- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2-3286-867/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- J. M., A. T.
- Atsakovas
- J. M., A. T.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir A. T. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovams J. M. ir A. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Sausio 15“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-56-867/2020, kuriuo teismas: iš atsakovės J. M. ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ naudai priteisė 122,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 288,71 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo A. T. ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ naudai priteisė 290,93 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 288,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovų priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 8,82 Eur.
Pareiškėjai nurodė, kad jie į teismo posėdį neatvyko, nes savo poziciją bei visus reikiamus įrodymus bylai išspręsti pateikė kituose teismo posėdžiuose, pateikė paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, jog į bylą trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje įstojo DNSB „Sausio 15“, kuri teismo posėdyje dalyvavo, ieškovai manė, jog nebūtina vykti į teismo posėdį, nes jų poziciją palaikys minėtas trečiasis asmuo. Nurodo, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes teisminiame procese aktyviai dalyvavo atsakovai, byloje buvo pateikti atsakovų poziciją pagrindžiantys įrodymai. Nurodo, kad teismas vertino tik ieškovės pateiktus argumentus bei su tais argumentais susijusius įrodymus, nė vienu žodžiu nepasisako apie atsakovų pateiktus įrodymus bei nurodytus argumentus, kuriais buvo grindžiami atsikirtimai į ieškinius. Jokie papildomi mokesčiai negalėjo būti priskaityti ir reikalaujami iš atsakovų, nes daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Sausio 15-osios g. 14, Klaipėdoje, atnaujinimo (modernizavimo) darbo projektuose nurodyta, jog minėti vamzdynai pakeisti įgyvendinant investicinį projektą, kuris buvo finansuojamas 2014 m. liepos 4 d. kredito sutartimi ir kurią apmoka namo butų savininkai. Iš minėtų darbo projektų matyti, jog visa, kas nurodyta yra tarimai pastatyta. Atsakovai ginčijo šias aplinkybes, tačiau teismas savo sprendime už akių niekaip apie tai nepasisakė, nors teismo proceso metu buvo reikalaujama ieškovės pagrįsti aplinkybes apie darbų atlikimą.
UAB „Mano Būstas Baltija“ atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Iš prijungtos civilinės bylos Nr. e2-56-867/2020 medžiagos nustatyta, jog ieškovė UAB „Mano Būstas Baltija“ ieškiniu iš atsakovės J. M. prašė priteisti 122,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad iki 2017 m. rugsėjo 1 d. teikė, namo, esančio Sausio 15-osios g. 14, Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o atsakovė yra buto Nr. 56 savininkė ir už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. yra skolinga 122,50 Eur už suteiktas paslaugas. Ieškovė iš atsakovo A. T., kaip buto, esančio Sausio 15-osios g. 14-51 savininko prašė priteisti 290,93 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo skola susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.
Pareiškėjų prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 2 d., 14.00 val. Apie paskirtą posėdį įstatymo nustatyta tvarka buvo pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims.
Iki teismo posėdžio jokių prašymų, papildymų nepateikta.
Teismas konstatuoja:
pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad, priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.
Atsakovų teigimu, jie į teismo posėdį neatvyko, nes savo poziciją ir visus reikiamus įrodymus bylai išspręsti pateikė kituose teismo posėdžiuose, be to, manė, kad jog nebūtina vykti į teismo posėdį, nes jų poziciją turėjo palaikyti trečiasis asmuo, t. y. DNSB „Sausio 15“.
CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. CPK 56 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose numatytas fizinių asmenų atstovų pagal pavedimą sąrašas, kurie gali atstovauti teisme. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad asmuo, kuris nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-687/2017, nutarties 24 ir 26 punktai).
Atsakovai žinojo apie iškeltą bylą teisme ir nagrinėjamą ginčą, procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti tinkamai, todėl jie privalėjo rūpintis bylos nagrinėjimu. Atsakovai savo interesams atstovauti bylos nagrinėjimo pradžioje buvo pasisamdę advokatę, tačiau jai mirus kito atstovo nepasirinko. Atsakovai pažeidė civilinio proceso principus, nes kaip rūpestinga ir apdairi šalis, jie privalo sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Aplinkybė, kad atsakovai savo poziciją pateikė paaiškinimuose ar parengiamojo teismo posėdžio metu, nešalina jų pareigos dalyvauti teismo posėdyje, o trečiasis asmuo DNSB „Sausio 15“ nelaikytinas atsakovų atstovu CPK 56 straipsnio prasme, todėl atsakovai, savo neatvykimu į teismo posėdį, prisiėmė teisines pasekmes, kad byloje būtų priimtas sprendimas už akių.
Atsakovai, siekdami sprendimo už akių panaikinimo, turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Taigi atsakovams, siekiantiems teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jie negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovų pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovų netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių, tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės. Pareiškime turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-625-436/2015).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016 m. gruodžio 16 d. butų savininkai pritarė šalto vandens vamzdyno magistralės (rūsyje) ir stovų keitimo darbams, ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus (rangos sutartį, darbų priėmimo – perdavimo aktus), kad minėti darbai yra atlikti, atliktiems darbams yra suteikta penkerių metų garantija, o kiekvienoje ieškovės išrašytoje sąskaitoje buvo detalizuojama už kokius darbus ir kokiu pagrindu yra išrašomos sąskaitoje nurodytos sumos. Taigi, ieškovė iš bylą pateikė visus įrodymus, sudarančius pagrindą patenkinti ieškovės ieškinį, tuo tarpu atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie, jų nuomone, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad jokie papildomi mokesčiai negalėjo būti priskaityti ir reikalaujami iš atsakovų, nes daugiabučio gyvenamojo namo vamzdynai buvo pakeisti modernizavimo metu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes modernizavimo projektu buvo atliekami kiti, nei butų savininkų pritarimo pagrindu atlikti darbai.
Todėl teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad atsakovai, prašydami peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovai nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2020 m. vasario 5 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Konstatuotina ir tai, kad pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).
Teismas, įvertinęs pareiškimo dėl 2020 m. vasario 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį, sprendžia, kad atsakovai nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nėra nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovų pareiškimas netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 6 dalimi, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjų J. M. ir A. T. pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.