Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. A., M. G., A. G., J. Z., A. G., K. G., J. G., V. G., Valstybinei įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio miniserijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas suinteresuotas asmuo, nors jiems apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, jų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl teismas bylą nagrinėja suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. G., atstovaujamas atstovės advokatės Virginijos Pargaliauskienės, palaikė savo prašymą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis, dar esant mamai gyvai, kartu su mama gyveno, (duomenys neskelbtini). Po to, jis išsikėlė gyventi į kitą kaimą. Mama jam buvo testamentu palikusi visą savo turtą, o vėliau dovanojimo sutarties pagrindu palikėja padovanojo šį turtą pareiškėjui, ir jis, pareiškėjas, nurodytą turtą, jau po mamos mirties 2016-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido trečiajam asmeniui. Mamos mirties dieną jos palikimą sudarė trys žemės sklypai – 0, 3800 ha ploto žemės sklypas bei 0,3400 ha ploto žemės sklypas, esantys Naujukų kaime, ir vienas 0,8200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime. Dėl įstatymų nežinojimo po savo mamos mirties pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai palikimą priėmė, pradėdamas jį valdyti, o kai kreipėsi – notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes buvo praleistas įstatymų nustatytas terminas. Taip pat teigia, kad jis prieš mamos mirtį ja rūpinosi ir prižiūrėjo, jai padėdavo atlikti visus ūkio darbus, tvarkė namus, aplinką, o mirus mamai, ją laidojo savo lėšomis, bei toliau prižiūrėjo namusiki kol pardavė trečiajam asmeniui. Du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, kurie liko po mamos mirties, jis panaudos sutarties pagrindu leido naudotis kaimynui R. N., o žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, nuomoja G. S.. Mano, kad jis likusį turtą po mamos mirties priėmė jį faktiškai pradėjęs valdyti, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Liudytoja G. S. paaiškino, kad ji nuomojasi iš pareiškėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Žemės nuomos sutartį sudarė būtent su pareiškėju. Jai yra žinoma, kad pareiškėjo mama mirė 2015-02-21, prieš mamos mirtį ir po jos mirties pareiškėjas viskuo rūpinosi, prižiūrėjo namus, rūpinosi žemės sklypų nuoma. Šiuo metu ji nuomos sutarties pagrindu naudojasi žeme, moka žemės nuomos mokestį, joje dabar yra pasėtos avižos.

Liudytojas R. N. paaiškino, kad pareiškėjas buvo jo kaimynas. Jis pažinojo pareiškėjo mamą, su ja bendraudavo. Pareiškėjo mamai susirgus, ją prižiūrėjo pareiškėjas, po to, po jos mirties taip pat rūpinosi namais, žemės valda ir žemės sklypais. Pareiškėjas jam leido naudotis dviem žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime. Dėl leidimo naudotis žemės sklypais kalbėjosi tik su pareiškėju, nes jam nekilo abejonių, jog jis ir yra žemės sklypų savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2015-02-21 mirė pareiškėjo mama A. G.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad A. G. vardu nuosavybės teise yra įregistruoti 0,3400 ha ir 0, 3800 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei 0,8200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2005-02-03 testamentu, patvirtintu Skuodo rajono notarų biuro notarės, V. G. (notarinio registro Nr. 1-416), A. G. jai priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, žemės valdą prie jų, esančius (duomenys neskelbtini), visą žemės ūkio paskirties žemę, atstačius nuosavybės teisę į ją, esančią Mosėdžio (duomenys neskelbtini), bei visą kitą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, ir iš ko besusidėtų, jos mirties dieną paliko savo sūnui (pareiškėjui) P. G.. 2006-03-23 žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutarties pagrindu A. G. jai priklausantį žemės sklypo plotą – 0,3300 ha, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, šiltnamį, kiemo rūsį, ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui pareiškėjui P. G.. 2016-04-25 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjas P. G. pardavė jam mamos padovanotą turtą trečiajam asmeniui. P. G. kreipėsi į Skuodo rajono notarų biurą del paveldėjimo bylos užvedimo 2015-02-21 mirus jo mamai A. G., tačiau notarė V. G. 2016-04-27 nutarimu atsisakė priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir turto paveldėjimo, motyvuojant tuo, kad palikimo priėmimui yra praleistas trijų mėnesių terminas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 d.

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančio CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad, esant testamentui po palikėjo mirties asmenys paveldi pagal testamentą. Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį kiekvienas palikėjas testamentu turi teisę savo nuožiūra palikti visą savo turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims, nepaisant to, ar tie asmenys būtų laikomi įpėdiniais paveldėjimo pagal įstatymą atveju. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei nustatyta forma yra sudarytas galiojantis testamentas, tai yra taikomos testamentinio paveldėjimo teisės normos bei testamento sąlygos, ir nėra taikomos įstatyminio paveldėjimo teisės normos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2006). Kadangi nagrinėjamos bylos duomenimis pagal galiojantį testamentą atsirado testamentinis paveldėjimas, tai įstatyminis paveldėjimas neatsirado. Toks įstatymo nustatytas reglamentavimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kurie asmenys laikomi įstatyminiais įpėdiniais, turtą paveldi tik įvardyti testamente konkretūs asmenys, t. y. testamentiniai įpėdiniai. Ši taisyklė taip pat reiškia tai, kad sudarydamas testamentą testatorius gali kitokia, negu paveldėjimo pagal įstatymą tvarka paskirstyti paliekamą turtą įpėdiniams bei atimti paveldėjimo teisę iš įstatyminių įpėdinių (CK 5.19 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad palikėja A. G. visą savo turtą 2005-02-03 testamentu paliko sūnui pareiškėjui P. G., kuris mirties dieną palikėjai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, t. y. gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, žemės valdą prie jų, esančius (duomenys neskelbtini), visą žemės ūkio paskirties žemę, atstačius nuosavybės teisę į ją, esančią (duomenys neskelbtini), bei visą kitą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Taigi, iš testamento turinio aiškiai matyti, kad testatorė paskyrė vieninteliu įpėdiniu P. G., dėl to testatorės valia paveldėjimo teisės netenka visi kiti asmenys, galintys būti įpėdiniais pagal įstatymą, t. y. tiek kiti šioje byloje esantys suinteresuoti asmenys - palikėjos vaikai, tiek ir kiti asmenys. Šis testamentas yra galiojantis, byloje duomenų apie tai, kad jis buvo panaikintas ar pakeistas, taip pat, kad jis buvo pripažintas negaliojančiu įstatymų nustatyta tvarka, nėra. Jeigu testatorė savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia turėtų būti gerbiama ir testamento sąlygos įvykdomos po jos mirties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2006, 2009-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009 ir kt.).

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojančią CK 5.50 straipsnio 2 dalį, atsiradęs palikimas gali būti priimtas įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Esminės faktinio palikimo priėmimo aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir jo atstovės, liudytojų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas tesamentinis įpėdinis, po savo motinos A. G. mirties įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas po palikėjos mirties priėmė atsiradusį palikimą - pradėjo valdyti žemės sklypus. Nors pats žemės sklypais ir nesinaudojo, tačiau šiuo turtu rūpinosi kaip savais, laiko save palikimą sudarančio turto savininku, t. y. žemės sklypais leido naudotis tretiesiems asmenims, kurie šią žemę prižiūri, naudojasi ją (vienas jų augina galvijus, kitas – avižas), moka žemės nuomos mokesčius. Pareiškėjo, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad šiuos veiksmus pareiškėjas atliko, nepraleisdamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, kadangi pradėjo valdyti turtą - žemės sklypus, iškart po palikėjos mirties. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po palikėjos savo mamos A. J. mirties likusį turtą – žemės sklypus, valdė kaip savo, laiko save žemės sklypų savininku, rūpinosi jais, ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, testamentinis įpėdinis, po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Suinteresuoti asmenys Valstybinė įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio miniserijos, A. G., pareiškėjo brolis, neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo tenkinimui. Kiti suinteresuoti asmenys savo pozicijos dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo neišreiškė. Byloje nenustatyta, kad kas nors iš suinteresuotų asmenų, palikėjos vaikų, galėtų tapti palikimo privalomosios dalies paveldėtojais ir pretenduoti į privalomą palikimo dalį, esant CK 5.20 straipsnio normoje nurodytoms sąlygoms.

Kadangi pareiškėjas P. G. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po mamos A. G. mirties likusį turtą.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai, pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad P. G. priėmė palikimą, atsiradusį po jo mamos A. G. mirties, konkrečiai to turto (buto) neįvardinus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo P. G. prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2015-02-21, mirties, faktiškai pradėjęs šį paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.