- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-492-796/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- A. B., A. M.
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.1.3Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams A. B. ir A. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. B. ir A. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, juo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento tarp atsakovo A. B. ir atsakovės A. M. sudarytą 2020 m. kovo 30 d. susitarimą dėl R. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos), nuomos; 2) solidariai iš atsakovų A. B. ir A. M. ieškovei R. B. priteisti 3 447 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; 3) ieškovei iš atsakovų priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Atsakovas pažymi, kad ginčo patalpas yra nupirkęs iš asmeninių piniginių lėšų, jos įregistruotos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes buvo įgytos santuokos metu. Santuokos nutraukimo byloje atsakovas prašo šias ginčo patalpas pripažinti jo nuosavybe, kad po santuokos nutraukimo ginčo patalpas galėtų valdyti, naudoti ir jomis disponuoti. Santuokoje su ieškove susitarė, kad ginčo patalpomis rūpinsis kaip savo ir nuomos sąlygas nustatinės bei nuomos kainą derins išskirtinai atsakovas, ieškovė su tuo sutiko. Nors rūpintis patalpų nuomos klausimais buvo pavesta atsakovui, jis vis tiek informuodavo ieškovę apie patalpų nuomos situaciją, kainas, planus ir t. t. Atsakovas visada sąžiningai sumokėdavo ieškovei 1/2 dalį pajamų, gautų iš nuomos, visus klausimus, susijusius su negyvenamųjų patalpų nuoma, derindavo su ieškove, visos nuomos sutarties sąlygos ieškovei yra žinomos. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktais apskaičiavimais dėl patalpų kainos.
3. Atsakovė A. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad visada manė, jog ginčo patalpų savininkas yra atsakovas A. B., su juo sudarė sutartį, taip pat jam mokėjo nuomos mokestį. Tvirtina, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, jog patalpų bendraturtė yra ieškovė. Kadangi nuomojamos patalpos yra strategiškai nepalankioje vykdyti verslą vietoje, mokamas 100 Eur nuomos mokestis yra adekvatus, protingas ir teisingas, todėl jokių nuostolių ieškovei nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą, iki Klaipėdos apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-38-639/2023 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimų susijusių klausimų ir įsiteisės priimtas teismo sprendimas. Teismo nutarties motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2‑38‑639/2023 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo, sutuoktinių bendro turto ir atsakovės R. B. priešieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir turtinius reikalavimus dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo. Vienas iš atsakovės priešieškinio reikalavimų yra padalyti santuokos metu įgytą ir sutuoktinių vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir atsakovei R. B. priteisti negyvenamąsias patalpas ((duomenys neskelbtini) paskirties patalpomis), esančias (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023 2022 m. gegužės 20 d. priėmė dalinį sprendimą, juo nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, išsprendė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimą, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir tėvų bendravimo su vaikais klausimus. Byloje liko neišspręsti turtiniai buvusių sutuoktinių ginčai, t. y. nepadalytas santuokos metu įgytas turtas, neišspręsti tarpusavio kompensacijų klausimai.
4.2. Teismas nustatė, kad šioje byloje ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020 m. kovo 30 d. tarp atsakovo A. B. ir atsakovės A. M. sudarytą susitarimą dėl ieškovei R. B. ir atsakovui A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos ir iš atsakovų ieškovei priteisti 3 447 Eur dydžio piniginę kompensaciją (nuostolių atlyginimą) dėl neprotingo (nuostolingo) bendro turto tvarkymo, o teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023 ginčas yra kilęs iš sutuoktinių A. B. ir R. B. bendro turto naudojimo ir valdymo, turtas tarp šalių nėra padalytas, kiekviena šalis minėtą ginčo turtą, adresu (duomenys neskelbtini), prašo priteisti jai. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 6 d. priėmė nutartį klausimą dėl bylų sujungimo perduoti spręsti teismo pirmininkui ar pirmininko pavaduotojui, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. pirmininko pavaduotojas minėtas civilines bylas atsisakė sujungti.
4.3. Teismas, įvertinęs civilinėse byloje Nr. e2-38-639/2023 keliamus šalių reikalavimus, t. y. kiekviena iš šalių siekia, jog santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra išnuomotas ir ieškovė ginčija nuomos sutartį, būtų priteistas jos vardu, be to, šioje byloje atsakovas teigia, jog ginčo turtas yra jo asmeninis, nes įgytas už jo asmenines lėšas, atsakovė A. M. taip pat nurodo, jog visada manė, kad nuomojamų patalpų savininkas yra A. B., padarė išvadą, jog, kol nebus išnagrinėtas klausimas, kam priklauso ginčo turtas ir kam atitenka šis santuokoje įgytas turtas civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023, šioje civilinėje byloje (Nr. e2-2388-1025/2023) negali būti nustatyta, kam priklauso reikalavimo teisė į turtą. Be to, teismas turėtų šioje byloje nagrinėti bei pasisakyti, ar šis turtas yra asmeninė, ar bendroji jungtinė nuosavybė, spręsdamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tik nustačius minėto ginčo turto savininką civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023, bus galima spręsti dėl turto tinkamo valdymo ir ar valdymu buvo padaryta žala, tuomet atitinkamai spręstinas ir priteistinų nuostolių dydžio klausimas.
4.4. Pažymėta, kad ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimą, remdamasi šeimos teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, o būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsniu dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, ir vadovaudamasi šia teises norma ginčija sutuoktinio sudarytą sandorį, kuris sudarytas tarp atsakovų dėl santuokos metu šalių įgyto ir šiuo metu santuokos nutraukimo bylojetarp šalių dalytino ginčo turto.
4.5. Teismas padarė išvadą, kad civilinė byla Nr. e2-38-639/2023 pagal pareikštus šalių reikalavimus dėl santuokos nutraukimo yra tiesiogiai susijusi su Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjama civiline byla Nr. e2‑2388‑1025/2023 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo ir joje priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę sprendžiant šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą ir priimant procesinį sprendimą. Padaryta išvada, kad nesustabdžius bylos nebus galima jos tinkamai išnagrinėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Ieškovė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą sustabdė nepaisant to, kad net dviem anksčiau priimtais teismų procesiniais sprendimais buvo pripažinta nesant pakankamo ryšio tarp ieškovės R. B. keliamų turtinių reikalavimų bendraturčiui A. B. ir turto nuomininkei atsakovei A. M. ir santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo bylos (civilinė byla Nr. e2-38-639/2023) baigties.
5.2. Ieškovė R. B. kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstu, ir mano, kad tokiu nepagrįstu civilinės bylos sustabdymu yra vilkinamas teisingumo vykdymas, neleistinai pažeidžiami jos turtiniai interesai ir teisės.
5.3. Ieškovė nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023, iki kurios išnagrinėjimo teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nėra sprendžiamas šalių ginčas, ar patalpos yra asmeninė, ar bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. ginčo patalpų bendrosios jungtinės nuosavybės statusas, buvęs ginčijamo sandorio sudarymo metu, nėra nuginčytas ir apskritai net nėra ginčijamas. Tai, kad buvę sutuoktiniai A. B. ir R. B. ginčo patalpas po santuokos nutraukimo prašo padalyti, priteisiant šį turtą natūra, kiekvienas būtent sau, niekaip nekeičia ir negali pakeisti turto – ginčo patalpų statuso ir iš to kilusių turto bendraturčių teisių ir pareigų, buvusių būtent ginčo laikotarpiu, dėl kurio savo ieškinyje reikalavimus kelia ieškovė R. B., t. y. iki šio turto padalijimo ir jo statuso pasikeitimo. Apeliantės teigimu, nėra jokio ginčo, kas ginčijamo nuomos sandorio sudarymo metu buvo ir tebėra šio turto savininkas.
5.4. Apeliantė, remdamasi CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimi, teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2‑38‑639/2023 tarp ieškovės R. B. ir A. B. padalijus ginčo patalpas, kaip jų bendrąją jungtinę nuosavybę, šio turto statusas ir jo valdymo teisė pasikeis tik į ateitį (po tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo), bet neturės jokios įtakos tam, kaip turėjo būti realizuojamos abiejų turto savininkų teisės ir pareigos, kol turto statusas nebuvo pakeistas. Ieškovės teigimu, iki ginčo turto būsimo padalijimo momento – tiek ginčo laikotarpiu, tiek ieškinio teismui pateikimo metu, ginčo patalpos buvo ir tebėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jos valdymo teisę privalo realizuoti abu bendraturčiai kartu pagal Lietuvos Respublikos šeimos teisės normų nustatytas taisykles, kuriomis savo ieškinio reikalavimams pagrįsti ir remiasi ieškovė.
5.5. Apeliantės teigimu, yra akivaizdu, jog patalpos buvo ir tebėra bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, šis faktas yra atskirai išviešintas ir Nekilnojamo turto registre, todėl yra viešas ir žinomas ne tik atsakovui, bet ir bet kuriems tretiesiems asmenims. Civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023 nėra ginčijama patalpų bendrosios jungtinės nuosavybės teisė, todėl šio turto teisinio statuso pasikeitimas ateityje neturės ir negali turėti jokios prejudicinės galios civilinėje byloje ieškovės pareikštiems reikalavimams dėl neteisėtai sudaryto nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu ir ieškovei padarytų nuostolių atlyginimo.
5.6. Apeliantės teigimu, civilinės bylos Nr. e2-38-639/2023 dalykas nėra faktai dėl A. B. veiksmų teisėtumo, šiam vienašališkais sprendimais, nesant sutuoktinės ir bendraturtės R. B. sutikimo, tvarkant ir valdant bendrąją jungtinę nuosavybę. Minėtoje civilinėje byloje nėra ginčo, kas buvo patalpų savininkas ginčijamo nuomos sandorio sudarymo metu. Civilinėje byloje atsakove įtraukta A. M. nėra civilinės bylos Nr. e2-38-639/2023 dalyvė, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo išvadai, kad civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023 priimtas sprendimas, kokiu būdu padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise A. B. ir R. B. priklausančias patalpas, turės nagrinėjamoje civilinėje byloje prejudicinę reikšmę ir „tiesioginės reikšmės“ nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui.
6. Atsilepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdyta, iki Klaipėdos apylinkės teisme bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2‑38‑639/2023 ir įsiteisės priimtas teismo sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.
10. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktas). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktas).
11. Nustatęs privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma būtina tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą.
12. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad atsakovas A. B. kitoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑38‑639/2023 neginčija faktų, jog ginčo patalpos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantė nurodo, kad minėtoje kitoje civilinėje byloje atsakovas A. B. neprašo šio turto – patalpų nuo jų įgijimo momento pripažinti asmenine jo nuosavybe, taip pat A. B. civilinėje byloje, kurioje yra sprendžiamas santuokos metu šalių įgyto turto padalijimo klausimas, neįrodinėja aplinkybių, jog patalpos buvo įgytos jo asmeninėmis lėšomis.
13. Nustatyta, kad nagrinėjamoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑2388‑1025/2023 ieškovė R. B. ieškiniu, pareikštu atsakovams A. B. ir A. M., prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento tarp atsakovo A. B. ir atsakovės A. M. sudarytą 2020 m. kovo 30 d. susitarimą dėl R. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos; taip pat prašo solidariai iš abiejų atsakovų ieškovei priteisti 3 447 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimus pripažinti negaliojančia nuomos sutartį ir priteisti iš atsakovų negautas pajamas.
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimus argumentuoja tuo pagrindu, kad A. B. vienašališkai, neturint skyrium gyvenančios sutuoktinės R. B. sutikimo, su A. M. sudarytas sandoris – 2020 m. kovo 30 d. sutartis dėl ginčo patalpų nuomos, yra neteisėtas, sudarytas neturint kito sutuoktinio ir bendraturčio sutikimo, yra ekonomiškai nepagrįstas ir pažeidžia turtinius R. B. interesus, todėl, vadovaujantis CK 3.96 straipsniu, turėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. B. pažymi, kad atsakovas ginčo patalpas yra nupirkęs iš asmeninių piniginių lėšų, tik jos įregistruotos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes buvo įgytos santuokos metu; santuokos nutraukimo byloje atsakovas prašo teismo ginčo patalpas pripažinti jo nuosavybe, kad po santuokos nutraukimo atsakovas ginčo patalpas galėtų valdyti, naudoti ir jomis disponuoti; taip pat nurodo, kad atsižvelgdamas į tai, atsakovas, dar būdamas santuokoje, susitarė su sutuoktine (ieškove), jog ginčo patalpomis rūpinsis kaip savo ir nuomos sąlygas nustatinės bei nuomos kainą derins išskirtinai atsakovas, be to, atsakovas užsiėmė ir toliau užsiima privačiu verslu, todėl jam yra geriau žinoma, kaip vystyti verslą ir sugeneruoti pajamų. Taigi atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, savo atsikirtimus iš esmės grindžia argumentais, jog buvo šalių susitarimas, ieškovės sutikimas bei leidimas atsakovui tvarkyti patalpų nuomos reikalus. Nagrinėjamoje byloje atsakovas savarankiškų reikalavimų nereiškia.
15. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-38-639/2023 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei R. B. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės R. B. priešieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir turtinių reikalavimų dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Nurodytoje civilinėje byloje 2022 m. gegužės 20 d. priimtas dalinis teismo sprendimas, juo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, išspręsti šalių dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir tėvų bendravimo su vaikais klausimai. Nurodytoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023 liko neišspręsti turtiniai buvusių sutuoktinių ginčai – nepadalytas santuokos metu įgytas turtas, neišspręsti tarpusavio kompensacijų klausimai.
16. Byloje esančio 2021 m. sausio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, negyvenamoji patalpa – (duomenys neskelbtini) paskirties patalpomis, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotos padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023 atsakovės R. B. 2022 m. balandžio 19 d. teismui pateiktame pareiškime dėl priešieškinio dalyko pakeitimo pažymėta, kad nuo 2021 m. sausio 8 d. buvusios 5874/11555 dalys negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), buvo perregistruotos į savarankišką nekilnojamojo turto vienetą – negyvenamąsias patalpas ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir joms suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Nurodytos ginčo patalpos yra vienas iš Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023 dalytinų turto objektų.
17. Taip pat nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023 Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės R. B. pateiktus papildomus patikslinto priešieškinio reikalavimus: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020 m. kovo 30 d. tarp ieškovo A. B. ir atsakovės A. M. sudarytą susitarimą dėl R. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos ir iš ieškovo A. B. atsakovei R. B. priteisti 3 271 Eur dydžio piniginę kompensaciją (nuostolių atlyginimą) dėl neprotingo (nuostolingo) bendro turto tvarkymo. Teismas konstatavo, kad atsakovės patikslintame priešieškinyje keliami reikalavimai pripažinti negaliojančia nuomos sutartį ir priteisti iš ieškovo negautas pajamas tiesiogiai nėra susiję su santuokos nutraukimo byla. Taip pat nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje (t. y. civilinėje byloje Nr. e2-2388-1025/2023) Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi buvo atsisakyta sujungti Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-2388-1025/2023 ir Nr. e2-38-639/2023.
18. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažymėjo, kad kol nebus išnagrinėtas klausimas, kam priklauso ginčo turtas ir kam atitenka šis santuokoje įgytas turtas civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023, nagrinėjamoje civilinėje byloje (Nr. e2-2388-1025/2023) negali būti nustatyta, kam priklauso reikalavimo teisė į turtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑38‑639/2023 keliamus šalių reikalavimus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog kiekvienas iš buvusių sutuoktinių siekia, jog santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini) (kuris yra išnuomotas ir kurio nuomos sutartį ieškovė ginčija nagrinėjamoje byloje) būtų priteistas jo vardu. Tačiau taip pat nustatyta, kad apeliantė atskirajame skunde pagrįstai nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023 nėra ginčijamas nurodytų patalpų bendrosios jungtinės nuosavybės statusas ir nėra keliamas klausimas, ar ginčo patalpos yra (buvo sandorio sudarymo metu) asmeninė vieno iš (buvusių) sutuoktinių nuosavybė.
19. Iš Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023 ieškovo A. B. 2020 m. gruodžio 17 d. pareikšto ieškinio ir 2021 m. birželio 7 d. pateikto pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo turinio matyti, kad A. B. nurodo, jog nekilnojamasis turtas – 5874/11555 dalys negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog nurodytas nekilnojamasis turtas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nurodytoje civilinėje byloje atsakovė R. B. 2021 m. balandžio 22 d. pateiktu priešieškiniu taip pat nurodo, kad sutuoktinių vardu jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įregistruotas santuokos metu įgytas, be kita ko, nekilnojamasis turtas – dalis negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (patalpai visas adresas nesuteiktas).
20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023 2022 m. gegužės 17 d. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo A. B. nurodo argumentus, jog ieškovas (A. B.) į bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą įdėjo nurodytą sumą jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų; ieškovas (A. B.) prašo į tai atsižvelgti ir, padalijant santuokoje įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priteisti atsakovės R. B. nuosavybėn ir ieškovo A. B. nuosavybėn nurodytus konkrečius nekilnojamojo turto objektus, tarp jų – ieškovui A. B. priteisti negyvenamąją patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Taigi, nors nurodytoje civilinėje byloje ieškovas A. B. nurodo argumentus, kad asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo, tačiau teismui nėra pareikštas reikalavimas ginčo patalpą pripažinti priklausančia jam asmeninės nuosavybės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
21. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad šiuo metu esančioje civilinio proceso stadijoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-38-639/2023 tarp šalių (buvusių sutuoktinių) iš esmės nėra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto – ginčo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teisinio režimo. Taigi tokios aplinkybės, kad ginčo patalpa yra ne bendroji jungtinė (buvusių) sutuoktinių nuosavybė, o asmeninė vieno iš jų nuosavybė, šioje proceso stadijoje nėra savarankiškas ginčo ir įrodinėjimo dalykas nurodytoje kitoje civilinėje byloje. Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, atsiliepime į ieškinį savo atsikirtimus iš esmės grindžia susitarimo dėl patalpų su (buvusia) sutuoktine buvimu, savarankiškų reikalavimų nereiškia.
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. B. prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento tarp atsakovo A. B. ir atsakovės A. M. sudarytą 2020 m. kovo 30 d. susitarimą dėl R. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad minėtoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑38-639/2023 nei ieškovas A. B., nei atsakovė R. B. procesiniuose dokumentuose nėra pareiškę prašymo, numatyto CK 3.67 straipsnio 2 dalyje, kad būtų nustatyta ankstesnė buvusių sutuoktinių teisių ir pareigų pasibaigimo data, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad išsprendus šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑38‑639/2023 pareikštus reikalavimus ir tarp buvusių sutuoktinių padalijus ginčo patalpas, kaip jų bendrąją jungtinę nuosavybę, tai neturės įtakos tam, kaip turėjo būti realizuojamos abiejų turto savininkų teisės ir pareigos tuo metu, kol turto statusas nebuvo pakeistas.
23. Įvertinęs abiejose civilinėse bylose pareikštus reikalavimus ir civilinių bylų įrodinėjimo dalyką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog kitoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo nustatytos faktinės aplinkybės, joje pareikštų šalių reikalavimų išsprendimas ir priimtas teismo sprendimas turės esminės reikšmės šios civilinės bylos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu baigčiai ir joje pareikštiems reikalavimams, taip pat kad tam tikri faktai negali būti nustatyti nagrinėjamoje byloje. Darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus ir byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir esamoje bylos nagrinėjimo stadijoje nepagrįstai sustabdė civilinę bylą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.