Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo (apelianto) E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 206-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau vadinama Bendrija) ieškinį atsakovui E. L., tretiesiems asmenims UAB „Interjero sistemos“, P. S., UAB „Aliuminio profilių pasaulis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo E. L. priešieškinį ieškovei 206-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims UAB „Interjerų sistemos“, P. S., UAB „Aliuminio profilių pasaulis“ dėl atleidimo nuo prievolės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo E. L. 1074,98 Eur (3711,68 Lt) sumą, kurią sudaro 859,98 Eur (2969,34 Lt) skola ir 215 Eur (742,34 Lt) palūkanos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra ieškovo administruojamame name esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Bendrijos narių ir namo patalpų savininkų sprendimais buvo nuspręsta dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje ir renovuoti (rekonstruoti) daugiabutį namą. Modernizavimo darbai yra atlikti, tačiau atsakovas kaip daugiabučio namo bendrasavininkas nesumoka visų įmokų, susijusių su namo rekonstravimu. Atsakovui tenkanti išlaidų dalis už namo rekonstravimą yra 3412,95 Eur (11784,23 Lt). liko skolingas 859,98 Eur (2969,34 Lt). 2009 m. gegužės 28 d. įvykusiame susirinkime buvo nutarta visą renovavimo darbams reikalingą sumą mokėti lygiomis dalimis po 1/6 apskaičiuotos sumos kas mėnesį, pradedant birželio mėnesiu, paskutinio mokėjimo sumą koreguoti pagal faktines išlaidas. Atsakovas turėjo pilnai atsiskaityti iki 2009 m. spalio 31 d. Atsakovas liko skolingas 859,98 Eur.Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo, remdamasis CK 6.64 str. 1 d. nuostatomis, prašė visiškai atleisti jį nuo 859,98 Eur (2969,34 Lt) skolos su 215 Eur (742,34 Lt) palūkanomis bei procesinėmis palūkanomis mokėjimo prievolės 206-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai vykdymo, kol 206-oji daugiabučio namo savininkų bendrija nepašalins 2015-02-09 Ekspertizės akte nurodytų buto, adresu (duomenys neskelbtini), balkono apskardinimo, apšiltinimo ir izoliavimo darbų defektų neatlygintinai. Nurodė, kad 2010 m. atliekant renovacijos darbus, savo lėšomis ir pasamdęs rangovus įstiklino savo buto balkoną, o tik po to buvo baigti viso namo sienų (įskaitant ir vietas prie jo balkono) apšiltinimo, apdailos ir sandarinimo darbai. Todėl UAB „Interjerų sistemos“ privalėjo užsandarinti visus galimus plyšius ir tarpus, kad per sandūras su balkono elementais į jo butą ir balkoną nepatektų drėgmė. Šių UAB „Interjerų sistemos“ darbų trūkumai paaiškėjo tik vėliau. Atsakovas pasiūlė, jog bendrija pasirūpintų sutvarkymu ir netinkamai atliktų apšiltinimo, apdailos bei sandarinimo darbų ištaisymu, tada jis sumokės likusią reikalaujamą skolą, arba kad tvarkysis pats ir esant mažesniems trūkumų šalinimo kaštams, galimai esantį skolos ieškovui likutį taip pat sumokės. Atsakovo nuomone, bendrija, kaip juridinis asmuo, su trečiuoju asmeniu sudaręs rangos sutartį, turi sutartyje numatytas teises bei iš daugiabučio namo administravimo teisinių santykių išplaukiančią pareigą atsakyti už tinkamą 2009-08-06 Rangos sutarties, kurią ji sudarė su UAB „Interjerų sistemos“, vykdymą. Jei ji šios pareigos nevykdo, jis neturi teisės reikalauti iš UAB „Interjerų sistemos“ atlikti darbus Rangos sutarties pagrindu, kadangi nėra rangos teisinių santykių šalis. Ieškovė prašė priešieškinį atmesti, nes atsakovas pats pasamdė rangovą, kuris atliko atsakovui priklausančio buto balkono įstiklinimo ir apskardinimo darbus, balkoną įstiklino nesilaikydamas namo rekonstrukcijos techniniame projekte nurodytų sprendinių. Rangovas UAB „Interjero sistemos“ atliko tik rangos sutartyje su juo sutartus darbus. Atsakovui savavališkai atlikus balkono įstiklinimo ir apskardinimo darbus dėl jau esamo atsakovo balkono apskardinimo buvo pakeisti virš atsakovo esančio balkono fasadinės plokštės sprendiniai. Pagal atitinkamus sprendinius buvo numatyta, kad bus neliečiami atsakovo atlikti balkono įstiklinimo darbai ir paliekamas tarpas tarp jų. Ieškovas nėra pažeidęs jokių įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti ir atleisti jį nuo prievolės prieš ieškovą. Bendrijos narių susirinkimas galėjo apsvarstyti įmokų mokėjimo terminų pakeitimo klausimas, tačiau to nepadarius, galiojo anksčiau priimti sprendimai.Trečiasis asmuo UAB „Interjerų sistemos“ nesutiko, kad netinkamai atliko darbus apskardinant atsakovo balkoną, nes atsakovui priklausančio buto įstiklinimo ir apskardinimo darbų neatliko. Atsakovas su niekuo nesiderindamas atliko savo balkono įstiklinimo ir apskardinimo darbus nukrypstant nuo techniniame projekte numatytų balkonų įstiklinimo sprendinių. Dėl šios priežasties UAB „Interjerų sistemos“ ir techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo P. S. nekontroliavo ir neprisilietė prie atsakovo atliktų balkono įstiklinimo darbų. Virš atsakovo balkono esančio balkono fasado plokštė buvo apskardinta ne siekiant apsaugoti šią plokštę ar atsakovui priklausantį balkoną nuo kritulių, o tam, kad paslėpti fasado plokščių tvirtinimo konstrukcijas, t. y. dėl estetinių priežasčių.

II. Teismo sprendimo esmė

Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei 206-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai iš atsakovo E. L. 859,98 EUR (2969,34 Lt) skolos, 147,02 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1034,61 EUR bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat atmetė priešieškinį.Teismas nurodė, kad bendrijos susirikinimo metu buvo nuspręsta dėl namo renovavimo, atnaujinimo darbų. Šie bendrijos susirinkimo metu priimti sprendimai yra galiojantys ir vykdytini visiems bendrijos nariams, ginčo dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo byloje nėra. Atsakovas yra bendrijos narys, todėl jam kaip bendrijos nariui priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo yra privalomi (LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 21 str. 3 d. 3 p., LR CK 4.85 str. 6 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3, 5 d.). Ginčo dėl atsakovui tenkančios renovavimo išlaidų sumos paskaičiavimo teisingumo nėra.Ieškovė vykdydama bendrijos susirinko priimtus sprendimus dėl ginčo namo renovacijos darbų sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Interjero sistemos“ dėl sienų šiltinimo, stogo dangos renovacijos, balkonų stiklinimo. Pagal pastarosios sutarties sąlygas užsakovė buvo bendrija, kuri atstovavo visus gyvenamojo namo bendrarturčius, o rangovu – trečiasis asmuo UAB „Interjero sistemos“, dėl šio asmens atliktų darbų atsakovas reiškia pretenzijas, t. y. reikalavimas grindžiamas netinkamai atliktais rangos darbais, kuriuos atliko, ne ieškovė, o trečiasis asmuo UAB „Interjerų sistemos“. Ieškovės ir atsakovo nesiejo jokie rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas galėtų reikalauti, kad ieškovė ištaisytų trečiojo asmens galimai padarytus darbų trūkumus, todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti dėl ieškovės, kaip kreditoriaus, kaltės dėl prievolės pažeidimo CK 6.64 str. 1 d. nustatyta prasme. Teismas nusprendė, kad bendrija atstovauja savo narius išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau bendrijos sudarytoms sutartims nėra taikomas sutarties uždarumo principas, nes bet kuris bendraturtis turi teisę ir pareigą kontroliuoti sudarytos sutarties vykdymą. Nėra teisės aktuose nustatyto reikalavimo, kad savo teises bendrijos narys galėtų ginti tik per bendriją, t. y. ją įpareigodamas atlikti tam tikrus veiksmus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-02-06 nutartyje, priimtoje civilinėjė byloje Nr. 3K-3-11/2013, suformuotą teisės aiškinimo taisyklę šiuo atveju atsakovas kaip bendrijos narys turi procesinę teisę reikšti visus reikalavimus susijusius su rangos sutarties vykdymu, t. y. dėl darbų kokybės, ar netinkamai atliktų darbų tiesiogiai rangovui – UAB „Interjerų sistemos, kuris ir yra atsakingas už tinkamą šių darbų atlikimą. Atsakovas reikšdamas reikalavimą atleisti nuo prievolės CK 6.64 str. 2 d. pagrindu pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Reikalavimai dėl galimų darbų trūkumų, paties atsakovo gali būti reiškiami tiesiogiai rangovui (kuriam šioje byloje nėra reiškiami jokie reikalavimai), ir gali sudaryti kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, todėl šioje byloje teismas neturi pagrindo pasisakyti ir vertinti aplinkybių susijusių su trečiojo asmens atliktų darbų kokybe. Visi renovacijos darbai buvo priimti ir apmokėti, 2011-06-15 pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Darytina išvada, kad net ir tenkinus priešieškinį, teisines pasekmes jis sukeltų ne trečiajam asmeniui UAB „Interjerų sistemos“, bet visiems gyvenamojo namo bendrijos nariams, nes atsakovui mokėtina suma turėtų būti padalyta proporcingai visiems bendraturčiams.Jeigu bendrija, kaip bendrąją dalinę nuosavybę administruojantis subjektas, pažeidė jai nustatytus susirinkimo metu įpareigojimus, pareigas ar pažeidė teisės aktų reikalavimus (pvz., galimai nepagrįstai priėmė trečiojo asmens UAB „Interjerų sistemos“ darbus, už juos apmokėjo ir pan.), tai gali taip pat būti kitos bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. atsakovas galėtų reikalauti atlyginti žalą dėl galimai netinkamai atliktų bendrijos pareigų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teisės aktų nuostato neriboja procesinės bendraturčio (bendrijos nario) teisės kreiptis teisminės gynybos reikalauti, kad bendrija užtikrintų savo narių interesų apsaugą. Atsakovas priešieškinyje rėmėsi CK 4.240 str. ir 4.242 str. normomis. Ieškovas turi pareigą atsakovui ir jos nevykdo, atsakovas turi teisę reikalauti atleisti atsakovą nuo atsakovo prievolės ieškovui vykdymo (CK 6.64 str.). Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę reikalauti, kad bendrija gintų ir saugotų bendrijos ir jos narių interesus (DNSBĮ 26 str. 1 d. 4 p. (dabar – 21 str. 4 p.). Teismo išvada, kad atsakovas gali reikšti ieškinį tik tiesiogiai rangovui, nepagrįsta.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr.3K-3-11/2013 išaiškinta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo negali apriboti šių savininkų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.Teismas neteisingai nusprendė, kad 2011-06-15 pasirašius statybos užbaigimo aktą ir visiškai atsiskaičius su trečiuoju asmeniu UAB „Interjero sistemos“, priešieškinio tenkinimas sukeltų teisines pasekmes ne trečiajam asmeniui UAB „Interjero sistemos“, bet visiems bendrijos nariams, nes atsakovui mokėtina suma turėtų būti padalyta proporcingai visiems bendraturčiams. Atsakovas neatsisako apmokėti skolos, bet prašo jį atleisti nuo mokėjimo iki bus apgintos jo teisės ir interesai. Bendraturčiai nepatirs jokių nuostolių, bet tinkamu bendraturčių atstovavimu bus apginti jų interesai.Netinkamo UAB „Interjero sistemos“ darbų atlikimo aplinkybė įrodyta Statybos inspekcijos Kauno skyriaus raštu ir Ekspertizės aktu.Ieškovė 206-osios daugiabučio namo savininkų bendrija prašė apeliacinį skundą atmesti ir atsiliepimą grindė šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog CK 6.64 str. nuostatos taikomos ne tik rangos teisiniams santykiams, kaip nurodo Apeliantas, bet ir kitiems prievoliniams teisiniams santykiams. Tačiau skolininkas, norėdamas pasinaudoti CK 6.64 str. 2 d. numatytu teisių gynimo būdu (prašyti atleisti nuo prievolės), turi įrodyti prievolės neįvykdymą dėl kreditoriaus kaltės, ir kad dėl tokio kreditoriaus elgesio skolininkas negali (negalėjo) vykdyti savo prievolės. Ieškovo ir atsakovo nesiejo rangos sutarties teisiniai santykiai, todėl teismas ir nurodo, jog dėl to CK 6.64 str. 2 d. negalėtų būti taikoma. T.y. neįrodyta, jog atsakovas negalėjo įvykdyti prievolės, nuo kurios prašė atleisti, dėl ieškovės kaltės, ir kad dėl ieškovės elgesio atsakovas negali įvykdyti prievolės sumokėti pinigus.Vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiškai ar iš dalies skolininkas gali būti atleistas nuo prievolės, jei skolininkas šios prievolės negali įvykdyti dėl skolininko kaltės. Šiuo atveju teisme atitinkamos aplinkybės nebuvo nustatytos, todėl net ir esant tam tikrom ieškovės prievolėms atsakovui, tai nereiškia, jog atsakovas gali būti atleistas nuo prievolės sumokėti lėšas už renovaciją vykdymo.CK 6.61 str. kartu su CK 6.213 str. 2 d. 3 p. numato, jog galima reikalauti įvykdyti prievolę natūra tik tuo atveju, jei kita prievolės šalis neturi galimybės gauti atitinkamos prievolės įvykdymo natūra iš kito šaltinio. Net, jei atsakovo teiginys, jog ieškovė turi prievolę ištaisyti defektus atitiktų tikrovę (nors šiuo atveju manome tai neatitinka tikrovės), atsakovas negalėtų reikalauti šią prievolę įvykdyti natūrą iš ieškovės, kadangi atitinkamą įvykdymą atsakovas galėtų gauti ir iš kitų šaltinių (bet kurios rangos darbais užsiimančios įmonės).Pirmos instancijos teismui nepasisakius ir neįvertinus aplinkybių dėl kokių priežasčių ir kieno kaltės drėksta atsakovo balkono langas atitinkamos aplinkybės neturėtų būti nustatinėjamos apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokiu atveju šalims būtų paneigta teisė į apeliacija. Teismas neturėtų vertinti 2015-02-09 ekspertizės akte nurodytų teiginių, ypač atsižvelgiant į eksperto teismo posėdyje duotus paaiškinimus. Atsižvelgus į V. Š. teismo posėdyje pateiktus savo ekspertizės akto paaiškinimus ir išaiškinimus, negalima vadovautis atitinkamu ekspertizės aktu. Ekspertas teismo posėdžio metu nurodė visai kitas priežastis nei nurodė ekspertizės akte dėl kokių priežasčių drėksta lubos ir kas dėl to yra kaltas. Todėl atitinkamu ekspertizės aktu negalima vadovautis.Trečiasis asmuo UAB „Interjerų sistemos“ atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. UAB „Interjerų sistemos“ nebuvo sudarę sutarties dėl atsakovui priklausančio buto balkono įstiklinimo ir apskardinimo, todėl nėra atsakingi už lubų drėkimą. Balkonas buvo įstiklintas ir apskardintas netinkamai, tačiau teismas nenustatė, kad yra atsakingas už atsakovo balkono trūkumus. Šioje dalyje nėra atskleista bylos esmė, dėl ko teismas negalėtų priimti naujo sprendimo negrąžindamas nagrinėti bylos iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl atsakovo pasirinkto teisių gynimo būdo teisinio nepagrįstumo ir ieškovės argumentais.Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkas gali atsisakyti apmokėti proporcingą dalį išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu tik dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų, o šios išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).Ieškovė yra daugiabučio namo savininkų įsteigta bendrija, kuri įsteigta daugiabučiam namui, kuriame butą turi ir atsakovas, prižiūrėti. Byloje nustatyta, kad daugumos patalpų savininkų balsais 2007-09-01 buvo priimtas sprendimas renovuoti daugiabutį namą, nustatyta bendrijos narių atsiskaitymo tvarka. Sprendimas yra galiojantis ir teisiškai įpareigojantis. Renovuojant daugiabutį namą be kitų darbų turėjo būti ir įstiklinami visų būtų balkonai. Tačiau atsakovas atsiuntė ieškovei raštą, kuriame nurodė, jog Ieškovė neįstiklintų atsakovui priklausančio balkono, o atitinkamą balkoną įsistiklins pats atsakovas. Atsakovas pats sudarė sutartį su rangovu, su kuriuo ieškovė neturėjo jokių sutartinių santykių, kuris įstiklino atsakovo balkoną. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo už renovavimą sumokėtas išlaidas. Į atitinkamą sumą nebuvo įskaičiuotos išlaidos už atsakovo balkonų įstiklinimą.Ieškovės samdyti rangovai atliko namo renovavimo darbus taip pat ir daugumos butų balkonų stiklinimo darbus, tačiau dėl to, kad atsakovas jau buvo įsistiklinęs balkoną, Ieškovė nebuvo pavedusi šiems rangovams atlikti (nebuvo sudariusi sutarties dėl) atsakovės balkono įstiklinimo. Ieškovė nebuvo pavedusi tikrinti ar taisyti atsakovo balkono įstiklinimo darbų. Atsakovas kelis kartus raštais kreipėsi į ieškovę, jog šlampa jo balkonas. Ieškovės atstovas, įskaitant techninį prižiūrėtoją, taip pat rangovo UAB „Interjero sistemos“ teigia, jog UAB „Interjero sistemos“ neatliko Atsakovo balkono įstiklinimo darbų, todėl neturi pareigos balkono drėkimo priežasčių. Atsakovas atsikirsdamas į ieškinį ir reikšdamas priešieškinį remiasi CK 6.64 str. 2 d. numatytu teisių gynimo būdu (prašyti atleisti nuo prievolės mokėti už renovavimo darbus), turi įrodyti prievolės neįvykdymą dėl kreditoriaus kaltės, ir kad dėl tokio kreditoriaus elgesio skolininkas negali (negalėjo) vykdyti savo prievolės. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkas (atsakovas) siekdamas pasinaudoti šiuo teisių gynimo būdu turi įrodyti prievolės pažeidimą dėl kreditoriaus kaltės, ir kad dėl tokio kreditoriaus elgesio skolininkas negali (negalėjo) vykdyti savo prievolės. Šis teisių gynimo būdas galimas tik tais atvejais, kai šalis tarpusavyje sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Teismas, nustatydamas ginčo dalyką, pagrįstai konstatavo, kad rangos su sutarties su UAB „Interjerų sistemos“ sąlygas užsakovė buvo ieškovė (bendrija), kuri atstovavo visus gyvenamojo namo bendraturčius, o rangovu - trečiasis asmuo UAB „Interjerų sistemos“, dėl šio asmens atliktų darbų atsakovas reiškia pretenzijas, t.y. reikalavimas grindžiamas netinkamai atliktais rangos darbais, kuriuos atliko, ne ieškovė, o trečiasis asmuo UAB „Interjerų sistemos“. Šalių nesiejo jokie rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas galėtų reikalauti, kad ieškovė ištaisytų trečiojo asmens galimai padarytus darbų trūkumus. Teismui nustačius, kad šalių nesiejo prievoliniai rangos teisiniai santykiai, nėra teisinio pagrindo svarstyti dėl ieškovės, kaip kreditoriaus, kaltės dėl prievolės pažeidimo CK 6.64 str. 1 d. nustatyta prasme. Neįrodyta, jog atsakovas negalėjo įvykdyti prievolės, nuo kurios prašė atleisti, dėl ieškovės kaltės, ir kad dėl ieškovės elgesio atsakovas negali įvykdyti prievolės sumokėti pinigus. CK 6.64 str. 2 d. šioje byloje netaikytina, kadangi atsakovas neįrodė, jog jis negalėjo įvykdyti prievolės dėl CK 6.64 str. 1 d. numatytų priežasčių (t.y. nepakankamo bendrijos (ieškovės) bendradarbiavimo ar kitokios bendrijos kaltės).Apeliantas pagrįstai nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nurodytoje kasacinės instancijos byloje, o taip pat ir kituose teisės aktuose nėra numatyta ir draudimo (ribojimo) bendrijos nariui reikalauti, kad bendrija užtikrintų savo narių ir kiekvieno nario interesų apsaugą, veiktų jo interesais, t.y. remdamasi rangos sutarties ir įstatymo suteiktomis teisėmis, reikalauti iš rangovo pašalinti atliktų renovacijos darbų trūkumus neatlygintinai ar įvykdyti kitokį narių teisių ir interesų pažeidimo pašalinimo veiksmą, atlyginti žalą ir panašiai. Tačiau ši aplinkybė nereikšminga, nes, vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiškai ar iš dalies skolininkas gali būti atleistas nuo prievolės, jei skolininkas šios prievolės negali įvykdyti dėl kreditoriaus kaltės. Šiuo atveju teisme atitinkamos aplinkybės nebuvo nustatytos, todėl net ir esant tam tikrom ieškovės prievolėms atsakovui, tai nereiškia, jog atsakovas gali būti atleistas nuo prievolės sumokėti lėšas už renovaciją vykdymo.CK 6.61 straipsnis, 6.213 straipsnio 2 dalis reglamentuoja nepiniginių prievolių įvykdymą natūrą, kokį reikalavimą reiškė atsakovas (atleisti nuo prievolės, kol Ieškovė įvykdys prievolę ištaisyti defektus). CK 6.61 str. kartu su CK 6.213 str. 2 d. 3 p. numato, jog galima reikalauti įvykdyti prievolę natūra tik tuo atveju, jei kita prievolės šalis neturi galimybės gauti atitinkamos prievolės įvykdymo natūra iš kito šaltinio. Jei ieškovė turėtų prievolę ištaisyti defektus atsakovas negalėtų reikalauti šią prievolę įvykdyti natūrą iš ieškovės, kadangi atitinkamą įvykdymą atsakovas galėtų gauti ir iš kitų šaltinių (bet kurios rangos darbais užsiimančios įmonės).Daugiabučių namų savininkių bendrijos, kokia yra ieškovė, įsteigtos ginti bendras, o ne pavienių narių, teises ir teisėtus interesus (Bendrijos įstatų 4 p., DNSBĮ 2 str. 7 d.). Vadovaujantis DNSBĮ 3 str. 3 d. 1 p. bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Ieškovės įstatuose nenumatyta, kad bendrija atstovautų ir reikštų reikalavimus dėl pavienių narių teisių pažeidimo. Todėl ieškovė gali reikšti reikalavimus tik dėl bendrų visų savininkų interesų, o šiuo atveju atsakovas reikalauja apginti ne bendrus visų narių interesus, bet atlikti konkrečius pagal atsakovo pageidavimus darbus, nors pati bendrovė net tokių darbų neatlieja ir negali atlikti.Atsakovo nurodyti argumentai bei įstatymų aiškinimai apie Bendrijos bei jos narių teises bei tarpusavio prievoles šiuo konkrečiu atveju netaikytini, kadangi atitinkami įstatymai taikomi dėl bendrų, o ne pavienių narių teisių (turto).Vertinant iš esmės atsakovo priešieškinio reikalavimo tikslą, atsakovas reikalauja iš Bendrijos ištaisyti konkrečius defektus, o ne reikalauti atlyginti žalą. Pats atsakovas nusprendė nesinaudoti Bendrijos paslaugomis, kai buvo stiklinami visi daugiabučio namo balkonai. Atsakovas pats pasirinko kitokius, nei namo techniniame projekte buvo numatyti sprendinius dėl balkono įstiklinimo, įskaitant ir lietaus nuvedimo sistemą, pats pasisamdė rangovą, kuris atliko atsakovui priklausančio balkono įstiklinimo darbus. Dėl šių priežasčių ieškovė nebuvo sudariusi sutarties su trečiuoju asmeniu UAB „Interjero sistemos“, jog pastarasis ištaisytų ar keistų atsakovo savo lėšomis įsirengto balkono įstiklinimo, įskaitant ir lietaus nuvedimo sistemą. Taip pat Ieškovė nėra sutarties, kurios pagrindu buvo įstiklintas Atsakovo balkonas šalimi, todėl Atsakovė taip pat negalėtų reikšti jokių reikalavimų atitinkamus darbus atlikusiam asmeniui.Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog galiausiai netinkamai atliktų rangos darbų kokybė nustatyta ir 2015-02-09 d. ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog atsakovo buto balkono lubų drėkimo priežastis neužsandarintos skardos namo išorėje, t.y. fasade, kurio renovacijos ir apskardinimo darbus rangovas ir atlikinėjo. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino aplinkybių dėl kokių priežasčių ir kieno kaltės drėksta atsakovo balkono langas. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme negali būti nustatinėjamos ir vertinamos iš esmės, kadangi tokiu atveju šalims būtų paneigta teisė į apeliacija. Be to, esant minėtai argumentacijai, netinkamų darbų atlikimo faktas negali lemti nagrinėjamo ieškinio patenkinimo ar atmetimo. 2015-02-09 ekspertizės akte nurodytų teiginių vertinimas teisiškai nereikšmingas.Atsakovas turi galimybę savo teises ginti reikšdamas ieškinį įstiklinimą ir namo renovacijos darbus atlikusiems rangovams UAB „Aliuminio profilio pasaulis“ ir/ar UAB „Interjero sistemos“, įtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu ir Bendriją.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.