Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2021 m. vasario 19 d., apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios A. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamoji A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad ji vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Tokie kaltinamosios A. K. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0450 (patikros sertifikato Nr. 1361449) duomenys, iš kurių matyti, jog A. K. 2021 m. vasario 19 d., apie 18.25 val., buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas (b. l. 13, 14, 72), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. J. 2021 m. vasario 19 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 1), 2021 m. vasario 19 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 10), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. M. 2021 m. vasario 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 17-22). Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad A. K. 2021 m. vasario 19 d., apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad A. K. nurodytą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia ir jos padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji anksčiau neteista. A. K. praeityje yra padariusi administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad ji yra bausta administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamoji ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iš kaltinamosios paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog ji tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą, be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, išsiskyrusi, turinti (duomenys neskelbtini), iš kurių vienas yra (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamoji A. K. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklaustas laiduotoju prašantis būti kaltinamosios (duomenys neskelbtini) V. K. paaiškino, kad nors jie yra (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamoji yra jo žmona, jie gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, turi bendrus vaikus, jis gali daryti teigiamą įtaką žmonai, jie pasitiki vienas kitu, ši jo klauso, abu kalbėjosi apie įvykį. Vertindamas, ar V. K. yra tinkamas laiduotojas, teismas atsižvelgia į tai, jog jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nors anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau šių administracinių nusižengimų pobūdis nagrinėjamu atveju nėra pagrindas spręsti dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo. V. K. ir A. K. turi (duomenys neskelbtini), iš kurių vienas yra (duomenys neskelbtini), kaltinamoji ir V. K. yra deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį, teismo vertinimu, V. K. ir darys A. K.. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad V. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai A. K. .

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajai A. K. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 2 (dvejiems) metams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi A. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).

Teismo vertinimu, baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti A. K. skirtinos trys baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas; pagal BK 71 straipsnį – įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant minėtų baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę –teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų terminui, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamoji A. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore buvo nustatyta 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuoti kaltinamoji nusprendė, nors prieš tai vartojo stiprų alkoholį bei nekreipdama dėmesio į tai, kad apsvaigusi nuo alkoholio ir vairuodama kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamosios neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslą, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 56) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajai dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.

Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią sumą – 17 090 Eur.

Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jai neskiriama bausmė, ji neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajai galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo taikymas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamoji galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai ją atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

A. K. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasi transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamoji, o UAB „L.“, A. K. buvo automobilio valdytoja (b. l. 15). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajai nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajai, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas A. K. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Teismas nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ išraše apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamosios vairuoto automobilio „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė veikos padarymo metu buvo 17 090 Eur (b. l. 16).

Visgi, formuojamos praktikos kontekste, teismas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-67-942/2019).

Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į A. K. asmenybę, gyvenimo situaciją, turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, t. y. kad ji (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 36), darbdavio charakterizuojama teigiamai, gauna apie 800 Eur mėnesio algą (b. l. 113), turi neįvykdytų įsipareigojimų UAB „L.“ (kaltinamoji moka išperkamąją nuomą už automobilį „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 261,22 Eur (b. l. 103, 104-105)), iš kaltinamosios A. K. išieškotina 15 procentų automobilio vertės suma, t. y. 2 563,50 Eur. Toks sprendimas, teismo vertinimu, šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Dėl BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad teismas skirdamas įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 3 metai.

Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų sunkumą, rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmeniui gali būti skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti tinkamą BK 40 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant lygų įstatyme įtvirtintam šios baudžiamojo poveikio priemonės minimumui. Teismo vertinimu, toks šios baudžiamojo poveikio priemonės dydis – 5 MGL (250 Eur), atsižvelgus į itin neatsakingą A. K. poelgį vertinamo įvykio metu, o taip pat į jai paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių skaičių ir jų suderinamumą (uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuota automobilio vertės dalį atitinkanti pinigų suma), aplinkybes, apibūdinančias kaltinamosios A. K. asmenybę (dirba, gauna nuolatines pajamas, kurias sudaro apie 800 Eur per mėnesį, neturi sveikatos problemų ar amžiaus apribojimų, dėl kurių negalėtų gauti papildomų pajamų), kitas reikšmingas aplinkybes, nėra per griežtas ar neproporcingas. Šia baudžiamojo poveikio priemone realiai gali būti įgyvendintas prevencinis baudžiamojo įstatymo taikymo tikslas. Teismas nustato 5 mėnesių terminą paskirtos 5 MGL (250 Eur) dydžio įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimui, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nors ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi susilaukti pakankamai reikšmingų padarinių dėl jo neteisėtų veiksmų, todėl nepatogumų (ar finansinių sunkumų) patyrimas yra natūrali ir logiška baudžiamojo proceso pasekmė.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 52).

Kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 54, 56, 58).

Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Paskirti A. K. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti į valstybės biudžetą iš A. K. dalį konfiskuotino turto (automobilio „TOYOTA C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės atitinkančią pinigų sumą – 2 563,50 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 50 euro centų).

Paskirti A. K. BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ją sumokant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor banke Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė). Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. K., kad, jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti A. K., kad, jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. K., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.