Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaip nurodė kaltinamasis, š. m. gegužės 2 d. nuėjo išgėręs į ligoninę. Buvo tokia situacija, kad prieš tai buvo nuėjęs priduoti kraujo ir jam išdraskė veną ir girtas turbūt ėjo teisybės ieškoti. Įėjo į ligoninę, gydytojas K. buvo jam kažką pasakęs, mestelėjęs kažkokią repliką prieš tai, kai ėjo dėl rankos kalbėtis. Kai atėjo, tai jis jam ir išsakė tuos žodžius –„ateik čia, avine“. Pasak kaltinamojo, jis jo nesivijo, bet į postą atėjo su dviem peiliais. Pats gydytojas nuo jo pabėgo, tada jis apėjo aplink postą ir išėjo lauk. Prieš išeidamas trenkė du kartus į langą. Laikydamas du peilius ir šaukdamas –„ateik čia, avine“ turbūt nieko neturėjo omenyje, jis nesitikėjo, kad jis ateis. Pasak kaltinamojo, jis nematė kur jis tiksliai nubėgo, kiek nubėgo, kai skaitė parodymus suprato, kad jis nubėgo į antrą aukštą ar pakilo laiptais, o jis tiesiog apėjo aplink postą ir išėjo. Kaip nurodė, kaltinamasis, gydytojas K. tiesiog pabėgo, nežino kur jis pabėgo, jis jo nebematė, nes ten yra kaip plytų užstatas ir ten nesimato kas už sienos, todėl jis nematė kur jis ir kaip pabėgo. Kai įžengė į postą, moteris buvo poste, o K. jau nebuvo, matė dar vieną žmogų ir dar vieną ligonį, dar vienas sanitaras ar gydytojas buvo, visi buvo baisiai persigandę, padėjo žingsnį į kairę pusę, po to nuėjo tuo koridorium, išėjau lauk iš posto, K. jau nebebuvo. Apėjo aplink postą, priėjo prie lango, sušuko kažką ir trenkė du kartus į langą. Postas yra priėmimo skyriaus koridoriuje.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Pagal teismų praktiką įžūliais veiksmais laikomas neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką, ir tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Sprendžiant, ar kaltinamojo veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Aplinkybę, kad kaltinamasis sutrukdė įprastą ligoninės priėmimo skyriaus darbą į ją atėjęs ginkluotas dviem peiliais ir agresyviai elgdamasis be paties kaltinamojo prisipažinimo patvirtina kiti į bylą surinkti įrodymai liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga.

Apklausos metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriuje, priėmimo skyriaus gydytoju. 2024 m. gegužės 2 d., apie 17 val. 30 min., į minėtą gydymo įstaigą, o tiksliau į priėmimo skyrių, atėjo pacientas K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ėmė dirbančių slaugytojų reikalauti gydytojos, kuri jį sekmadienį apžiūrėjo. Asmuo buvo agresyviai nusiteikęs. Kadangi, jis tuo metu kartu su slaugytoja buvo jų priėmimo poste, iš balso atpažino minėtą vyriškį, nes jis jį buvo prieš keletą dienų apžiūrėjęs. Minėto asmens paklausė, ko jis nori, o asmuo ėmė elgtis dar agresyviau, jo kūno judesiai tapo keisti. K. B. nieko nelaukdamas apėjo priėmimo postą, ir į jį įėjo pro duris. K. B. jam pasakė: „ateik čia avine“ ir pamatė, kad minėtas vyriškis abiejose rankose turi po peilį. Kai jis tuos peilius K. B. rankose pamatė, suprato, kad asmuo nori jį jais sužaloti ar kitaip sutrikdyti jo sveikatą. Ėmė bėgti nuo jo. Įbėgo į prie priėmimo posto esantį kabinetą ir pro kitas duris išbėgo į priėmimo skyriaus koridorių. K. B. jį vijosi, abiejose rankose laikydamas peilius, tikrai buvo agresyvus. Jis iš koridoriaus įbėgo į laiptinę ir greitai užbėgo laiptais iki antro aukšto. Girdėjo kaip K. B. įbėgo paskui jį į laiptinę, pirmame aukšte priėjo prie užrakintų durų jas paklibino, bet buvo užrakintos. Pastarasis nesuprato, kad jis yra antrame aukšte. Gali pasakyti tai, kad asmuo, kai jį išsivijo iš priėmimo posto, jis kažką šaukė, tačiau ką, jis nesuprato, nes jis jam kalbėjo nesuprantama kalba. Būdamas antrame aukšte, jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Kaip nurodė nukentėjusysis, kaltinamasis jam padarė moralinę žalą, nes jis buvo šoke, išsigando, nebegalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų, taip pat yra atsakingas už priėmimo skyriuje esančius pacientus, baiminosi dėl jų sveikatos, nes jiems nesugebėjo laiku suteikti būtinosios pagalbos (1 t., b. l. 9-10).

Apklausos metu nukentėjusioji R. V. paaiškino, kad ji dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriuje, bendrosios praktikos slaugytoja. 2024-05-02, nuo 18 val., turėjo pradėti savo darbo pamainą. Į darbo vietą atėjo šiek tiek ankščiau, buvo gal 17 val. 30 min. Atėjus į priėmimo skyriaus postą, vadinamą „akvariumą“, ten tuo metu berods buvo dvi kitos jos kolegės - slaugytojos K. V. ir R. Ž. Jos tuo metu jau baiginėjo savo darbo pamainą. Joms ten bebūnant, pamatė, kaip pro lauko duris į priėmimo skyrių atėjo vaikinas, kurio ji nepažįsta. Jį matė pirmą kartą. Jis iš karto buvo agresyviai nusiteikęs, piktas ir pakeltu balso tonu priėjęs prie slaugytojų posto langų ėmė šaukti „kur ta daktarė kur jai taip padarė“, bei tuo metu rodė ištiesęs savo kairiąją ranką, ant kurios matėsi mėlynė. Tuo metu priėmimo poste, kabinete, buvo ir gydytojas A. K., kuris, išgirdęs agresyvų vyriškį, taip pat atėjo prie jų. Gydytojas kažką tam asmeniui pasakė, tačiau ji negirdėjo ką. Tada iškart pamatė, kaip tas asmuo agresyviai nusiteikęs ateina į priėmimo posto vidų. Jis apėjo priėmimo postą ir pro duris įėjo į priėmimo posto vidų. Kažką jis garsiai ir agresyviai šaukė, tačiau ji tuo metu buvo jau labai išsigandusi ir nepamena, ką jis konkrečiai šaukė. Žiūrėjo tam asmeniui į veidą, todėl nematė, kad jis su savimi rankose turėtų peilius. Ji tik pamatė, kaip gydytojas ėmė nuo jo bėgti, įbėgo į priėmimo posto kabinetą per vienas duris, bei po to iškart išbėgo į koridorių per kitas kabineto duris. Jį iš paskos vijosi tas agresyvus asmuo. Kur tiksliai išbėgęs į koridorių nubėgo gydytojas, ji to nematė. Ji buvo šoke, labai susijaudinusi ir išsigandusi dėl tokio asmens agresyvaus elgesio. Net nepastebėjo, kuomet liko priėmimo poste viena pati. Kur nubėgo jos kitos kolegės, ji tuo metu nepastebėjo. Tik žino, kad ji stovėjo vietoje ir niekur nei ėjo, nei bėgo. Po to netrukus pastebėjo, kaip vėl iš koridoriaus pareina tas agresyvus asmuo, kur vėl kažką šaukė, iš jo elgsenos ir kūno matėsi, kad yra agresyviai nusiteikęs, tačiau ji tuomet taip pat nematė, kad jis turėtų su savimi rankose peilius. Jis ėmė vaikštinėti pirmyn - atgal po priėmimo skyriaus koridorių. Tada kažką sakydamas trenkė berods vieną ar du kartus ranka į priėmimo posto langus. Ji dar jam berods sakė, kad ji nieko nežino, kad nedirbo, nes jei neklysta, jis buvo piktas ir priekaištavo dėl tos mėlynės ant rankos. Po to ji pastebėjo, kad yra atidarytos priėmimo posto durys, kur nuėjo ir jas uždariusi užrakino. Bijojo, kad jis vėl nepatektų į vidų. Buvo labai išsigandusi, todėl ne viską tiksliai kaip kas vyko paeiliui ir pamena. Tas asmuo po to, kai trenkė į priėmimo posto lango stiklus, netrukus iš priėmimo skyriaus pasišalino (1 t., b. l. 58-61).

Apklausos metu nukentėjusioji K. V. paaiškino, kad ji dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriuje slaugytoja. 2024-05-02 jos darbo pamaina buvo nuo 8 iki 18 val. Kiek tiksliai buvo valandų nežino, bet jau į jos darbo pamainos pabaigą ji dirbo su vienu pacientu, kurio pavardė J. Jis buvo kartu su savo dviem sūnumis. Ji tuo metu priėmimo skyriaus poste nebuvo. Kas iš jos kolegių buvo tuomet pamainos poste ji nežino. Grįžo tuomet su pacientu iš rentgeno į terapinį kambarį, kur ruošė pacientą lašinei. Jam į ranką jau buvo įvestas kateris, taip pat jam buvo nosyje „ūsai“, skirti prijungti deguonies kaukei. Tuomet terapiniame kambaryje be jos, paciento J. ir jo dviejų sūnų buvo dar viena moteris - pacientė, kuriai buvo lašinama lašinė. Ji gulėjo lovoje. Tuomet staiga išgirdo garsiai priėmimo poste šaukiantį gydytoją A. K., kuris pasakė „slėpkitės, laksto su peiliais“. Paties gydytojo nematė, tik išgirdo jo balsą. Po to girdėjo bėgimo garsą ir durų užsidarymo garsą. Kas kur ten tiksliai bėgo, kas ką vijosi, kas ten buvo su peiliais, ji nieko nematė. Kažkokių šūkavimų ar grasinančių žodžių taip pat negirdėjo. Kaip ir minėjo, išgirdo tik gydytojo prieš tai paminėtus žodžius, kurie skambėjo įtikinamai ir labai grėsmingai. Dėl tokio gydytojo pasakymo tiek ji, tiek terapiniame kambaryje buvę pacientai labai išsigando. Paciento J. vienas iš jį lydėjusių sūnų atidarė terapinio kambario langą su tikslu, kad jie galėtų per jį iššokti ir taip reikalui esant pabėgti iš patalpos. Atidarius langą pamatė, kad šokti per langą būtų labai aukštai. Nors ir pirmas aukštas, tačiau langas buvo virš rūsio, todėl šokti per jį būtų buvę pavojinga. Koridoriuje tuo metu nieko nesigirdėjo, negirdėjo jokių riksmų ar trankymo garsų, bet vis tiek visi buvo labai išsigandę. Tie du vyriškiai savo tėvą kažkuriuo momentu išsivedė iš palatos lauk su visu kateteriu ir „ūsais“, skirtais deguonies prijungimui nosyje. Kuriuo momentu jie išėjo, ji net nepastebėjo, nes pati buvo labai labai išsigandusi ir tupėjo ant palangės prie praviro lango, kur manė, kad jei tik kas ateis su tais peiliais į palatą, tai būtų šokusi per langą, nesvarbu, kad ir būtų buvę pavojinga tai daryti (1 t., b. l. 74-77).

Nukentėjusioji R. Ž. paaiškino, kad ji dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriuje, bendrosios praktikos slaugytoja. 2024-05-02 dirbo nuo 8 val. iki 18 val. Jai dirbant 2024-05-02, gal apie 10-11 val. ryte buvo atėjęs vienas asmuo, apie 30 metų amžiaus, su akiniais, tikslesnių jo bruožų neįsiminė, kuris ėmė sakyti ar yra kažkas kas išmano savo darbą, kad neva jam kažkas iš jų darbuotojų kažkurią dieną netinkamai suteikė gydymo paslaugas, rodė ištiesęs kairiąją ranką, ant kurios matėsi mėlynė. Matėsi, kad tas mėlynė atsiradusi jau prieš keletą dienų. Jis jau tuomet buvo agresyvus, kalbėjo piktu, pakeltu balso tonu, tačiau jam buvo pasakyta, kad tuoj pakvies skyriaus vedėją ir jis galės su ja aptarti jam rūpimus klausimus. Tada asmuo nusiramino, nuėjo atsisėdo ir laukė gydytojos. Dirbdama matė kaip buvo atėjusi skyriaus vedėja ir kalbėjo su tuo asmeniu, tačiau ką jie kalbėjo ji negirdėjo, dirbo savo darbus. Nepastebėjo kaip tas asmuo tuomet iš ligoninės priėmimo skyriaus pasišalino. Vėliau, kuomet buvo gal apie 17 val. 30 min., bei kuomet jau buvo atėjusi naktinės pamainos slaugytoja R. V., pamatė, kad į priėmimo skyrių atėjo vėl tas pats aukščiau paminėtas asmuo. Tuo metu priėmimo skyriaus poste, vadinamame „akvariume“ buvo ji ir R. V. Kiek pamena kitų slaugytojų tuo metu ten nebuvo. Taip pat kitose priėmimo skyriaus posto patalpose - kabinete buvo ir gydytojas A. K. Tas atėjęs asmuo vėl buvo piktai ir agresyviai nusiteikęs, ėmė vėl reikalauti gydytojo. Ji manė, kad jis vėl nori pasikalbėti su skyriaus vedėja, kuri darbą baigė 17 val., todėl tam asmeniui pasakė, kad gydytojos nebėra, kad baigėsi jos darbo laikas. Tada netrukus, išgirdęs agresyvų vyriškį tai pat prie jų iš kabineto atėjo ir gydytojas A. K. Ar jis ką nors sakė tam asmeniui ji negirdėjo, tik pastebėjo, kad iš karto tas asmuo agresyviai nusiteikęs ateina į priėmimo posto vidų. Jis apėjo priėmimo postą ir pro duris įėjo į priėmimo posto vidų. Tik jam įėjus į jų tarnybinę patalpą - priėmimo skyriaus postą, pamatė kaip tas asmuo abiejose rankose laiko po peilį. Rankas su peiliais laikė prispaudęs sau prie kūno, panašiai juosmens srityje. Prieš jį stovėjo gydytojas. Tada tas asmuo gydytojui garsiai ir piktu tonu pasakė „ateik čia avine“. Gydytojas tuomet ėmė nuo jo bėgti. Įbėgo į priėmimo posto kabinetą per vienas duris, bei po to iš kart išbėgo į koridorių per kitas kabineto duris. Jį iš paskos vijosi tas agresyvus asmuo. Kur tiksliai išbėgęs į koridorių nubėgo gydytojas ir tas asmuo, ji to nematė. Ji tada labai išsigando, susijaudino dėl tokio asmens agresyvaus elgesio, todėl pati taip pat išbėgo iš priėmimo skyriaus posto ir nubėgo į kiek toliau nuo priėmimo skyriaus posto esantį rentgeno kabinetą. Kolegė R. V. liko viena poste. Nubėgusi, užsidariusi duris paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Kas ten toliau vyko priėmimo skyriuje ji nematė (1 t., b. l. 42-45).

R. J. paaiškino, kad tikslios datos nepamena, bet sutinka, kad tai buvo šių metų gegužės 2 d., kuomet jos su broliu V. J. į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių pristatė dėl sveikatos problemų tėtį V. J. Jis buvo atvežtas GMP automobiliu. Kiek tiksliai buvo valandų nepamena. Tėtis sirgo plaučių uždegimu, jo sveikatos būklė pablogėjo, dėl to kreipėsi į medikus. Ar tuo metu priėmimo skyriuje buvo kitų pacientų jis nežino, neatkreipė dėmesio. Buvo susikoncentravęs į tėtį. Prieš tai tėtis buvo paguldytas stebėjimo palatoje, po to su visa lovą jį išvežė į rentgeno kabinetą. Jis su broliu V. J. ėjo kartu. Po to kai tėčiui buvo atliktas rentgenas, jis nebenorėjo būti vežamas iš ten lovoje, todėl jis su viena iš slaugytojų vežė iš rentgeno kabineto į stebėjimo palatą lovą, o jo brolis kartu su tėčiu ėjo jiems iš galo. Slaugytoja vežė lovą pirma, o jis lovą jai padėjo stumti iš galo. Tėtis su broliu nuo jų ėjo šiek tiek toliau atsilikę. Jau slaugytojai būnant įėjus į stebėjimo palatą jis tebebuvo dar koridoriuje. Lova buvo panašiai tarpduryje, pamatė kaip iš priėmimo skyriaus gydytojų ir slaugytojų posto išbėga gydytojas, kuris grėsmingu ir išsigandusiu balsu šaukė kažką apie peilius. Berods sakė „peiliai, peiliai“. Jis buvo labai išsigandęs ir nubėgo į šalia esantį koridorių. Kur tiksliai nežino. Tada netrukus pamatė kaip iš ten pat išėjo jai nepažįstamas vaikiną, kuris buvo su regėjimu skirtais akiniais, bei pamatė, kad vienoje iš rankų turėjo peilį. Ar kitoje rankoje turėjo dar vieną peilį ji šito nepastebėjo. Jis kažką šūkavo, tačiau tikrai šiuo metu negali pasakyti ką. Konkrečių jo žodžiu nepamena. Neįsiminė dėl streso. Tas vaikinas nepamatė kur nubėgo gydytojas, todėl jis ėjo link tos palatos kur buvo jie. Kaip nurodė liudytojas, jis tada peršoko tą tarpduryje esančią lovą ir nubėgo link lango. Tas asmuo į palatą nesiveržė, priėjo prie palatos durų pasisukinėjo ir vėl kažkur nuėjo koridoriumi tolyn. Pasak liudytojo, toks netinkamas ir neprognozuojamas to asmens elgesys jam sukėlė išgąstį ir stresą. Jis tokiais jo veiksmais yra labai pasipiktinęs, dėl tokio jo elgesio tikrai patyrė neigiamų emocijų, tačiau civilinio ieškinio šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nereikš (1 t., b. l. 90-93).