- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- AN2-661-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00313-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Remeika (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. P.
- Institucija
- Alplinkos apsaugos departamenstas prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarimo S. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarimu S. P. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 800 (aštuonių šimtų ) eurų dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu 2 (dviem) metams. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi, konfiskuotas graižtvinis šautuvas SAKO 75,3006 Springfield Br. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Kahles helia CSX 12x56, naktinio matymo prietaisas 11/0 CO-MR ADL GUNTEC su adapteriu (žiedu), dėtuvė su 4 šoviniais, kal. 3006, medžiaginį dėklas, saugomus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje. S. P. nubaustas už tai, kad 2020 m. gruodžio 22 d. apie 19.00 val. „(duomenys nesklebtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) (koord. (duomenys neskelbtini)), medžioklės metu (medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) ) naudojo graižtvinį šautuvą SAKO 75, 3006 Springfield su optiniu taikikliu KAHLES HELIA CSX 12x56 ir draudžiamą medžioklės įrankį - naktinio matymo prietaisą 11/0 CO-MR ADL GUNTEC su adapteriu (žiedu), skirtu sujungti prietaisą su optiniu taikikliu, kad be papildomo šviesos šaltinio galima būtų medžioti visiškoje tamsoje. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 papunktį.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde S. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 str. 5 d., teiseną nutraukti arba jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 290 str. 1 d., ir pagal šį straipsnį jam skirti nuobaudą.
2.1. Skunde S. P. nurodo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje. Skunde apeliantas teigia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) pareigūnai nepagrįstai nustatė, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje medžiojo, nes jis medžiojo keli kilometrai iki (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kur buvo patikrintas kitų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai. Pirmo patikrinimo metu, jam medžiojant, jokių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimų nustatyta nebuvo. Jį patikrinus pirmą kartą, jis medžioklę baigė. Institucijos pareigūnai S. M. ir E. K. savo tarnybiniame pranešime išvadą, kad antro patikrinimo metu jis medžiojo, padarė remdamiesi tuo, kad medžioklės lape nebuvo įrašyta medžioklės pabaigos laikas. Tokia išvada yra nepagrįsta, nes Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21 punkte nurodyta, kad pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką, kas patvirtina, jog tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką įrašyti neprivaloma.
2.2. Apeliantas skunde nurodo, kad jo kaltė buvo grindžiama ir tuo, kad jo medžioklinis ginklas buvo įdėtas į nepilnai užsegtą dėklą, o į ginklą buvo įstatyta dėtuvė su šoviniais, kad ant optinio taikiklio nebuvo uždėtas apsauginis dėklas, o ginklas su įstatyta dėtuve su šoviniais buvo lengvai pasiekiamas nuo vairuotojo sėdynės. Pareigūnai neatsižvelgė į tai, kad jo ginklas nebuvo užtaisytas, be to, neteisingai nustatė, kad ginklo dėklas buvo nepilnai užsegtas, nes apelianto tvirtinimu, jis dėklą buvo pilnai užsegęs. Skunde S. P. atkreipia dėmesį, jog Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60 punkte nurodyta, kad pasibaigus medžioklei, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, tačiau nieko neminima apie tai, kad dėklas turi būti užsegtas ir kaip užsegtas.
2.3. Apelianto vertinimu, nepagrįsta išvadai, jog jis medžiojo, buvo padaryta vertinant tai, kad ant optinio taikiklio nebuvo uždėtas apsauginis dėklas. Joks teisės aktas nenumato tokios pareigos, tai yra paties optinio taikiklio savininko teisė, ar jis nori uždėti apsauginį dėklą ant optinio taikiklio, kad šis nesusibraižytų, nesudužtų, ar ne. Be to, išvada, kad jis medžiojo, negali būti daroma remiantis ir ta aplinkybe, kad ginklas su įstatyta dėtuve su šoviniais buvo lengvai pasiekiamas nuo vairuotojo sėdynės. Joks teisės aktas nenumato vietos automobilyje, kur galima padėti ginklą grįžtant iš medžioklės. Be to, net neaišku, kaip buvo nustatyta, kad ginklas lengvai pasiekiamas, nes tai tik subjektyvus vertinimas, ir to numatyti neįmanoma. Šią aplinkybę galima įrodyti tik atlikus eksperimentą. Apelianto nuomone, jo kaltė buvo grindžiama ne objektyviais įrodymais, o remiantis vien subjektyviais pareigūnų pamąstymais.
2.4. ANK 290 str. 5 d. nėra įtvirtintas draudimas turėti medžioklėje pas jį rastus daiktus, nes toks draudimas yra susijęs tik su draudimu medžioti. Tik Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5 ir 58.5.9 papunkčių reikalavimuose yra nustatytas draudimas medžioklėje naudoti ir net medžioklės plotuose turėti naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių. Mano, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje būtina nustatyti, ar buvo medžiojama draudžiamais įrankiais, ar toks įrankis tik buvo laikomas medžioklės plotuose. Jei neginčijamai nenustatytas medžiojimo draudžiamais įrankiais faktas, bet nustatytas turėjimo tokių draudžiamų įrankių faktas, kaltininkui turi būti taikoma ANK 290 straipsnio 1 dalis.
2.5. Skunde apeliantas pažymi, kad išvada, jog medžioklėje jis naudojo naktinio matymo prietaisą su adapteriu (žiedu), skirtu sujungti pritaisą su optiniu taikikliu, yra niekuo nepagrįsta, nes šie prietaisai buvo sujungti pačių pareigūnų, to jis nebuvo daręs. Be to, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad minėtas prietaisas sujungtas veikė, nes tai yra subjektyvi pareigūnų nuomonė. Bylos medžiaga patvirtina, kad priedėlį su tvirtinimo žiedu, atlikdami reguliavimo veiksmus, uždėjo patys pareigūnai, taip eliminuodami galimybę atlikti trasologinę ekspertizę ir objektyviai nustatyti, ar minėti objektai (optinis taikiklis ir naktinio matymo priedėlis / žiedas) buvo sujungiami anksčiau. Pareigūnų teiginiai dėl optinio taikiklio įbrėžimo laikytini deklaratyviais ir subjektyviais, be to, pareigūnai neatliko adapterio apžiūros ir patys atliko bandymus uždėti adapterį ant optinio taikiklio. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad jis tik formaliai turėjo draudžiamą prietaisą, nes jį sutvėrė patys pareigūnai iš jo automobilyje rastų daiktų.
2.6. Apeliantas nurodo, jog tai, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė priimdama skundžiamą nutarimą neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, patvirtina ir tas faktas, kad jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - graižtvinio šautuvo SAKO 75, 3006 Springfield Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Kahles helia CSX 12X56, naktinio matymo prietaiso 11/0 CO-MR ADL GUNTEC su adapteriu (žiedu), dėtuvės su 4 šoviniais, kal. 3006, ir medžiaginio dėklo konfiskavimas. S. P. nuomone, skundžiamu nutarimu buvo konfiskuoti daiktai, nesantys administracinio nusižengimo padarymo įrankiais (graižtvinis šautuvas, dėtuvė su 4 šoviniais ir medžiaginis dėklas), nes šiuo atveju administracinio nusižengimo padarymo įrankiai yra tik optinis taikiklis Kahles helia CSX 12X56 ir naktinio matymo prietaisas 11/0 CO- ADL GUNTEC su adapteriu (žiedu).
2.7. S. P. mano, kad jo veiksmuose tik formaliai yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalies požymiai, tačiau nėra ANK 290 straipsnio 5 dalies požymių, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta arba jam inkriminuotas ANK ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas perkvalifikuotas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į S. P. apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. S. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
6. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta teisinga nuobauda. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimą, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, taip pat nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad S. P. apeliaciniame skunde nenurodė jokių jo kaltę ar netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs pirmosios instancijos teisme ir kurių apylinkės teismas nebūtų išanalizavęs ir dėl jų pasisakęs.
7. Visų pirma skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas savo nekaltumą grindžia analizuodamas kiekvieną byloje nustatytą aplinkybę atskirai, nustatytus faktus vertina selektyviai, t. y. atsietai vieną nuo kito, ir tokiu būdu siekia įrodyti, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvintų, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje medžiojo. Tačiau, kaip buvo paminėta aukščiau, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, įrodymai įvertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl apelianto kaltės, rėmėsi ne prielaidomis ir subjektyvia Institucijos pareigūnų nuomone, o byloje teisėtai surinktais ir teismo ištirtais įrodymais ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams.
8. Kaip nustatyta byloje, S. P. buvo sulaikytas ne miške, o sustabdytas važiuojantis automobiliu, kas rodo, jog byloje nėra nustatyta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad jis medžiojo, tą nuosekliai neigė ir apeliantas, tvirtindamas, kad jis jau buvo baigęs medžioklę ir važiavo namo. Tačiau pagal nusistovėjusią teismų praktiką, asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais, nes ne visada neteisėtos veikos aplinkybės ir šiuos veiksmus padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbūs yra tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai), ir nei vieni neturi pranašumo prieš kitus. Reikalavimas, keliamas įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais yra tai, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
9. Apeliantas nesutinka su išvada, kad aplinkybę, jog jis nebuvo baigęs medžioti, patvirtina medžioklės lape neįrašytas medžioklės pabaigos laikas, nes Medžioklės taisyklėse tokio imperatyvaus nurodymo nėra. Liudytojas E. S. nurodė, kad S. P. pasakė, jog medžioklę baigė, nes tamsoje nemedžioja, tačiau praėjus daugiau nei valandai S. P. buvo sulaikytas kitų pareigūnų, medžioklės plote. Liudytojas S. M. paaiškino, kad jie S. P. automobilį sugalvojo patikrinti, nes jis važiavo tamsoje, sunkiai pravažiuojamu keliuku, kas jiems sukėlė įtarimų. S. P. pareigūnams nurodė, kad važiuoja iš draugo namo, o patikrinus automobilį ir ant galinės sėdynės radus šautuvą ir naktinio matymo prietaisą, S. P. nurodė, kad jis šiandien iš viso nemedžiojo, nors tą pačią dieną, praėjus nedaug laiko, jis medžioklės metu buvo patikrintas kitų pareigūnų. Taigi, pareigūnams apeliantas nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y. pamelavo. Be to, pareigūnams pastebėjus, kad jis kažką slepia, S. P. pradžioje teigė nieko neturįs, tačiau pas jį bate buvo paslėptas adapteris, kuris tinka naktinio matymo prietaisui. Tuomet S. P. nurodė, kad naktinio matymo prietaisas neveikia, kas taip pat buvo paneigta akivaizdžiais faktais – byloje pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kad prietaisas veikė. Šios aplinkybės patvirtina, kad S. P. siekė nuo jį sustabdžiusių pareigūnų nuslėpti, kad jis tą dieną medžiojo ir turėjo priemones, kurias yra draudžiama turėti medžioklės plotuose. Negalima nesutikti su formaliu faktu, jog medžioklės lape nenurodžius medžioklės pabaigos laiko, ko teisės aktai imperatyviai nereglamentuoja, negalima preziumuoti, jog medžioklė nebuvo baigta, tačiau šiuo atveju, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog sulaikymo metu S. P. medžiojo.
10. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, jog ginklas nebuvo užtaisytas, kad dėklą su ginklu jis buvo pilnai užsegęs, be to, atkreipia dėmesį, jog Medžioklės taisyklių 60 punkte nurodyta, kad pasibaigus medžioklei, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, tačiau nieko neminima apie tai, kad dėklas turi būti užsegtas ir kaip užsegtas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šie skundo argumentai S. P. kaltės nepaneigia. Apeliantą sustabdę pareigūnai nurodė, kad S. P. medžioklinis ginklas buvo įdėtas į nepilnai užsegtą dėklą ir tokiais jų parodymais nėra pagrindo netikėti. Tokias pačias aplinkybes kaip ir teisme, S. M. ir E. K. išdėstė ir tarnybiniame pranešime dėl nustatyto pažeidimo (b. l. 6-8). Jie pažeidėjo nepažįsta, jokių asmeniškumų su juo neturi, įvykio metu vykdė savo tarnybines pareigas, todėl netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo. Medžioklės taisyklėse iš tiesų nedetalizuojama, ar pabaigus medžioklę dėklas su ginklu turi būti užsegtas, tačiau šiuo atveju aplinkybės, susiję su automobilyje buvusiu medžiokliniu ginklu, pirmosios instancijos teismo buvo analizuojamos visų kitų nustatytų aplinkybių kontekste. Kaip nurodė liudytoju apklaustas aplinkos apsaugos departamento pareigūnas S. M., ant optinio taikiklio apsauga buvo neuždėta, optikos apsauga buvo ginklo dėkle, šalia atsegto šautuvo dėklo, kuriame paruoštas šautuvas, dėkle buvo veikiantis naktinio matymo prietaisas, jam įjungti pakako tik paspausti mygtuką, kas patvirtina, kad medžiotojas maždaug per pusę minutės gali turėti pilnai paruoštą šautuvą su taikikliu. Jo parodymai užfiksuoti tarnybiniame pranešime, taip pat vaizdo įrašuose. Filmuotoje medžiagoje Nr. 2. matyti, kad ant automobilio galinės sėdynės guli pusiau užsegtas žalios (chaki) spalvos medžiaginis medžioklinio šautuvo dėklas. Dėkle buvo graižtvinis šautuvas SAKO 75, 3006 Springfield Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu KAHLES HELIA CSX 12x56. Dėkle buvo apsauginis optinio taikiklio uždangalas, kuris nebuvo ant optinio taikiklio uždėtas. Į šautuvą buvo įdėta dėtuvė, kurioje buvo 4 (keturi) 3006 kalibro šoviniai. Ant priekinės optinio taikiklio dalies matosi mechaniniai pažeidimai (išilginiai apibraižymai), kuriuos galimai paliko naktinio matymo prietaiso žiedas.
11. S. P. skunde teigia, kad norint jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį būtina nustatyti, ar buvo medžiojama draudžiamais įrankiais, ar toks įrankis tik buvo laikomas medžioklės plotuose, nes, apelianto nuomone, jei neginčijamai nenustatytas medžiojimo draudžiamais įrankiais faktas, kaltininkui turi būti taikoma ANK 290 straipsnio 1 dalis. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse nustatytus pažeidimus. ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Ši norma yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą – Medžioklės taisykles. Medžioklės taisyklių 58.5 papunktyje nustatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, o 58.5.9 papunktyje įtvirtinta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Tokiu būdu, pagal šios normos formuluotę, asmuo pažeidžia nurodytą taisyklių papunktį ne tik tuomet, kai medžioja, naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių, bet ir tada, jeigu jis medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-24-1073/2019, 2AT-1-628/2020). Atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-628/2020 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pritarė žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį kilti pakanka byloje nustatyto fakto, jog medžioklės plotų vienete rastas draudžiamas naktinio matymo prietaisas. Nagrinėjamoje byloje S. P. nubaustas būtent už tokį pažeidimą – kad medžioklės metu, būdamas medžioklės plote, jis turėjo draudžiamą medžioklės įrankį, ir tai visiškai atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalies dispoziciją.
12. Taigi, konstatavus, jog pagal minėtos teisės normos formuluotę, asmuo pažeidžia nurodytą Medžioklės taisyklių papunktį ne tik tuomet, kai medžioja, naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių, bet ir tada, jeigu jis medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių, atmestinas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, jog niekuo nepagrįsta išvada, kad jis medžioklėje naudojo naktinio matymo prietaisą su adapteriu (žiedu), skirtu sujungti pritaisą su optiniu taikikliu, yra nes šie prietaisai buvo sujungti pačių pareigūnų. Byloje surinktų duomenų visuma neginčijamai įrodo, jog pas S. P., jo automobilyje ant galinės sėdynės buvo rasta: pusiau užsegtame dėkle ginklas su šoviniais, optika, kuri buvo be dangtelio, naktinio matymo prietaisas, taip pat pas jį buvo rastas adapteris-žiedas, kurį pažeidėjas bandė paslėpti nuo pareigūnų. Sujungus rastas detales tai tampa draudžiamu prietaisu. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, kad atskiros detalės buvo prie ginklo, vieną jų pažeidėjas bandė paslėpti, o jas sujungus, prietaisas veikė.
13. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamo teismo sprendimo konfiskuoti ir daiktus, kurie nėra administracinio nusižengimo padarymo įrankiai, t. y. graižtvinį šautuvą, dėtuvę su 4 šoviniais ir medžiaginį dėklą, skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo taip pat nepaneigia. ANK 290 straipsnio 10 dalis nustato, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. S. P. pripažintas kaltu dėl to, kad medžioklės metu naudojo graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu ir draudžiamą medžioklės įrankį - naktinio matymo prietaisą su adapteriu (žiedu), skirtu sujungti prietaisą su optiniu taikikliu, kad be papildomo šviesos šaltinio galima būtų medžioti visiškoje tamsoje.
14. Taigi, aukščiau aptarti įrodymai: kad naktinio matymo prietaisas buvo ant galinės automobilio sėdynės, kur atsegtame dėkle buvo šautuvas su dėtuvėje esančiais šoviniais, patvirtino, jog S. P. šautuvas buvo paruoštas medžioklei, dėl ko pagrįstai buvo konstatuota, kad sulaikius jį medžioklės plotuose, medžioklės jis dar nebuvo baigęs. Šiuo atveju ant optinio taikiklio apsauga buvo neuždėta. Automobilyje, tame pačiame dėkle, taip pat buvo rastas optinis taikiklis be apsaugos, šalia atsegto šautuvo dėklo, buvo rastas naktinio matymo prietaisas, o adapterį, kuris yra jungiamoji dalis, dedama tarp naktinio matymo prietaiso ir ginklo optikos, buvo rastas paslėptas apelianto bate. Sujungus visas dalis, naktinio matymo prietaisas veikė. Šių duomenų visuma patvirtino, jog S. P. medžioklėje naudojo draudžiamus medžioklės įrankius. Remiantis aptartu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti ne tik optinį taikiklį Kahles helia CSX 12x56 ir naktinio matymo prietaisą 11/0 CO-MR ADL GUNTEC su adapteriu (žiedu), bet ir kitus medžioklėje naudotus įrankius – graižtvinį šautuvą SAKO 75,3006 Springfield Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvę su 4 šoviniais, kal. 3006, medžiaginį dėklą. Apibendrinant aptartą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad S. P. veiką teisingai kvalifikavus pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, ANK 290 straipsnio 10 dalis pritaikyta tinkamai ir administracinio nusižengimo padarymo įrankiai konfiskuoti pagrįstai.
15. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti ar jo veiksmus perkvalifikuoti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, S. P. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarimą į administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.