Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-557/2014

Teisėjas G. Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00227-2010-0

2014 m. vasario 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Stasio Valužio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteista pagal BK 232 str. (dėl 2010-04-07 padarytos veikos) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, pagal BK 232 str. (dėl 2010-04-30 padarytos veikos) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. S. skirta galutinė subendrinta 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteista už tai, kad 2010-04-07, laike nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tiksli valanda nenustatyta, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrajai raštinei pateikė prašymą „Dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo atidėjimo bei perdavimo kitam teismui“, adresuotą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjui D. K., kuriame nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė S. N. manau dengia nusikalstamus antstolių veiksmus. Pirmininkė viešai mane šmeižia, inicijuoja baudžiamuosius persekiojimus mano bei mano atstovo atžvilgiu“, taip viešai raštu užgauliai pažemindama teisingumą vykdančią (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkę S. N. dėl jos veiklos.

S. S. nuteista ir už tai, kad 2010-04-30, laike nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tiksli valanda nenustatyta, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrajai raštinei pateikė du tapataus turinio prašymus civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pažymos išdavimo“, adresuotus UAB „K.“ vadovui bei šeimos gydytojai M. R. S., kuriuose nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė S. N. dengia antstolius dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pirmininkė atvirai išsakė poziciją, kad aš teisingumo nepasieksiu, tai yra bylų (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nelaimėsiu“, taip viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkę S. N. dėl jos veiklos.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo perduotas Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Klaipėdos rajono apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu ją pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 232 str. Tačiau nuosprendis neteisingas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Neatskleista bylos esmė. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Jai buvo atimta teisė turėti gynėją. Bylos nagrinėjimo aplinkybės turėjo kankinimo apraiškų jos atžvilgiu. Šiurkščiai pažeista jos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, ji nepadarė nusikalstamų veikų, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendis naikintinas.

Nagrinėjant bylą Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo nesilaikoma BPK bendrų nuostatų. BPK 1 str. 1 d. pasisakyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Akivaizdu, kad aplinkybės byloje išsamiai neatskleistos, teismas vadovavosi prielaidomis, prieštaraujančiomis aplinkybėmis, todėl bylos esmė neatskleista. Nagrinėjant bylą buvo šiurkščiai pažeista BPK 7 str. norma, teismas nesilaikė rungimosi principo, byla buvo nagrinėjama be gynėjo. Todėl ši viena iš pagrindinių baudžiamojo proceso taisyklių buvo pažeista.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl S. S. nuteisimo pagal BK 232 str. (du epizodai) pagrįstumo

Kaip matyti iš liudytojo J. S. parodymų, po to, kai antstolė nuteistosios S. S. valdomos įmonės UAB „R.“ atžvilgiu atliko procesinius veiksmus, siekiant išsiaiškinti atliktų veiksmų teisėtumą buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkę S. N., kadangi pastaroji tuo metu prižiūrėjo/kontroliavo antstolių veiksmus, tačiau, kaip galima suprasti iš šio liudytojų parodymų bei apeliacinio skundo argumentų, reikalinga informacija nebuvo gauta. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo pirmininkė neišdavė duomenų, kokiais pagrindais buvo „užgrobtas“ UAB „R.“ turtas bei dokumentai. Iš byloje esančio nuteistosios S. S. 2002-06-18 pareiškimo (t. 3, b. l. 61) matyti, jog ji, laikinai eidama UAB „L.“ direktorės pareigas, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkę dėl neteisėtų antstolių veiksmų, pareiškime nurodydama, jog antstoliai atlieka neteisėtus veiksmus klastodami dokumentus, padirbinėdami parašus, nusavindami turtą, paimdami dokumentus, užvesdami ir vykdydami vykdomąsias bylas, o (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė į tokius antstolių veiksmus nereaguoja, ignoruoja pareigą kontroliuoti teismo antstolių darbą, vilkina skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimą. Iš aptartų duomenų seka, kad antstoliai atliko tam tikrus procesinius veiksmus, kuriais buvo nepatenkinta nuteistoji S. S., o kadangi tuo metu apylinkių teismai (jų vadovai) kontroliavo teismo antstolių darbą ir iš teismo pirmininkės S., pagal jų teikiamus duomenis, negavo reikalaujamos informacijos apie antstolių veiksmų teisėtumą, jų vertinimu, teismo pirmininkė galimai kažką slėpė. Pastebėtina, jog nuteistosios S. S. 2010-04-07 prašyme pateiktas teiginys „(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė S. N. manau dengia nusikalstamus antstolių veiksmus“ ir jame pavartotas žodis „manau“ rodo, jog ji nepateikė jokios konstatuojamojo pobūdžio informacijos, o remdamasi susiklosčiusia situacija, būdama nepatenkinta antstolių bei teismo pirmininkės veiksmais, išdėstė savo požiūrį ir nuomonę apie juos. Todėl nuteistosios S. S. 2010-04-07 prašyme išsakytas teiginys „(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė S. N. manau dengia nusikalstamus antstolių veiksmus“ vertintinas ne kaip informacija (žinia), o kaip nuteistosios nuomonė apie tam tikrus faktus, už kurią baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju negali kilti.

Dėl kito nuteistosios S. S. 2010-04-07 prašyme išsakyto teiginio „Pirmininkė <...> inicijuoja baudžiamuosius persekiojimus mano bei mano atstovo atžvilgiu“ pastebėtina, jog šis teiginys atitinka tikrovę. Byloje esančia medžiaga (t. 3, b. l. 57, 58, 59, 60, 61, 62) patikimai nustatyta, kad nukentėjusioji S. N., siekdama apginti savo, jos vertinimu, teisėtus interesus, dėl S. S. ir J. S. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui 2002-01-25, 2002-02-19, 2002-06-18 bei 2002-09-18 pateiktų pareiškimų kreipėsi į prokuratūrą, prašydama pastarųjų atžvilgiu iškelti baudžiamąją bylą. 2003-03-26 nutarimu baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. ir S. S. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant jų veiksmuose nusikaltimo sudėties. 2003-09-17 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal S. N. skundą buvo atnaujintas. Iš byloje esančio 2008-08-25 vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (pastebėtina, jog suklysta nurodant numerį, kadangi pirminis ikiteisminio tyrimo numeris buvo (duomenys neskelbtini)) S. S. atžvilgiu galiausiai buvo nutrauktas, o J. S. atžvilgiu nuspręsta ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Aplinkybę, kad nukentėjusioji S. N. inicijavo nuteistosios S. S. atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą, patvirtina ir apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas bei apeliacinės instancijos teismui prokurorės pateiktas dienraštyje „K.“ esantis straipsnis „Teismo pirmininkė prašo iškelti bylą už šmeižimą“ (t. 3, b. l. 210, t. 4, b. l. 50-52). Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji S. N., būdama (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininke, inicijavo baudžiamuosius persekiojimus S. S. bei jos įgaliotojo atstovo J. S. atžvilgiu, tokiu būdu nuteistosios S. S. 2010-04-07 prašyme išdėstytas teiginys „Pirmininkė <...> inicijuoja baudžiamuosius persekiojimus mano bei mano atstovo atžvilgiu“ yra teisingas.

Be to, pastebėtina, jog nuteistoji S. S. 2010-04-07 prašymu „Dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo atidėjimo bei perdavimo kitam teismui“ siekė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui. Pagrįsdama tokį savo prašymą S. S., be kita ko, pasisakė ir dėl nukentėjusiosios S. N., kaip teismo pirmininkės, veiksmų, išdėstė savo nuomonę bei realius faktus, kas, S. S. nuomone, taip pat suteikė pagrindą bylą perduoti nagrinėti kitam teismui. Tokiu būdu darytina išvada, kad nuteistoji S. S. 2010-04-07 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo bendrajai raštinei pateikdama prašymą „Dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo atidėjimo bei perdavimo kitam teismui“, nesiekė pažeminti šio teismo pirmininkės, jos tikslas buvo pasiekti, kad civilinė byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui.

Remdamasis aptartu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistosios S. S. veiksmuose – 2010-04-07 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo bendrajai raštinei pateikiant prašymą „Dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo atidėjimo bei perdavimo kitam teismui“, kuriame nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė S. N. manau dengia nusikalstamus antstolių veiksmus. Pirmininkė viešai mane šmeižia, inicijuoja baudžiamuosius persekiojimus mano bei mano atstovo atžvilgiu“ - nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 str., sudėties požymių, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir S. S. dėl šio kaltinimo išteisintina (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuteistoji S. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteista taip pat už tai, kad 2010-04-30 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo bendrajai raštinei pateikė du tapataus turinio prašymus, kuriuose nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė S. N. dengia antstolius dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pirmininkė atvirai išsakė poziciją, kad aš teisingumo nepasieksiu, tai yra bylų (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nelaimėsiu“. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtuose nuteistosios S. S. teiginiuose yra konstatuojamojo pobūdžio informacija, teigiama buvus įvykius, kuriuose dalyvavo nukentėjusioji S. N. ir nuteistoji S. S., šias žinias, jų egzistavimą tikrovėje (teisingumą) galima patikrinti (įrodyti arba paneigti).

Iš pirmojo nuteistosios S. S. 2010-04-30 prašymuose nurodyto teiginio „(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė S. N. dengia antstolius dėl padarytų nusikalstamų veikų“ matyti, jog nuteistoji S. S. išdėstė nebe savo nuomonę, o pateikė konstatuojamojo pobūdžio informaciją. Tokiu teiginiu nuteistoji S. S. tvirtina esą nukentėjusioji S. N., kaip (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė, padarė nusikalstamus veiksmus – slėpė antstolių padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau pastebėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji S. N., kaip (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė, būtų dengusi ar slėpusi kokius tai neteisėtus antstolių veiksmus. Tokių duomenų, kurie patvirtintų viešai raštu išsakytų teiginių tikrumą, nepateikė ir nuteistoji S. S., todėl pripažįstama, kad tokia informacija neatitinka tikrovės.

Dėl nuteistosios S. S. 2010-04-30 prašymuose nurodyto teiginio „Pirmininkė atvirai išsakė poziciją, kad aš teisingumo nepasieksiu, tai yra bylų (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nelaimėsiu“ liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 188-191) parodė girdėjęs, kaip S. N. grubiai pasakė: „B. nepasikartos, Jūs, S., (duomenys neskelbtini) nelaimėsit“. Tačiau nukentėjusioji S. N. kategoriškai neigia išsakiusi tokį teiginį, anot jos, S. S. pas ją nebuvo atėjusi, nebuvo, kad gvildentų kokį klausimą, jokių kalbų, kad jie bylų nelaimės, nebuvo (t. 3, b. l. 169-170). Pažymėtina, jog liudytojas J. S. yra nuteistosios S. S. buvęs sutuoktinis, dažnai ją atstovauja įvairiose institucijose kaip įgaliotasis atstovas, nuteistajai ruošia procesinius dokumentus (šią aplinkybę patvirtino tiek J. S., tiek S. S.), nagrinėjamus 2010-04-30 prašymus taip pat galimai paruošė jis. Liudytojas J. S. apklausų metu negalėjo detalizuoti, kada tiksliai nukentėjusioji S. N. neva išsakė tokį teiginį, nenurodė jokių kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti tam tikru laiku tam tikromis aplinkybėmis vykus būtent tokio turinio pokalbiui tarp jo ir S. N., ko pasekoje nėra galimybės patikrinti dėstomų aplinkybių tikrumo. Iš apklaustų asmenų parodymų, bylos dokumentų matyti, kad tarp S. N. ir S. S. yra susiklostę priešiški tarpusavio santykiai, visiškai neįtikinama, jog S. N., suvokdama, kad J. S. visus jos pasisakymus gali panaudoti prieš ją, galimai ir juos įrašyti, pokalbio su J. S. metu būtų būtų vartojusi kokius nors nesuderinamus su jos užimamomis pareigomis išsireiškimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas liudytojo J. S. parodymus šioje dalyje atmeta kaip neatitinkančius tikrovės ir vertina suinteresuoto asmens siekimu padėti nuteistajai išvegti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija laiko, jog nukentėjusiosios S. N. parodymai, jog ji niekuomet ir jokiomis aplinkybėmis nėra pareiškusi, kad S. bylų nelaimės, byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, tuo pačiu nuteistosios S. S. 2010-04-30 prašymuose nurodytas teiginys „Pirmininkė atvirai išsakė poziciją, kad aš teisingumo nepasieksiu, tai yra bylų (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nelaimėsiu“ lieka neįrodytas.

Anot nukentėjusiosios S. N., tokie teiginiai ją žemina, įžeidė, ji buvo nepagrįstai apkaltinta, „pamurkdyta purve“, tokie teiginiai suteikė pagrindą abejoti jos padorumu, tai pažemino ją kaip žmogų ir kaip institucijos vadovą.

Teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 171-172) liudytoja E. K. parodė, jog frazė, kad bylų nelaimės, kartojama nuolatos, tačiau nėra tekę girdėti, kad pirmininkė sakytų, jog bylų nelaimės, pirmininkė į jos, kaip teisėjos, darbą nėra kišusis. Būdavo ir tokių frazių, kad S. N. dengia antstolius, tačiau jai nėra žinoma, kad S. N. dengtų antstolių veiksmus. Tokie žodžiai - įžeidimas ir tikrovės neatitikimas. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 33-34) liudytoja E. K. taip pat parodė, kad pirmininkė niekada nėra nurodžiusi atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su tuo, kad būtų priimti nepalankūs sprendimai S. S. atžvilgiu. Mano, kad tokios frazės žemina pirmininkę kaip pareigūnę.

Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 172) bei ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 35-37) parodė, kad paskleista informacija neatitinka tikrovės, nei teismo pirmininkė, nei administracija, nei kiti teisėjai nėra jam davę nurodymų dėl bylų nagrinėjimo baigties. Jei taip apie jį paskleistų, tai apšmeižtų.

Liudytoja V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 29-30), tiek teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 185-186) parodė, kad prieš perduodama dokumentą teisėjui su 2010-04-30 prašymo turiniu ji susipažino, skaitė, kad pirmininkė dengia antstolius. Jai buvo nesuprantama, kodėl taip parašyta.

Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 187-188) parodė, kad prieš nešdama teisėjai raštą ji jį perskaitė, informacija šokiravo, nemalonu, kai rašo apie pirmininkę neigiamo pobūdžio informaciją. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 31-32) liudytoja D. P. taip pat parodė, kad su 2010-04-30 prašymu ji susipažino, pastebėjo, kad minėtame dokumente yra šmeižiama teismo pirmininkė.

Tuo tarpu liudytojos teismo raštinės darbuotojos E. Č., V. K. bei V. B., kurios registruoja gautus procesinius dokumentus, teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 184-186) parodė, kad su prašymo turiniu nesusipažino, registruojant pakanka perskaityti tik dokumento pavadinimą, turinys skaitomas tik tuo atveju, jei iš dokumento pavadinimo nėra aišku dėl registracijos. Liudytoja gydytoja M. R. S. teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 184) patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 38-39) duotus parodymus, kad į 2010-04-30 prašyme išdėstytas aplinkybes ji nesigilino, tik susipažino su S. S. pageidavimais dėl pažymos, kuri atleistų ją nuo dalyvavimo apklausose, teismuose, išdavimo. Daugiau į jos išdėstytą tekstą nesigilino, nes daug metų ją gydo, todėl žino, kad jos skundai bei kaltinimai beveik visada yra nepagrįsti.

Iš aukščiau aptarto matyti, jog liudytojai, t. y. teisėjai bei teismo posėdžių sekretorės, kurie skaitė nuteistosios S. S. 2010-04-30 prašymus, buvo šokiruoti joje pateikiama informacija apie teismo pirmininkę, nurodė, jog tokie teiginiai neatitinka tikrovės, pritarė, jog jie teismo pirmininkę žemina, įžeidžia bei šmeižia. Nepagrįstai apeliantė dėl pavaldumo nukentėjusiajai S. N. abejoja šių liudytojų parodymais, išsakytais vertinimais, kadangi ir apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog tokie niekuo nepagrįsti, jokiais objektyviais įrodymais neparemti teiginiai teismo pirmininkę žemina, įžeidžia ir duoda pagrindą nepasitikėjimui ja.

Kartu negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teisėjai, kuriems buvo pateikti 2010-04-30 prašymai, neįžvelgė nusikalstamos veikos. Nepaisant to, kad teisėjai, gavę 2010-04-30 prašymus CPK 300 str. nustatyta tvarka apie galimą nusikalstamą veiką nepranešė prokurorui, jie apie galimai padarytą nusikalstamą veiką informavo nukentėjusiąją, kuri pati ėmėsi iniciatyvos apginti savo pažeistas teises ir interesus.

Kaip minėta, pagal baudžiamąjį įstatymą už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos (BK 232 str.). Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Teismų praktikoje pripažinta, kad šiame įstatyme įtvirtintas absoliutus draudimas reikšti nepagarbą teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumą. Būtina priminti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos nuostatą, kad teismų, kurie yra teisingumo garantai ir vaidina fundamentalų vaidmenį teisės viršenybės principu valdomoje valstybėje, darbui reikia visuomenės pasitikėjimo, todėl jie turi būti apsaugoti nuo nepagrįstų išpuolių (e. g. Skałka v. Poland, no. 43425/98, judgment of 27 May 2003; Łopuch v. Poland, no. 43587/09, judgment of 24 July 2012).

Objektyviąją BK 232 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties pusę sudaro viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Užgauliu pažeminimu BK 232 str. prasme gali būti pripažįstamas teisėjo asmenybės, atskirų jo savybių, veiksmų, poelgių viešas vertinimas, šiurkščiai pažeidžiant įprastas, visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pagal teismų praktiką, užgaulumas reiškia veiksmus ar vertinimus, kurie akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Subjektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą (t. y. jo garbės ar orumo žeminimą) matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-352/2012).

Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad pažeminimas buvo viešas – nuteistosios S. S. teiginiai apie nukentėjusiąją S. N., kaip teismo pirmininkę, tapo žinomi civilines bylas nagrinėjusiems teisėjams bei teismo posėdžių sekretorėms. Be to, 2010-04-30 prašymai buvo pateikti teismo bendrajai raštinei, kur juos galėjo perskaityti ne viena teismo bendrosios raštinės darbuotoja.

Apeliantė ginčija nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 str., sudėties požymių buvimą jos veiksmuose, nesutinka, kad išsakytas teiginys buvo užgaulus ir pažemino nukentėjusiąją S. N., kaip teismo pirmininkę. Taip pat nesutinka, kad jos veiksmuose buvo tiesioginė tyčia parodyti nepagarbą teismui, anot jos, apylinkės teismas neatskleidė šio subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nuteistosios S. S. 2010-04-30 prašymuose išsakytų teiginių „(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė S. N. dengia antstolius dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pirmininkė atvirai išsakė poziciją, kad aš teisingumo nepasieksiu, tai yra bylų (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nelaimėsiu“ turinys, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių šių teiginių tikrumą, yra užgaulus ir žeminantis. Tokiais teiginiais diskredituojama nukentėjusioji S. N., kaip teismo pirmininkė, keliamos abejonės dėl jos padorumo vykdant teisingumą. Nuteistosios S. S. prašyme išdėstyti teiginiai suprantami tik neigiama prasme, todėl visuomenėje apie žmogų, apie kurį yra paskleisti tokio pobūdžio duomenys, neabejotinai suformuojama neigiama nuomonė. Kadangi teiginiai pateikti kaip informacija apie nukentėjusiosios S. N. neva neteisėtus veiksmus, nepriimtiną elgesį, apeliacinės instancijos teismo manymu, tai akivaizdžiai skatina neigiamą visuomenės požiūrį į nukentėjusiąją, perša įspūdį, kad ji, kaip teismo pirmininkė, pažeidžia visuomenėje priimtinas moralės normas. Tokia informacija, atsižvelgiant į nukentėjusiosios pareigas, žemina, kenkia ne tik žmogaus reputacijai, žeidžia jo garbę ir orumą, bet tuo pačiu menkinamas teisinės sistemos įvaizdis, parodoma nepagarba teismui. Nukentėjusioji buvo viešai įžeista, akivaizdžiai parodyta nepagarba teismui. Nuteistoji S. S. žinojo, kad nukentėjusioji S. N. yra (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkė, todėl ji yra viešas asmuo, visuomenė domisi informacija ne tik apie jos asmenį, bet ir jos profesinę veiklą, ją vertina, todėl neigiami duomenys apie ją gali suponuoti neigiamą viešąją nuomonę apie pačią nukentėjusiąją, pakenkti jos geram vardui (garbei). Informacijos skleidimas apie viešą asmenį negali būti pateisinamas, jeigu jis melu pažeidžia asmens garbę ir orumą.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neatskleidė, kaip nuteistosios S. S. veiksmuose pasireiškė tiesioginė tyčia darant šį nusikaltimą. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad „ji suprato, jog viešai raštu užgauliai menkina ir griauna teismo pirmininkės autoritetą, to siekė ir taip padarė, siekdama pažeminti teisingumą vykdančią teismo pirmininkę dėl jos veiklos“.

Kartu pastebėtina, jog nors apeliantė neigia jos veiksmuose buvus tyčią viešai pažeminti teisingumą vykdančią teisėją, tačiau, kaip ne kartą nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, asmens kaltės forma nustatoma remiantis ne tik jo parodymais, tačiau įvertinus juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs aptariamų teiginių turinį, atsižvelgęs į jų išdėstymą prašyme, kuris buvo adresuotas ne tik teismui, bet ir gydymo įstaigai, į tai, kad prašymu buvo siekiama pažymos apie nuteistosios sveikatos būklę išdavimo, o teiginiai apie nukentėjusiąją visiškai nesusiję su tokiu prašymu ir visiškai neaišku, kam buvo reikalinga apie ją užsiminti sprendžia, kad nuteistoji S. S. suprato, jog ji viešai raštu užgauliai menkina, griauna nukentėjusiosios, kaip teismo pirmininkės, autoritetą, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apeliantė taip pat remiasi CK 2.24 str. 9 d., kur konstatuota, jog šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Tačiau pastebėtina, jog šios CK nuostatos taikymas nereiškia teismo proceso dalyvių teisės teismo posėdyje ar procesiniuose dokumentuose įžeidinėti, žeminti vienas kitą ar teismą, o juo labiau viešą asmenį, kuris teisminiame ginče nei kaip teisėja nagrinėjanti civilinę bylą, nei kaip proceso šalis nedalyvauja. Kartu pažymėtina, kad CK 2.24 str. 9 d. įtvirtintas imunitetas tik civilinei asmens atsakomybei už asmens garbės ir orumo pažeidimą. Tais atvejais, kai teismo proceso dalyvio veiksmai, vertinant jų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos atitinkamos nusikalstamos veikos požymius, minimas absoliutus imunitetas netaikomas. Civilinis deliktas - asmens garbės ir orumo pažeidimas ir nusikaltimas – nepagarba teismui negali būti sutapatinami, tiek apylinkės teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nuteistosios S. S. veiksmuose nustatė ne civilinio delikto, o nusikaltimo sudėtį. Civilinė teisė nustato deliktinę, o ne baudžiamąją atsakomybę, todėl CK 2.24 str. 9 d. nuostata, pagal kurią teismo proceso dalyviai neatsako už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis, gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tų kalbų ir dokumentų turinyje yra civilinio delikto, o ne nusikalstamos veikos požymių (kasacinė byla Nr. 2K-171/2013). Todėl nuteistosios S. S. atžvilgiu netaikytinas CK 2.24 str. 9 d. įtvirtintas imunitetas dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, užgauliai žeminančios nukentėjusiąją kaip teismo pirmininkę, paskleidimo.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teismų, teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumą, teisinio saugumo principų kyla pareiga apsaugoti teismus ir teisėjus nuo bet kokio neteisėto poveikio ar įtakos. Viena iš teismų, teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis nuo nepagarbos, pažeminimo (kasacinė byla Nr. 2K-7-385/2006). BK 232 str. numato atsakomybę už nepagarbą teismui. Pagal nustatytas aplinkybes nuteistosios S. S. veiksmai atitinka visus šiame BK straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jie diskredituoja nukentėjusiąją, kaip teismo pirmininkę, kelia grėsmę pasitikėjimui ja, todėl yra pavojingi ir pakankami baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Remdamasis aukščiau aptartu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas nuteistosios S. S. veiksmus šioje dalyje kvalifikavo teisingai, kaltės klausimą išsprendė tinkamai.

Kartu pastebėtina, jog nuteistajai S. S. inkriminuoto kaltinimo pobūdis suponuoja būtinumą įvertinti, ar S. S. 2010-04-30 prašymuose išsakyti teiginiai negali būti vertinami kaip mažareikšmė veika, ar nėra pagrindo nuteistosios veiką traktuoti kaip teismo negerbimą, užtraukiantį administracinę atsakomybę pagal ATPK 186(1) str.

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Pripažįstama, jog nuteistosios S. S. išsakyti teiginiai nukentėjusiosios S. N. atžvilgiu yra užgaulūs ir žeminantys ją, kaip (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkę. Nuteistosios S. S. tyčiniais veiksmais buvo padaryta žala įstatymo saugomoms vertybėms – teisingumui, teisėjos autoritetui visuomenėje, profesinei jos reputacijai, garbei ir orumui. Nuteistosios veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, kryptingi, siekiant parodyti nepagarbą ir užgauliai pažeminti nukentėjusiąją, kaip teismo pirmininkę. Nukentėjusioji S. N. tokius nuteistosios S. S. veiksmus įvertino kaip ją įžeidžiančius, žeminančius, pakertančius pasitikėjimą ja, kaip institucijos vadove, suteikiančius pagrindą abejoti jos padorumu. Liudytojai E. K., D. K., V. P. bei D. P. tokius nuteistosios veiksmus taip pat suvokė kaip žeminančius, įžeidžiančius bei šmeižiančius teismo pirmininkę. Kartu pastebėtina, jog 2010-04-30 prašymais, skirtingai nuo 2010-04-07 prašymo, buvo siekiama ne kokretaus procesinio tikslo (pzv., bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui), o užgauliai pažeminti nukentėjusiąją, kaip teismo pirmininkę. S. S. 2010-04-30 prašymuose išdėstyti užgaulūs teiginiai, kaip galima suprasti iš prašymuose nurodytų adresatų, o taip pat liudytojos gydytojos M. R. S. parodymų, buvo išplatinti ne tik teismo darbuotojams, bet ir gydymo įstaigai, tokiu būdu paskleidžiant apie nukentėjusiąją tikrovės neatitinkančią informaciją dar platesniam žmonių ratui. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad vertinant ją BK 37 str. nuostatų kontekste negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkanti BK 232 str. numatytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė.

Atribojant BK 232 str. numatytą nusikaltimą nuo ATPK 186(1) str. numatyto administracinio teisės pažeidimo tenka pastebėti, jog šiose normose įtvirtintų veikų sudėtys nėra analogiškos. Pagal BK 232 str., kaip minėta, inter alia atsako tas, kas viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Tuo tarpu administracinė atsakomybė pagal ATPK 186(1) str. kyla už trukdymą teismui vykdyti teisingumą, teismo ar teisėjo autoriteto žeminimą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinę ir baudžiamąją teisinę atsakomybę skiria veikos pavojingumas ir viešas pobūdis, taip pat veikos padarymo motyvai, sukeltos teisinės pasekmės (kasacinė byla Nr. 2K-394/2013). Kartu pastebėtina, jog kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, o ne administracinis teisės pažeidimas ir tuo atveju, kai tie veiksmai, elgesys, išsakyti teiginiai ir pan. yra užgaulūs. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistosios S. S. veika atitinka viešumo požymius. Taip pat nustatyta, kad nuteistosios 2010-04-30 prašymuose išdėstyti teiginiai apie nukentėjusiąją yra užgaulūs, pažeminantys, todėl nuteistosios S. S. padaryta veika negali būti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas. Jos veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 232 str.

Dėl teisės į gynybą, rungimosi principo

Anot nuteistosios S. S., (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais paskirti advokatai realios teisinės pagalbos jai ikiteisminio tyrimo metu nesuteikė, neparuošė procesinių dokumentų dėl kalbos ekspertizės atlikimo, ją paliko likimo valiai, tokiu būdu jos teisės buvo šiurkščiai pažeistos, tokiu ydingu veikimu jai buvo pakenkta. Bylą nagrinėjant teisme jai buvo atimta teisė turėti gynėją, teismas užkirto galimybę atlikti kalbos ekspertizę, neišreikalavo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų dėl UAB „R.“ turto ir dokumentų užgrobimo, straipsnio, kuriame S. N. ją šmeižia. Neturėdama gynėjo, ji negalėjo išreikšti savo pozicijos ir apsiginti, tuo būdu buvo pažeistas rungimosi principas ir šiurkščiai pažeista jos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistosios S. S. argumentais sutinka tik iš dalies.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistajai S. S. nebuvo teikiama reali teisinė pagalba, o teisme jai buvo atimta teisė turėti gynėją. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu S. S. (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-14 sprendimu (t. 1, b. l. 100-101) teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas J. S.. Pranešimai apie įtarimą S. S. buvo įteikiami bei ji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama dalyvaujant jos gynėjui adv. J. S. (t. 1, b. l. 104-105, 106-107, 113, 121-122, 123-124, 129-130, 131-132). Gynėjas, baigus ikiteisminį tyrimą, susipažino su visa bylos medžiaga (t. 1, b. l. 154). Byloje esančia medžiaga (t. 2, b. l. 38, 168-169, t. 3, b. l. 149-151) taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais S. S. ginti teisme buvo skiriami gynėjai, tačiau ji teisiamojo posėdžio (t. 3, b. l. 167) metu savo laisva valia sutiko, kad byla būtų nagrinėjama be gynėjo, t. y. pasinaudojo savo teise atsisakyti gynėjo.

Nuteistoji nepatenkinta gynėjų darbu dėl to, kad neva jie neparuošė procesinių dokumentų dėl kalbos ekspertizės atlikimo. Tačiau pastebėtina, jog tiek prokurorė, tiek vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, tiek apylinkės teismas nutarė (t. 1, b. l. 66-67, t. 3, b. l. 173), jog šioje byloje netikslinga skirti lingvistinę (kalbos) ekspertizę siekiant įvertinti, ar nuteistosios S. S. išsakyti teiginiai yra užgaulūs ir žeminantys. Tokiam sprendimui visiškai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija. Pagal BPK 208 str., ekspertizė skiriama tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Teismo, teisėjo užgaulaus pažeminimo formą paprastai lemia kaltininko intelektualinės savybės – kuo žemesnis intelektas, tuo vulgaresniu, ciniškesniu veiksmu išreiškiama nepagarba teismui, teisėjui. Aukšto intelekto asmenys, siekdami išreikšti savo nepagarbą teismui, teisėjui, paprastai nepažeidžia kalbos taisyklių, jų pasisakymai, rašiniai iš esmės yra nepriekaištingos formos, priimtini, tačiau įvertinant konkrečias su tais asmenimis susijusias aplinkybes (pvz., buvusį ar tebesitęsiantį nesėkmingą tokio asmens bylinėjimąsi), taip pat įvertinant, kada ir prieš ką veiksmai atliekami, atskleidus kaltininko teiginių kontekstą, jie gali būti pripažįstami ne mažiau pavojingais už atvirus, ciniškus, šiurkščius ir pan. prieš teisėją, teismą nukreiptus veiksmus, jei jie yra padaryti siekiant užgauliai, niekinamai pažeminti atskiro teismo, teisėjo garbę, orumą, profesinę kvalifikaciją arba išreikšti užgaulią nepagarbą visai teismų sistemai. Vertinat paslėptą, neretai rafinuotą, pasipūtėlišką nepagarbos teismui išraiškos formą reikalingos specialistų išvados, paaiškinimai. Šiuo atveju pastebėtina, jog nuteistosios S. S. prašymuose raštu išdėstytuose teiginiuose nėra vartojami jokie specifiniai terminai, kuriems suprasti būtų reikalingos specialios žinios. Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 4, b. l. 47-48) pažymėjusi, kad ekspertizė yra skiriama tiktai esant itin komplikuotoms, neaiškioms aplinkybėms, kuomet reikalingos specialios žinios nuspręsti, ar teiginiai, žodžiai, jų grupės, išsireiškimai turi žeidžiantį, žeminantį pobūdį, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes konstatavo, jog nuspręsti ir patikrinti, ar apylinkės teismas, vertindamas nurodytus teiginius, padarė teisingas išvadas, gali ir pats apeliacinės instancijos teismas, skirti lingvistinę (kalbos) ekspertizę šiuo atveju nėra būtinybės.

Taip pat negalima sutikti, kad apylinkės teismas pažeidė BPK nuostatas neišreikalaudamas baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (tikslintinas Nr. į (duomenys neskelbtini)) medžiagos, kadangi visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, kiek tai buvo reikalinga nuteistosios S. S. nekaltumui pagrįsti, apylinkės teismui buvo pateikta pačios nuteistosios S. S. (t. 3, b. l. 53-54, 57-62).

Nuteistoji S. S. taip pat kaltina apylinkės teismą dėl straipsnio, kuriame S. N. ją šmeižia, neišreikalavimo. 2013-04-24 ji pateikė apylinkės teismui pranešimą (t. 3, b. l. 139-142), kuriame vienas iš prašymų buvo sudaryti sąlygas paimti iš jos įgaliotojo atstovo J. S. rašytinius įrodymus – S. N. interviu „K.“ laikraštyje. Tačiau teismas šio nuteistosios prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad buvo pakankamai laiko pasirūpinti ir paimti iš J. S. dokumentus (t. 3, b. l. 168). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokiu būdu teismas apribojo galimybę nuteistajai teikti, jos nuomone, bylai reikšmingus įrodymus, todėl, ištaisydamas šį apylinkės teismo padarytą procesinį pažeidimą ir sudarydamas nuteistajai galimybę gintis nuo jai inkriminuoto kaltinimo, pavedė byloje dalyvaujančiai prokurorei išreikalauti 2002-07-24 „K.“ laikraščio numerį ir kopiją pateikti teismui. Prokurorė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2002-07-24 dienraštyje „K.“ pateikto straipsnio „Teismo pirmininkė prašo iškelti bylą už šmeižimą“ kopiją (analogišką laikraščio kopiją kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikusi ir nuteistoji, t. 3, b. l. 210), kuris turėjo reikšmės bylos baigčiai, kadangi patvirtino nuteistosios teiginius apie baudžiamojo persekiojimo jos atžvilgiu inicijavimą nukentėjusiosios iniciatyva.

Nuteistoji S. S. teismui taip pat teikė prašymą (t. 3, b. l. 139-142), kad būtų sudarytos sąlygos paimti iš jos įgaliotojo atstovo J. S. rašytinius įrodymus, susijusius su UAB „R.“. Kadangi šis jos prašymas tenkintas nebuvo, nuteistoji S. S. apeliaciniame skunde apylinkės teismą kaltina ir dėl duomenų, susijusių su UAB „R.“, neišreikalavimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nėra konkretaus prašymo, ką tiksliai, kokį konkretų dokumentą, iš kokios bylos prašoma išreikalauti, pasiūlė nuteistajai ir jos gynėjui patiems pateikti tuos dokumentus arba sukonkretinti prašymą, tiksliai detalizuojant, kokį dokumentą prašoma išreikalauti (t. 4, b. l. 47-48). Tačiau nei dokumentai, nei sukonkretintas prašymas apeliacinės instancijos teismui pateikti nebuvo. Nuteistoji S. S. teismo posėdyje (t. 4, b. l. 61-62) nurodžiusi, kad blogai jaučiasi, pareiškė pageidavimą pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise nedalyvauti bylos nagrinėjime, paprašė leidimo pasišalinti iš posėdžio ir bylos nagrinėjimą tęsti jai nedalyvaujant. Jos gynėjas teismo posėdyje (t. 4, b. l. 61-62) paaiškino, kad jo ginamoji jam nepateikė konkretaus prašymo, ką tiksliai reikėtų išreikalauti. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog apeliacinės instancijos teismas suteikė galimybę nuteistajai S. S. pasinaudoti baudžiamajame procese galiojančiu rungimosi principu, jai buvo suteikta galimybė pačiai pateikti arba nurodyti tiksliai, kokius dokumentus pageidauja išreikalauti iš civilinės bylos, susijusios su UAB „R.“, tačiau ji šia jai suteikta teise ir galimybe nepasinaudojo, o atsisakydama bendradarbiauti su gynėju, nesuteikdama jam reikalingos informacijos, atėmė iš savo gynėjo galimybę pareikšti jos interesais prašymą ir tokiu būdu tinkamai jai atstovauti. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoti, kad buvo pažeistos nuteistosios S. S. procesinės teisės bei rungimosi principas, neturi pagrindo. Kartu pastebėtina, jog teisėjų kolegija nenustatė pagrindo savo iniciatyva toliau ieškoti nuteistosios prašomų, tačiau konkrečiai neįvardijamų dokumentų, kadangi, remiantis BPK 255 str., byla teisme yra nagrinėjama tik dėl tų asmenų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota teismui, o tai, kas susiję su UAB „R.“ turto priklausomybe, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir išeina už šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų.

Dėl bausmės

Anot nuteistosios, jai buvo neteisingai paskirta bausmė. Tačiau tokio savo apeliacinio skundo argumento ji nedetalizuoja.

Už BK 232 str. numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Apylinkės teismas, nenustatęs S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į nuteistosios S. S. asmenybę (yra solidaus amžiaus, išsituokusi, nedirba, registruojasi darbo biržoje, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi sveikatos problemų), įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), už 2010-04-30 padarytą nusikalstamą veiką skyrė S. S. pačią švelniausią BK 232 str. numatytą bausmę – baudą, kurios dydis - 10 MGL (1300 Lt) ženkliai mažesnis už BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytą šios bausmės vidurkį.

Kaip matyti, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, t. y. aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, taip pat atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Todėl konstatuotina, kad paskirtoji bausmė yra teisinga ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį dalyje dėl S. S. nuteisimo pagal BK 232 str. (dėl 2010-04-07 padarytos veikos) panaikinti ir priimti naują nuosprendį – S. S. dėl kaltinimo pagal BK 232 str. (dėl 2010-04-07 padarytos veikos) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatų taikymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.