Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-05-07 · Civilinė byla Nr. 2-685-330/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-18Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-05-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-07
Bylos Nr.
2-685-330/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01948-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-685-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01948-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4, 122.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria ieškovo A. L. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2290-653/2015 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 167 578 Lt (48 533,94 Eur) turtinės žalos ir 60 000 Lt (17 377,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo bei 414 Lt (119,90 Eur) rentos. Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje įvyko eismo įvykis – susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis VW Jetta su V. K. vairuojamu mikroautobusu Ford Transit. Eismo įvykio metu nesunkiai nukentėjo ieškovas ir dvi mikroautobuso keleivės. Aplinkybė, kad eismo įvykio vieta nepertraukiamai stebima vaizdo kamerų, suteikia galimybę objektyviai nustatyti šio įvykio dalyvius ir pažeidėjus, užtikrinti ginčų bei tyrimų išvadų teisingumą. Ieškovo teigimu, eismo įvykis buvo tiriamas aštuonerius metus, tyrimo rezultatas – atnaujintos baudžiamosios bylos Nr. 2-36-276/2007 procesas nutrauktas, ikiteisminis tyrimas dėl daiktinio įrodymo (eismo įvykio vaizdo įrašo) vagystės sustabdytas, atsisakyta vertinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų išvadą dėl vaizdo įrašo suklastojimo. Ieškovo teigimu, atnaujintame ikiteisminiame tyrime pareigūnų atlikti veiksmai sutrukdė: išaiškinti daiktinio įrodymo (eismo įvykio vaizdo įrašo) suklastojimo aplinkybes, rasti vaizdo įrašą pavogusius asmenis, skirti vaizdo įrašo ekspertizės komisiją, nustatyti eismo įvykio kaltininką. Ieškovas taip pat nurodė, kad eismo įvykio ikiteisminio tyrimo byloje pateikta vaizdo įrašo kopija, o autentiškas vaizdo įrašas panaikintas, neįvykdyta ikiteisminio tyrimo teisėjo 2006 m. birželio 16 d. nutartis, diskredituota ieškovo asmenybė, t. y. kad eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus, atlikta psichiatrinė ekspertizė. Ieškovo teigimu, jo reikalavimas grindžiamas nurodytų pareigūnų, kurie atėmė teisę ginti teisingumą, pažeidė konstitucinius principus, veiksmais padaryta žala. Eismo įvykio tyrimas nutrauktas visiškai ir negrįžtamai, nes suradus pavogtą vaizdo įrašą, pakartotinis proceso atnaujinimas negalimas. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės suteikia jam teisę į piniginę kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovas turi tiksliai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir jų pagrindą, konkrečiai nurodyti, kurio pareigūno ir kokiais veiksmais jam buvo padaryta žala; patikslinti atsakovą atstovaujančius asmenis, sukonkretinti turtinės žalos ir rentos paskaičiavimą; pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, pateikti ieškinyje nurodytų eismo įvykį tyrusių pareigūnų neteisėtus veiksmus patvirtinančius dokumentus ir jų priimtų procesinių dokumentų kopijas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1975/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis palikta nepakeista, ieškovui A. L. nustatytas naujas 14 dienų terminas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas 2015 m. sausio 19 d. pateikė pirmosios instancijos teismui papildytą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovo A. L. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai laikė nepaduotu ir grąžino.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateikto papildyto ieškinio turinį, nusprendė, kad ieškovas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų: tiksliai ir konkrečiai nesuformulavo ieškinio pagrindo, papildytame ieškinyje faktinės aplinkybės nurodytos nerišliai, nekonkrečiai. Teismas pažymėjo, kad nesant aiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko. Kiekvienas ieškinio reikalavimas turi būti pagrįstas faktiniu ieškinio pagrindu, kuris ieškinyje privalo būti nurodytas aiškiai. Priešingu atveju būtų pažeista atsakovų teisė gintis nuo ieškinio ir nebūtų galima tinkamai apginti ieškovo teises, jeigu jos buvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė atsakovą atstovaujančių asmenų, nesukonkretino turtinės žalos ir rentos paskaičiavimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo išdėstytas aplinkybes, nepateikė ieškinyje nurodytų eismo įvykį tyrusių pareigūnų neteisėtus veiksmus patvirtinančių dokumentų ir jų priimtų procesinių dokumentų kopijų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. L. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl neaiškaus faktinių aplinkybių dėstymo nepagrįstos. Ieškinio dalykas aiškus – teisėsaugos institucijoje panaikintas vienintelis atnaujintos baudžiamosios bylos daiktinis įrodymas – eismo įvykio vaizdo įrašas, o ši aplinkybė neleido siekti teisingumo ir nebuvo nubaustas dėl eismo įvykio kaltas asmuo.

2. Pirmosios instancijos teismas išplėtė 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, teigdamas, kad nesant aiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas.

3. Teismas nevertino papildytame ieškinyje suformuluoto prašymo sukonkretinti nurodytus procesinio dokumento trūkumus.

4. Pirmosios instancijos teismas negrįstai nusprendė, kad ieškovas nenurodė neteisėtų pareigūnų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria ieškovo A. L. ieškinys, pareikštas Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, laikytas nepaduotu ir grąžintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę.

Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį civilinės, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitos iš privatinių teisinių santykių kylančios bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso nuostatas. Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniam dokumentui reikalingi tam, kad nuo pat pradžių bylos nagrinėjimas būtų aiškus, kad ginčo šalys žinotų priešingos šalies reikalavimus ir galėtų tinkamai į juos atsikirsti. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jo naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos 167 578 Lt (48 533,94 Eur) turtinės žalos ir 60 000 Lt (17 377,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo bei 414 Lt (119,90 Eur) rentos (b. l. 1-8). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovas turi tiksliai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir jų pagrindą. Nurodė, kad ieškovas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, tačiau konkrečiai nenurodo, kurio pareigūno ir kokiais veiksmais jam buvo padaryta žala. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnį byloje dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, todėl ieškovas turi patikslinti atsakovą atstovaujančius asmenis. Be to, teismo nuomone, ieškovas privalo aiškiai nurodyti ir ieškinio pagrindą. Ieškovas prašo priteisti turtinę žalą ir rentą, tačiau jo pateiktas žalos paskaičiavimas nėra aiškus ir konkretus, nedetalus. Ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia reikalavimus. Ieškovas ieškinyje nurodė eismo įvykį tyrusių pareigūnų neteisėtus veiksmus ir priimtus procesinius dokumentus, tačiau nepateikė nei šių veiksmų buvimo įrodymų, nei procesinių dokumentų kopijų. Ieškovui šią nutartį apskundus atskiruoju skundu, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą bei nustatė ieškovui naują 14 dienų terminą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (b. l. 41-44). Pirmosios instancijos teismas apskųstąja 2015 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino. Teismas konstatavo, jog ieškovas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino.

Apeliacinis teismas pastebi, jog ieškovas atskiruoju skundu iš esmės nepaneigia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje išvardintų ieškinio trūkumų nepašalinimo fakto. Atskirojo skundo turinys sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas nei po pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas procesinis terminas trūkumams pašalinti, nei po apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria konstatuotas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas, nesiėmė efektyvių veiksmų pirmosios instancijos teismo nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad ieškovas, teikdamas papildytą ieškinį ir nurodydamas, esą šiuo procesiniu dokumentu šalina pirmosios instancijos teismo nurodytus ieškinio (pirminio) trūkumus, pateikė iš esmės identiško turinio procesinį dokumentą. Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl bylos nagrinėjimo dalyko neaiškumo. Ieškovo nuomone, nagrinėjamos bylos dalykas yra aiškus, o teismo pastabos dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų nenurodymo ir rašytinių įrodymų (jų kopijų) nepateikimo yra nepagrįstos. Taip pat skunde nurodoma, jog teismas atkartojo ankstesnius teiginius dėl ieškinio trūkumų, nevertino papildytame ieškinyje išdėstyto ieškovo prašymo konkretizuoti nurodytus procesinio dokumento trūkumus, be to, teismas apskųstojoje nutartyje išplėtė 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje išvardintus trūkumus (jų sąrašą). Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

Apeliacinis teismas pažymi, jog CPK 115 straipsnio, CPK 331 straipsnio 6 dalies bei CPK 338 straipsnių nuostatų sisteminė analizė sudaro pagrindą išvadai, jog proceso šalis, gavusi teismo nutartį, kuria konstatuoti teismui pateikto procesinio dokumento trūkumai, sudarantys kliūtis civilinės bylos iškėlimui, bei nustatytas procesinis terminas jų pašalinimui, turi galimybę atlikti šiuos alternatyvius procesinius veiksmus – vykdyti pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus, t. y. per nutartyje nustatytą terminą pašalinti nurodytus trūkumus, arba nesutikdama su šia nutartimi – pateikti atskirąjį skundą. Aptariamu atveju ieškovas pasinaudojo viena iš procesinių teisių – pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos ieškinio trūkumų šalinimo klausimu. Todėl apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą nutartį, kuria ieškovas buvo įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. konstatavus jos teisėtumą, ieškovas privalėjo procesinio dokumento trūkumus pašalinti. Tačiau ieškovas deklaruodamas, jog šalina ieškinio trūkumus, kartotinai pateikė iš esmės tapataus turinio procesinį dokumentą. Paminėti ieškovo atskirojo skundo argumentai leidžia daryti išvadą, kad atskiruoju skundu iš esmės vėlgi kvestionuojamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kurioje nurodyti šalintini ieškinio trūkumai, teisėtumas, nors jis (nutarties teisėtumas) ir buvo patvirtintas išnagrinėjus ankstesnį ieškovo atskirąjį skundą. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, šią paliko nepakeistą, teismas neturi pagrindo iš naujo (antrą kartą) apeliacine tvarka vertinti tos pačios nutarties teisėtumo. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas prieina išvadą, kad ieškovas, išnagrinėjus jo atskirąjį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, privalėjo pašalinti visus teismo nurodytus ieškinio trūkumus. Pirminio ieškinio ir procesinio dokumento, ieškovo pateikto deklaruojant trūkumų šalinimą, lyginamoji analizė leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo konstatacija, jog ieškovas nenurodė atsakovą atstovaujančio asmens (ši teismo nuostata atskirajame skunde neginčijama), nesukonkretino turtinės žalos ir rentos paskaičiavimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo išdėstytas aplinkybes, nepateikė pareigūnų neteisėtus veiksmus patvirtinančių dokumentų ir jų priimtų procesinių dokumentų kopijų. Atmesdamas apelianto argumentą, esą teismas nevertino ieškovo prašymo sukonkretinti nurodytus procesinio dokumento trūkumus, apeliacinis teismas pažymi, kad iš procesinio dokumento turinio matyti, jog ieškovas prašė ne trūkumų sukonkretinimo, o įrodinėjo, kad ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas nesuformulavimas nesudaro kliūčių bylos iškėlimui. Ieškovas tokiu būdu taip pat kvestionavo įsiteisėjusios 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties teisėtumą. Todėl analizuojamas skundo argumentas neduoda pagrindo išvadai, jog ieškovas ketino įvykdyti pirmosios instancijos teismo įpareigojimus, tačiau ieškinio trūkumai esą jam buvo neaiškūs. Apeliacinis teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi nepagrįstai išplėtė 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje išvardintų ieškinio trūkumų sąrašą. Aplinkybė dėl nuorodos skundžiamoje nutartyje, kad nesant aiškaus ieškinio dalyko ir (ar) pagrindo, teisminis procesas negalimas, leidžia daryti išvadą, jog tokiu būdu pirmosios instancijos teismas akcentavo (argumentavo) šių ieškinio dalių svarbą bylos iškėlimui, nes priešingu atveju ne tik būtų pažeista atsakovų teisė gintis nuo ieškinio, bet ir neužtikrintas tinkamas ieškovo teisės gynimas. Pažymėtina, kad ieškinio pagrindo nekonkretumas ir neaiškumas buvo konstatuotas ir teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesant bent vieno iš ieškinio elementų (ieškinio dalyko ar pagrindo), negalimas teisminis nagrinėjimas, nes gali būti sudarytos prielaidos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimui, o teismui sudaromos kliūtys veiksmingai vykdyti proceso reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką / pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į veiksmingą teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti apelianto skundo teiginiai neturi įtakos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Remdamasis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, atsižvelgdamas į šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis