Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-03-23 · Civilinė byla Nr. e2-3127-328/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-23
Bylos Nr.
e2-3127-328/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01184-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Ieškovas
ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Atsakovas
J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3127-328/2016Proceso Nr. 2-06-3-01184-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 3.1.7.5.; 3.2.6.5.1.; 2.5.39. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 23 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei J. R. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti 412,90 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Jei atsakovė nepateiktų atsiliepimo į ieškinį ar kitų parengiamųjų procesinių dokumentų, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 122 straipnsio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog ieškovas su draudėja L. G. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustos patalpos – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). 2015-01-08 pranešimu ieškovas informuotas apie draudėjos turtui padarytą žalą dėl patalpų užliejimo (b.l. 5). Ieškovas draudimo sutarties pagrindu kompensavo draudėjos nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2015-01-08 dėl atsakovei J. R. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (b.l. 26), įvykusios vandentiekio avarijos, kuomet vanduo prasiskverbė į draudėjos patalpas ir sugadino apdraustą turtą, t.y. išmokėjo draudėjai 412,90 Eur (b.l. 8,9). Atsakovei priklausantis butas yra virš draudėjos patalpų. Ieškovas nurodo, jog atsakomybė už padarytą žalą tenka buto valdytojui (savininkui), todėl įgyvendindamas savo regreso teisę ieškovas išmokėtos nuostolių sumos reikalauja iš atsakovės. Byloje duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi skolą, ar reiškusi ieškovui pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo, nėra.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Žala – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 4.37 straipsnis numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybė įpareigoja, tokiu būdu yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Todėl asmuo savo teisėmis privalo naudotis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

Formaliai įvertinus byloje turimus duomenis nustatyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto buvo užlietos žemiau esančios ieškovo apdraustos patalpos, ieškovas įvykį pripažino draudiminiu, išmokėjo draudimo išmoką, todėl pripažintina, jog įgijo teisę reikalauti jos atlyginimo regreso tvarka iš asmens, atsakingo už žalą (Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Atsakovė teismui nepateikė atsiliepimo, nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, byloje nėra duomenų, jog atsakovė padengė įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad patalpos buvo užlietos iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, dėl įvykio trečiajam asmeniui buvo padaryta žala, kurią atlygino ieškovas, formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovas, išmokėjęs 412,90 Eur draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš atsakovės, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas regreso teise tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 412,90 Eur nuostolių atlyginimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio l dalis), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 412,90 Eur (keturi šimtai dvylika Eur 90 ct) nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 412,90 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 302912288, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalė Žukauskienė