Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas Mindaugo Albrechto apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininkas A. V. 2014 m. balandžio 11 d. P. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2014 m. balandžio 11 d., apie 8 val. 40 min., Pagėgių sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame yra 7 sėdimos vietos įskaitant vairuotoją, bei vežė 9 keleivius neįskaitant vairuotojo, viso 10 žmonių, taip pažeisdamas keleivių vežimo taisykles, bei pastebėjęs policijos pareigūnus staigiai stabdydamas suko į pirmą sodybos kiemą, ir nesustojus automobiliui iš jo išlipo du keleiviai, taip sukeldami grėsmę jų pačių ir eismo saugumui. Šiais savo veiksmais P. M. sukėlė pavojingą situaciją ir neužtikrino keleivių saugumo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 201.1 punktų reikalavimus.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininkas A. V. 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu P. M. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaudė jį 400 Lt bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, taip pat pripažino kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir jam paskyrė 100 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 400 Lt baudą su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, Kelių eismo taisykles bei kitus įstatymus, todėl priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kaip ir konstatuota teismo nutarime, ginčo dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies pažeidimo nėra, P. M. neneigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, teismas pripažįsta, kad asmuo padarė minėtą pažeidimą, todėl dėl šio pažeidimo skunde nepasisakoma.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo, teismo nutarime neabejotinai nustatyta, kad dar nesustojus P. M. vairuojamam automobiliui iš jo iššoko du keleiviai. Byloje buvo nustatyta ir tai, kad visi keleiviai, išskyrus vieną sėdėjusį priekyje, važiavo neužsisegę saugos diržų. Teismas, remdamasis vien tuo, kad byloje nėra duomenų, jog P. M. keleiviams būtų liepęs iššokti iš važiuojančio automobilio, konstatavo, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, t. y. transporto priemonės vairavimo vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, kadangi Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai (taip pat ir transporto priemonių vairuotojai) privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių (iš jų ir keleivių), kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; 19 punktas numato, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti; 28 punkte nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui; 31 punktas įpareigoja, kad vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) pavojingų keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti; 201.1. punktas draudžia vežti keleivių daugiau, negu numatyta transporto priemonės techninėse charakteristikoje. Iš viso to apeliantas daro išvadą, kad vairuotojas visos kelionės metu yra atsakingas už keleivius, juos privalo stebėti, bei kontroliuoti ir imtis visų priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus jų saugumui. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad P. M. nesiėmė tokių priemonių, t. y. vežė neleistiną kiekį keleivių, kurie buvo susigrūdę vienas ant kito, taip pat keleiviai nebuvo prisisegę saugos diržų, neužtikrino kad jie būtų saugiai vežami ir kelionės metu jiems nekiltų pavojus sveikatai ir gyvybei. Kad toks pavojus buvo iškilęs dviem P. M. vežamiems keleiviams, kurie iš jo automobilio išlipo dar nesustojus, yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Pagal Kelių eismo taisykles, P. M. net negalėjo pradėti važiuoti, nes jau kelionės pradžioje buvo pavojus keleivių saugumui vien dėl to, kad jų važiavo daugiau negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje, bei jie buvo neprisisegę saugos diržų, nes netgi techniškai tokios galimybės nebuvo. Tokie pažeidimai jau yra keliantys pavojų keleiviams, o vairuotojas visais atvejais yra atsakingas už keleivių saugumą. Veiksmas, kai iš važiuojančios transporto priemonės iššoka keleiviai, turėtų būti laikomas kaip didelė grėsmė keleivių ir viso eismo saugumui, galintis sukelti sunkias ir negrįžtamas pasekmes susijusias su keleivių žūtimi, todėl tokie vairuotojo P. M. veiksmai turi būti traktuojami kaip pavojingos situacijos sudarymas. Teiginys, kad P. M. negalėjo valdyti tokių keleivių veiksmų, turėtų būti vertinamas kritiškai, kaip noras išvengti atsakomybės už padarytą administracinės teisės pažeidimą.

Apeliaciniame skunde remiamasi keliais Kelių eismo taisyklių reikalavimais vairuotojui, pabrėžiama, kad Kelių eismo taisyklių 201.1 punktas draudžia vežti keleivių daugiau, negu numatyta transporto priemonės techninėse charakteristikoje. Iš viso to daroma išvada, kad vairuotojas visos kelionės metu yra atsakingas už keleivius, juos privalo stebėti, bei kontroliuoti ir imtis visų priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus jų saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

P. M. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininko A. V. 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu buvo nubaustas už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininko A. V. 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo dalis dėl P. M. nubaudimo pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį buvo panaikinta ir šioje dalyje byla buvo nutraukta. Kita Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininko A. V. 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo dalis liko nepakeista. Iš administracinės teisės pažeidimo bylos matyti, kad P. M. pripažįsta, kad padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, dėl jo gailisi, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl P. M. kaltės padarius šį pažeidimą, todėl teismas dėl jo nubaudimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį nepasisako. Apeliantas ginčija teismo sprendimą nutraukti administracinę bylą prieš P. M. dėl jo nubaudimo pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. M. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 1242 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad P. M. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog P. M. elgesys vairuojant automobilį buvo pavojingas. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Iš įstatymo teksto matyti, kad atsakomybę už pavojingą ar chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai, be to, ne bet kokie, o keliantys grėsmę eismo saugumui, sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Apeliantas teigia, kad vien jau tai, kad kelionės pradžioje buvo pavojus keleivių saugumui dėl to, kad jų važiavo daugiau negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje, bei jie buvo neprisisegę saugos diržų, šie pažeidimai jau yra keliantys pavojų keleiviams. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad už tai, jog vežė daugiau keleivių negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje, P. M. jau yra nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, savo kaltę P. M. dėl šio pažeidimo pripažįsta ir dėl jo galisi, šiuo pažeidimu P. M. pažeidė keleivių vežimo taisykles, tačiau vien šis pažeidimas nesudaro pagrindo laikyti, kad P. M. taip veždamas keleivius padarė ir ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad P. M. kaltinamas dėl to, kad jis staigiai stabdė sukdamas į sodybos kiemą ir dėl to, kad nesustojus automobiliui iš jo išlipo du keleiviai, tokiais veiksmais jis sukėlė pavojingą situaciją ir neužtikrino keleivių saugumo. Tačiau įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus matyti, kad P. M. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, nes nenustatyta, kad prieš atliekant posūkio manevrą automobilis būtų čiuožęs kelio danga, pavojingai susimėtęs, iš viso nenustatyta, kad tuo metu, kai P. M. atliko posūkio manevrą, kelyje jam iš priekio ar iš galo būtų kitų transporto priemonių ar kitų eismo dalyvių, kuriems jis galėjo sukliudyti, nėra jokių duomenų apie tai, kad keleiviai būtų suvirtę į priešingą nei atliktas posūkis pusę, dėl to susižaloję ar pan. Pats P. M. nurodė, kad pro policijos automobilį pravažiavo apie 50 km/h greičiu, policijos pareigūnai patvirtino, kad jis nevažiavo dideliu greičiu, greičio nematavo. Jokiais objektyviais duomenimis nepaneigta P. M. versija, kad jis sukdamas į sodybos kiemą važiavo apie 15-20 km/h greičiu. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo išvada, jog P. M. vairuotas automobilis iš kelio į dešinėje pusėje esančią sodybą įsuko nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių.

Apeliantas taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog iš P. M. vairuojamo automobilio dar jam nesustojus išlipo du asmenys, patvirtinta, kad jis vairavo pavojingai ir sukėlė pavojų šių asmenų sveikatai bei gyvybėms. Ši aplinkybė neabejotinai nustatyta iš byloje esančių duomenų, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas, kad P. M. neliepė dviem asmenims iššokti iš važiuojančio automobilio, nes L. G. iš automobilio iššoko todėl, kad išsigando policijos, o G. S. – dėl to, kad nebuvo užsisegusi saugos diržų. Nors teisme P. M. ir pripažino, kad buvo pasakęs dviem asmenims išlipti iš automobilio, tačiau jis buvo nurodęs tai padaryti automobiliui sustojus, neliepė šokti iš važiuojančios mašinos. Kadangi byloje nustatyta, jog iš P. M. automobilio iššokę asmenys tai padarė todėl, kad patys siekė išvengti administracinės atsakomybės už važiavimą neprisisegus diržo, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindas P. M. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių P. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, administracinės bylos teisena dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo jo atžvilgiu nutraukta pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad P. M. pavojingai vairavo transporto priemonę ir sukėlė pavojingą situaciją. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.