- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- A-2013-261/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00030-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys, Laimutis Alechnavičius, Ramutė Ruškytė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Pareiškėjas
- M. G.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. G. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje buvo paskirtas į 11 būrio 3 brigadą, kurioje jam nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Šioje gyvenamojoje patalpoje nebuvo tinkamos ventiliacijos, patalpoje buvo drėgna, vienintelis oro šaltinis buvo langas. Pareiškėjas tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas, todėl buvo daroma žala jo regėjimui. Pastato konstrukcijose (sienose, kanalizacijoje) buvo asbesto, stogas šiferinis, todėl grėsė pavojus jo sveikatai. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šių pažeidimų kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, tačiau jo skundai nebuvo registruojami, prašė pateikti duomenis apie jo laikymo sąlygas, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Pareiškėjas teigė, kad sanitariniame mazge vietoje unitazų buvo klozetai (skylės grindyse), dėl per mažo jų skaičiaus nuolat turėdavo laukti, kol galės jais pasinaudoti ir tai sukeldavo fizinius nepatogumus. Tokios kalinimo sąlygos žemino jo orumą, sukėlė sveikatos sutrikimus, pareiškėjas patyrė fizinius skausmus bei nepatogumus, jautėsi žeminamas kitų nuteistųjų akivaizdoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK gyveno nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. nepažeidžiant teisės aktuose reglamentuotos gyvenamojo ploto normos. Patalpos buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, tai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Patalpų oro temperatūrai, santykinei oro drėgmei ir oro judėjimo greičiui užtikrinti patalpos aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Visos gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais). Pataisos namų 3-io sektoriaus 10–11 būrių sanitariniame mazge įrengta 10 klozetų, 2 kojų plautuvės, 12 praustuvų. Duomenų apie pareiškėjo keltas pretenzijas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl gyvenamosios patalpos ventiliacijos, dirbtinio apšvietimo ar sanitarinių įrenginių trūkumo atsakovas neturėjo. Pastato, kuriame gyveno pareiškėjas, stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kuomet į aplinką pasklinda smulkios asbesto dalelės. Įstaigoje darbai, dėl kurių gali atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi. Pareiškėjui, gyvenant bendrabučio tipo patalpose, galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nusiskundimų, kurie būtų susiję su įkalinimo sąlygomis, nepažymėta, o į įstaigos Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo M. G. skundą tenkino iš dalies – priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pareiškėjo naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 3-iojo lokalinio sektoriaus 11 būrio 3 brigadoje kalėjo nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. Šios brigados gyvenamasis plotas yra 34,37 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko 4,296 kv. m gyvenamojo ploto.
Šalies argumentai
7. Dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamoji patalpa vedinama per langą. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius tai, kad 11 būrio 3 brigada buvo vėdinama per langus ir ventiliacines angas. Teismo vertinimu, tai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos (toliau – ir Higienos norma) reikalavimus.
8. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie 11 būrio 3 brigados dirbtinio apšvietimo bei santykinės oro drėgmės atitiktį Higienos normos reikalavimams, tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo bei didelės drėgmės atmetė kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jo sveikatai kėlė gyvenamųjų patalpų konstrukcijoje buvęs asbestas, į bylą nepateikti pareiškėjo skundai Pravieniškių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto buvimo, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo deklaratyvius argumentus dėl asbesto buvimo gyvenamojo pastato konstrukcijoje ir jo daromos žalos teismas atmetė kaip nepagrįstus.
10. Atsakovas pateikė duomenis, jog 10 ir 11 būrių sanitariniame mazge įrengta 10 klozetų ir 2 praustuvės, šiais sanitariniais įrenginiais 2015 m. spalio – gruodžio mėnesiais naudojosi 184 nuteistieji, 2016 m. sausio – kovo mėn. – 172 nuteistieji. Teismas vertino, kad atsakovas neįrengė pakankamai sanitarinių įrenginių sanitariniame mazge ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą.
III.
11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde (b. l. 68–70) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
12. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir nevisiškai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas. Atsakovas teigia, jog pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK metu buvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę su tinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, t. y. viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip jį įpareigojo veikti įstatymai. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Šiuo atveju yra svarbios ir bendrosios bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK sąlygos, t. y. tai, kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, joje bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, o buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik dienotvarkėje nurodytu laiku. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui buvo suteikta judėjimo laisvė viso lokalinio sektoriaus ribose ir sudarytos visos sąlygos pasinaudoti kitų būrių sanitariniais mazgais. Tačiau šiuo atveju nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būrio sanitarinio mazgo naudojimosi metu, visi inventoriai buvo užimti. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių jis negalėjo pasinaudoti kitų būrių sanitariniais mazgais. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų taip pat nebuvo kreipęsis ir į Psichologinę tarnybą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Taigi, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, kilusios iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
14. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pareiškėjo naudai 300 Eur neturtinės žalos.
15. Atsakovas, nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos atlyginimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pateikto apeliacinio skundo ribose, kadangi nėra aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
17. Atsakovas sutinka, kad sanitarinių įrenginių kiekis buvo mažesnis, nei nustatytos normos, tačiau mano, kad dėl to pareiškėjui neturtinės žalos priteisti pareiškėjui nebuvo pagrindo, nes tuo nebuvo pažemintas jo orumas.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu bei ginčo santykių kvalifikavimu, kad ginčo atveju Konvencijos pažeidimo nėra, ir žalos atlyginimas buvo sprendžiamas remiantis nacionaline teise. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, tik pateikia išvadas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl atlygintinos neturtinės žalos būdo.
19. Teisėjų kolegija vertindama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausia pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
20. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
21. Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).
22. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).
23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, atsižvelgiant į pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
24. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas piniginę kompensaciją, jos priteisimą pagrindė pažeidimo trukme, galimais pareiškėjo patirtais nepatogumais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad 300 Eur žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra protingas bei teisingas. Pareiškėjo teisės pažeidimas tęsėsi penkis mėnesius, pažeidimas pasireiškė ribojimu naudotis asmeninei higienai skirtais įrenginiais, todėl piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta.
25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir nustatė tinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.