Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Amber forest“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Amber forest“ ieškinį atsakovei UAB „Prolain“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl pardavėjo kaltės, sumokėtos kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo pripažinti, kad tarp jos ir atsakovės 2019-08-12 sudaryta pirkimo pardavimo sutartis vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės; priteisti iš atsakovės 180 130 Eur už malkų džiovinimo įrangą pagal sutartį sumokėtą kainą, 37 285,94 Eur nuostolius bei 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Prolain“ atžvilgiu - areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises priklausančias bendrovei ir esančias pas trečiuosius asmenis neviršijant ieškinio sumos. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindžia didele ieškinio suma, atsakovės nebendradarbiavimu su ieškove ir jos darbuotojų skaičiaus mažėjimu..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iš esmės grindžia tik didele ieškinio suma. Tačiau ne kartą teismų suformuotoje praktikoje šiuo klausimu yra pasižymėta, kad didelė ieškinio suma negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Netgi preliminariai ieškovė nepagrindė atsakovės – bendrovės nemokumo. Tai, kad jos žiniomis mažinamas darbuotojų skaičius įmonėje, nėra pagrindas teigti, kad atsakovė yra nemoki. Kiek matyti iš viešai skelbiamų duomenų, atsakovė skolų valstybės institucijoms neturi, šiai dienai joje dirba 16 darbuotojų, o tai, kad vyksta darbuotojų kaita yra natūralus procesas. Bendrovė yra veikianti, dirba gaudama pelną, todėl nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Ieškovei nepateikus jokių svarių argumentų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu gali slėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, suvaržyti atsakovės teises vadovaujantis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi šiuo atveju nebūtų teisinga ir proporcinga.