- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- Ik-879-562/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02854-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Arūnas Dirvonas, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Arūno Dirvono ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. skundu (b.l. 1-4) prašė pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais bei panaikinti: 1) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra, NMA) Rinkos reguliavimo programų departamento 2010-07-08 sprendimą Nr. SP-1(11.84)-557 “Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo” ir 2) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010-07-15 sprendimą Nr. BR6-1370502 “Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų”.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2009-06-12 pateikė Agentūrai Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos”, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves”, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos”, „Natūra 2000 išmokos” ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti (paraiškos reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Paraiška), kurioje deklaravo 31,39 ha žemės ūkio ir naudmenų plotą tiesioginėms ir kompensacinėms išmokoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves” (mažo nepalankumo vietovės) gauti. Įvertinus Paraišką, pareiškėjui buvo apskaičiuota ir 2009 metų pabaigoje pervesta 15 025,61 Lt paramos suma. 2010 m. liepos mėnesį gavo iš Agentūros 2010-07-08 sprendimą Nr. SP-1(11.84)-557 ir 2010-07-15 sprendimą Nr. BR6-1370502, iš kurių sužinojo, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 4 jis nesilaikė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų 1.6 punkto (ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos), už tai jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta parama perskaičiuota ir sumažinta 23 procentais.
Paaiškino, kad nesutinka su Agentūros sprendimu pritaikyti sankciją, kadangi teisę į minėto žemės sklypo valdymą jis įgijo tik nuo 2009-06-22 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 5-84 pagrindu. Deklaravimo metu žemės sklype augo vešli žolė, jokių požymių apie bet kokius pažeidimus nebuvo matoma, apie tai, kad žemės sklype kada nors buvo deginama žolė, nežinojo, todėl teikdamas Paraišką jis buvo tikras dėl pateiktų duomenų atitikimo reikalavimams, taikomiems Europos Sąjungos paramai gauti. Nuo Paraiškos pateikimo dienos laikėsi visų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Paaiškino, kad kreipėsi į Agentūrą su prašymu dėl sprendimo panaikinimo, tačiau NMA 2010-09-03 raštu Nr. BR6-(1.14)-5787 “Dėl atsakymo į prašymą” atsisakė patenkinti jo prašymą ir panaikinti sprendimą dėl dalies paramos sugrąžinimo.
Pažymėjo, kad sprendimas sumažinti jam skirtą išmoką buvo priimtas remiantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306, (toliau – Metodika) 10.1 punktu, kuris taikomas esant tyčiniams reikalavimų pažeidimams. Pareiškėjas nesutinka su tokia pažeidimo formuluote, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Šiaulių RAAD) Kelmės rajono agentūros 2010-07-28 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), žolės deginimo faktas 12,5 ha dydžio plote (duomenys neskelbtini) kaime, Kelmės rajone, į kurį įeina ir pareiškėjo valdomas bei deklaruotas 2,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, buvo nustatytas 2009-04-09 vykdyto reido metu, kai minėtas kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. 4 pareiškėjui nepriklausė (jo teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusios su minėtu žemės sklypu, atsirado tik nuo nuomos sutarties sudarymo 2009-06-22), be to, pagal Metodikos 18 punktą sankcijos dėl reikalavimų pažeidimo taikomos tam subjektui, kuris tuo metu, kai buvo nustatytas reikalavimų pažeidimo atvejis, jau buvo pateikęs paraišką. Atsižvelgiant į tai, jis neturi pareigos ir neprivalo atsakyti už deliktus, kurie yra vykę praeityje ir su juo visiškai nebuvo susiję. Pareiškėjo nuomone, nuostata, kad paraišką pateikęs asmuo privalo atsakyti ir už įvykius praeityje, kada žemės sklypas jam nepriklausė, o buvo kito subjekto žinioje (t.y. valstybės), nėra reglamentuota jokiuose teisės aktuose, kuriais remiasi NMA, taip pat neatitinka bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6 knygos XXII skyriuje, bei prieštarauja bendriesiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo teisės principams.
Skunde pareiškėjas taip pat paaiškino, kad pagal Metodikos 13.1 punktą tyčiniams reikalavimų pažeidimams yra priskiriami pažeidimai, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto. Atkreipė dėmesį į tai, kad plotas, dėl kurio jam yra taikoma sankcija (2,58 ha), bendrame 31,39 ha deklaruotame žemės plote sudaro tik 8,2 procentų. Todėl mano, kad NMA nepagrįstai pritaikė jam tyčinio pažeidimo sąvoką ir sumažino išmokas 23 procentais.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti (b.l. 73-74).
Šalies argumentai
Atsakovė – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 20-22) paaiškino, kad 2009-06-12 pareiškėjas A. B. pateikė Kelmės rajono savivaldybei Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos”, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves”, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos”, „Natūra 2000 išmokos” ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti (paraiškos reg. Nr. (duomenys neskelbtini), valdos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje deklaravo 31,39 ha žemės ūkio ir naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir teikiama kompensacinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves” (mažo nepalankumo vietovės).
Pažymėjo, kad Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 3D-188, (toliau – Taisyklės) 9 punkte yra nustatyta, jog žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – GAAB reikalavimai), taip pat nustatyta, kad Agentūra, taikydama sankcijas už GAAB reikalavimų 1.6 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų nesilaikymą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių įstaigų duomenimis apie pareiškėjų valdose nustatytus pažeidimų atvejus. Remiantis 2007-10-19 Agentūros ir Šiaulių RAAD pasirašyta duomenų teikimo ir bendradarbiavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), Agentūroje buvo gauti duomenys iš Šiaulių RAAD, kuriais remiantis buvo nustatyta, kad pareiškėjo deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 4, kuriame deklaruotas 2,58 ha plotas 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)), nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.6 punkto, nustatančio, kad ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos. Šiuos duomenis NMA įkėlė į Supaprastintąją tiesioginių išmokų sistemą – Geografinę informacinę sistemą (STIS-GIS) ir jais remiantis pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija dėl tyčinio reikalavimų pažeidimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūra neturi teisės pati vertinti kitų institucijų pateiktų duomenų, tuo labiau tikrinti jų pagrįstumo. Šiuo atveju Agentūra gavo duomenis iš Šiaulių RAAD ir jais vadovavosi vertindama pareiškėjo pateiktą Paraišką, nepažeisdama nustatytų administravimo procedūrų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sklypo plotas yra svarbus tik tuo atveju, kai yra nustatytas Metodikos 1 priedo 2 punkte nurodytas valdymo reikalavimo pažeidimas. Visi kiti Metodikos 1 priede nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai, įvertinant juos kaip tyčinius arba netyčinius, su plotu nesiejami. Pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato, kad administruodama paraiškas, taikydama Metodiką, Agentūra tirtų subjektų kaltės formas, taip pat nustatinėtų žemės sklypą padegusius asmenis.
Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko (b.l. 71, 73-74).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas A. B. skundu prašė panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Rinkos reguliavimo programų departamento 2010-07-08 sprendimą Nr. SP-1(11.84)-557, kuriuo jam buvo pritaikyta sankcija – išmokėtos paramos dalies sugrąžinimas, ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010-07-15 sprendimą Nr. BR6-1370502, kuriuo buvo patvirtintas sprendimas dėl sankcijos taikymo.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai pritaikė pareiškėjui sankciją už Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų, susijusių su žolės (ražienų) deginimu, pažeidimą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2009-06-12 A. B. pateikė Kelmės rajono savivaldybei paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos”, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves”, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos”, „Natūra 2000 išmokos” ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (paraiškos reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 54-69), o 2009-07-03 pateikė prašymą dėl paraiškos duomenų keitimo (b.l. 53). Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Rinkos reguliavimo programų departamento Tiesioginės paramos skyriaus 2010-02-03 pranešimu Nr. 1269151 A. B. buvo informuotas apie tai, kad pagal Paraiškoje pateiktus duomenis jam yra skiriama parama bendrai 15 025,61 Lt sumai (b.l. 41-42).
Taip pat nustatyta, kad 2009-12-14 Agentūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-12-07 raštas Nr. SR-S-2252 (6.219), kuriuo Agentūrai persiųstas kompaktinis diskas su geografiniais duomenimis apie plotus, išdegintus iki 2009-12-01 (b.l. 26). Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros 2010-07-28 pareiškėjui išduotoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2009-04-09 organizuoto reido metu nustatytas ir apmatuotas 12,5 ha išdegintas plotas (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kelmės raj. (b.l. 12). Remdamasis minėtais duomenimis Agentūros Rinkos reguliavimo programų departamentas iš naujo atliko A. B. pateiktos Paraiškos administravimą ir 2010-07-08 priėmė sprendimą Nr. SP-1(11.84)-557 pritaikyti sankcijas – sugrąžinti dalį A. B. skirtos paramos bendrai 3267,59 Lt sumai. Ginčijamo sprendimo pagrindu atsakovė nurodė iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų gautus duomenis, iš kurių buvo nustatyta, kad pareiškėjas kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 4, kuriame deklaruotas 2,58 ha plotas 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)), nesilaikė GAAB reikalavimų 1.6 punkte nustatyto reikalavimo (ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos) (b.l. 5-6, 36-37). Apie priimtą Agentūros 2010-07-08 sprendimą Nr. SP-1(11.84)-557, nurodant susidariusią skolos sumą (3267,59 Lt), pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2010-07-14 raštu Nr. BRS-(3.82)-1663 (b.l. 35-39).
A. B. Paraiškos pateikimo (2009-06-12) metu galiojusios redakcijos Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. 3D-327, 1.6 punktas nustatė, kad ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos. Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-03-20 įsakymu Nr. 3D-188, II skyriaus, nustatančio reikalavimus tiesioginėms išmokoms gauti, 9 punkte numatyta, kad žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti GAAB reikalavimus; pareiškėjai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse, turi laikytis reikalavimų, numatytų tų priemonių įgyvendinimo taisyklėse, tvirtinamose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu; Agentūra, taikydama sankcijas už GAAB reikalavimų 1.6 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų nesilaikymą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių įstaigų duomenimis apie pareiškėjų valdose nustatytus pažeidimų atvejus. Agentūros 2010-07-08 sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimo Nr. 1232 redakcija), 7.1.1 punkte nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.
Agentūros 2010-07-08 sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306, 2 punkte apibrėžtos Metodikoje vartojamos netyčinio ir tyčinio reikalavimų pažeidimo sąvokos. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, netyčinis reikalavimų pažeidimas yra pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Tyčinis reikalavimų pažeidimas – tai atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 proc. ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu. Metodikos 3 punkte nustatyta, kad sankcijas už valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos, trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo būklės reikalavimų pažeidimą taiko Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pagal Agentūros ir kitų institucijų, atsakingų už kompleksinės paramos reikalavimų laikymosi kontrolę, patikros vietoje arba administracinės patikros būdu nustatytus pažeidimų atvejus. Pagal Metodikos 4 punktą patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais. Taip pat reikalavimų pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis. Metodikos 7 ir 10 punktuose nustatyta sankcijų už reikalavimų pažeidimą apskaičiavimo tvarka nustačius atitinkamai netyčinį arba tyčinį reikalavimų pažeidimo atvejį. Nustatyto teisinio reguliavimo pagrindu darytina išvada, kad Metodikos tikslas yra nustatyti žemės ūkio veiklos subjektų atsakomybę už kaltus (padarytus tyčia arba dėl neatsargumo) veiksmus (neveikimą), kuriais pažeidžiami valdymo reikalavimai, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai ir Trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai (Metodikos 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad absoliuti teisinė (administracinė) atsakomybė (t.y. teisės aktuose nustatytų sankcijų taikymas) už GAAB reikalavimų pažeidimą, kitaip tariant, atsakomybė be kaltės, negalima.
Nagrinėjamu atveju atsakovė, gavusi iš Šiaulių RAAD duomenis apie 2009 metų balandžio mėnesį nustatytą 12,5 ha išdegintą plotą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kelmės raj., iš naujo atliko A. B. pateiktos 2009-06-12 Paraiškos administravimą ir nustatė, kad pareiškėjas kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 4, kuriame deklaruotas 2,58 ha plotas 5GP-1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.)), nesilaikė GAAB reikalavimų 1.6 punkte nustatyto reikalavimo. Nustatytą GAAB reikalavimų pažeidimą Agentūra įvertino kaip tyčinį reikalavimų pažeidimo atvejį, todėl, vadovaudamasi Metodikos 10.1 punktu, 2010-07-08 priėmė sprendimą Nr. SP-1(11.84)-557 pritaikyti pareiškėjui sankcijas – sugrąžinti dalį skirtos paramos (b.l. 12, 25, 26, 36-37).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos 2009-06-22 sutarties pagrindu N 2009 metų birželio mėnesį pareiškėjas išsinuomojo 2,60 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kelmės raj. ( b.l. 14) ir užpildė Paraišką paramai gauti (2009-06-12). Tuo tarpu GAAB reikalavimų 1.6 punkto pažeidimo, t.y. žolės deginimo, faktas buvo nustatytas 2009 metų balandžio mėnesį (2009-04-09 organizuoto reido metu), t.y. dar iki pareiškėjui pradėjus valdyti ir naudoti sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kelmės raj. Akivaizdu, kad visos teisės ir pareigos, taip pat atsakomybė, kylanti iš šio sklypo valdymo ir naudojimo santykių, tame tarpe atsakomybė už įsipareigojimų pagal Paraišką (įskaitant įsipareigojimą laikytis GAAB reikalavimų) nevykdymą, atsirado pareiškėjui tik nuo 2009-06-22 valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momento. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo kaltė neapima tų GAAB reikalavimų pažeidimų, kurie buvo padaryti jo išsinuomotame žemės sklype iki 2009-06-22. Be to, yra visiškai tikėtina, kad Paraiškos pateikimo Agentūrai momentu pareiškėjas nežinojo apie žolės deginimo atvejus minėtame žemės sklype, todėl buvo sąžiningas ir Paraiškoje pateikė teisingus duomenis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2009-04-09 nustatytas GAAB reikalavimų 1.6 punkto pažeidimas kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 4 padarytas dėl pareiškėjo kaltės (tyčios ar neatsargumo). Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ginčijamuose sprendimuose Agentūra neteisingai aiškino ir taikė Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos nuostatas, todėl neteisėtai ir nepagrįstai pritaikė pareiškėjui A. B. sankciją – 3267,59 Lt dydžio paramos dalies grąžinimą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, motyvuodamas savo skundą tuo, kad NMA nepagrįstai pritaikė jam tyčinio pažeidimo sąvoką ir sumažino išmokas, kadangi plotas, dėl kurio jam yra pritaikyta sankcija (2,58 ha), bendrame 31,39 ha deklaruotame žemės plote sudaro tik 8,2 procentų, neteisingai aiškino Metodikos 13.1 punkte įtvirtintą teisės normą, pagal kurią pareiškėjo valdoje nustatomi Metodikos 1 priedo 6 punkte nurodyti GAAB reikalavimų pažeidimai (ganyklose arba pievose, daugiametėse ganyklose arba pievose žolė, taip pat ražienos negali būti deginamos) priskiriami tyčiniams neatsižvelgiant į ploto, kuriame jie nustatyti, dydį.
Remiantis išdėstytais motyvais nustatytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas tenkintinas, o skundžiami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Rinkos reguliavimo programų departamento 2010-07-08 sprendimas Nr. SP-1(11.84)-557 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010-07-15 sprendimas Nr. BR6-1370502 naikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalimi, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepriklausomai nuo reikalavimų skaičiaus, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Kartu su skundu pateiktas įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad A. B. 2010-10-08 pervedė į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank AB, 133,00 Lt žyminio mokesčio sumą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 2 dalimi, pareiškėjo permokėta 33,00 Lt dydžio žyminio mokesčio dalis grąžintina pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
patenkinti pareiškėjo A. B. skundą.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Rinkos reguliavimo programų departamento 2010-07-08 sprendimą Nr. SP-1(11.84)-557 “Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo” ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010-07-15 sprendimą Nr. BR6-1370502 “Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų”.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį, iš viso 33,00 (trisdešimt trys litai) Lt (įmokos mokėjimo 2010-10-08 kvitas Swedbank AB, 2010-10-08, op.archyvo kodas:(duomenys neskelbtini))
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.