Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-02 · Civilinė byla Nr. 2A-756-173/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-11Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
2A-756-173/2013
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00014-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Dalė Burdulienė
Atsakovas
L. V.
Ieškovas
V. B.
Civilinė byla Nr. 2A-756-173/2013Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00014-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 63.; 121.21. (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas I. B.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui L. V. dėl 6250 Lt skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. V. 6250 Lt skolą, 6 procentus metinių palūkanų nuo 2010-04-17 iki 2012-01-17, t.y. 656,25 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas V. B. nurodė, kad 2009-04-17 jis paskolino L. V. ieškinyje nurodytą pinigų sumą 6250 Lt. Sutarties surašymo metu buvo trys žmonės: jis ir S. bei V.. L. V. parašė paskolos sutartis, pasirašė jis ir ieškovas. Po metų ieškovas prašė atsakovo grąžinti skolą, žadėjo grąžinti. Pinigų iki šiol negrąžino, kantrybė trūko ir padavė į teismą norėdamas atgauti savo pinigus. Sutartį pasirašinėjo įmonės „Akmuva“ viename kabinete. Sutartį surašė L. V., davė perskaityti. Perskaitė ir visi pasirašė. V. S. pastebėjo, kad neteisingai surašyta, supainiota kas skolina ir kas skolinasi. Tada L. V. surinko paskolos sutartis ir perrašė. Vėl visi trys skaitė ir antrą kartą pasirašė ieškovas, S., V. ir atsakovas L. V.. Su kiekvienu atskirai sutartys buvo sudarytos. Buvo surašyta terminuota sutartis, jos pabaigos terminas 2010-04-17, turėjo grąžinti pinigus. Suėjus terminui kreipėsi į atsakovą, kad sugrąžintų skolą. Atsakovas pripažino, kad skolino ir prašė laukti. Kelis kartus kreipėsi į atsakovą, kad atsakovas grąžintų skolą o jis sakė, jei kreipsies į teismą, tai neatgausi savo pinigų. V. ir S. kreipėsi į teismą ir jų ieškiniai yra patenkinti.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies; Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo L. V. 6250 Lt skolos, 546,87 Lt palūkanų, 5 % metinių pa­lū­kanų už priteistą sumą (6796,87 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. sausio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 659,96 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 492,10 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovui V. B. grąžinta 543,95 Lt likusi užstato suma.

Nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje esančioje 2009-04-17 paskolos sutartyje, kurią sudarė ieškovas (paskolos davėjas) ir atsakovas (paskolos gavėjas), nurodyta, kad šia sutartimi Paskolos davėjas perduoda Paskolos gavėjo nuosavybėn sutarties 1.2 p. numatytą paskolos sumą, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą (sutarties 1.1 p.). Paskolos suma yra 6250 Lt (sutarties 1.2 p.). Paskolos davėjas įsipareigoja sutarties pasirašymo metu perduoti Paskolos gavėjo nuosavybėn paskolos sumą (sutarties 2.1.1. p.). Paskolos suma suteikiama vienerių metų terminui (sutarties 3.1 p.) (b. l. 5). Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisniai santykiai. Pažymėjo, kad pati sutartis yra ir pinigų perdavimą įrodantis dokumentas, patvirtintas abiejų sutarties šalių parašais. Akcentavo, kad atsakovui ginčijant savo parašo tikrumą, 2012-04-12 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi (b. l. 29) buvo paskirta rašysenos ekspertizė, ekspertams pateikiant klausimą – ar ant 2009 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties pasirašė atsakovas L. V.. Nurodė, kad iš 2012-09-25 Lietuvos teismo ekspertizės akto (b. l. 62-66) matyti, kad 2009-04-17 paskolos sutartyje, prie išspausdintų žodžių „L. V.“, pasirašė L. V.. Nusprendė, kad ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina, jog paskolos sutartį pasirašė atsakovas. Padarė išvadą, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas ieškinio dalyje priteisti 6250 Lt yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6250 Lt negrąžintos paskolos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovas L. V. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažinti ieškovo dalyvavimą vyksiančiame teismo posėdyje būtinu; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nurodo, kad atsakovas kategoriškai nesutinka su tuo, kad sutartys, įskaitant 2009 m. balandžio 17 dienos Paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, turi būti aiškinamos prioritetiškai vadovaujantis lingvistinės sutarties teksto reikšmės nustatymo principu. Mano, kad šiuo atveju esant aiškiam nesutarimui dėl Paskolos sutarties 1.1. punkte įtvirtintos nuostatos: „Šia sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn sutarties 1.2. punkte numatytą pinigų sumą pinigais, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą“, vien tik lingvistiniu sutarties aiškinimo principu teismas negalėjo vadovautis. Nurodo, kad teismas šiuo atveju turėjo aiškintis tikruosius abiejų šalių ketinimus. Pažymi, kad 2012 m. balandžio 12 dieną vykusio teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad pasirašant Paskolos sutartį pinigai perduoti nebuvo. Be to, aplinkybę, kad pinigai nebuvo perduoti patvirtino ir liudytojas V. S.. Mano, kad sistemiškai aiškinant Paskolos sutarties nuostatas yra akivaizdu, kad Paskolos davėjas nei Paskolos sutarties sudarymo momentu, nei anksčiau dar nėra perdavęs skolinamos pinigų sumos Paskolos gavėjui, bei tai, kad pinigus Paskolos davėjas dar tik įsipareigoja perduoti ateityje. Pažymi, kad pinigų priėmimo momentas sąmoningai Paskolos sutartyje užfiksuotas nebuvo, todėl daryti išvados, jog pinigai pagal šią Paskolos sutartį buvo perduoti atsakovui taip pat nebuvo jokio pagrindo.

2. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje atsakovas grindė savo atsikirtimus tuo, kad jis Paskolos sutarties sudarymo momentu buvo UAB „Reina“ direktorius. 2009 m. kovo mėnesį UAB „Reina“ dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos pradėjo atleidinėti darbuotojus iš darbo. Ieškovas V. B. taip pat buvo UAB „Reiną" darbuotojas ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai: pažyma iš VSDVF bei Kauno apygardos teismo nutartis, kuria patvirtinta ieškovo V. B. reikalavimas UAB „Reiną" bankroto byloje. Darbo sutartis tarp UAB „Reiną" ir V. B. buvo nutraukta 2009 m. kovo 18 dieną. UAB „Reiną" atleidimo iš darbo dieną su ieškovu neatsiskaitė (tai patvirtina teismui pateikta Kauno apygardos teismo nutartis). Paskolos sutartis sudaryta praėjus mėnesiui laiko po ieškovo darbo sutarties nutraukimo. Teismui, be kita ko, buvo nurodyta, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta ieškovo reikalavimu, siekiant tokiu būdu pažadėti ieškovui, kad UAB „Reiną" atsiskaitys su ieškovu, kai tik bendrovės finansinė situacija pagerės. Mano, kad nebūtų logiškas ir suprantamas ieškovo elgesys, jeigu jis paskolintų 6.250 Lt grynaisiais pinigais bendrovės, kuri jam skolinga darbo užmokestį panašiai sumai, direktoriui. Be to, mažai tikėtina, kad tokią sumą ieškovas galėjo turėti, kadangi kaip minėta UAB „Reiną" su ieškovo nebuvo atsiskaičiusi, nesumokėdama darbo užmokesčio už kelis mėnesius. Nurodo, kad ieškovas atsakovui pinigų faktiškai neskolino, ieškovo prašoma priteisti suma buvo UAB „Reiną" darbo užmokesčio skola ieškovui. Mano, kad ši L. V. prievolė turėjo būti vertinama kaip prigimtinė, o ne kaip teisinė, kurios vykdymo negalima reikalauti per prievartą. Nurodo, kad tas faktas, kad paskolos sutartyje ir Kauno apygardos teismo nutartyje, kuria buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, nesutampa reikalavimo sumos, negali būti pripažįstama, jog atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės.

3. Apeliantas nesutinka su Pirmosios instancijos teismas išvada, kad įrodinėjimo našta šios bylos atveju tenka atsakovui - būtent paskolos gavėjas privalėjo įrodyti savo teiginį, kad pagal ginčijamą paskolos sutartį pinigų negavo. Mano, kad šias išvadas teismas priėjo pažeisdamas materialinės teisės bei procesinės teisės normas, taip pat nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos. Nurodo, kad kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Pažymi, kad šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, Paskolos sutartyje nėra užfiksuota, jog paskolos gavėjas pinigus gavo ir priėmė, taip pat nėra užfiksuotas ir paskolos dalyko - pinigų - priėmimo momentas, todėl mano, kad šiuo atveju paskolos dalyko perdavimą atsakovui privalėjo įrodyti paskolos davėjas - ieškovas.

4. Apeliantas nurodo, kad 2012 m. spalio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas paprašė teismo, kad iš ieškovo būtų išreikalauta šie dokumentai: pajamų deklaracijos už 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. bei išrašą iš VSDFV apie ieškovo draudžiamuosius laikotarpius bei draudžiamas pajamas laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2012 metų. Teismas šį atsakovo prašymą patenkino, įpareigojo ieškovą pateikti nurodytus dokumentus. 2012 m. gruodžio 7 dieną vykusio teismo metu paaiškėjo, kad dokumentus, kuriuos pateikti buvo įpareigota ieškovas, savo iniciatyva iš VSDFV ir Valstybinės mokesčių inspekcijos išsireikalavo pats teismas. Mano, kad visos šios išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog šioje civilinėje byloje teismas nepaisė šalių lygybės prieš įstatymą principo bei rungimosi principo, padėdamas ieškovui vykdyti jo procesines pareigas bei ginti savo poziciją.

5. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, jog Lazdijų rajono apylinkės teisme išnagrinėtų civilinių bylų Nr. 2-33-780/2012 ir 2-33-393/2012 ratio decidendi buvo vienodos. Nurodo, kad teismo minėtose bylose vienodos yra tik ieškovų nurodomas aplinkybės, tačiau atsakovo argumentai ir atsikirtimai šioje civilinėje byloje ir teismo nurodytose civilinėse bylose yra skirtingos. Atsakovas savo atsikirtimus šioje byloje grindė tuo, kad 6250 Lt skola ieškovui V. B. yra ne atsakovo, jis šios pinigų sumos iš ieškovo niekada nėra gavęs, o šią sumą ieškovui buvo ir yra skolingas ieškovo buvęs darbdavys UAB „Reina". Tuo tarpu, ankstesnėse civilinėse bylose atsakovas šių faktinių aplinkybių, t.y. to, kad pinigų sumos nurodytos paskolos sutartyse, sudarytose su V. S. ir V. V., iš tiesų buvo UAB „Reina" įsiskolinimas darbuotojams, nenurodė. Šias faktines aplinkybes apeliantas atskleidė tik šioje civilinėje byloje. Mano, kad teigti jog teismo nurodytų civilinių bylų ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės yra vienodos nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo L. V. apeliacinį skundą ieškovas V. B. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas įrodė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, paskola pagal sutartį atsakovui buvo suteikta ir ją suteikė būtent ieškovas. Tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir paskolos sutarties turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskolos sutartyje užfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas. Tokiu atveju pareiga įrodyti, pinigų neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui. Bylą nagrinėjęs teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, laikė įrodytomis ir nustatė visas materialiosios teisės normų taikymui ir teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apeliaciniame skunde išdėstyti teisiniai argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo yra grindžiami atsakovo pasirinktais duomenimis, išskirtais iš byloje esančių duomenų visumos ir net tokiais, kurie, nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teisme, nebuvo pateikti. Dėl teismo neobjektyvumo, apeliantas nepagrįstai laiko, kad teismas nepaisė šalių lygybės prieš įstatymą principo bei rungimosi principo, nes padėjo ieškovui vykdyti jo procesines pareigas. Pažymi, kad įstatymo leidėjas yra numatęs, kad teismas turi teisę, o tam tikrais atvejais ir pareigą savo iniciatyva iš atitinkamų įstaigų išsireikalauti reikalingus dokumentus. Akcentuoja, kad atsakovas turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, todėl bet kokiomis priemonėmis siekia sumažinti turimų finansinių įsipareigojimų naštą ir išgalvoja bei teismui pateikia vis kitus atsikirtimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas

Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas nenurodė svarių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.

2009-04-17 paskolos sutartyje, kurią sudarė ieškovas (paskolos davėjas) ir atsakovas (paskolos gavėjas), nurodyta, kad šia sutartimi Paskolos davėjas perduoda Paskolos gavėjo nuosavybėn sutarties 1.2 p. numatytą paskolos sumą, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą (sutarties 1.1 p.). Paskolos suma yra 6250 Lt (sutarties 1.2 p.). Paskolos davėjas įsipareigoja sutarties pasirašymo metu perduoti Paskolos gavėjo nuosavybėn paskolos sumą (sutarties 2.1.1. p.). Paskolos suma suteikiama vienerių metų terminui (sutarties 3.1 p.) (1 t. b. l. 5). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisniai santykiai, nes: 1) atsakovas paskolos sutartyje nurodytą sumą gavo, 2) atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolos sumą, 3) realinė sutartis sudaryta laikantis formos reikalavimų, t.y. rašytine forma, kadangi ją sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija 2000 Lt. Kolegijai nekelia jokių abejonių, kad pati sutartis yra ir pinigų perdavimą įrodantis dokumentas, nes jos 1.1 p. nustato, kad paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn 6250 Lt sumą, be to, sutartis patvirtinta abiejų sutarties šalių parašais. Taigi, įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui, t. y. atsakovui.

Atsakovas nurodo, kad 2012 m. balandžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad pasirašant paskolos sutartį pinigai perduoti nebuvo. Be to, aplinkybę, kad pinigai nebuvo perduoti patvirtino ir liudytojas V. S.. Kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip visiškai nepagrįstus, nes kaip matyti iš 2012-04-12 teismo posėdžio protokolo, tiek ieškovas, tiek liudytojas V. S. nurodė, kad pinigai buvo perduoti (1 t. 28 b. l.).

Atsakovas nurodo, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta ieškovo reikalavimu, siekiant tokiu būdu pažadėti ieškovui, kad UAB „Reina" atsiskaitys su ieškovu, kai tik bendrovės finansinė situacija pagerės. Nesutinka, kad remiantis tuo, jog paskolos sutartyje ir Kauno apygardos teismo nutartyje, kuria buvo patvirtinti UAB „Reina" darbuotojų kreditoriniai reikalavimai, nesutampa reikalavimo sumos, negali būti pripažįstama, jog atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės. Mano, kad paskolos sumos, t. y. 6250 Lt ieškovas negalėjo turėti, nes paskolos sudarymo metu nedirbo. Teigia, kad ši L. V. prievolė turėjo būti vertinama kaip prigimtinė, o ne kaip teisinė, kurios vykdymo negalima reikalauti per prievartą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatinėti iš kokių lėšų ir kokiu tikslu ieškovas atsakovui paskolino 6250 Lt nėra šios bylos dalykas. Akcentuotina, kad kaip matyti iš Sodros pažymos apie ieškovo įmokas už 2007-01-01 – 2009-12-31 laikotarpį, matyti, kad jo vidutinis atlyginimas sudarė apie 3000 Lt, taigi akivaizdu, kad ieškovas galėjo iš darbo užmokesčio sutaupyti 6250 Lt (1 t. 79 b. l.). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad sudaryta paskolos sutartis buvo sudaryta ieškovo reikalavimu, siekiant tokiu būdu pažadėti ieškovui, kad UAB „Reina" atsiskaitys su ieškovu, kai tik bendrovės finansinė situacija pagerės. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad būtent atsakovas privalo įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą. Kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismo 2012-02-27 nutartis, kuria buvo patvirtinti UAB „Reina" darbuotojų kreditoriniai reikalavimai, labiau patvirtina, nei paneigia, kad 6250 Lt suma nėra kilusi iš tarp ginčo šalių buvusių darbo santykių, nes nesutampa paskolos ir kreditorinio reikalavimo sumos (1 t. 74 b. l.). Apelianto argumentai, kad atsakovo L. V. prievolė turėjo būti vertinama kaip prigimtinė, o ne kaip teisinė, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes paskolos teisiniuose santykiuose, kuriuos įstatymo lygmeniu reglamentuoja Civilinis kodeksas, aiškiai yra nustatyta paskolos gavėjo pareiga grąžinti paskolos davėjui tokią pat sumą (CK 6.870 str.).

CPK 179 str. 3 d. nustato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Teisėjų kolegijos vertinimu savo iniciatyva duomenis iš VSDFV ir Valstybinės mokesčių inspekcijos išsireikalavęs pirmosios instancijos teismas, ne tik nepažeidė civilinio proceso principų, bet priešingai, užkirto kelią bylos vilkinimui ir padarė viską, kad byloje kuo greičiau būtų nustatyta objektyvi tiesa. Kolegijos vertinimu, nustačius, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, o paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, nebėra jokio pagrindo nustatinėti ar Lazdijų rajono apylinkės teisme išnagrinėtų civilinių bylų Nr. 2-33-780/2012 ir 2-33-393/2012 ratio decidendi buvo vienodos kaip ir nagrinėjamoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusDalė Burdulienė