- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-2176-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27645-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniau miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinio pareikšto atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujamai Teisingumo ministerijai teismui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B., kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas: 1) pripažinti 2016-08-06 ,,Vilniaus miesto apylinkės teismo‘‘ sprendimą rašte Nr. KP-2298-296/2016 neteisėtu ir panaikinti; 2) įpareigoti ,,Vilniaus miesto apylinkės teismą‘‘ išduoti tinkamai patvirtintą 2016-05-31 teisėjo P. K. nutartį dėl atsisakymo pratęsti dviems mėnesiams kardomąją priemonę suėmimą R. K. kaip rašytinį įrodymą ginti savo teises ir teisėtus interesus institucijose atsakovo ,,Lietuvos respublikos‘‘ teritorijoje; 3) priteisti ieškovui 10000 Eur žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-01 nutartimi (b.l. 5) ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad ieškovas prie ieškinio prideda prašymą dėl teisėjo P. K. 2016-05-31 nutarties nuorašo gavimo, kuris, savo ruožtu, yra išspręstas 2016-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės rezoliucija ir atmestas. Šis raštas Nr. KP-2298-296/2016 yra išsiųstas A. B.. Teismas pažymėjo, kad civiline tvarka ginčo teisena teismas negali pripažinti teismo pirmininkės rezoliucijos neteisėta ir jos panaikinti, taip pat, teismas negali įpareigoti ,,Vilniaus miesto apylinkės teismo‘‘, kaip nurodo ieškovas, išduoti ieškovui nutarties kaip rašytinio įrodymo, kadangi šis klausimas išspręstas jau minėta teismo pirmininkės rezoliucija. Teismas nurodė, kad ieškovo reiškiami reikalavimai nėra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, todėl teismas akcentuoja, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra išvestinis iš kitų dviejų reikalavimų ir taip pat atsisakytinas priimti.
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu (b.l. 19) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodė, kad teismas atsisakęs priimti ieškinį nenurodė, į kurią instituciją ieškovui reikia kreiptis. Taip pat nurodo, kad civilinė byla turi būti perduota kitam apylinkės teismui, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas negali nagrinėti bylos prieš Vilniaus miesto apylinkės teismą ar jo pirmininką. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas sukuria jam teisinius padarinius, kadangi atsisakius suteikti jo prašomą informaciją, tyčia suvaržoma teisė reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo vykdant užraustą diskriminaciją jo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti galimai pažeistų materialiųjų subjektinių teisių CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarė S. K. , bylos Nr. 3K-3-706/2013; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus;
Apeliantas pareikštu ieškiniu iš esmės kvestionuoja 2016 06 08 Vilniaus miesto apylinkės teismo rašto „Dėl nutarties kopijos išdavimo“ Nr. KP-2298-296/2016 teisėtumą, kuriuo apelianto prašymas dėl kopijų išdavimo buvo atmestas. Apeliantas nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nepagrindė, kokius neigiamus teisinius padarinius jam sukuria skundžiama rezoliucija. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimus bei motyvus visiškai pagrįstai vadovavosi CPK 137 str. 2 d. 1 p., ką pagrindžia ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika šiuo klausimu. Vien tik deklaratyvus apelianto teiginys: “tyčia suvaržoma teisė reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo vykdant uždraustą diskriminaciją mano atžvilgiu“ nesudaro pagrindo teigti, kad jam kyla objektyvūs teisiniai padariniai. Visų pirma, pažymėtina, kad CPK 290 str. 5 d. numato, kad teisėjo rezoliucija nėra skundžiama. Kita vertus, apelianto minima 2016-05-31 teisėjo P. K. nutartis dėl atsisakymo pratęsti dviem mėnesiams kardomąją priemonę suėmimą R. K. yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo sprendžiamas klausimas susijęs išimtinai tik su R. K. teisėmis ir pareigomis, t.y. dėl jo suėmimo pratęsimo. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad minėta nutartimi buvo sprendžiama dėl jo teisių ar pareigų.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nei teisiškai nei faktiškai nepagrįsti, todėl nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniau miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.