Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1987-1181/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-04-08
Bylos Nr.
e1-1987-1181/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06335-2025-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zina Vilnienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. e1-1987-1181/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06335-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.26.2; 1.1.7.2.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 8 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 4 kartus, paskutinį kartą teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, už tai jam, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pritaikius 64¹ straipsnį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, A. B. pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 2 MGL (75,30 Eur) dydžio baudos bausme ir A. B. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo ir 2 MGL (75,30 Eur) dydžio baudos bausmė; vadovaujantis BK 140 straipsnio 13 dalimi, 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas A. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. sausio 31 d. 13.53 val. iki 2023 m. vasario 2 d. 13.30 val. ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2023 m. balandžio 20 d. (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2025 m. sausio 11 d., apie 17.00 val., viešoje vietoje – lošimų automatų klubo salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su D. K. ir L. G., aplinkinių akivaizdoje konfliktavo dėl gautos L. G. įžeidžiančios žinutės su A. B., po to A. B. dešine koja tyčia spyrė A. B. į kairę koją, po to priėjęs D. K. dešine ranka tyčia tris kartus sudavė A. B. į galvą, nuo smūgių nukentėjusiajam nukritus, A. B. dešine koja tyčia spyrė du kartus nukentėjusiajam į nugarą ir dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius gulinčiam nukentėjusiajam į veidą, o D. K. dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius ir ne mažiau kaip du kartus koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į pilvą, o nukentėjusiajam atsistojus ir nubėgus už kasos, kelią užstojusi L. G. apstumdė A. B., po to agresyviai priartėjus D. K. ir A. B., nukentėjusysis nuo jų pabėgo ir užsidarė tualete, o L. G., priėjusi prie tualeto patalpos durų, nukentėjusiajam grasino sakydama „mes su tavimi susidorosime, atidaryk duris“, po to D. K., L. G. ir A. B. pasišalino iš salono, tokiu būdu A. B. bendrais veiksmais su D. K. ir L. G. sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą, tokiu įžūliu ir smurtiniu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai ir labai nuoširdžiai gailisi. D. K., kuris yra apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, ir jo sugyventinę L. G. pažįsta, pas juos jis gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), buvo apsigyvenęs adresu (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu jis D. K. padėjo (duomenys neskelbtini). D. K. jis pažįsta daugiau kaip (duomenys neskelbtini) m. D. K. sugyventinę jis pažįsta apie (duomenys neskelbtini) m. Pranešime apie įtarimą minimą nukentėjusįjį A. B., kuris yra apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, pažįsta apie (duomenys neskelbtini) m., pastarasis buvo D. K. draugas. 2024 m. gruodžio 27 d. tarp A. B. ir jo buvo įvykęs žodinis konfliktas telefonu, kai A. paskambino D. K. į mobilųjį telefoną. Jis atsiliepė ir šiam pasakė, kad netrukdytų, nes jie užsiėmę. Jis rašinėjo grasinančias žinutes: „Lochas tas tavo A., gaus į dantis jei dar kartą palos. Atvažiuosim su S. ir draugais (duomenys neskelbtini) ir athujarinsim, jį paliksim invalidu visam gyvenimui ir dar maldaus, kad paliktumėm gyvą.“ S. jis nepažįsta ir nėra matęs, o D. per A. B. draugą gavo S. telefono numerį ir jis šiam paskambino. Šis nurodė, kad jis ne prie ko ir nesivels į jokias nesąmones, nes, jo žodžiais, A. B. nesveikas. Tuo metu A. B. jie neieškojo ir su šiuo santykių nesiaiškino, nors dėl to jis ir D. buvo supykę. A. skambinėdavo D. ir jo prašydavo paskolinti pinigų, kartą prašė ir jo, bet jis jį užblokavo. 2025 m. sausio 10 d., apie 10.30 val., jis buvo namuose pas D. ir L., adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kai į D. mobilų telefoną paskambino A. L. atsiliepus, A. eilinį kartą prašė paskolinti pinigų, tačiau ji jam pasakė „Niekas tau neskolins, nesvaik“ ir padėjo telefoną bei nutraukė pokalbį, o A. parašė net tris SMS žinutes, kuriomis įžeidė L. G. ir, tuo pačiu, D. Šias žinutes perskaitė prie jo ir jam jos žinomos. A. parašė: „Pasakyk tai savo šalavai, kad pašla nachui“, „Ta kekšė dar balsą turi bybį čiulpt o ne pizdėlint“, „mes su tavim D. niekada gyvenime daugiau nesusitiksim kol būsi su ta kekše L.“. Dėl šių žinučių D. ir L. labai supyko. Jiems buvo žinoma, kad A. B. yra priklausomas nuo (duomenys neskelbtini) ir jį galima rasti lošimų automatų klubo salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 11 d., apie 17.00 val., D. K. vairuojant savo baltos spalvos automobilį „Toyota Avensis“, jis ir L. važiavo į objektą nupirkti šaldytuvą dėl detalių ir kaip tik važiavo pro lošimų automatų klubo saloną „(duomenys neskelbtini)“ ir D. nusprendė patikrinti, ar ten jo nėra. Pirmas išlipo jis ir L. ir nuėjo ten, o D., priparkavęs automobilį, atėjo iš paskos. Kai jie įėjo į automatų saloną „(duomenys neskelbtini)“, pamatė A. B. stovintį prie kasos langelio, už kurio sėdėjo kasininkė. Jis juos pamatęs labai išsigando ir prašė darbuotojos iškviesti policiją. Jis pradėjo bėgti nuo įėjimo durų pusės link lošimų aparatų ir prie kitos kasos sienos šono jis jį pasivijo ir savo dešine koja A. tyčia spyrė į kairės kojos šlaunį žemiau sėdmens, siekdamas pataikyti į nervą, kad pargriūtų. A. toliau pradėjo bėgti ir, jį pasivijęs, D. K. tris kartus tyčia A. dešine ranka sudavė į galvą, dėl to A. nukrito ant grindinio. Jis labai pyko ant A. ir dešine koja tyčia spyrė du kartus A. į nugarą ir dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė jam gulinčiam apie keturis smūgius į veidą, o D., taip pat ant jo pykdamas, A. dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė apie šešis smūgius ir apie du kartus spyrė koja gulinčiam A. į pilvą, kiek tiksliai D. smūgių sudavė, nenurodys. A. atsistojęs nuo jų bėgo link išėjimo. Kur šis dingo, nematė ir nepastebėjo, ar su juo konfliktavo L. G., tačiau šie abu dingo ir jis su D. išėjo iš lošimų automatų klubo į lauką. Rūkydamas lauke jis pamatė, kad su kasininke bendrauja L. ir ją jis paragino eiti kartu ir važiuoti. L. paaiškino, kad nusivijo A. B. į lošimų automatų klubo tualetą, o A. laikė iš vidaus rankeną, kad ši neužeitų. Jiems išsiaiškinti santykių nepavyko, todėl nuėjo pas kasininkę. Ką L. A. tualete sakė, nepasakojo. Su D. ir L. nuvyko nupirkti šaldytuvo, nuvežė į D. (duomenys neskelbtini) ir grįžo į namus. Policijos pareigūnai nebuvo atvykę ir dėl šio įvykio su policija nebendravo. Po dviejų dienų pats A. B. pradėjo rašinėti SMS žinutes D. K., kuris pripažino, kad pats įžeidė L. ir D., ir norėjo susitaikyti. Jis iš D. sužinojo, kad 2025 m. sausio 13 d., apie 12.00 val., šis važiavo į kavinę „Can Can“, parduotuvėje „Maxima“, (duomenys neskelbtini), kur su A. susitaikė ir šis D. parašė raštą, kad neturi pretenzijų jam, D. K. ir L. G. Nuo to laiko A. nebeprašinėjo paskolinti pinigų ir nerašinėjo jokių žinučių. Nuo 2025 m. sausio 2 d. jis išvažiavo pas draugą į (duomenys neskelbtini) ir ten visą laiką buvo, kai 2025 m. kovo 14 d. 23.25 val. jį neblaivų miegantį ant suoliuko (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje rado policijos pareigūnų ekipažas. Pareigūnams nustačius, kad jis yra paieškomas policijos, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, o iš ten vėliau pervežtas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą ir šiuo metu jis iki 2025 m. rugsėjo 14 d. atlieka teismo paskirtą bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, nes prieš tai buvo išleistas lygtinai, bet nesilaikė sąlygų. Dėl įvykio jis A. B. atsiprašė telefonu. Jis prašo šį ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirti jam kuo švelnesnę bausmę. Jis daugiau nenusikals ir laikysis visuomenėje nustatytų normų, jis sau išvadas pasidarė.

Iš 2025 m. sausio 11 d. A. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2025 m. sausio 11 d. 17.00 val., jam būnant „(duomenys neskelbtini)“ lošimų automatų klubo salone, adresu (duomenys neskelbtini), į lošimų automatų klubo saloną užėjo du iš matymo jam pažįstami asmenys, t. y. D. K. ir A., kurie jį užpuolė ir bendrai sudavė apie 12 smūgių rankomis ir kojomis, dėl to pajuto fizinį skausmą.

Nukentėjusysis A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. sausio 11 d. 17.00 val., jam būnant „(duomenys neskelbtini)“ lošimų automatų klubo salone, adresu (duomenys neskelbtini), į lošimų automatų klubo saloną užėjo trys iš matymo jam pažįstami asmenys, t. y. du vyriškiai ir viena mergina. Vienas iš vyriškių vardu D. K. (maždaug (duomenys neskelbtini) m. amžiaus), kitas vyriškas vardu A., pastarasis yra D. draugas, tačiau apie jį daugiau nieko nežino. Taip pat kartu buvusi mergina yra D. sugyventinė, t. y. L. Č. (maždaug (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, gyvena kartu su D.). Šie asmenys pradėjo žodžiu konfliktuoti su juo dėl jo D. parašytos įžeidžiančios žinutės apie šio sugyventinę L., tuomet jis jiems pasakė, kad atstotų nuo jo, tačiau tada D. su A. jį užpuolė, dėl to jis nukrito ant žemės ir jie abu jį pradėjo trankyti kumščiais ir spardyti kojomis. Jam sudavė bendrai apie 12 smūgių (iš pradžių A. jam trenkė apie keturis kartus dešinės rankos kumščiu į veidą, o tada D. jam trenkė apie šešis kartus dešinės rankos kumščiu ir maždaug du kartus spyrė jam dešine koja į pilvą). Dėl suduotų smūgių jis pajuto fizinį skausmą, kurį skalėje nuo 1 iki 10 vertina 5 balais. Smūgių metu jis sugebėjo atsistoti ant kojų ir nubėgo į tualetą, kuriame užsidarė duris ir laikė jas uždarytas. Už durų girdėjo L. Č. balsą, kuri sakė: „mes su tavimi susidorosime“ ir „atidaryk duris“, tada jis iškvietė policiją, tačiau visi minėti asmenys pasišalino iš įvykio vietos. Visą konfliktą matė ir lošimų automatų darbuotoja I. Nukentėjusysis A. B. papildomos apklausos metu parodė, kad jis patvirtina savo anksčiau duotus parodymus ir patikslina, kad jį 2025 m. sausio 11 d., apie 17.00 val., „(duomenys neskelbtini)“ lošimų automatų klubo salone, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė D. K. ir A. B., taip pat šio konflikto metu jam pabėgti neleido L. G. Įvykio metu prie lošimų automatų klubo salono kasos A. B. dešine koja jam tyčia spyrė į kairę koją, tuomet prie jo pribėgo D. K., kuris dešine ranka jam tyčia tris kartus sudavė į galvą, nuo jo smūgių jis nukrito ant grindinio už minėtos kasos ir, prie jo pribėgęs A. B., dešine koja tyčia spyrė du kartus jam į nugarą ir dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, o D. K., būdamas jam iš priekio, jam gulint ant dešinio šono ir rankomis užsidengus galvą, dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius ir spyrė koja ne mažiau kaip du kartus jam gulinčiam į pilvą. Jis pajuto, kad šie abu jam sudavė ne mažiau kaip dvylika smūgių rankomis ir kojomis į minėtas kūno vietas. Jis atsikėlęs nubėgo prie kasos, norėjo patekti į kasos vidų bet kasininkė jo neįsileido, o kelią jam pastojusi L. G. jį pastūmė. Po to, pamatęs, kad prie jo atbėga D. K. ir A. B., jis pastūmė nuo savęs L. G. ir nubėgo į tualetą, ten su viena ranka laikė rankeną, o kita skambino pagalbos telefonu. L. G., priėjusi prie tualeto durų, liepė atidaryti duris, jam grasindama sakė: „mes su tavimi susidorosime, atidaryk duris“. Kitų minėtų asmenų nesigirdėjo, o jis su ja nieko nekalbėjo ir ši išėjo. Po to prie tualeto durų atėjo kasininkė ir paklausė, ar jam viskas gerai, ar jis nesusižeidęs, ir pasakė, kad šie jau išėjo ir jis gali saugiai išeiti. Jis informuoja, kad pagal jam išduotą siuntimą pas med. ekspertus jis nesiregistravo ir nevyko, nes įvertino, kad neturėjo jokių sužalojimų, kraujo ant jo nebuvo, nors ir gavo smūgius į galvą, tačiau galva nesvaigo ir šalutinių požymių nebuvo, šiuo metu taip pat jaučiasi gerai. Įvykio metu dėl suduotų smūgių į galvą, pilvą ir nugarą jautė fizinį skausmą, kurį skalėje nuo 1 iki 10 vertina 6 balais. Praėjus dienai po įvykio jis buvo susitikęs su D. K. kavinėje – picerijoje „Can Can“, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Maxima“, (duomenys neskelbtini), jį pavaišino dienos pietumis, atsiprašė, prisiminė savo seną, apie (duomenys neskelbtini) m. trukusią draugystę, ir jis jam atleido bei pasirašė su juo taikos susitarimą, kuris liko pas jį. Jis nebeturi pretenzijų nei D. K., nei jo sugyventinei L. G. A. B. jis taip pat neturi jokių pretenzijų, jie nėra draugai ir daugiau nebendraus. Jis nebenori, kad vyktų šis ikiteisminis tyrimas, pas med. ekspertus vykti atsisako, nes nemato jokios prasmės. Po įvykio jis į jokius medikus nesikreipė, tuo metu niekur nedirbo. Jam jokios grėsmės iš šių asmenų nekyla, jie jam negrasina ir neverčia atsisakyti pretenzijų. Šiems asmenims civilinio ieškinio jis nereikš, nes jokios žalos nepatyrė.

Liudytoja I. U. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. sausio 11 d., apie 17 val., jai (duomenys neskelbtini) lošimų automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), į lošimų automatų saloną įėjo trys jai nematyti asmenys, iš kurių du buvo vyrai ir viena moteris. Asmenys jai nepateikė savo asmens tapatybės dokumentų. Vienas iš vyriškių buvo stambus, kitas liesas ir žemas, mergina vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Staiga lošimų automatų salone įvyko konfliktas, kurio metu ši grupelė žmonių užpuolė jai iš matymo pažįstamą žmogų A., kuris gynėsi ir lakstė aplink lošimų automatų kasą. Tada ji iškvietė apsaugą ir pati išėjo į lošimų automatų salę bei pradėjo asmenis raminti. Ji jiems pasakė, kad iškvietė apsaugą ir asmenys pasišalino. Tuo metu A. ji nematė. Ji pradėjo jo ieškoti ir rado šį užsirakinusį tualete bei paklausė, ar nereikia iškviesti greitosios pagalbos.

D. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai ir labai nuoširdžiai gailisi. A. B. jis pažįsta jau (duomenys neskelbtini) m. ir dažnai bendrauja. A. B. dažnai lankosi pas jį namuose, pažįsta ir jo sugyventinę L. G. Taip pat apie (duomenys neskelbtini) m. pažįsta A. B. 2025 m. sausio 10 d., apie 10.30 val., į mobilųjį telefoną paskambino A., o, kadangi jis buvo duše, telefonu, kuris nurodytas jo asmens pažymoje, atsiliepė sugyventinė L. ir šis pasakė, kad iš jo nori pasiskolinti pinigų, tačiau L. jam pasakė „Niekas tau neskolins, nesvaik“ ir padėjo telefoną. A. nenurimo ir į jo telefoną pradėjo rašinėti SMS žinutes, parašė net tris su turiniu: „Pasakyk tai savo šalavai, kad pašla nachui“, „Ta kekšė dar balsą turi bybį čiulpt o ne pizdėlint“, „mes su tavim D. niekada gyvenime daugiau nesusitiksim kol būsi su ta kekše L.“. Po šių žinučių jis ant jo labai supyko. A. yra priklausomas nuo (duomenys neskelbtini), šis, pralošęs pinigus, dažniausiai naktimis jam skambinėja, prašo paskolinti pinigų. Jis jam niekada neskolino, nes žino, kad šis skolingas daugeliui draugų ir kaimynų bei tų skolų nesistengia grąžinti. 2025 m. sausio 11 d., apie 17.00 val., važiuodamas automobiliu į objektą apžiūrėti šaldytuvą, kartu su sugyventine L. ir A. B. važiavo pro lošimų automatų klubo saloną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), ir nusprendė užsukti, nes žinojo, kad ten dažnai su lošimo aparatais žaidžia A. Pirmi ten nuėjo A. su L., o jis priparkavo savo automobilį „Toyota Avensis“. Priparkavęs jis taip pat nuėjo ir pamatė, kad yra A. Jį pamatęs A. paprašė kasoje sėdinčios darbuotojos kviesti policiją ir pradėjo bėgti už kasos. Prie šios kasos dešiniojo šono A. B. pasivijo ir koja spyrė A., kuris pradėjo toliau bėgti, o jis vydamasis dešine ranka tyčia tris kartus sudavė į galvą A., kuris nukrito ant grindinio. Tuo metu jis buvo labai supykęs. A. B. koja tyčia spyrė du kartus A. į nugarą ir dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė apie keturis smūgius jam gulinčiam į veidą, o jis dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė apie šešis smūgius ir apie du kartus spyrė koja gulinčiam A. į pilvą. Jis tiksliai negali nurodyti, kiek kartų sudavė, bet sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytam kiekiui ir visoms nurodytoms įvykio aplinkybėms. A. atsistojęs bėgo nuo jų link išėjimo ir sugyventinė L. jam užstojo kelią, jie apsistumdė ir šis pabėgo link tualetų. Jis pagalvojo, kad darbuotoja jau iškvietė policiją, todėl pats iš paskos nebėgo, su A. B. ėjo link automobilio, o sugyventinė nuėjo iki tualeto. Jis negirdėjo, ką jie kalbėjo. Vėliau ji taip pat išėjo ir jie išvažiavo. Jis supranta, kad šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, o suduodamas smūgius – sukėlė jam fizinį skausmą. Tą pačią dieną jis nebesusitiko su A., jis jam 2025 m. sausio 12 d. 0.01 val. išsiuntė SMS žinutę, kurioje parašė „Aš atsiprašau, kad apie L. nekultūringai parašiau“. 2025 m. sausio 12 d. 0.07 val. jis parašė: „Daugiau nieko nerašysiu ir netrukdysiu, dar kartą atsiprašau tavęs ir L.“. Jis šiam atrašė: „Ačiū A. už atsiprašymą aš irgi atsiprašau už išsiliejusį pyktį.“, o šis jam atrašė: „OK“. 2025 m. sausio 13 d., apie 10.00 val., pats A. B. jam paskambino ir pasiūlė susitaikyti. 2025 m. sausio 13 d., apie 12.00 val., jis atvažiavo į kavinę „Can Can“, esančią parduotuvėje „Maxima“, (duomenys neskelbtini), kur A. pavaišino dienos pietumis, pasakė jam dėl ko jis taip supyko ir nesusilaikęs šį sumušė, jo atsiprašė ir paprašė daugiau SMS žinučių neberašinėti. A. jam pasakė, kad jis vartoja kažkokius psichiką veikiančius vaistus ir kartais pats nesupranta, ką rašo. Jis savo ranka ant balto lapo surašė taikos sutartį, kurią prideda prie šio ikiteisminio tyrimo. Minėtoje sutartyje A. parašė, kad jam ir sugyventinei jokių pretenzijų nebeturi. Su juo jis daugiau nekonfliktuoja ir ateityje nebekonfliktuos bei nenusikals. Jokių nusikalstamų veikų iki šio įvykio su A. jis nevykdė. Jis yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas, prašo leisti susitaikyti su A. B.

L. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji, parodė, kad savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažįsta visiškai ir labai nuoširdžiai gailisi. Pranešime apie įtarimą nurodytas D. K. yra jos sugyventinis, su juo ji gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat nuo (duomenys neskelbtini) ji pažįsta A. B., jis pas juos buvo apsigyvenęs iki (duomenys neskelbtini), kai ji jam liepė ieškoti sau atskiros gyvenamosios vietos, nes sužinojo, kad jis yra paieškomas policijos. A. B. ji pažįsta, su juo susipažino, kai ji prieš (duomenys neskelbtini) pagal skelbimą internete kvietėsi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir jis atvyko atlikti (duomenys neskelbtini) kartu su D. K. ir taip su abiem susipažino. A. B. jie kartais pasikviesdavo į namus kaip (duomenys neskelbtini), kad padėtų (duomenys neskelbtini). Jai sugyventinis yra pasakojęs, kad 2024 m. gruodžio 27 d. jis ir A. B. su A. B. turėjo konfliktą, nes šis sugyventiniui rašinėjo neadekvačias žinutes, kuriomis grasino A. Sugyventinis su A. papyko, tačiau fiziškai neieškojo A. 2025 m. sausio 10 d., apie 10.30 val., jai būnant su sugyventiniu namuose, į sugyventinio darbinį mobilųjį telefoną paskambino A., tačiau tuo metu sugyventinis buvo duše ir atsiliepė ji. A. jai pasakė, kad iš sugyventinio nori pasiskolinti pinigų, tačiau kiek – nesakė, o ji šiam pasakė „Niekas tau neskolins nesvaik“ ir nutraukė pokalbį. A. netrukus į sugyventinio telefoną pradėjo rašinėti SMS žinutes. Parašė: „Pasakyk tai savo šalavai, kad pašla nachui“, „Ta kekšė dar balsą turi bybį čiulpt o ne pizdėlint“, „mes su tavim D. niekada gyvenime daugiau nesusitiksim kol būsi su ta kekše L.“. Ji ir sugyventinis labai įsižeidė, ji pasijautė labai pažeminta ir nesuprato, kaip jis gali taip ją visokiais įžeidžiančiais žodžiais vadinti, nes su juo jokių asmeninių santykių neturėjo. A. nuolat jai ir sugyventiniui pasakojo, kad vis eina į azartinių lošimų salonus ir pralošia visus pinigus, skundžiasi, kad neturi iš ko valgyti ir vis prašinėja paskolinti, yra prisiskolinęs iš kaimynų ir kitų žmonių. Kai jis jiems padėdavo, jie jam už tai nupirkdavo maisto ir jis buvo laimingas. Ji ir sugyventinis jam jokių pinigų niekada neskolino, jis iš jų gaudavo pinigų tik už suteiktą pagalbą. 2025 m. sausio 11 d., apie 17.00 val., jie išvyko iš namų ir važiavo (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis nusprendė sustoti prie lošimų automatų klubo salono „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pažiūrėti, ar ten nėra A., norėjo pasišnekėti ir išsiaiškinti, kokias čia nesąmones šneka. Kartu su jais važiavo ir A. B. Sugyventiniui sustojus ji su A. išlipo ir nuėjo, o D. parkavosi ir rakino automobilį „Toyota Avensis“. Įėję į šį saloną, pirmas ėjo A., ji iš paskos, pamatė, kad kaip tik prie kasos stovi A. B. Juos pamatęs A. iš karto pradėjo rėkti kasininkei „Kvieskite policiją, kvieskite policiją“. A. pradėjo bėgti aplink kasą, jį vijosi A., kuris, prisivijęs, tyčia spyrė A. į koją ir šis suklupo bei toliau bėgo, o A. prisivijęs sugyventinis, ranka tyčia tris kartus sudavė jam į galvą, A. nukrito ant grindinio. Ji tuo metu nuėjo prie kasininkės ir jai paaiškino, kad A. jiems buvo grasinęs. Kiek kartų kojomis ir kumščiais A. B. sudavė A. B., ji nematė, nes daugiau muštynių nestebėjo. A. bėgant nuo sugyventinio ir A., ji jam tyčia užstojo kelią, jį stumdė, kad nepabėgtų, nes buvo labai supykusi ir norėjo pasiaiškinti, o šis, ją pastūmęs, pabėgo link tualetų, ji ten jį nusivijo. Jis užsidarė tualete ir neįleido, ji tris kartus paspaudė rankeną, bet atidaryti nepavyko. Ji jam sakė „mes su tavimi susidorosime, atidaryk duris“. Ji realiai su juo susidoroti neketino, o norėjo su juo pasišnekėti. Jam neatidarius durų, ji išėjo. Pirmi iš salono išėjo sugyventinis ir A., nuėjo į automobilį ir išvažiavo pirkti šaldytuvą, nes dėl to ir buvo išvažiavę iš namų. A. galbūt iškvietė policiją, ji tualete būdama girdėjo, kad jis skambino. Kasininkė į konfliktą nesikišo. Ji po šio įvykio su A. nebuvo susitikusi ir susitikimo nesiekė. Jai sugyventinis minėjo, kad po kelių dienų, nakties metu, gavo SMS žinutes iš A., kuris atsiprašinėjo dėl žinučių. Sugyventinis jo taip pat atsiprašė, kad iš pykčio pasikarščiavo. Ji taip pat žino, kad sugyventinis 2025 m. sausio 13 d., apie 12.00 val., susitiko su A. picerijoje „Can Can“, esančioje netoli jo namų, ir sugyventinis jį pavaišino dienos pietumis, atsiprašė, o A. jam ant balto lapo surašė taikos sutartį, kad neturi pretenzijų sugyventiniui, jai ir A. B. Su A. ji daugiau nekonfliktuoja ir nenori su juo visiškai bendrauti. Prašo leisti su A. B. susitaikyti, ji jo atsiprašys. Ji neteista ir nori gyventi sąžiningai bei nebenusikalsti.

Iš 2025 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas, kuriame užfiksuoti BPC darbuotojos ir policijos pareigūno pokalbiai su pranešėju. Pokalbių metu pranešėjas paaiškino BPC darbuotojai ir policijos pareigūnui jo užpuolimo aplinkybes.

Iš 2025 m. vasario 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. K. savo iniciatyva pateikė 2025 m. sausio 13 d. A. B. pasirašytą taikos sutartį, joje nurodyta, kad A. B. neturi pretenzijų D. K., A. B. ir L. G.

Iš 2025 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės nutarimo matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nutarta atskirti ikiteisminį tyrimą dėl A. B. galbūt padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, į atskirą ikiteisminį tyrimą.

2025 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės nutarimu, D. K. ir L. G. susitaikius su nukentėjusiuoju A. B., nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01487-25.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje 2K-124-719/2022).

Pažymėtina, kad A. B., padarydamas BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, turėjo galimybę numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir, nors padarinių nesukonkretino, tačiau turėjo galimybę numatyti, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, t. y. kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. 2025 m. sausio 11 d., apie 17.00 val., viešoje vietoje – lošimų automatų klubo salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su D. K. ir L. G., aplinkinių akivaizdoje konfliktavo dėl gautos L. G. įžeidžiančios žinutės su A. B., po to A. B. dešine koja tyčia spyrė A. B. į kairę koją, po to priėjęs D. K. dešine ranka tyčia tris kartus sudavė A. B. į galvą, nuo smūgių nukentėjusiajam nukritus, A. B. dešine koja tyčia spyrė du kartus nukentėjusiajam į nugarą ir dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius gulinčiam nukentėjusiajam į veidą, o D. K. dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė ne mažiau ne mažiau kaip šešis smūgius ir ne mažiau kaip du kartus koja spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į pilvą, o, nukentėjusiajam atsistojus ir nubėgus už kasos, kelią užstojusi L. G. apstumdė A. B., po to agresyviai priartėjus D. K. ir A. B., nukentėjusysis nuo jų pabėgo ir užsidarė tualete, o L. G., priėjusi prie tualeto patalpos durų, nukentėjusiajam grasino sakydama „mes su tavimi susidorosime, atidaryk duris“, po to D. K., L. G. ir A. B. pasišalino iš salono, tokiu būdu A. B. bendrais veiksmais su D. K. ir L. G. sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą, tokiu įžūliu ir smurtiniu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl A. B. skirtinos bausmės

BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padaryta viena tyčinė, baigta nusikalstama veika viešajai tvarkai, nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimu sukeltos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. B. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. B. iki BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas 4 kartus (teistumas neišnykęs). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. B. praeityje jau buvo 2 kartus teistas už analogiškos, BK 284 straipsnyje numatytos, nusikalstamos veikos padarymą, tai, teismo vertinimu, liudija apie pavojingą A. B. asmenybę ir jo polinkį nusikalsti. Paminėtina ir tai, kad administracine tvarka A. B. taip pat daug kartų baustas, iš esmės už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba pasirodymą neblaiviam viešosiose vietose (baudos nesumokėtos). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir A. B. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, nevedęs, nedirbantis.

Kadangi kaltinamasis BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą procesą, o vėliau –nutrauktas, iš bylos medžiagoje esančių duomenų nustatyta, kad minėti asmenys nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaukę BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus, nuo kurio jie gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, liudijančių apie minėtų asmenų negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, konstatuotina, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą procesą, o vėliau – nutrauktas, todėl ši aplinkybė pripažįstama A. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. praeityje teistas 4 kartus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė turėdamas teistumą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, teistumas nepanaikintas ir neišnykęs. Primintina, kad A. B. praeityje jau buvo 2 kartus teistas už analogiškos BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra daug kartų baustas administracine tvarka (baudos nesumokėtos), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, tai rodo, kad A. B. nėra linkęs keisti požiūrio į teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis. Visos šios aplinkybės leidžia teismui A. B. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, A. B. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus arešto bausmę, nustatant maksimalų BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės rūšies terminą, t. y. A. B. skiriama 90 parų arešto bausmė.

A. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų

A. B. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos kardomosios priemonės.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus BPC skambučio garso įrašas ir vaizdo įrašai, esantys Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pagal šį baudžiamąjį įsakymą momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. B. recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašą ir vaizdo įrašus, esančius Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. B., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Zina Vilnienė