimos narių ginčus, kurie vyksta vaiko akivaizdoje. Kadangi atsakovė neužtikrina mažamečio sūnaus teisių, emociškai nesaugi aplinka traumuoja ir baugina vaiką, vaiką būtina atskirti nuo motinos ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, priteisiant iš motinos išlaikymą sūnui.
Atsakovė I. K. 2015-06-10 pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Priešieškinio pareiškime nurodė, jog nesutinka su ieškovo ieškiniu. Sūnaus auklėjimu ir išlaikymu nuo pat vaiko gimimo rūpinasi tik pati atsakovė, tuo tarpu ieškovas nesidomėjo vaiko priežiūra, auklėjimu, ugdymu, materialiai jo neišlaikė, yra skyręs tik 300 Lt. Antstolio duomenimis, G. Ž. įsiskolinimo suma vaiko išlaikymui iki 2015 m. liepos mėn. sudarė 21 876 Lt. Ieškovas tenori pasipelnyti vaiko sąskaita ir nemokėti jam išlaikymo. Nurodė, jog ieškovas nedėjo pastangų nuolatiniam ryšiui su vaiku užmegzti, jo bendravimas su vaiku buvo epizodinio pobūdžio, nereguliarus. Tarp sūnaus ir tėvo nėra jokio emocinio ryšio. Ieškovo teiginiai apie atsakovės „blogą“, „nepastovią“, „neadekvačią“, „nestabilią“ sveikatos būklę, neatitinka tikrovės, kadangi šiuo metu atsakovė jaučiasi gerai, jokių psichinės sveikatos sutrikimų neturi.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-12 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: netenkino ieškinio reikalavimo atskirti nepilnametį A. K. nuo jo motinos I. K. dėl motinos ligos. Netenkino ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą su tėvu G. Ž.. Netenkino ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš jo motinos I. K.. Nustatė nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą su motina I. K.. Nustatė ieškovo G. Ž. bendravimo su sūnumi A. K. tvarką, pagal kurią: darbo dieną G. Ž. nėra nustatomi jokie apribojimai trumpalaikiam bendravimui su sūnumi A. K.. G. Ž. turi teisę paimti sūnų iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir 19.00 val. grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą. G. Ž. turi teisę bendrauti su sūnumi pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. G. Ž. turi teisę bendrauti su sūnumi 14 (keturiolika) kalendorinių dienų per metus savo kasmetinių atostogų laikotarpiu. G. Ž. turi teisę vaiko atostogų metu (ugdymo įstaigos nustatytos mokinių pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogos) bendrauti su sūnumi iš anksto suderinęs su atsakove bendravimo su vaiku laiką. G. Ž. turi teisę bendrauti su sūnumi kitą dieną po jo gimimo dienos, iš anksto suderinęs bendravimo su vaiku laiką su atsakove. Neporiniais metais G. Ž. bendrauja su sūnumi pirmąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų švenčių dieną, poriniais metais – G. Ž. bendrauja su sūnumi antrąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų švenčių dieną. G. Ž. bendravimo dieną 12.00 val. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. G. Ž. turi teisę švęsti su sūnumi Naujuosius Metus, pasibaigiant lyginiams metams ir prasidedant nelyginiams metams. G. Ž. gruodžio 31 d. paima sūnų 18 val. iš gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. 19.00 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. G. Ž. turi teisę bendrauti su sūnumi Tėvo dieną, iš anksto suderinęs bendravimo su vaiku laiką su atsakove. G. Ž. informavimo pareiga - apie planuojamą susitikimą su sūnumi ir (ar) atostogas kartu bei jų trukmę G. Ž. privalo pranešti atsakovei telefonu, trumpąja SMS žinute ar jos el. pašto adresu tokiais terminais: paimant sūnų iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) darbo dieną ar trumpalaikiam bendravimui - ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Paimant sūnų savaitgalį - ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Paimant sūnų metinių švenčių dienomis - ne vėliau kaip 2 savaites iki šventės. Paimant sūnų tėvo atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Paimant sūnų vaiko atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 2 savaites. G. Ž. turi teisę sūnaus ligos metu lankyti jį buvimo vietoje ir gauti informaciją dėl vaiko sveikatos būklės bei gydymo eigos. Klausimus, susijusius su sūnaus auklėjimu, ieškovas ir atsakovė sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į sūnaus norus, interesus ir reikmes. I. K. privalo nekliudyti ir sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su G. Ž. telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis. Teismas nusprendė sprendimui įsiteisėjus 2015-05-07 nutartimi nustatytą G. Ž. ir nepilnamečio sūnaus A. K. laikiną bendravimo tvarką panaikinti, taip pat panaikinti 2014-07-03 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priteisė iš G. Ž. valstybės naudai 486,36 EUR už I. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovė I. K. gydėsi Psichikos sveikatos centre, turėjo sveikatos sutrikimų dėl patirtos traumos, vengė gydytis ir vartoti vaistus, konfliktuodavo su tėvais, seserimi, neadekvačiai bendraudavo su vaiko darželio grupės auklėtojomis bei kitų vaikų tėvais, tačiau motina I. K. niekada nebuvo palikusi vaiko ar savo noru atidavusi jį kitiems asmenims. Priverstinio atsakovės hospitalizavimo metu vaiko globa buvo paskirta atsakovės seseriai, tačiau po mėnesio grįžusi į namus atsakovė vėl pati rūpinosi savo vaiku. Pažymėjo, jog teismui priėmus sprendimą vienam mėnesiui priverstinai hospitalizuoti I. K., nepilnamečio A. K. globėju paskirta I. K. sesuo A. S., tačiau ne biologinis vaiko tėvas G. Ž.. Teismas padarė išvadą, jog motina nėra atsiribojusi nuo vaiko auklėjimo, vaikas gyvena kartu su motina, kuri juo rūpinasi, nuveda ir parveda iš mokyklos, padeda jam ruošti pamokas bei deda visas pastangas vaiko poreikiams bei interesams patenkinti. Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl atsakovės sveikatos, vaiko priežiūros ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, konstatavo, jog I. K. šeimoje situacija kaskart gerėja. Teismas nenustatė bylos nagrinėjimo metu reikšmingų psichikos sutrikimų bei sutrikimų, trukdančių pačiai I. K. auginti vaiką. Teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu nėra objektyvių aplinkybių, dėl ko vaikas negali gyventi kartu su motina. Teismas atsižvelgęs į tai, kad visą gyvenimą vaikas gyveno tik su motina, tarp vaiko ir motinos yra glaudus tarpusavio ryšys, tuo tarpu ieškovas niekada negyveno su vaiku, jo neauklėjo, nežino vaiko kasdienių poreikių, problemų, interesų, be to, ieškovas pripažino, kad vaikas nori gyventi su motina, nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina I. K.. Teismas, siekdamas išvengti naujos civilinės bylos dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, viršijo ieškinio reikalavimus ir nustatė skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę, taip pat atsižvelgęs į tarp vaiko tėvų esamą konfliktinę situaciją, nesugebėjimą taikiai spręsti kilusias problemas, prioritetą suteikiant vaiko teisėms ir interesams, į vaiko amžių ir jo mokymosi įstaigos lankymą, taip pat į tai, jog pastarąjį laiką ieškovas bendravo su vaiku, vaikas jį pažįsta, padarė išvadą, jog nėra pagrindo riboti ieškovo bendravimą su sūnumi ir nustatė atitinkamą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog ieškovas nepagrįstai bando įrodyti, kad dėl 2000 m. patirtos traumos atsakovė yra neadekvati, sukuria šalių nepilnamečiui vaikui emociškai nesaugią aplinką, jį traumuoja ir baugina. Apeliantė nurodo, jog ieškovas neteikė vaikui net minimaliausio išlaikymo, vaiku nesidomėjo. Apeliantė teigia, kad yra duomenų, jog ieškovas ne kartą vaiko akivaizdoje yra neadekvačiais elgęsis. Apeliantė nurodo, jog jokių psichiškai neadekvačių veiksmų neatlieka, priverstinis hospitalizavimas paremtas šmeižtu. Esą ieškovas, neturėdamas jokių faktinių įrodymų, šmeižikiškai ir menkinančiai siekia įrodyti, kad atsakovės kaip motinos būklė yra psichiškai, emociškai nestabili, kad atsakovė nevartoja vaistų, kuriuos jai paskyrė gydytojai. Apeliantė taip pat nurodo, jog normalių santykių su savo tėvais neturi, kurie taip pat teigia, jog atsakovė turi negalavimų, susijusių su jos patirta trauma. Apeliantė pažymi, jog konfliktiški santykiai ją sieja ir su seserimi, todėl apeliantė buvo priversta išsikraustyti iš jos tėvui priklausančio buto. Apeliantės teigimu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais teikia apie ją melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Apeliantė nurodo, jog teismas, turėdamas visus įrodymus, jog ieškovas yra neveiksnus vaiko poreikių atžvilgiu, nustatė jam bendravimo su sūnumi tvarką, kuri tiesiogiai pakenks vaiko interesams. Apeliantės įsitikinimu, teisėja, savaip interpretuodama įstatymus, nustatė vaikui matymąsi su tėvu, kuris atsisako vykdyti savo kaip tėvo pareigą, siekdamas melu ir šmeižtu vaiką atskirti nuo motinos. Apeliantė jokio konkretaus apeliacinio skundo dalyko nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundas yra paduotas, nesutinkant su sprendimo dalimi, kuria buvo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka.
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimą bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad apeliacinis skundas turi formos ir turinio trūkumų. Skunde nesuformuluotas prašymas apeliacinės instancijos teismui, nėra nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nenurodyti teisiniai skundo argumentai, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas. Skundo argumentai suformuluoti ydingai ir neapibrėžtai, o iš turinio nėra galimybės aiškiai suprasti, ko ir kodėl reikalaujama. Atsakovės samprotavimai apeliaciniame skunde parodo klaidingą požiūrį galimai neadekvačiai suvokiant ir vertinant faktines bylos aplinkybes, tačiau mažai tikėtina, jog ji ginčija sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami nauji įrodymai laikytini apeliantės pozicija dėl galimai pažeistų jos asmens teisių dėl informacijos trūkumo, tačiau nėra susiję su bylos aplinkybėmis ir nepatvirtina teismo sprendimo neteisėtumo, todėl turėtų būti atmesti. Nors ieškovas nekėlė reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau pirmos instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamos situacijos išskirtinumą bei vertino šalių pasirinktą teisių gynimo būdą. Ieškovas, gyvendamas atskirai nuo sūnaus, turi teisę ir pareigą maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovas aktyviai dalyvauja sūnaus gyvenime ir nėra duomenų, jog maksimalus bendravimas prieštarauja mažamečio vaiko teisėtiems interesams. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti sprendimą dalyje dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Apeliantė apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia iš esmės vieninteliu argumentu, jog teismas nepagrįstai nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, kadangi toks bendravimas pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.
CPK 376 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pateikto ieškinio pagrindu ir dalyku. Tokia teismo teisė šeimos bylose gali būti traktuojama kaip vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo – išimtis (CPK 13 straipsnis). Civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstama, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatytus veiksmus. Tokiu būdu aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet irgi yra susiję su viešuoju interesu.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, siekiant išvengti naujos civilinės bylos dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, būtina nustatyti skyrium gyvenančio ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims nepavykus susitarti dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, ji pagrįstai nustatyta teismo. Teisėjų kolegija nenustatė byloje aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nustatyti minimalią ieškovo (tėvo) ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Priešingai, ieškovas lankė pozityviosios tėvystės įgūdžių lavinimo grupę, siekia bendrauti su vaiku. Apeliantės argumentai dėl komplikuotų tarpusavio santykių su ieškovu nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku pažeidžia vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas netinkamai elgtųsi, bendrautų su sūnumi ar būtų tai daręs anksčiau. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui nustačius bendravimą tvarką su nepilnamečiu vaiku, šalys turi teisę dėl bendravimo tvarkos susitarti bendrai tarpusavyje ir neapsiriboti teismo nustatyta tvarka.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.