- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-1683-324/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 6-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Laura Daumantaitė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant atsakovui R. S., jo atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-723-568/2009 pagal J. P. ieškinį atsakovui R. S., trečiajam asmeniui Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarei Jolantai Rulienei dėl termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po G. S. mirties 2004 m. lapkričio 25 d., priimti, pripažinti negaliojančiomis 2006 m. sausio 19 d., registro Nr. 796, 2006 m. birželio 1 d., registro Nr. 7112, paveldėjimo teisės liudijimų dalis dėl ¾ dalių R. S., priteisti iš atsakovo R. S. 14062 Lt kompensaciją už parduotus 15/80 dalies 0,900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastato 1S1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog mamos G. S. mirties dieną gyveno Airijoje. Į Lietuvą grįžta kartą per dvejus metus, su artimaisiais bendrauja telefonu, serga depresija. Apie išduotus paveldėjimo teisės liudijimus į G. S. nuosavybės teise priklausiusį turtą sužinojo 2007 m. gegužės mėn., kai grįžo tvarkyti dokumentų dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo. Apie G. S. priklausiusį turtą nežinojo, nes po mamos mirties tėvas A. V. S. ir atsakovas ieškovės brolis R. S. teigė, jog G. S. mirties dieną turto neturėjo, visas turtas registruotas A. V. S. vardu, kurį po jo mirties lygiomis dalimis paveldės ieškovė ir atsakovas. Ieškovės, kaip pirmos eilės įpėdinės, buvimą ir jos teisę į palikimą atsakovas ir A. V. S. nuo notarės nuslėpė. Dalį paveldėto turto atsakovas jau perleido tretiesiems asmenims, todėl už ieškovei priklausančią 15/80 dalį prašė priteisti kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Pratęsė ieškovei terminą palikimui, atsiradusiam po G. S. mirties 2004 m. lapkričio 25 d., priimti, pripažino negaliojančiais 2006 m. sausio 19 d., registro Nr. 796, 2006 m. birželio 1 d., registro Nr. 7112, paveldėjimo teisės liudijimus – A. V. S. į ¼ dalį ir R. S. į ¾ dalis, kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendė, jog ieškovė įstatymo numatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties – negalėjimo suprasti savo veiksmų. Laikė, jog pratęsus terminą palikimui priimti, tikslinga pripažinti iš dalies negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Sprendimas yra be motyvų.
Atsiliepimas
Neanalizuoti ir nevertinti atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai, kad: 1) įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo (CK 1.6 straipsnis); 2) aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nepranešė pareiškėjai apie palikimo atsiradimą ir jos teisę paveldėti, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant šią bylą, nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007). Įstatyme taip pat nenustatyta pareiga įpėdiniams informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį; 3) tai, jog ieškovė palikimo atsiradimo metu gyveno Airijoje, negalėjo jai sutrukdyti kreiptis dėl palikimo priėmimo – savo valią ji galėjo pareikšti konsulinėje įstaigoje (Notariato įstatymo 27 straipsnis, Konsulinio statuto 51 straipsnis); 4) ieškovės argumentą, jog ji manė, kad visas turtas priklauso tėvui, paneigia aplinkybė, jog ieškovei buvo žinoma apie 2004 m. motinos surašytą testamentą, kurį vėliau ji panaikino; 6) terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei 2 metus; 7) ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nenurodė jokių svarbių nuo jos valios nepriklausančių termino praleidimo priežasčių, todėl ieškinys turėjo būti atmestas (CK 5.8 straipsnis).
Nenurodytos materialinės ir procesinės teisės normos, kuriomis teismas vadovavosi spręsdamas bylą. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ji per ilgesnį nei 2 metų laikotarpį po motinos mirties dėl objektyvių ir kitų svarbių priežasčių negalėjo pateikti notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo.
Nesant teismo motyvų, kuriais remiantis ieškinys buvo iš dalies patenkintas, atsakovui yra užkertamas kelias kreiptis į teismą apeliacine tvarka bei pažeidžiama konstitucinė teisė į tinkamą procesą, kadangi apelianto teisė apeliaciniame skunde nurodyti teisinius argumentus, patvirtinančius skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą sprendime išdėstytų motyvų pagrindu, yra suvaržoma.
Sprendime pasisakyta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pažeista CPK 265 straipsnio antroji dalis, nes peržengtos byloje pareikštų reikalavimų ribos. Paveldėjimo teisės liudijimai pripažinti negaliojančiais ir dėl ¼ dalies A. V. S., kuris nebuvo dalyvaujantis asmuo byloje. Taip pat pažeistas CPK 17 straipsnyje numatytas šalių lygiateisiškumo principas.
Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, jog motyvuotą teismo sprendimą gavo 2009 m. rugpjūčio pabaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Atsakovas pripažino, kad dalyvauti byloje neįtraukto A.V. S. įpėdinio nėra, todėl nėra ir CPK 329 str. 2 d. 2 punkte numatyto sprendimo negaliojimo pagrindo.
Iš 2009 m. birželio 23 d. – liepos 2 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad, vadovaujantis CPK 269 straipsniu, procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2009 m. liepos 2 d. 13.00 val.
CPK 269 straipsnio pirmoji dalis reikalauja, kad sprendimas, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėti, atitiktų visus CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau paskelbiama gali būti tik sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys, trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvus.
Iš 2009 m. liepos 2 d. paskelbto sprendimo matyti, kad jis šių reikalavimų neatitiko – t. b.l. 30 yra tik įžanginė ir rezoliucinė teismo sprendimo dalys, kurios surašomos ir skelbiamos tada, kai sprendimas priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo ( CPK 268 str. 1-3 dalys).
Atvejus, kai sprendimas yra be motyvų, įstatymų leidėjas pripažįsta absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu ( CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Nors t. b.l. 31-33 yra motyvuotas teismo sprendimas, iš aukščiau nurodytųjų aplinkybių bei 2009 m. rugpjūčio 4 d. teisme gauto apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliacinio apskundimo laikotarpiu atsakovas neturėjo galimybių su juo susipažinti. Atsižvelgdamas į tai, jog iki bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui ( 2009 m. rugsėjo 9 d.) joje atsirado ir motyvuotas teismo sprendimas, teisėjų kolegija šio sprendimo nenaikina CPK 329 straipsnio 2 d. ketvirtajame punkte nurodytu pagrindu. Išvadą apie apeliacinio skundo pagrįstumą apygardos teismas grindžia tuo, kad apeliacine tvarka peržiūrimas sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio ketvirtosios dalies reikalavimų.
Motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindė tuo, kad ieškovė praleido CK 5.8 straipsnyje nustatytą ieškininės senaties terminą, žinojo apie motinos testamentą ( tuo pačiu ir apie turėtą turtą), žinojo apie tėvo turėtą turtą, turėjo žinoti Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatas, nebuvo objektyvių kliūčių priimti palikimą per notarą, tuo, kad ieškovė elgėsi neatsakingai, pateikė atsikirtimus patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Tenkindamas ieškinį, teismas neanalizavo nei vieno atsakovo argumento, nemotyvavo, kodėl juos atmeta, nesvarstė prašymo taikyti ieškininės senaties termino pasibaigimo pasekmes.
Ieškinį patenkino, svarbia termino praleidimo priežastimis pripažinęs ieškovės advokatės patvirtintą ieškovės negalėjimą suprasti savo veiksmus, kurio atsakovas nepaneigė rašytiniais įrodymais. Teismas laikė, kad atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie pranešimą ieškovei apie tėvo ir motinos mirtį, nors J. P. šia aplinkybe ieškinio negrindė. Nusprendė, kad ieškovė nebuvo grįžusi iš Airijos į nors vieno iš tėvų laidotuves, todėl „nėra patvirtinta ir ta aplinkybė, jog ji negalėjo tinkamai ir savalaikiai rūpintis dėl palikimo priėmimo“. Viršydamas ieškinio reikalavimų ribas, to nemotyvavo.
Pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi šalys. Atsižvelgiant į tai, kad minėtosios teismo išvados neatitinka nei šios įstatymų leidėjo nuostatos, nei logikos reikalavimų, 2009 m. liepos 2 d. sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu ( CPK 263 str. ) Dėl to, kad teismas, jį priimdamas, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, byla galėjo būti išspręsta neteisingai, todėl sprendimas panaikintinas ( CPK 329 str. 1 d.). Dėl nurodytųjų pažeidimų nebuvo atskleista bylos esmė, byla pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo išnagrinėta, todėl apeliantas negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių, pateikdamas apeliacinį skundą, o pagal pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali bylos išnagrinėti iš esmės. Ji perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ( CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.