- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- 1-435-1037/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16563-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- K. B.
- Advokatai
- Modestas Švažas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus - laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas bei suėmimo laikas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis (pradėti dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar pradėti mokytis - per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo; 2024 m. vasario 6 d. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir K. B. pasiųstas atlikti likusią neatliktą 5 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį laisvės atėmimo įstaigoje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. B., 2024 m. gegužės 2 d., 17.41 - 17.42 val., viešoje vietoje – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Priėmimo skyriaus patalpose, adresu - (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje, atėjęs į Priėmimo skyriaus postą, šaukdamas ir būdamas agresyvus, rankose laikydamas du peilius, išsakydamas žodžius „ateik čia, avine“, peiliais grasino Priėmimo skyriaus gydytojui A. K., o šiam nuo jo bėgant, šaukdamas ir būdamas agresyvus, bėgo iš paskos gydytojui A. K. bei jį išsivijo į Priėmimo skyriaus koridorių, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šaukdamas ir būdamas agresyvus, rankose laikydamas du peilius, dešine ranka du kartus trenkė į Priėmimo skyriaus posto langus, sukeldamas šoką bei išgąsdindamas Priėmimo skyriaus darbuotojus bei skyriuje buvusius pacientus ir juos lydinčius asmenis, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaip nurodė kaltinamasis, š. m. gegužės 2 d. nuėjo išgėręs į ligoninę. Buvo tokia situacija, kad prieš tai buvo nuėjęs priduoti kraujo ir jam išdraskė veną ir girtas turbūt ėjo teisybės ieškoti. Įėjo į ligoninę, gydytojas K. buvo jam kažką pasakęs, mestelėjęs kažkokią repliką prieš tai, kai ėjo dėl rankos kalbėtis. Kai atėjo, tai jis jam ir išsakė tuos žodžius –„ateik čia, avine“. Pasak kaltinamojo, jis jo nesivijo, bet į postą atėjo su dviem peiliais. Pats gydytojas nuo jo pabėgo, tada jis apėjo aplink postą ir išėjo lauk. Prieš išeidamas trenkė du kartus į langą. Laikydamas du peilius ir šaukdamas –„ateik čia, avine“ turbūt nieko neturėjo omenyje, jis nesitikėjo, kad jis ateis. Pasak kaltinamojo, jis nematė kur jis tiksliai nubėgo, kiek nubėgo, kai skaitė parodymus suprato, kad jis nubėgo į antrą aukštą ar pakilo laiptais, o jis tiesiog apėjo aplink postą ir išėjo. Kaip nurodė, kaltinamasis, gydytojas K. tiesiog pabėgo, nežino kur jis pabėgo, jis jo nebematė, nes ten yra kaip plytų užstatas ir ten nesimato kas už sienos, todėl jis nematė kur jis ir kaip pabėgo. Kai įžengė į postą, moteris buvo poste, o K. jau nebuvo, matė dar vieną žmogų ir dar vieną ligonį, dar vienas sanitaras ar gydytojas buvo, visi buvo baisiai persigandę, padėjo žingsnį į kairę pusę, po to nuėjo tuo koridorium, išėjau lauk iš posto, K. jau nebebuvo. Apėjo aplink postą, priėjo prie lango, sušuko kažką ir trenkė du kartus į langą. Postas yra priėmimo skyriaus koridoriuje.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Pagal teismų praktiką įžūliais veiksmais laikomas neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką, ir tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Sprendžiant, ar kaltinamojo veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).
Aplinkybę, kad kaltinamasis sutrukdė įprastą ligoninės priėmimo skyriaus darbą į ją atėjęs ginkluotas dviem peiliais ir agresyviai elgdamasis be paties kaltinamojo prisipažinimo patvirtina kiti į bylą surinkti įrodymai liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga.
Apklausos metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriuje, priėmimo skyriaus gydytoju. 2024 m. gegužės 2 d., apie 17 val. 30 min., į minėtą gydymo įstaigą, o tiksliau į priėmimo skyrių, atėjo pacientas K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ėmė dirbančių slaugytojų reikalauti gydytojos, kuri jį sekmadienį apžiūrėjo. Asmuo buvo agresyviai nusiteikęs. Kadangi, jis tuo metu kartu su slaugytoja buvo jų priėmimo poste, iš balso atpažino minėtą vyriškį, nes jis jį buvo prieš keletą dienų apžiūrėjęs. Minėto asmens paklausė, ko jis nori, o asmuo ėmė elgtis dar agresyviau, jo kūno judesiai tapo keisti. K. B. nieko nelaukdamas apėjo priėmimo postą, ir į jį įėjo pro duris. K. B. jam pasakė: „ateik čia avine“ ir pamatė, kad minėtas vyriškis abiejose rankose turi po peilį. Kai jis tuos peilius K. B. rankose pamatė, suprato, kad asmuo nori jį jais sužaloti ar kitaip sutrikdyti jo sveikatą. Ėmė bėgti nuo jo. Įbėgo į prie priėmimo posto esantį kabinetą ir pro kitas duris išbėgo į priėmimo skyriaus koridorių. K. B. jį vijosi, abiejose rankose laikydamas peilius, tikrai buvo agresyvus. Jis iš koridoriaus įbėgo į laiptinę ir greitai užbėgo laiptais iki antro aukšto. Girdėjo kaip K. B. įbėgo paskui jį į laiptinę, pirmame aukšte priėjo prie užrakintų durų jas paklibino, bet buvo užrakintos. Pastarasis nesuprato, kad jis yra antrame aukšte. Gali pasakyti tai, kad asmuo, kai jį išsivijo iš priėmimo posto, jis kažką šaukė, tačiau ką, jis nesuprato, nes jis jam kalbėjo nesuprantama kalba. Būdamas antrame aukšte, jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Kaip nurodė nukentėjusysis, kaltinamasis jam padarė moralinę žalą, nes jis buvo šoke, išsigando, nebegalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų, taip pat yra atsakingas už priėmimo skyriuje esančius pacientus, baiminosi dėl jų sveikatos, nes jiems nesugebėjo laiku suteikti būtinosios pagalbos (1 t., b. l. 9-10).
Apklausos metu nukentėjusioji R. V. paaiškino, kad ji dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriuje, bendrosios praktikos slaugytoja. 2024-05-02, nuo 18 val., turėjo pradėti savo darbo pamainą. Į darbo vietą atėjo šiek tiek ankščiau, buvo gal 17 val. 30 min. Atėjus į priėmimo skyriaus postą, vadinamą „akvariumą“, ten tuo metu berods buvo dvi kitos jos kolegės - slaugytojos K. V. ir R. Ž. Jos tuo metu jau baiginėjo savo darbo pamainą. Joms ten bebūnant, pamatė, kaip pro lauko duris į priėmimo skyrių atėjo vaikinas, kurio ji nepažįsta. Jį matė pirmą kartą. Jis iš karto buvo agresyviai nusiteikęs, piktas ir pakeltu balso tonu priėjęs prie slaugytojų posto langų ėmė šaukti „kur ta daktarė kur jai taip padarė“, bei tuo metu rodė ištiesęs savo kairiąją ranką, ant kurios matėsi mėlynė. Tuo metu priėmimo poste, kabinete, buvo ir gydytojas A. K., kuris, išgirdęs agresyvų vyriškį, taip pat atėjo prie jų. Gydytojas kažką tam asmeniui pasakė, tačiau ji negirdėjo ką. Tada iškart pamatė, kaip tas asmuo agresyviai nusiteikęs ateina į priėmimo posto vidų. Jis apėjo priėmimo postą ir pro duris įėjo į priėmimo posto vidų. Kažką jis garsiai ir agresyviai šaukė, tačiau ji tuo metu buvo jau labai išsigandusi ir nepamena, ką jis konkrečiai šaukė. Žiūrėjo tam asmeniui į veidą, todėl nematė, kad jis su savimi rankose turėtų peilius. Ji tik pamatė, kaip gydytojas ėmė nuo jo bėgti, įbėgo į priėmimo posto kabinetą per vienas duris, bei po to iškart išbėgo į koridorių per kitas kabineto duris. Jį iš paskos vijosi tas agresyvus asmuo. Kur tiksliai išbėgęs į koridorių nubėgo gydytojas, ji to nematė. Ji buvo šoke, labai susijaudinusi ir išsigandusi dėl tokio asmens agresyvaus elgesio. Net nepastebėjo, kuomet liko priėmimo poste viena pati. Kur nubėgo jos kitos kolegės, ji tuo metu nepastebėjo. Tik žino, kad ji stovėjo vietoje ir niekur nei ėjo, nei bėgo. Po to netrukus pastebėjo, kaip vėl iš koridoriaus pareina tas agresyvus asmuo, kur vėl kažką šaukė, iš jo elgsenos ir kūno matėsi, kad yra agresyviai nusiteikęs, tačiau ji tuomet taip pat nematė, kad jis turėtų su savimi rankose peilius. Jis ėmė vaikštinėti pirmyn - atgal po priėmimo skyriaus koridorių. Tada kažką sakydamas trenkė berods vieną ar du kartus ranka į priėmimo posto langus. Ji dar jam berods sakė, kad ji nieko nežino, kad nedirbo, nes jei neklysta, jis buvo piktas ir priekaištavo dėl tos mėlynės ant rankos. Po to ji pastebėjo, kad yra atidarytos priėmimo posto durys, kur nuėjo ir jas uždariusi užrakino. Bijojo, kad jis vėl nepatektų į vidų. Buvo labai išsigandusi, todėl ne viską tiksliai kaip kas vyko paeiliui ir pamena. Tas asmuo po to, kai trenkė į priėmimo posto lango stiklus, netrukus iš priėmimo skyriaus pasišalino (1 t., b. l. 58-61).
Apklausos metu nukentėjusioji K. V. paaiškino, kad ji dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriuje slaugytoja. 2024-05-02 jos darbo pamaina buvo nuo 8 iki 18 val. Kiek tiksliai buvo valandų nežino, bet jau į jos darbo pamainos pabaigą ji dirbo su vienu pacientu, kurio pavardė J. Jis buvo kartu su savo dviem sūnumis. Ji tuo metu priėmimo skyriaus poste nebuvo. Kas iš jos kolegių buvo tuomet pamainos poste ji nežino. Grįžo tuomet su pacientu iš rentgeno į terapinį kambarį, kur ruošė pacientą lašinei. Jam į ranką jau buvo įvestas kateris, taip pat jam buvo nosyje „ūsai“, skirti prijungti deguonies kaukei. Tuomet terapiniame kambaryje be jos, paciento J. ir jo dviejų sūnų buvo dar viena moteris - pacientė, kuriai buvo lašinama lašinė. Ji gulėjo lovoje. Tuomet staiga išgirdo garsiai priėmimo poste šaukiantį gydytoją A. K., kuris pasakė „slėpkitės, laksto su peiliais“. Paties gydytojo nematė, tik išgirdo jo balsą. Po to girdėjo bėgimo garsą ir durų užsidarymo garsą. Kas kur ten tiksliai bėgo, kas ką vijosi, kas ten buvo su peiliais, ji nieko nematė. Kažkokių šūkavimų ar grasinančių žodžių taip pat negirdėjo. Kaip ir minėjo, išgirdo tik gydytojo prieš tai paminėtus žodžius, kurie skambėjo įtikinamai ir labai grėsmingai. Dėl tokio gydytojo pasakymo tiek ji, tiek terapiniame kambaryje buvę pacientai labai išsigando. Paciento J. vienas iš jį lydėjusių sūnų atidarė terapinio kambario langą su tikslu, kad jie galėtų per jį iššokti ir taip reikalui esant pabėgti iš patalpos. Atidarius langą pamatė, kad šokti per langą būtų labai aukštai. Nors ir pirmas aukštas, tačiau langas buvo virš rūsio, todėl šokti per jį būtų buvę pavojinga. Koridoriuje tuo metu nieko nesigirdėjo, negirdėjo jokių riksmų ar trankymo garsų, bet vis tiek visi buvo labai išsigandę. Tie du vyriškiai savo tėvą kažkuriuo momentu išsivedė iš palatos lauk su visu kateteriu ir „ūsais“, skirtais deguonies prijungimui nosyje. Kuriuo momentu jie išėjo, ji net nepastebėjo, nes pati buvo labai labai išsigandusi ir tupėjo ant palangės prie praviro lango, kur manė, kad jei tik kas ateis su tais peiliais į palatą, tai būtų šokusi per langą, nesvarbu, kad ir būtų buvę pavojinga tai daryti (1 t., b. l. 74-77).
Nukentėjusioji R. Ž. paaiškino, kad ji dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriuje, bendrosios praktikos slaugytoja. 2024-05-02 dirbo nuo 8 val. iki 18 val. Jai dirbant 2024-05-02, gal apie 10-11 val. ryte buvo atėjęs vienas asmuo, apie 30 metų amžiaus, su akiniais, tikslesnių jo bruožų neįsiminė, kuris ėmė sakyti ar yra kažkas kas išmano savo darbą, kad neva jam kažkas iš jų darbuotojų kažkurią dieną netinkamai suteikė gydymo paslaugas, rodė ištiesęs kairiąją ranką, ant kurios matėsi mėlynė. Matėsi, kad tas mėlynė atsiradusi jau prieš keletą dienų. Jis jau tuomet buvo agresyvus, kalbėjo piktu, pakeltu balso tonu, tačiau jam buvo pasakyta, kad tuoj pakvies skyriaus vedėją ir jis galės su ja aptarti jam rūpimus klausimus. Tada asmuo nusiramino, nuėjo atsisėdo ir laukė gydytojos. Dirbdama matė kaip buvo atėjusi skyriaus vedėja ir kalbėjo su tuo asmeniu, tačiau ką jie kalbėjo ji negirdėjo, dirbo savo darbus. Nepastebėjo kaip tas asmuo tuomet iš ligoninės priėmimo skyriaus pasišalino. Vėliau, kuomet buvo gal apie 17 val. 30 min., bei kuomet jau buvo atėjusi naktinės pamainos slaugytoja R. V., pamatė, kad į priėmimo skyrių atėjo vėl tas pats aukščiau paminėtas asmuo. Tuo metu priėmimo skyriaus poste, vadinamame „akvariume“ buvo ji ir R. V. Kiek pamena kitų slaugytojų tuo metu ten nebuvo. Taip pat kitose priėmimo skyriaus posto patalpose - kabinete buvo ir gydytojas A. K. Tas atėjęs asmuo vėl buvo piktai ir agresyviai nusiteikęs, ėmė vėl reikalauti gydytojo. Ji manė, kad jis vėl nori pasikalbėti su skyriaus vedėja, kuri darbą baigė 17 val., todėl tam asmeniui pasakė, kad gydytojos nebėra, kad baigėsi jos darbo laikas. Tada netrukus, išgirdęs agresyvų vyriškį tai pat prie jų iš kabineto atėjo ir gydytojas A. K. Ar jis ką nors sakė tam asmeniui ji negirdėjo, tik pastebėjo, kad iš karto tas asmuo agresyviai nusiteikęs ateina į priėmimo posto vidų. Jis apėjo priėmimo postą ir pro duris įėjo į priėmimo posto vidų. Tik jam įėjus į jų tarnybinę patalpą - priėmimo skyriaus postą, pamatė kaip tas asmuo abiejose rankose laiko po peilį. Rankas su peiliais laikė prispaudęs sau prie kūno, panašiai juosmens srityje. Prieš jį stovėjo gydytojas. Tada tas asmuo gydytojui garsiai ir piktu tonu pasakė „ateik čia avine“. Gydytojas tuomet ėmė nuo jo bėgti. Įbėgo į priėmimo posto kabinetą per vienas duris, bei po to iš kart išbėgo į koridorių per kitas kabineto duris. Jį iš paskos vijosi tas agresyvus asmuo. Kur tiksliai išbėgęs į koridorių nubėgo gydytojas ir tas asmuo, ji to nematė. Ji tada labai išsigando, susijaudino dėl tokio asmens agresyvaus elgesio, todėl pati taip pat išbėgo iš priėmimo skyriaus posto ir nubėgo į kiek toliau nuo priėmimo skyriaus posto esantį rentgeno kabinetą. Kolegė R. V. liko viena poste. Nubėgusi, užsidariusi duris paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Kas ten toliau vyko priėmimo skyriuje ji nematė (1 t., b. l. 42-45).
R. J. paaiškino, kad tikslios datos nepamena, bet sutinka, kad tai buvo šių metų gegužės 2 d., kuomet jos su broliu V. J. į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių pristatė dėl sveikatos problemų tėtį V. J. Jis buvo atvežtas GMP automobiliu. Kiek tiksliai buvo valandų nepamena. Tėtis sirgo plaučių uždegimu, jo sveikatos būklė pablogėjo, dėl to kreipėsi į medikus. Ar tuo metu priėmimo skyriuje buvo kitų pacientų jis nežino, neatkreipė dėmesio. Buvo susikoncentravęs į tėtį. Prieš tai tėtis buvo paguldytas stebėjimo palatoje, po to su visa lovą jį išvežė į rentgeno kabinetą. Jis su broliu V. J. ėjo kartu. Po to kai tėčiui buvo atliktas rentgenas, jis nebenorėjo būti vežamas iš ten lovoje, todėl jis su viena iš slaugytojų vežė iš rentgeno kabineto į stebėjimo palatą lovą, o jo brolis kartu su tėčiu ėjo jiems iš galo. Slaugytoja vežė lovą pirma, o jis lovą jai padėjo stumti iš galo. Tėtis su broliu nuo jų ėjo šiek tiek toliau atsilikę. Jau slaugytojai būnant įėjus į stebėjimo palatą jis tebebuvo dar koridoriuje. Lova buvo panašiai tarpduryje, pamatė kaip iš priėmimo skyriaus gydytojų ir slaugytojų posto išbėga gydytojas, kuris grėsmingu ir išsigandusiu balsu šaukė kažką apie peilius. Berods sakė „peiliai, peiliai“. Jis buvo labai išsigandęs ir nubėgo į šalia esantį koridorių. Kur tiksliai nežino. Tada netrukus pamatė kaip iš ten pat išėjo jai nepažįstamas vaikiną, kuris buvo su regėjimu skirtais akiniais, bei pamatė, kad vienoje iš rankų turėjo peilį. Ar kitoje rankoje turėjo dar vieną peilį ji šito nepastebėjo. Jis kažką šūkavo, tačiau tikrai šiuo metu negali pasakyti ką. Konkrečių jo žodžiu nepamena. Neįsiminė dėl streso. Tas vaikinas nepamatė kur nubėgo gydytojas, todėl jis ėjo link tos palatos kur buvo jie. Kaip nurodė liudytojas, jis tada peršoko tą tarpduryje esančią lovą ir nubėgo link lango. Tas asmuo į palatą nesiveržė, priėjo prie palatos durų pasisukinėjo ir vėl kažkur nuėjo koridoriumi tolyn. Pasak liudytojo, toks netinkamas ir neprognozuojamas to asmens elgesys jam sukėlė išgąstį ir stresą. Jis tokiais jo veiksmais yra labai pasipiktinęs, dėl tokio jo elgesio tikrai patyrė neigiamų emocijų, tačiau civilinio ieškinio šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nereikš (1 t., b. l. 90-93).
Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojais apklausti R. J. brolis V. J. ir tėtis V. J. (1 t., b. l. 106-109; 122-125).
Aplinkybę, kad kaltinamasis į nusikalstamos veikos padarymo vietą atvyko su peiliais be liudytojų parodymų patvirtina ir 2024 m. gegužės 2 d. asmens kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad adresu - (duomenys neskelbtini), iš kairės K. B. džemperio kišenės išimti du peiliai (1 t., b. l. 153-155).
Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir 2024 m. birželio 4 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota trijų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašo protokole nurodoma, kad asmuo atvykęs į įvykio vietą vaikšto ginkluotas peiliais. Be to, vaizdo įrašų apžiūros metu padarytos ekrano nuotraukos, kuriose užfiksuotas vyras, rankose galimai laikantis peilius. Nuotraukos patalpintos vaizdo apžiūros protokolo priede - fotolentelėje (1 t., b. l. 161-169).
Aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Priėmimo skyriaus patalpose, adresu - (duomenys neskelbtini), patvirtina ir 2024 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 21-23).
Nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad ginkluoto dviem peiliais kaltinamojo atvykimas į ligoninės priėmimo skyriaus patalpas ir jo agresyvus elgesys sutrikdė ligoninėje buvusios visuomenės tvarką ir rimtį. Tiek ligoninės darbuotojai, tiek ir skyriuje buvo pacientai buvo šokiruoti ir išsigandę.
Kaltinamojo agresyvus elgesys būnant ginkluotu peiliais ir išsakyti žodžiai „ateik čia avine“, vaikščiojimas po skyrių agresyviai nusiteikus, reiškiant pretenzijas dėl gydymo atitinka nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje įtvirtintą sudėtį. Dėl to kaltinamasis pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje.
Pripažinus kaltinamąjį K. B. kaltu pagal BK 284 straipsnį jam skirtina bausmė.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. K. B., nors ir padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau anksčiau teistas ne kartą, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ši asmenį charakterizuojanti aplinkybė rodo, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis nei laisvės atėmimas bausmės tikslai nebus pasiekti, todėl kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimas.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 2 metai (BK 50 straipsnio 2 dalis, 284 straipsnis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka vienerių metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.
Kaltinamojo veiksmuose jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Nepaisant to, kad nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo poziciją konstatuoja, jog asmens prisipažinimas ir paties kaltinamojo neigiamas nusikalstamos veikos vertinimas ir kritiškas suvokimas pasirinkto netinkamo problemos sprendimo būdo dėl jo vertinimu netinkamai suteiktų sveikatos paslaugų turi esminę reikšmę bausmės dydžio nustatymo kontekste. Dėl to kaltinamajam skirtina šiek tiek mažesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimas.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
Kaip matyti iš bylos duomenų šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neatlikęs 5 mėnesių ir 9 dienų bausmės pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendį. Šią likusią bausmės dalį jis pradėjo atlikti, kitą dieną kai baigėsi suėmimas šioje byloje, t. y nuo 2024 m. spalio 4 d. (t. 3, b. l. 39). Dėl to nuosprendžio priėmimo dienai neatlikta bausmės dalis sudaro 4 mėnesiai ir 2 dienos. Dėl to ši neatliktos bausmės dalis visiško sudėjimo būdu bendrintina su šiuo nuosprendžiu ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta 10 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausme.
Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis K. B. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. spalio 3 d. Iš viso kaltinamojo laisvė buvo apribota 5 mėnesius ir 1 dieną, kurios prilygintinos 5 mėnesiams ir 1 dienai laisvės atėmimo. Šis laikas įskaitytinas į atliktą bausmę pagal šį nuosprendį (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 peiliai, saugomi Policijos Departamente prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje Telšių saugykloje – sunaikintini, o du DVD - RW diskai – palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu skirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta 4 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausme pagal Telšių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir paskirti galutinę subendrintą 10 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Į laisvės atėmimo bausmę įskaityti 5 mėnesius ir 1 dieną išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime jas prilyginant 5 mėnesių ir 1 dienos laisvės atėmimui.
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 peilius, saugomus Policijos Departamente prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje Telšių saugykloje – sunaikinti, o du DVD – RW diskus – palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendį kaltinamasis per 20 dienų nuo gavimo dienos, o kiti proceso dalyviai per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali apskųsti apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.