Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-20 · Administracinė byla Nr. I-6354-484/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-08-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-20
Bylos Nr.
I-6354-484/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00905-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6354-484/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00905-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.2; 74 (S)
SPRENDI MA SLietuvos Respublikos vardu2014 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 2 400 (du tūkstančius keturis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad nuo 2012-04-26 iki 2013-12-26 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 255, 314, 320, 387, 384, 256, 121, 386, 116, 378 kartu su 3 - 4 asmenimis. Kamerose šalta, drėgna, vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, negu nustatyta teisės aktuose. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintą Lietuvos higienos normos HN 76: 1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76: 1999) 6.15 punktą vienam asmeniui laisves atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti ne mažiau kaip 5 m² kameros ploto. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerų plotas yra apie 8 m², šiose patalpose yra: stalas, užimantis 1 m² grindų ploto, 2 dviaukščiai gultai, užimantys 3,5 m² grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 1 m² grindų ploto. Tokiose patalpose sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, kas yra nepakeliama, tokios gyvenimo sąlygos yra apgailėtinos ir akivaizdu, kad tai yra baudimas kankinant. Gyvenamosiose patalpose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, tai labai kenkia regėjimui, rūkantieji asmenys laikomi su nerūkančiaisiais. Visa tai žemina asmens orumą ir tyčia pareigūnai savo veiksmais sudaro konfliktines situacijos tarp įkalintų asmenų. Konfliktinės situacijos dažnai kyla ir esant psichologiniams ir fiziniams nepatogumams, kurie atsiranda dėl per mažo vienam asmeniui skiriamo (tenkančio) ploto.

Taip pat nurodė, kad atvykstant ar išvykstant etapu iš Lukiškių TI-K, darant asmens ir jo daiktų apžiūras, tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir t. t.), asmuo, esant žemai oro temperatūrai, verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Taip iš asmens ir jo asmeninių daiktų tyčiojamasi, žeminimas asmens orumas.

Atsižvelgdamas į nurodytas laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, laiko, kad buvo baudžiamas kankinant, o tai prieštarauja Konstitucijos 21 straipsniui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui. Teigia, kad Lukiškių TI-K savo veiksmais pažeidė jo kaip kalinamojo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjas, grįsdamas savo reikalavimą, remiasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

Pasak pareiškėjo, dėl tyčinių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, šios institucijos pareigūnų veikimo/neveikimo, nebuvo užtikrintos teisės aktuose įtvirtintos laikymo sąlygos, dėl to pareiškėjas patyrė didžiulę emocinę, psichologinę, t. y. neturtinę, žalą (CK 6.250 straipsnis): dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą ir kt., kurią, vadovaudamasis sąžiningumo ir teisingumo principais, vertina 2 400 Lt, atsižvelgdamas ir į Lietuvos ekonominę situaciją, gyvenimo lygį (minimali mėnesio alga – 1 000 Lt, vidutinis darbo užmokestis – apie 2 138 Lt), teismų praktiką panašiose bylose (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A502-1774/2011; A502-913/2011, A146-1622/2012), taip pat į tai, kad nežmogiškomis sąlygomis pareiškėjas kalintas apytiksliai 1 mėnesį ( 1-5 b. l. ).

Atsiliepimas

Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra - 954 asmenys. Šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (pvz., šiai dienai jų yra 86) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Taip pat pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pripažįsta, kad dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Paaiškino, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2012-04-26 ir buvo laikomas iki 2012-12-27 su pertraukomis. Laikotarpiais 2012-04-28 ryte, nuo 2012-05-17 iki 2012-05-23, 2012-10-19 ryte, 2013-03-14, nuo 2013-07-05 iki 2013-07-09, 2013-10-17, nuo 2013-12-06 iki 2013-12-09, 2013-12-20, nuo 2013-12-22 iki 2013-12-26 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui izoliatoriaus kameroje, reikalavimus.

Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos (HN 76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundžiamas buvimo Lukiškių TI-K laikotarpis yra gana neilgas, tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus, taip pat tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Taigi, nukrypimas nuo įprastinių sąlygų nebuvo ilgalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas turėjo tam tikrų pasekmių, dėl kurių galima būtų atlyginti neturtinę žalą (žr. LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012). Pažymėjo, kad patikrinus dokumentų valdymo sistemą, gautų iš pareiškėjo skundų, prašymų, pareiškimų dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nebuvo.

Pabrėžė, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Atsakovo atstovas tvirtina, kad pareiškėjas neįrodė, jog Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai ar neveikimai tiesiogiai sąlygojo jo nurodytos žalos atsiradimą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sąlygos ( 10-15 b. l.).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Skunde teismui pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą, taigi, iš to sprendžia, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė.

Pabrėžė, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Mano, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo, o į teismą galimai kreipėsi siekdamas turtinės naudos. Prašo vertinti ir tai, kad pareiškėjas į teismą delsė kreiptis nepagrįstai ilgai, t.y. praėjus 1 metams ir 9 mėnesiams po to, kai pateko į Lukiškių TI-K ( 30-33 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2012-04-26 iki 2013-07-18 ir nuo 2013-10-09 iki 2013-12-27 su pertraukomis (iš viso 79 dienų) buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose: Nr. 106 (7,38 kv. m. ploto), Nr. 108 (7,38 kv. m. ploto), Nr. 110 (7,48 kv. m. ploto), Nr. 114 (7,31 kv. m. ploto), Nr. 116 (7,49 kv. m. ploto), Nr. 117 (7,31 kv. m. ploto), Nr. 122 (7,38 kv. m. ploto), Nr. 123 (7,42 kv. m. ploto), Nr. 255 (24,38 kv. m. ploto), Nr. 256 (23,32 kv. m. ploto), Nr. 274 (7,84 kv. m. ploto), Nr. 281 (7,87 kv. m. ploto), Nr. 314 (7,58 kv. m. ploto), Nr. 321 (7,70 kv. m. ploto), Nr. 378 (6,54 kv. m. ploto), Nr. 384 (7,35 kv. m. ploto), Nr. 386 (26,81 kv. m. ploto), Nr. 388 (26,96 kv. m. ploto), Nr. 399 (31,61 kv. m. ploto) ( 10-12, 16-21 b. l.).

A. P. siekia prisiteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, laikotarpiu nuo 2012-04-26 iki 2013-12-26 neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Remiantis minėtomis teisės normomis, darytina išvada, kad pataisos įstaigose administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma). Higienos normos 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 6 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau ir Įsakymas) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 – 2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Būtent ši teisės norma yra aktuali keliamam ginčui.

Šiam ginčui taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Dėl ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje, reikalavimų pažeidimo

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą reglamentavimą, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2012-04-26 iki 2013-012-26 pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m., o ne 5 kv. m., kaip teigia pareiškėjas, kameros ploto, kadangi tokia ploto norma šiuo laikotarpiu buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (b. l. 15-18; 37). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šis ploto reikalavimas buvo užtikrintas ne visą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laiką (nuo 2012-04-26 iki 2013-12-26), o tik laikotarpiais 2012-04-28 ryte, nuo 2012-05-17 iki 2012-05-23, 2012-10-19 ryte, 2013-03-14, nuo 2013-07-05 iki 2013-07-09, 2013-10-17, nuo 2013-12-06 iki 2013-12-09, 2013-12-20, nuo 2013-12-22 iki 2013-12-26, t. y. 25 dienas iš 79 ( 10-12 b. l.).

Byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad valstybė neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos: apytiksliai 25 dienas iš 78, pareiškėjas buvo kalinamas itin mažo ploto kamerose. Pripažintina, kad aptartas kalinimo vykdymo būdas ir metodas pareiškėjui sukėlė sunkumų, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

Minėta, jog valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą byloje nepateikta. Atsakovo atstovo atsiliepimo argumentas, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, nes privalo vykdyti teismų nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo bei teismų nuosprendžius, todėl neturėjo galimybės asmeniui užtikrinti minimalaus teisės aktų reikalaujamo gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui. Pabrėžtina, kad byloje sprendžiamas ne atsakovo atstovo, o valstybės deliktinės atsakomybės klausimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-121/2009; 2010 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-122/2010).

Dėl kamerų būklės

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2014-02-24 pažyma Nr. 24-784 ir 2014-02-27 pažyma Nr. 24-832 patvirtina, kad visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas A. P., yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Ši patalpa aptverta nuo likusio kameros ploto pertvara ir padengta lengvai valdoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose įrengtas praustuvas. Visose kamerose yra natūralus vėdinimas per langą, kameros aprūpintos būtino inventoriumi, baldais ( 28, 29 b. l. ).

Higienos normos 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad patalpų vėdinimas per langus atitinka teisinį reglamentavimą, todėl pareiškėjo argumentas dėl žalos priteisimo dėl to, kad kamerose buvo bloga ventiliacija, drėgna, atmestinas.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Lukiškių TI–K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (ankstesnis pavadinimas - UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“), kuri nuolat atlieka buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą. Tai patvirtina 2012 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 102, kuri susitarimu pratęsta iki 2014-01-03 ( 22-27 b. l.). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 numatytų laisvės atėmimo vietos bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų.

Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, teismas daro išvadą, kad dauguma aplinkybių dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (padidėjusi drėgmė, blogas apšvietimas, higienos reikalavimų laikymosi sunkumai, trumpesnis pasivaikščiojimų lauke laikas ir kt.), pareiškėjas sieja su kamerų ploto reikalavimų nesilaikymu bei per dideliu asmenų, esančių kameroje, skaičiumi. Pripažinus, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, teismas kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertina kaip atskirų žalos padarymo pagrindų.

Taigi, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų (gyvenamojo ploto normos pažeidimo) bei paminėtą teismų praktiką, įvertinęs pažeidimo trukmę ir mastą, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju CK 6.271 straipsnio prasme valstybė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, kas sąlygojo neigiamų pasekmių kilimą pareiškėjui, o tai sudaro pagrindą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl 2 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo, jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį nepateikė. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-04-26 iki 2013-12-26 su pertraukomis (iš viso 79 dienas). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad laikotarpiais2012-04-28 ryte, nuo 2012-05-17 iki 2012-05-23, 2012-10-19 ryte, 2013-03-14, nuo 2013-07-05 iki 2013-07-09, 2013-10-17, nuo 2013-12-06 iki 2013-12-09, 2013-12-20, nuo 2013-12-22 iki 2013-12-26 - vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytą 3,6 m² ploto reikalavimą, nustatytą Įsakyme. Laikotarpiais nuo 2012-05-02 iki 2012-05-16, nuo 2012-05-24 iki 2012-10-18, 2012-10-29 iki 2012-11-07, 2012-11-08 iki 2013-03-07, 2013-03-20 iki 2013-04-03, 2013-04-04 iki 2013-04-18, nuo 2013-04-24 iki 2013-05-08, nuo 2013-05-09 iki 2013-07-04, nuo 2013-07-10 iki 2013-07-17, nuo 2013-10-24 iki 2013-12-05 ir nuo 2013-12-10 iki 2013-12-20 pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Pareiškėjas buvo kilnojamas iš kameros į kamerą, tuo siekiant sudaryti jam kuo palankesnes kalinimo sąlygas. Ilgiausiasis nepertraukiamas laikotarpis, kurio metu nebuvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios sąlygos, yra 15 dienų. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui dėl jo netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K buvo diagnozuota kokia nors liga. Byloje duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis kreipėsi į Lukiškių TI–K atsakingus pareigūnus ar kitas valstybės institucijas pagal jų kompetenciją dėl nuteistųjų gyvenimo sąlygų ištyrimo ir gerinimo, taip pat nėra. Vertintina ir tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes. Teismas, atsižvelgdamas į visų šių aplinkybių visumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ginčui aktualiu laikotarpiu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį (LR Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718; 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543), daro išvadą, jog yra pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį iki 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendė:

pareiškėjo A. P. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, A. P. naudai 500 (penkis šimtus) litų, kas atitinka 144,81 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė