- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- A-858-2886-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02854-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andriui Petkevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b.l. 1-4) kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais bei panaikinti: 1) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) Rinkos reguliavimo programų departamento 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. SP-1(11.84)-557 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo”; 2) Agentūros 2010 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. BR6-1370502 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų”.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. birželio 12 d. pateikė Agentūrai paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos”, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves”, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos”, „Natūra 2000 išmokos” ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti (paraiškos reg. Nr. 9-1005619955-A1-1) (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 31,39 ha žemės ūkio ir naudmenų plotą tiesioginėms ir kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves” (mažo nepalankumo vietovės) gauti. Įvertinus Paraišką, pareiškėjui buvo apskaičiuota ir 2009 metų pabaigoje pervesta 15 025,61 litų paramos suma. 2010 m. liepos mėnesį gavo iš Agentūros 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. SP-1(11.84)-557 ir 2010 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. BR6-1370502, iš kurių sužinojo, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 166416-2204 esančiame lauke Nr. 4 jis nesilaikė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – ir GAAB) reikalavimų 1.6 punkto (ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos) ir už tai jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta parama perskaičiuota ir sumažinta 23 procentais.
Pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su Agentūros sprendimu pritaikyti sankciją, kadangi teisę į minėto žemės sklypo valdymą jis įgijo tik nuo 2009 m. birželio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 5-84 pagrindu. Deklaravimo metu žemės sklype augo vešli žolė, jokių požymių apie bet kokius pažeidimus nebuvo matoma, apie tai, kad žemės sklype kada nors buvo deginama žolė, nežinojo, todėl teikdamas Paraišką jis buvo tikras dėl pateiktų duomenų atitikimo reikalavimams, taikomiems Europos Sąjungos paramai gauti. Nuo Paraiškos pateikimo dienos laikėsi visų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Paaiškino, kad kreipėsi į Agentūrą su prašymu dėl sprendimo panaikinimo, tačiau NMA 2010 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-5787 „Dėl atsakymo į prašymą” atsisakė patenkinti jo prašymą ir panaikinti sprendimą dėl dalies paramos sugrąžinimo.
Pažymėjo, kad sprendimas sumažinti jam skirtą išmoką buvo priimtas remiantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306, (toliau – ir Metodika) 10.1 punktu, kuris taikomas esant tyčiniams reikalavimų pažeidimams. Pareiškėjas nesutinka su tokia pažeidimo formuluote, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) Kelmės rajono agentūros 2010 m. liepos 28 d. pažyma Nr. S-K-175, žolės deginimo faktas 12,5 ha dydžio plote Linkaučių kaime, Kelmės rajone, į kurį įeina ir pareiškėjo valdomas bei deklaruotas 2,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, buvo nustatytas 2009 m. balandžio 9 d. vykdyto reido metu, kai minėtas kontroliniame žemės sklype Nr. 166416-2204 esantis laukas Nr. 4 pareiškėjui nepriklausė (jo teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusios su minėtu žemės sklypu, atsirado tik nuo nuomos sutarties sudarymo 2009 m. birželio 22 d.), be to, pagal Metodikos 18 punktą sankcijos dėl reikalavimų pažeidimo taikomos tam subjektui, kuris tuo metu, kai buvo nustatytas reikalavimų pažeidimo atvejis, jau buvo pateikęs paraišką. Atsižvelgiant į tai, jis neturi pareigos ir neprivalo atsakyti už deliktus, kurie yra vykę praeityje ir su juo visiškai nebuvo susiję. Pareiškėjo nuomone, nuostata, kad paraišką pateikęs asmuo privalo atsakyti ir už įvykius praeityje, kada žemės sklypas jam nepriklausė, o buvo kito subjekto žinioje (t. y. valstybės), nėra reglamentuota jokiuose teisės aktuose, kuriais remiasi NMA, taip pat neatitinka bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6 knygos XXII skyriuje, bei prieštarauja bendriesiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo teisės principams.
Skunde pareiškėjas taip pat paaiškino, kad pagal Metodikos 13.1 punktą tyčiniams reikalavimų pažeidimams yra priskiriami pažeidimai, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto. Šiuo atveju plotas, dėl kurio jam yra taikoma sankcija (2,58 ha), bendrame 31,39 ha deklaruotame žemės plote sudaro tik 8,2 procentų, todėl mano, kad NMA nepagrįstai pritaikė jam tyčinio pažeidimo sąvoką ir sumažino išmokas 23 procentais.
Atsiliepimas
Agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 20-22) paaiškino, kad Taisyklių 9 punkte yra nustatyta, jog žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB reikalavimai), taip pat nustatyta, kad Agentūra, taikydama sankcijas už GAAB reikalavimų 1.6 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų nesilaikymą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių įstaigų duomenimis apie pareiškėjų valdose nustatytus pažeidimų atvejus. Remiantis 2007 m. spalio 19 d. Agentūros ir Šiaulių RAAD pasirašyta duomenų teikimo ir bendradarbiavimo sutartimi Nr. TP11-(2.13)-457, Agentūroje buvo gauti duomenys iš Šiaulių RAAD, kuriais remiantis buvo nustatyta, kad pareiškėjo deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. 166416-2204 esančiame lauke Nr. 4, kuriame deklaruotas 2,58 ha plotas 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)), nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.6 punkto, nustatančio, kad ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos. Šiuos duomenis NMA įkėlė į Supaprastintąją tiesioginių išmokų sistemą – Geografinę informacinę sistemą (STIS-GIS) ir jais remiantis pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija dėl tyčinio reikalavimų pažeidimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūra neturi teisės pati vertinti kitų institucijų pateiktų duomenų, tuo labiau tikrinti jų pagrįstumo. Šiuo atveju Agentūra gavo duomenis iš Šiaulių RAAD ir jais vadovavosi vertindama pareiškėjo Paraišką. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sklypo plotas yra svarbus tik tuo atveju, kai yra nustatytas Metodikos 1 priedo 2 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas. Visi kiti Metodikos 1 priede nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, įvertinant juos kaip tyčinius arba netyčinius, su plotu nesiejami.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu patenkino pareiškėjo A. B. skundą ir nurodė panaikinti Agentūros Rinkos reguliavimo programų departamento 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. SP-1(11.84)-557 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo” ir Agentūros 2010 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. BR6-1370502 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų”.
Teismas konstatavo, kad Agentūros 2010 m. liepos 8 d. sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Metodikos 2 punkte vartojamos netyčinio ir tyčinio reikalavimų pažeidimo sąvokos. Metodikos 3 punkte nustatyta, kad sankcijas už valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos, trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo būklės reikalavimų pažeidimą taiko Agentūra pagal Agentūros ir kitų institucijų, atsakingų už kompleksinės paramos reikalavimų laikymosi kontrolę, patikros vietoje arba administracinės patikros būdu nustatytus pažeidimų atvejus. Pagal Metodikos 4 punktą patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais. Taip pat reikalavimų pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis. Metodikos 7 ir 10 punktuose nustatyta sankcijų už reikalavimų pažeidimą apskaičiavimo tvarka nustačius atitinkamai netyčinį arba tyčinį reikalavimų pažeidimo atvejį. Nustatyto teisinio reguliavimo pagrindu darytina išvada, kad Metodikos tikslas yra nustatyti žemės ūkio veiklos subjektų atsakomybę už kaltus (padarytus tyčia arba dėl neatsargumo) veiksmus (neveikimą), kuriais pažeidžiami valdymo reikalavimai, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai ir Trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai (Metodikos 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad absoliuti teisinė (administracinė) atsakomybė (t. y. teisės aktuose nustatytų sankcijų taikymas) už GAAB reikalavimų pažeidimą negalima.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos 2009 m. birželio 22 d. sutarties pagrindu 2009 metų birželio mėnesį pareiškėjas išsinuomojo 2,60 ha žemės sklypą, esantį Linkaučių k., Kražių sen., Kelmės raj. (b. l. 14) ir užpildė Paraišką paramai gauti (2009 m. birželio 12 d.). Tuo tarpu GAAB reikalavimų 1.6 punkto pažeidimo, t. y. žolės deginimo, faktas buvo nustatytas 2009 metų balandžio mėnesį (2009 m. balandžio 9 d. organizuoto reido metu), t. y. dar iki pareiškėjui pradėjus valdyti ir naudoti sklypą Linkaučių k., Kražių sen., Kelmės raj. Akivaizdu, kad visos teisės ir pareigos, taip pat atsakomybė, kylanti iš šio sklypo valdymo ir naudojimo santykių, tame tarpe atsakomybė už įsipareigojimų pagal Paraišką (įskaitant įsipareigojimą laikytis GAAB reikalavimų) nevykdymą, atsirado pareiškėjui tik nuo 2009 m. birželio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momento. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo kaltė neapima tų GAAB reikalavimų pažeidimų, kurie buvo padaryti jo išsinuomotame žemės sklype iki 2009 m. birželio 22 d. Be to, yra visiškai tikėtina, kad Paraiškos pateikimo Agentūrai momentu pareiškėjas nežinojo apie žolės deginimo atvejus minėtame žemės sklype, todėl buvo sąžiningas ir Paraiškoje pateikė teisingus duomenis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2009 m. balandžio 9 d. nustatytas GAAB reikalavimų 1.6 punkto pažeidimas kontroliniame žemės sklype Nr. 166416-2204 esančiame lauke Nr. 4 padarytas dėl pareiškėjo kaltės (tyčios ar neatsargumo). Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ginčijamuose sprendimuose Agentūra neteisingai aiškino ir taikė Metodikos nuostatas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai pritaikė pareiškėjui pareiškėjui sankciją – 3267,59 litų dydžio paramos dalies grąžinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog pareiškėjas, motyvuodamas savo skundą tuo, kad NMA nepagrįstai pritaikė jam tyčinio pažeidimo sąvoką ir sumažino išmokas, kadangi plotas, dėl kurio jam yra pritaikyta sankcija (2,58 ha), bendrame 31,39 ha deklaruotame žemės plote sudaro tik 8,2 procentų, neteisingai aiškino Metodikos 13.1 punkte įtvirtintą teisės normą, pagal kurią pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 6 punkte nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai (ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos) priskiriami tyčiniams neatsižvelgiant į ploto, kuriame jie nustatyti, dydį.
III.
Agentūra pateikė apeliacinį skundą (b. l. 86-88), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. Agentūros 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. SP-1(11.84)-557 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo” ir Agentūros 2010 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. BR6-1370502 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų” pripažinti teisėtais ir pagrįstais bei pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą. Agentūra nurodė, jog Metodikos 4 punkte numatyta, kad patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus. Taip pat pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis. Tokia pat tvarka nustatyta ir 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30, p. 16) (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 73/2009). Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 ir 24 straipsnio 1 dalimi, tokiais atvejais, kai nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami ūkininkui, atsižvelgiama į nustatyto pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą.
Metodikos 13 punkte apibrėžiami atvejai, kurie yra priskiriami tyčiniams reikalavimų pažeidimams. Minėtos Metodikos 13.1 punkte numatyta, kad, kai pareiškėjo valdoje nustatomi šios Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai bei šios Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto, ir 2, 3, 9 ir 14 šios Metodikos punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai, yra laikoma tyčiniu reikalavimų pažeidimu. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas matyti, kad, kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, jie jau yra automatiškai priskiriami tyčiniams, nesvarbu kokiame plote jie nustatyti, o plotas yra svarbus tik tuo atveju, kai yra nustatytas Metodikos 1 priedo 2 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas. Visi kiti Metodikos 1 priede nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, įvertinant juos kaip tyčinius arba netyčinius, su plotu nesiejami. Pabrėžtina, kad Agentūra neturi teisės pati vertinti kitų institucijų pateiktų duomenų, o tuo labiau tikrinti jų pagrįstumo. Šiuo atveju Agentūra gavo duomenis iš Šiaulių RAAD ir jais vadovavosi vertindama pareiškėjo pateiktą Paraišką. Pažymėjo, kad Agentūra netiria ugnies židinio susidarymo faktinių aplinkybių. Agentūra, taikydama Metodiką netiria subjektų kaltės formos, taip pat nenustatinėja žemės sklypą padegusių asmenų. NMA, administruodama paraiškas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių įstaigų pateikta informacija apie pareiškėjų valdose nustatytus pažeidimų atvejus. Tą imperatyviai nustato galiojantys teisės aktai. Visi kiti nenumatyti veiksmai ir neturi būti atliekami.
Agentūra pažymėjo, kad, vadovaujantis 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1243/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą 53 straipsnio 6 dalimi, patikrinimai vietoje, susiję su 50 straipsnio 1 dalyje numatyta imtimi, atliekami per kalendorinius metus, kuriais pateiktos paramos paraiškos. Taigi, kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai galioja bei jų laikymosi kontrolė gali būti atliekama visus kalendorinius metus, kuriais buvo pateikta paraiška. Vadovaujantis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (23 straipsnio 1 dalis), bei 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (51 straipsnio 1 dalis), numatytas sankcijų taikymas dėl nustatytų kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų pažeidimų tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomas toks reikalavimų nesilaikymas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101-104) prašo atmesti Agentūros apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodoma, jog iš atsakovo priimtų ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskųstų sprendimų, tiek iš apeliacinio skundo argumentų darytina išvada, kad vadovaujantis aukščiau paminėtomis teisės normomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių įstaigų pateikta informacija apie pareiškėjų valdose nustatytus pažeidimų atvejus, bei kitomis administravimo procedūromis, NMA turi teisę tik formaliais pagrindais, vien tik konstatavus praeityje buvusio taisyklių pažeidimo faktą, už tai taikyti sankcijas žemės sklypų valdytojams, net nenustatinėjant ir nevertinant jokių kitų aplinkybių, t. y. nei valdymo atsiradimo momento, nei prielaidų buvimo pagrindo kilti bet kokiai asmens kaltei, nei skiriamos sankcijos individualizavimo. Teigiama, jog tokia atsakovo pozicija yra nesuderinama su teisinės valstybės principais, teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei viešojo administravimo principais, iš esmės prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančiomis asmenų teisinės atsakomybės atsiradimą. Atsakovas motyvuoja, kad teisės normos, kuriomis jis vadovaujasi atlikdamas jam priklausančias funkcijas dėl paramos teikimo ir administravimo, nurodo, jog kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai deklaruotiems žemės sklypams galioja bei jų laikymosi kontrolė gali būti atliekama visus kalendorinius metus, kuriais buvo pateikta paraiška, jog numatytos sankcijos dėl nustatytų kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų pažeidimų taikomos tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomas toks reikalavimų nesilaikymas. Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad „kai nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiosiai priskiriami ūkininkui, pateikusiam paraišką paramai gauti atitinkamais kalendoriniais metais visa tam ūkininkui skirtų ar skirtinų tiesioginių išmokų suma, taikant 7, 10 ir 11 straipsnius, yra sumažinama arba neskiriama, laikantis išsamių 24 straipsnyje nustatytų taisyklių. Pirma pastraipa taip pat taikoma tais atvejais, kai reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų ar neveikimo, kurie tiesiosiai priskiriami asmeniui, kuris perdavė ar perėmė žemės ūkio paskirties žemę“. Pažymėtina, kad Reglamente (EB) Nr. 73/2009, kuriame nustatytos bendrosios paramos teikimo taisyklės, akcentuojama, jog veiksmai ar neveikimas, dėl kurių atsirado paramos teikimo reikalavimų pažeidimas, kurio pagrindu gali būti taikomos sankcijos, tiesiogiai turi būti priskiriami paraišką dėl paramos gavimo pateikusiam ūkininkui ar asmeniui. To fakto atsakovas nepastebi ir nustatyta teisės akto formuluote savo veikloje nesivadovauja.
Poįstatyminiai teisės aktai kaip Taisyklės, Metodika negali daugiau suvaržyti asmens teisių ar nustatyti griežtesnių reikalavimų, negu yra nurodyta bendruosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nustatytus teisinius santykius. Minėti poįstatyminiai teisės aktai, detalizuojantys paramos teikimo tvarką, administravimą ir taikomų sankcijų už padarytus pažeidimus procedūras bei apimtį, kuriais remiasi atsakovas, ir nenurodo, kad atsakomybė asmeniui turi būti taikoma be kaltės. Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 straipsnio dispozicija savo pobūdžiu yra materialioji teisės norma, kadangi reikalauja įrodinėti paraišką pateikusio asmens tiesioginį su nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimu. Todėl neteisus atsakovas, teigdamas, kad Agentūra neprivalo tirti kitų svarbių aplinkybių ir atlikti visų kitų nenumatytų veiksmų. Toks NMA požiūris neteisėtai siaurina priskirtų pareigų vykdymo apimtis ir tuo pačiu neteisėtai plečiamai yra aiškinamos teisės normos, reglamentuojančios sankcijų už pažeidimus taikymą. Pareiškėjas nurodo, jog jo teisės ir pareigos, susijusios su minėtu žemės sklypu ir teikiamos paramos reikalavimų vykdymu, atsirado tik nuo nuomos sutarties sudarymo, nes tik nuo sutarties sudarymo ir nuo žemės sklypo perdavimo nuomininkas įgyja teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) 1.136 straipsnis). Akivaizdu, kad atgaline data jo pareigos negali atsirasti, o tuo pačiu ir kilti atsakomybė už GAAB pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas kyla dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Rinkos reguliavimo programų departamento 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. SP-1(11.84)-557 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo” (b. l. 5–6) ir šios Agentūros 2010 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. BR6-1370502 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų” (b. l. 7–8) teisėtumo ir pagrįstumo. Šiais sprendimais yra nustatoma sankcija pareiškėjui – 3 267,59 litais sumažinta pareiškėjui pagal Paraišką skirta tiesioginė išmoka. Sankcija pareiškėjui skirta dėl to, kad jis nesilaikė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų, t. y. jo valdoje nustatytas tyčinis GAAB reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327, 1.7 punkto (GAAB reikalavimų 2010 m. kovo 26 d. redakcija, galiojusi sprendimų priėmimo metu) nuostatos (žolė ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose ir kiti žemės ūkio augalai bei jų ražienos negali būti deginami, išskyrus atvejus, numatytus Aplinkos apsaugos reikalavimuose deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. 269) pažeidimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turėjo pareigą laikytis GAAB reikalavimų, ginčas kyla dėl šiuo konkrečiu atveju jam pritaikytos sankcijos pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl būtent šios sankcijos taikymo pagrįstumas ir teisėtumas yra nagrinėjamos bylos ribos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sankcija pareiškėjui pritaikyta, remiantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306, 10.1 punktu (išmoka pareiškėjui sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus pagal Metodikos 1, 2 ir 3 priedus). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, pritaikant tokio pobūdžio sankcijas, be kitų svarbių klausimų, turi būti užtikrinamas ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui laikymasis (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos ar suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2630/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2009 m. sausio 19 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmokos yra sumažinamos arba neskiriamos, kai nesilaikoma kompleksinio paramos susiejimo taisyklių, jei bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami ūkininkui. Pareiškėjui atsakovo taikyta sankcija už tyčinį GAAB reikalavimų pažeidimą (tyčinis reikalavimų pažeidimas – atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 proc. ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu – Metodikos 2 punktas). Tyčinis GAAB reikalavimų pažeidimas pareiškėjui nustatytas Metodikos 13.1 punkto pagrindu, t. y. priskyrus pareiškėjo atvejį tokiems, kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai, o būtent 6 punkte numatytas draudimo deginti žolę ir pievas atvejis (žr. GAAB reikalavimų 1.7 (šiuo metu – 1.8.) punktą).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į egzistuojantį teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad atsakovo sprendimai, kuriais buvo pritaikyta sankcija pareiškėjui, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), nes iš jo neįmanoma suprasti pažeidimo turinio, su pažeidimu susijusių faktinių aplinkybių (kada įvyko pažeidimas, kuo jis pasireiškė ir kt.), ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis) dėl toliau nurodomų argumentų.
Pirmiausiai, pareiškėjas 2009 m. birželio 22 d. sutarties pagrindu išsinuomojo 2,60 ha žemės sklypą (b. l. 14) ir jo atžvilgiu užpildė Paraišką. Vienintelis dokumentas, kuriuo grindžiamas pareiškėjo GAAB reikalavimų pažeidimas yra Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. liepos 28 d. pažyma apie išdeginto ploto nustatymo datą (b. l. 12), kuria Šiaulių RAAD konstatuoja, jog pareiškėjo išsinuomotame žemės klype Linkaučių k., Kražių sen, Kelmės raj. nustatytas ir apmatuotas 12,5 ha išdegintas plotas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, pirma, minėtame žemės sklype ploto išdeginimo data nustatyta 2009 m. balandžio 9 d., t. y. kai pareiškėjas dar net nebuvo žemės sklypo valdytojas ir jam negalėjo būti taikomi GAAB reikalavimai (jis net nebuvo GAAB reikalavimų ir kitų susijusių teisinių santykių subjektas), todėl jam negali būti ir taikomas Metodikos 13.1 punktas – atitinkama valda nebuvo pareiškėjo, o pažeidimas pagal šį punktą nustatomas, kai pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai.
Be to, minėtoje Šiaulių RAAD 2010 m. liepos 28 d. pažymoje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas kokiu nors būdu prisidėjo prie atitinkamo ploto išdeginimo – iš šios pažymos nėra galimybių spręsti apie pareiškėjo tyčinių veiksmų buvimą, išdeginant tam tikrą žemės plotą. Todėl nėra ir galimybių spręsti apie sąmoningą aktyviais veiksmais daromą žalą aplinkai, vertinant pažymoje nustatytus duomenis tyčinio reikalavimų pažeidimo sąvokos, nustatytos Metodikos 2 punktą, kontekste. Agentūra nepagrindė, kaip pareiškėjas, net nebūdamas žemės sklypo valdytoju, ir nesant jokių žinių apie žolės padegimo faktą, galėjo vis dėlto sąmoningais aktyviais veiksmais daryti žalą aplinkai, todėl ir šiuo aspektu atsakovo išvados yra nepagrįstos subjektyvios faktinių aplinkybių neatitinkančios prielaidos. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 dalį laikoma, jog išmoka sumažinama ar neskiriama (sankcijos de facto skyrimo pagrindas), kai inter alia nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami ūkininkui. Reglamente nustatytos dvi būtinos sąlygos, norint skirti sankciją pareiškėjui: atitinkamų reikalavimų nesilaikymas (1) ir šių reikalavimų nesilaikymo pagrindas (atitinkamo asmens veiksmai ar neveikimas) (2). Nagrinėjamos bylos kontekste objektyviai nėra jokio pagrindo konstatuoti antrosios būtinos sąlygos – reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami ūkininkui, nes de facto nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų galima priskirti padarytą GAAB reikalavimų pažeidimą – to negalima spręsti nei iš minėtos Šiaulių RAAD 2010 m. liepos 28 d. pažymos, tą paneigia ir pareiškėjo nebuvimas bylai aktualių teisinių santykių subjektu galimai padaryto pažeidimo metu.
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas galėjo žinoti ar žinojo apie galimus GAAB reikalavimų pažeidimus, teikdamas Paraišką, atsižvelgiant į žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių 9 punktą (žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti GAAB reikalavimus).
Remiantis Metodikos 2 punktu, Agentūra turėjo pareigą įrodyti, kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros, arba sąmoningai aktyviais veiksmais darė žalą aplinkai, kėlė pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, dėl to kilo pasekmės – žolė buvo deginama, t. y. Metodikos 13.2 punktas, nustatantis tyčiniais laikomų pažeidimų sąrašą, negali būti aiškinamas atskirai nuo Metodikos 2 punkto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2630/2011).
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia būtinybę, net ir turint galimai pažeidimus patvirtinančių įrodymų, laikytis gero administravimo principo. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą), ir ES pagrindinių teisių chartija (41 straipsnis) įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą, kuris, be kita ko, įtvirtina asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, teisę būti išklausytam prieš priimant asmens atžvilgiu neigiamą sprendimą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.