Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinio atsakovams E. K. ir A. G. dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, byloje yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Institucija pateikė išvadą, jog neprieštarauja ieškiniui, mano, jog tėvystės nuginčijimas ir tėvystės nustatymas yra vaiko interesais, nes siekiama įgyvendinti vaiko teisę žinoti savo tėvą. Institucija nurodė, jog L. K. gimė ieškovei S. K. ir atsakovui E. K. gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, tačiau socialiniams darbuotojams, dirbusiems su ieškovės ir atsakovo šeima bei teikusiems socialines paslaugas, nebuvo žinoma, kad vaikas nėra atsakovo E. K., apie tai, kad vaikas nėra šio atsakovo sūnus, ieškovė darbuotojams nesakė. Gavus ieškovės procesinius dokumentais telefonu buvo susisiekta tiek su atsakovu E. K., tiek su atsakovu A. G., atsakovas E. K. patvirtino, kad su ieškiniu sutiks, jeigu bus įrodyta, kad jis nėra tėvas, atsakovas A. G. teigė, kad yra atliktas DNR tyrimas, patvirtinęs, jog vaiko tėvas yra jis, A. G.. Institucija išvadoje nurodė, jog iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatė, jog A. G. ir iki tol pripažino vaiko tėvystę (teikė materialinį išlaikymą, sudarydavo galimybę vaikui bendrauti su savo artimaisiais giminaičiais), atsakovas E. K. nuo (duomenys neskelbtini) pavasario, kada iš ieškovės S. K. sužinojo, kad nėra L. tėvas, su ieškove nebendrauja, todėl teikia išvadą, jog ieškinio tenkinimas vaiko interesų nepažeis.

7. Atsakovas E. K. ieškiniui neprieštarauja, parodė, jog iki (duomenys neskelbtini) pavasario buvo įsitikinęs, kad L. tėvas yra jis. Tačiau (duomenys neskelbtini) pavasarį jam ieškovė S. K. atsiuntė trumpąją žinutę, kad tėvas yra ne jis, o A. G., bylos nagrinėjimu metu matė ir išvadą dėl vaiko tėvystės. Todėl sutinka, jog ieškinys būtų tenkintas.

8. Atsakovas A. G. su ieškiniu sutinka, patvirtino, jog apie tai, kad L. yra jo sūnus, žinojo nuo pat vaiko gimimo, neneigia, jog su ieškove palaikė intymius santykius jau nuo (duomenys neskelbtini) metų. Pats iniciatyvos dėl vaiko tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nesiėmė, laukė, kol viskas susitvarkys. Jau pradėjus civilinį procesą buvo nuvykęs ir kartu su vaiku dalyvavo atliekant tėvystės tyrimą, šis patvirtino, jog jis yra vaiko tėvas.

Motyvuojamoji dalis

9.1. Ne vėliau kaip nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio ieškovė S. K. ir atsakovas A. G. palaikė intymius santykius.

9.2. Ieškovės S. K. sūnus L. gimė (duomenys neskelbtini) ieškovė S. K. gimus sūnui buvo nesusituokusi. Dar iki gimstant vaikui ieškovė S. K. atsakovui E. K. buvo pasakiusi, jog sūnus yra jo, atsakovas E. K., gimus vaikui, tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažino vaiko tėvystę. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, remdamasis atsakovo E. K. tėvystės pripažinimo pareiškimu, (duomenys neskelbtini) išduotame vaiko gimimo kaip L. tėvą įrašė atsakovą E. K., vaikui buvo suteikta K. pavardė.

9.3. 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. UAB „Edonum“ atliktas DNR biologinės tėvystės nustatymo tyrimas, jo metu nustatyta, jog A. G. su 99,9999 % tikimybe yra L. K. tėvas.

10. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl artimų santykių tarp ieškovės S. K. ir atsakovo A. G. teismas remiasi ieškovės ir šio atsakovo parodymais, dėl vaiko gimimo datos, dėl aplinkybės, jog ieškovė S. K. atsakovui E. K. nurodė, jog šis yra vaiko tėvas, atsakovas E. K. pripažino vaiko tėvystę, jis nurodytas kaip tėvas vaiko gimimo įraše, teismas remiasi ieškovės S. K. parodymais bei vaiko gimimo įrašu. Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl UAB „Edonum“ atlikto tėvystės tyrimo, teismas remiasi ieškovės S. K. ir atsakovo A. G. parodymais, 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. UAB „Edonum“ pažyma bei prie jos pridėti atlikto tyrimo ataskaita.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 4 dalyje numatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę. Šioje byloje nustatyta, jog gimus L. ieškovė S. K. buvo nesusituokusi, atsakovui E. K. nurodė, jog vaiko tėvas yra jis. Taip pat nustatyta, jog atsakovas E. K. pripažino vaiko tėvystę, jis į vaiko gimimo įrašą buvo įrašytas kaip vaiko tėvas.

12. Remiantis CK 3.150 straipsnio 2 dalimi, nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovė S. K. prieš gimstant sūnui L. palaikė artimus intymius santykius su atsakovu A. G., ieškovė S. K., gimus vaikui, šiam atsakovui yra sakiusi, kad vaikas yra jo, atsakovo A. G., šis vaikui rūpinosi kaip savu, jį, kaip matyti iš Institucijos išvados, pripažino ir atsakovo A. G. artimieji giminaičiai. Iki teismo posėdžio atsakovas A. G. kartu su vaiku L. buvo nuvykęs į UAB „Edonum“, ten jam ir vaikui buvo atliktas biologinis tėvystės tyrimas, jo metu nustatyta, jog tikimybė, kad A. G. yra L. tėvas, yra 99,9999 %. Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovė S. K. įrodė, kad atsakovas E. K. negali būti vaiko L. K. tėvas, todėl tėvystė yra nuginčijama, vaiko (L.) tėvu pripažįstamas atsakovas A. G., o vaikas – atsakovo A. G. vaiku (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 392 straipsnio 1 dalies reikalavimai). Įsiteisėjęs teismo sprendimas išsiunčiamas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo įregistravimo (CPK 392, 399 straipsniai).

13. Dėl pavardės vaikui suteikimo. Ieškovė S. K. nuginčijus tėvystę prašo sūnui suteikti K. pavardę. Remiantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklių) 60 punktu, registruojant tėvystės nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip. Kadangi atsakovas A. G. šio ieškovės prašymo iš esmės neginčijo, teismas, esant ieškovės prašymui, pripažinęs atsakovą A. G. vaiko L. K. tėvu, pakeičia vaiko pavardę iš K. į K.. Tuo pačiu pažymima, jog, remiantis Taisyklių 125 punktu, suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka.

14. Dėl ieškovės prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovė S. K., teikdama ieškinį, be reikalavimo nuginčyti tėvystę, taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra numatytas vienerių metu ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindų teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

15. Šioje byloje ieškovė S. K. teigė, jog apie tai, kad vaikas yra ne atsakovo E. K., o A. G., žinojo dar prieš gimstant vaikui (duomenys neskelbtini), tai yra daugiau nei prieš vienerius metus iki kreipimosi į teismą 2022 m. (duomenys neskelbtini), ir nustačius, jog terminas praleistas, esant ieškovės prašymui lyg turėtų būti sprendžiama dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Tačiau tokie prašymai dėl termino atnaujinimo yra pateikiami, jeigu yra kitos ginčo šalies reikalavimas taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nei atsakovas E. K., nei atsakovas A. G. neprašė taikyti ieškinio senaties termino, todėl teismas ieškovės prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nesprendžia ir palieka nenagrinėtą. Ieškovės atstovės advokatas K. Paspirgėlis teismo posėdyje teigė, jog prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pateiktas atsižvelgus į skirtingą teismų praktiką bei galimybę teismui savo iniciatyva tokio pobūdžio bylose taikyti ieškinio senatį, visgi pažymima, jog teismas, prieš taikydamas ieškinio senatį savo iniciatyva, siekdamas išvengti siurprizinio sprendimo, turėtų ginčo šaliai (ieškovei) išaiškinti apie teismo teisę savo iniciatyva pritaikyti ieškinio senatį ir pasiūlyti jai nurodyti priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas, bei, esant pagrindui, spręsti dėl tokio termino atnaujinimo. To teismui nepadarius, toks sprendimas taikyti ieškinio senatį tokio pobūdžio byloje nebūtų pagrįstas ir pažeistų ieškoves teises į teisingą procesą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-1075/2022 ir joje nurodyta teismų praktika).

16. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė S. K. nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1335-4755, šiuo sprendimu ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant ją 100 procentų. Kadangi buvo pareikšti du neturtiniai reikalavimai, ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, už ieškinį turėjo būti mokamas 200 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CPK 82 straipsnio 3, 4 dalys), valstybė dėl ieškovės atstovavimo patyrė 260 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas (2022 m. spalio 31 d. pažyma Nr. (12.36Mr) PT-8284). Ieškinį tenkinus visiškai, tiek žyminis mokestis, tiek atstovavimo išlaidos turėtų būti priteisiamas iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgus į tą aplinkybę, jog ši situacija, dėl kurios ieškovė S. K. buvo priversta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo bei dėl vaiko tėvystės nuginčijimo ir vaiko tėvystės nustatymo kreiptis į teismą, kilo iš esmės dėl pačios ieškovės kaltės (artimai bendraudama su E. K. palaikė artimus santykius ir su atsakovu A. G., gimus vaikui, suklaidino atsakovą E. K. dėl vaiko tėvystės, po ko šis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo pripažino L. savo vaiku, dėl ko po vaiko gimimo civilinės metrikacijos skyrius nustatyta tvarka ir pagrindais tėvu įrašė atsakovą E. K.), teismas iš atsakovų E. K. ir A. G. bylinėjimosi išlaidų nepriteisia, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 95 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Atsakovą A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o L. K. pripažinti A. G. sūnumi, L. K. pavardę pakeisti į K. pavardę.

Ieškovės S. K. reikalavimą atnaujinti ieškinio senaties terminą palikti nenagrinėtą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.