- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- ATP-162-360/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01712-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria D. K. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimo panaikinimo netenkintinas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės PK vyriausiasis patrulis 2011 m. rugpjūčio 26 d. D. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 26 d., 14.30 val., Šilalės g. Tauragės mieste, ties parduotuve “Norfa”, vairuodamas automobilį “VW Golf”, valst. (duomenys neskelbtini), lenkė priekyje du automobilius, kurie buvo parodę posūkį į kairę, tai darydamas iš chuliganiškų paskatų, sukeldamas avarinę situaciją bei žmonių pasipiktinimą. Šiais veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 26, 141.2 punktų reikalavimus ir savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio vadas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu D. K. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d. ir paskyrė jam 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 mėnesiams.
Šį nutarimą D. K. apskundė Tauragės rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino D. K. skundo ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas nutartimi konstatavo, jog iš surinktų įrodymų viseto, darytina išvada, kad D. K. vairuodamas automobilį “VW Golf” Šilalės g., neįsitikino, jog prieš jį važiuojanti transporto priemonė rodo kairiojo posūkio signalą, darydamas lenkimo manevrą, sukėlė pavojingą avarinę situaciją, privertė kitą transporto priemonę keisti judėjimo kryptį ir tuo savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją.
Šalies argumentai
D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tauragės AVPK 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimą bei administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes jo veiksmuose nėra administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d. sudėties. Mano, jog teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, byloje esamus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, todėl nepagrįstai ir neteisėtai pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą. Paaiškina, jog prieš jį Šilalės g. važiavęs automobilis „VW Passat“ važiavo labai lėtai, todėl ties parduotuve „Norfa“, už pėsčiųjų perėjos, jis, būdamas įsitikinęs, kad šis automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo, nesukeldamas grėsmės eismo saugumui, įvertindamas situaciją, išvažiavo į kairiąją pusę (į priešpriešinę eismo juostą) ir pradėjo jį lenkti. Kai automobiliai susilygino, tuomet kito automobilio vairuotojas, būdamas neįsitikinęs, kad jo nelenkia, neapvažiuoja apelianto vairuojamas automobilis, staiga pradėjo sukti į kairę pusę, tai yra, į jo automobilį. Apelianto teigimu, jis pamatęs, kad automobilis „VW Passat“ suka į jį, siekdamas išvengti autoavarijos, įsitikinęs, kad niekam nesudarys kliūčių, įsuko į parduotuvės „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelę. Pravažiavęs automobilį aikštelės gale sustojo, apsižvalgė, ar nėra automobilių, ir atgal grįžo į Šilalės g., bei nuvažiavo į degalinę „Sensus“. Pasak apelianto, iš susidariusios situacijos buvo aišku, kad ne jo vairuojamas automobilis sudarė avarinę situaciją, tačiau automobilis „VW Passat“ būtų užkirtęs jo vairuojamam automobiliui kelią ir sukėlęs avariją. Analogiškas aplinkybes byloje patvirtino ir liudytojai E. V. bei A. G., duodami parodymus teisme. Apelianto manymu, teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai paneigė ir ignoravo jo, o taip pat ir liudytojų E. V. bei A. G. parodymus. Šių liudytojų parodymai byloje nepaneigti byloje surinktais įrodymais, o taip pat nenustatytas ir jų neteisingumas. Tiek E. V., tiek ir A. G. byloje teismo įspėti pagal ATPK 187² str., nenustačius minėtų liudytojų parodymų melagingumo, neabejotinai, jie nelaikytini neteisingais. Pažymi, jog jo ir liudytojų teismui duoti paaiškinimai dėl tariamo pažeidimo padarymo aplinkybių yra nuoseklūs, logiški, ir sutampantys detalėse. Šie liudytojai paaiškinimus davė ne tik teisme, bet ir policijoje, nagrinėjant administracinę bylą. Anot apelianto, teismas byloje esančius įrodymus vertino ne visapusiškai, o šališkai - vadovaudamasis tik Šilalės PK policijos pareigūnų G. Liutkaus ir E. Auksoriaus, taip pat liudytojo K. Lukošiaus (kelių policijos viršininko) parodymais, kurie nepatvirtinti kitais bylos duomenimis. Liudytojas G. Liutkus parodė, kad jo vairuojamą automobilį sustabdė Šilalėje, Tauragės gatvėje. Privažiavęs prie jo pareigūnas K. Lukošius žodžiu paaiškino, jog jis lenkdamas dvi transporto priemones sukėlė avarinę situaciją. G. Liutkus, surašydamas administracinės teisės pažeidimo protokolą pagal K. Lukošiaus vien žodinį paaiškinimą pats įvykio aplinkybių nematė, taigi negalėjo objektyviai įvertinti įvykio. G. Liutkus teisme patvirtino, kad ATP protokolas surašytas pagal K. Lukošiaus žodinį paaiškinimą, gautą informaciją, pažeidimo aplinkybes, pačiam pareigūnui įvykio nemačius. G. Liutkus parodė, kad D. K. neneigė, jog lenkė automobilį, taigi yra aišku, jog lenkdamas automobilį jis nesiekė sukelti avarinės situacijos, o tik norėjo jos išvengti. Liudytojas E. Auksorius, kaip ir pareigūnas G. Liutkus parodė, kad protokolas buvo surašytas vadovaujantis tik K. Lukošiaus žodiniais paaiškinimais, nesusipažinus su medžiaga ir neapžiūrėjus įvykio vietos. Apelianto įsitikinimu, nematydami tariamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, šie pareigūnai tinkamai surašyti ir objektyviai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos negalėjo. Teismas atmesdamas skundą, vadovavosi vienintelio įvykį mačiusio ir pranešusio policijai liudytojo K. Lukošiaus paaiškinimu. Pažymi, jog K. Lukošius byloje teismui teisingus parodymus davė tik apie tą aplinkybę, kad jis pastebėjo, jog jis aplenkė jo vairuojamą automobilį, taip pat dar vieną automobilį aplenkė leistinoje vietoje, važiuodamas Šilalės gatve iš Tauragės link Šilalės. Dėl kitų aplinkybių, apelianto nuomone, K. Lukošius teismui davė nenuoseklius, nelogiškus ir nesutampančius detalėse parodymus, todėl nelaikytinus objektyviais. K. Lukošius parodė, kad D. K. lenkimą atliko, kai važiavo per pėsčiųjų perėją, o baltos spalvos automobilis buvo pasisukęs į automobilių stovėjimo aikštelę ir rodė kairiojo posūkio signalą, tuo tarpu kai kiti liudytojai parodė, jog jis automobilį „VW Passat“ lenkė leistinoje vietoje, už pėsčiųjų perėjos, pravažiavęs greičio ribojimo kalnelius. K. Lukošius parodė, kad „baltos spalvos automobilis buvo pristojęs, jo priekinis ratas, jau buvo priešpriešinėje juostoje, jis buvo pasiruošęs daryti manevrą į aikštelę“. Vėliau jis parodė, kad D. K., „VW Golf“ vairuotojas, nepaisė posūkio signalo ir lenkė automobilį, sukliudė baltos spalvos automobiliui, kuris stabtelėjo aikštelėje, apsisukinėjo neįgaliųjų stovėjimo vietoje. Pasak apelianto, tokie K. Lukošiaus parodymai yra ne tik nenuoseklūs, bet ir prieštarauja jo ir kitų liudytojų parodymams apie įvykio vietą ir aplinkybes, taip pat įrodo, kad K. Lukošius kėlė skirtingas tariamo pažeidimo versijas, todėl teismas jo parodymus privalėjo vertinti kritiškai. D. K. atkreipia dėmesį ir į tai, kad K. Lukošius byloje teismui parodė, kad apie pažeidimą pranešė budėtojui, paskambinęs į Šilalės PK ir savo kolegai Petkui į jo asmeninį telefoną, pranešdamas apie tai. Tačiau tokius jo parodymus patvirtinančių įrodymų - telefonų išklotinių ir užfiksuotų tarnybinių pranešimų byloje pateikta nėra. Akivaizdu, kad vienintelis šios bylos iniciatorius buvo K. Lukošius, kuris viskam vadovavo, nors administracinės teisės pažeidimo byloje nėra jokio K. Lukošiaus paaiškinimo ar tarnybinio pranešimo, ir nėra aiški K. Lukošiaus procesinė padėtis šioje byloje. Apelianto įsitikinimu, teismas visiškai nepagrįstai savo nutartį motyvavo tuo, kad „neturi pagrindo netikėti liudytojo E. Lukošiaus parodymais, nes jis yra policijos pareigūnas ir jo pareiga yra saugoti viešąją tvarką ir užtikrinti žmonių saugumą ir rimtį“. K. Lukošiaus versija dėl tariamo KET pažeidimo pagrįsta prielaidomis, nesant jokių kaltės objektyvių įrodymų, ir prieštarauja liudytojų parodymams. Byloje nenustatytas ir nukentėjusio šalies automobilio vairuotojas, kuriam neva buvo sudaryta kliūtis. Mano, jog jo ir policijos pareigūno K. Lukošiaus parodymų prieštaravimus galėjo būti pašalintas laiku iš parduotuvės „Norfa“ išreikalavus vaizdo įrašus, nes parduotuvės „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelės vaizdas stebimas vaizdo kameromis. Tačiau šis vaizdo įrašas nebuvo išreikalautas dėl pareigūnų kaltės.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 124² str. 1 d., sutinkamai su ATPK 256 str., privalėjo įrodymus byloje įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą byloje galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais, nepatvirtintais kitais duomenimis vieninteliais K. Lukošiaus, parodymais. Be to, administracinei atsakomybei pagal ATPK 124² str. 1 d. atsirasti būtina, kad pažeidėjas padarytų kelis pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, vienu metu ar paeiliui. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad jis paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, kurie kėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau iš šių dokumentų matyti, kad byloje neabejotinai turėjo būti nustatyti visi inkriminuojamo administracinės teisės pažeidimo požymiai, t. y., kad: vairuodamas automobilį jis lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, kuris suko į kairę; neįsitikino, kad priekyje važiuojančio automobilio vairuotojas nerodo posūkio signalo į kairę; neapvažiavo sukančio automobilio iš dešinės; privertė sukančio į kairę automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo krypti. Apelianto manymu, byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad jo veiksmuose buvo šie požymiai. Kelio ruože, kuriame padaryti tariami pažeidimai, nebuvo draudžiama lenkti. Tai, kad jis pradėjo automobilio lenkimą, būdamas įsitikinęs, kad lenkiamas automobilis nerodo jokio posūkio signalo, ir iš esmės nelenkė sukančio į kairę automobilio, o buvo priverstas jį apvažiuoti dėl susidariusios avarinės situacijos. Byloje nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, jį apvažiavus, įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau jis nesustojo, iš karto pasuko į kairę ir staiga nuvažiavo atgal miesto centro link. Taigi, apelianto manymu, negalima teigti ir to, jog būtent jis privertė sukančio į kairę automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Byloje nenustatytas automobilis, kurį tariamai buvo lenkta, nenustatytas ir jo vairuotojas. Vien jau tai, kad teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tariamai lenktą automobilį ir jo vairuotoją, byloje netgi nėra eismo taisyklių pažeidimo vietos schemos, leidžia daryti išvadą, kad negalima nustatyti, kuris vairuotojas padarė tariamą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Byloje nėra pakankamai įtikinamų įrodymų, jog būtent jis, o ne kito automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija, kurią paneigti turi Institucija, iniciavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Institucijai. Apeliantas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis sukėlė pavojingą avarinę situaciją ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš D. K. apeliaciniame skunde formuluojamų reikalavimų matyti, kad apeliantas savo kaltę, padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą neigia, nesutinka su įrodymų tyrimu ir vertinimu jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Tvirtina, kad pažeidimo jis nepadarė.
D. K. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis vairuodamas automobilį “VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė priekyje du automobilius, kurie buvo parodę posūkį į kairę, tai darydamas iš chuliganiškų paskatų, sukeldamas avarinę situaciją bei žmonių pasipiktinimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neatsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados nepagrįstos išsamia bylos duomenų analize.
D. K. kaltė padarius ATPK 124² str. 1 d. pažeidimą buvo įrodinėjama šiais įrodymais:
D. K. neigė pažeidęs kelių eismo taisykles ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobiliu „VW Golf“ važiavo Šilalės gatve, kartu su juo važiavo A. Š. ir E. V. Prieš jo automobilį važiavo automobilis „VW Passat“. „VW Passat“ automobilio vairuotojas važiavo lėtai apie 20-30 km/h greičiu. Ties parduotuve „Norfa“ pravažiavus pėsčiųjų perėją, leistinoje vietoje, jis automobilį pradėjo lenkti. Kai automobiliai susilygino lygiagrečiai, automobilio vairuotojas įjungęs posūkio signalą pradėjo sukti į jį. Jis pamatęs, kad vairuotojas suka tiesiai į jį, siekdamas išvengti autoįvykio, įsuko į aikštelę. Prieš jį važiavusi transporto priemonė, kairiojo posūkio signalo nerodė. Posūkio signalą vairuotojas įjungė tik tuomet, kai automobiliai jau buvo susilyginę. Nei vienas iš automobilių nebuvo apgadinti. „VW Passat“ automobilio vairuotojas nesustojo, nuvažiavo toliau. Policijos pareigūnai jį sustabdė už pusvalandžio Šilalėje. Tuo metu privažiavo ir K. Lukošius, kažką nurodė policijos pareigūnams ir jie jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis G. Liutkus tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2011-08-26 patruliavo kartu su E. Auksoriumi. 14.45 val. iš Tauragės AVPK Šilalės r. PK VPS OVG gavo pranešimą, kad Tauragėje, Šilalės g. ties parduotuve „Norfa“ automobilio „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas lenkdamas kitas transporto priemones sudarė avarinę situaciją ir nuvažiavo Šilalės link. 14.50 val. Šilalėje, Tauragės g. minėtas automobilis buvo sustabdytas, vairuojamas D. K. Aiškinantis įvykio aplinkybes, K. Lukošius paaiškino, kad 2011-08-26 apie 14.30 val. Tauragėje, Šilalės g. ties parduotuve „Norfa“ automobilio „VW Golf“ vairuotojas D. K. lenkė priekyje, ta pačia kryptimi važiavusius du sukusius į kairę automobilius, tai yra taip priversdamas kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir žmonių pasipiktinimą, tai darydamas iš chuliganiškų paskatų.
Liudytojas K. Lukošius pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2011-08-26 važiavo nuosavu automobiliu „VW Passat“. Važiavo lėtai, Šilalės gatve. Buvo intensyvus eismas. Pastebėjo, jog už jo važiuojantis automobilis „VW Golf“ su prekybiniais numeriais, lenkia jį leistinoje vietoje. T. y. ištisinės linijos, sankryžos ar pėsčiųjų perėjos nebuvo. Ties Aerodromo gatve, prieš pėsčiųjų perėją yra greičio ribojimo kalneliai. Pastebėjo, jog minėtas automobilis prieš greičio ribojimo kalnelius, leistinoje vietoje, aplenkė dar vieną automobilį. Ties parduotuve „Norfa“ pėsčiųjų perėjoje, tas pats automobilis „VW Golf“ pradėjo lenkimo manevrą, priekyje važiuojančiam baltos spalvos automobiliui „VW Passat“, kuris jau buvo įjungęs kairiojo posūkio signalą, aiškiai matėsi, jog buvo įjungtas posūkio signalas, matomumas buvo geras, apie 70 metrų. Automobilis „VW Passat“ jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, pasiruošęs daryti manevrą į aikštelę, todėl buvo sudaryta avarinė situacija, o automobilis „VW Golf“ nesustojęs nuvažiavo toliau. Matė, jog automobilis „VW Passat“ įvažiavo į aikštelę. Tuomet jis paskambino savo kolegai policijos pareigūnui A. Petkui, nurodydamas, kad automobilis, pažeidęs kelių eismo taisykles, važiuoja Šilalės link. Apie tai pranešė ir budėtojui, jog užfiksavo pažeidimą, ir kad automobilį reikia sustabdyti kaip pažeidėją. Jis automobilį sekė iki pat Šilalės miesto ribų, automobilio vairuotojas policijos pareigūnų buvo sustabdytas. Jis policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes. Liudytojo K. Lukošiaus nuomone, „VW Golf“ automobilio vairuotojas, nepaisė posūkio signalo ir lenkė automobilį, kuris rodė kairiojo posūkio signalą, o tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas.
Liudytojas policijos pareigūnas G. Liutkus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog 2011-08-26 apie 14.50 val. buvo gautas budėtojo pranešimas, kad Tauragėje, Šilalės g. ties parduotuve „Norfa“ automobilis „VW Golf“ su prekybiniais numeriais, sudarė avarinę situaciją ir nuvažiavo Šilalės link. Minėtą automobilį sustabdė Šilalėje. Sustabdžius automobilį, atvažiavo K. Lukošius. Jis visą tą laiką lydėjo pažeidėjo automobilį. K. Lukošius jiems paaiškino, jog vairuotojas lenkdamas dvi transporto priemones sukėlė avarinę situaciją. K. Lukošius dėl tokio vairavimo buvo pasipiktinęs. Pagal K. Lukošiaus nurodytas įvykio aplinkybes D. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vairuotojas patvirtino, jog lenkė.
Liudytojas policijos pareigūnas E. Auksorius pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog tą dieną patruliavo su G. Liutkumi. Buvo gautas budėtojo pranešimas, kad automobilis sukėlęs avarinę situaciją, važiuoja Šilalės link. Pastebėjus minėtą automobilį jį sustabdė. Atvažiavo K. Lukošius ir pagal šio liudytojo paaiškinus D. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Liudytojas E. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog važiavo kartu su D. K., kuris vairavo automobilį „VW Golf“. Važiavo Šilalės gatve. Iš galo važiavo draugas su automobiliu. D. K. norėjo lenkti priekyje važiavusį automobilį. Susilyginus lygiagrečiai su priekyje važiavusiu automobiliu, automobilio vairuotojas, tik tuomet įjungė kairiojo posūkio signalą. Prieš lenkiant automobilį, jis posūkio signalo nerodė. Tuomet D. K., siekdamas išvengti susidūrimo pasuko vairą į kitą pusę.
Liudytojas A. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog jis važiavo pagal D. K. vairuojamą automobilį. Privažiavus „Norfos“ parduotuvę, D. K. pravažiavęs pėsčiųjų perėją pradėjo lenkti automobilį. Kuomet jis susilygino su lenkiamu automobiliu, automobilis, kurį lenkė staigiai suko vairą į kairę pusę link parduotuves aikštelę. D. K. siekdamas išvengti susidūrimo pasuko į kairę ir nuvažiavo į aikštelę.
D. K. kaltinančių įrodymų analizė rodo, kad apeliantui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis vien tik K. Lukošiaus žodiniais paaiškinimais, policijos pareigūnai patys pažeidimo nematė ir jo tinkamai neužfiksavo. Taigi, D. K. kaltė įrodinėjama tik netiesioginiais įrodymais – vienintelio liudytojo paaiškinimais. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai, D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nutarimą priėmė neįvertinę situacijos bei neišsiaiškinę faktinių ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių visumos, nesurinko visų įrodymų, būtinų kaltinimui formuluoti.
D. K. neneigė lenkęs automobilį, tačiau nurodė, jog lenkimą atliko leistinoje vietoje, bei įsitikinęs, jog priekyje važiuojanti transporto priemonė nerodo posūkio signalo. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojai E. V., A. G. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad automobiliui „VW Passat“ buvo sudaryta kliūtis, dėl ko jis turėjo staigiai keisti važiavimo kryptį. Tokių duomenų, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, Institucija nenustatė ir nevertino. Automobilis „VW Passat“ nenustatytas, pareiškimų dėl šio įvykio negauta ir netirta. Pažeidimo situacija nėra fiksuota. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra pateikta eismo taisyklių pažeidimo vietos schema ar nuotrauka, iš kurių būtų galima spręsti apie byloje nurodomas aplinkybes. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog nors 2011 m. rugpjūčio 26 d. D. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau Institucija tik 2011 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į UAB „Norfos mažmena“ dėl filmuotos medžiagos pateikimo, tačiau vaizdo įrašas nebuvo išreikalautas, nes tokie įrašai saugomi tik dešimt dienų. Taigi, laiku neišreikalautas vaizdo įrašas, nepašalino esamų prieštaravimų byloje.
Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 straipsnis, 250 straipsnis). Kvalifikuojančiu pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnyje, požymiu yra sukeltos situacijos pavojingumo įrodymas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad D. K., chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, sukėlė avarinę situaciją, nukentėjusysis nežinomas, jokių kitų objektyvių duomenų, kurie pagristų apelianto kaltę byloje nėra, todėl negali būti konstatuota, kad D. K. vairuojamas automobilis sukėlė pavojingą situaciją kelyje, priversdamas kitą automobilį staiga keisti judėjimo kryptį.
Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, taip pat priimtos nutarties motyvuojamąją dalį, daro išvadą, kad D. K. inkriminuojamas pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu, o nutarimas teisėtu ir pagrįstu. Pažeidimas turi būti grindžiamas objektyviais įrodymais, atitinkančiais LR ATPK 256 str. nuostatas. Nesant pažeidimo sudėties, skundžiamas Institucijos nutarimas bei pirmosios instancijos teismo nutartis naikinami ir byla D. K. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį ir Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimą, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.