Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-06 · Civilinė byla Nr. e2S-901-259/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
e2S-901-259/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
D. S.
Kreditorius
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-901-259/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01733-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.7.; 3.5.24.; 3.4.5.11.; 3.2.4.11.; 3.4.5.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą ir patikslintą skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Saulius Užkuraitis, išieškotojas S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja D. S. padavė skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų, vykdomojoje byloje Nr. 0034/21/00037, kuriais prašė panaikinti antstolio 2021-01-21 patvarkymą Nr. S-210000135 ir antstolio 2021-01-25 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-34-2407. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-443-939/2020 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios pakeistos Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi, ir D. S. įpareigota perduoti S. S. nuotolinio valdymo kiemo vartų pultą ir gyvenamojo namo durų raktus bei netrukdyti jam naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). D. S., vykdydama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį, pagamino naują raktų komplektą ir 2021 m. sausio 15 d. namo raktus registruotu laišku išsiuntė S. S.. Tuo tarpu kiemo vartų pultą išieškotojas S. S. visada turėjo, nes yra du kiemo vartų pultai, iš kurių vieną turi D. S., o kitą turi S. S. ir jį reikia atvykus į vietą perprogramuoti. Pareiškėja 2021 m. sausio 19 d. gavo antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą bei patvarkymą su nurodymu nedelsiant įvykdyti teismo nutartį. Ji antstolį informavo, kad nutartyje nurodyti raktai yra išsiųsti, o pultelį reikia priprogramuoti atvykstant S. S. į vietą, ką jis atsisakęs daryti. Nepaisant to, antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo pareikalavo dar kartą įvykdyti teismo nutartį ir 2021 m. sausio 25 d. 14.00 val. perduoti raktus ir pultelį. 2021 m. sausio 25 d. antstolis priėmė skundžiamą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Priimti antstolio procesiniai dokumentai yra neteisėti, kadangi D. S. teismo nutartį yra įvykdžiusi, raktus ir pultelį išieškotojui S. S. yra perdavusi ir negalinti perduoti to, ko neturinti.

2. Antstolis Saulius Užkuraitis patvarkymu Nr. S-21000187 skolininkės D. S. skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0034/21/00037 vykdo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl D. S. įpareigojimo perduoti S. S. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo nuotolinio valdymo kiemo vartų pultelį ir durų raktus. Nors skolininkė D. S. informavo antstolį, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį yra įvykdžiusi, tačiau išieškotojas S. S. nurodė, kad gautas raktas spynos, nerakina, o nuotolinio valdymo kiemo vartų pultelis nepriprogramuotas. Todėl antstolis 2021-01-21 patvarkymu Nr. S-210000135 įpareigojo D. S. 2021-01-25 14.00 val. (duomenys neskelbtini) pristatyti šiuo adresu esančio gyvenamojo namo nuotolinio valdymo kiemo vartų pultelį ir raktus. 2021-01-25 nurodytu laiku atvykusi D. S. neperdavė nei gyvenamojo namo nuotolinio valdymo kiemo vartų pultelio nei raktų, nes nurodė šių daiktų neturinti, o vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkė išieškotojui perdavė savo funkcijos neatliekančius daiktus, t.y. teismo nutarties tinkamai neįvykdė. Taigi, antstolis pagrįstai surašė ir 2021-01-25 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-34-2407.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų prašė juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į Alytaus apylinkės teismą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi nuo 2020 m. spalio mėn. su turimais gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) raktais ir nuotolinio valdymo kiemo vartų pulteliu nebegalėjo patekti į šį suinteresuotam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Išieškotojas ne kartą ragino pareiškėją vykdyti teismo nutartį dalyje dėl kiemo vartų pulto ir gyvenamojo namo durų raktų perdavimo bei netrukdyti jam naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau pareiškėja nuotolinio valdymo kiemo vartų pulto ir gyvenamojo namo durų rakto suinteresuotam asmeniui gražiuoju neperdavė, dėl ko suinteresuotas asmuo buvo priverstas kreiptis į antstolį dėl priverstinio Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties įvykdymo. Pareiškėjos atstovė vykdomojoje byloje pateikė antstoliui duomenis, jog pareiškėja tariamai naują gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų raktą atsiuntė S. S. paštu. Nors pareiškėjos siųstas raktas buvo gautas, tačiau šis raktas yra ne nuo naujos gyvenamojo namo durų spynos, kadangi pareiškėjos atsiųstas raktas nerakina gyvenamojo namo durų spynos. Tai, kad byloje pateikti duomenys apie rakto gamybą ir siuntą, nepatvirtina fakto, jog pareiškėja į voką įdėjo gyvenamojo namo durų naujos spynos raktą, o duomenų, kad pareiškėja perdavė suinteresuotam asmeniui veikiantį nuotolinio valdymo kiemo vartų pultą, apskritai nėra. Suinteresuotas asmuo perdavė visą informaciją antstoliui apie pareiškėjos atliekamus neteisėtus veiksmus (piktybinį nutarties neįvykdymą), dėl ko antstolis teisėtai ir pagrįstai pareikalavo įvykdyti teismo nutartį. Antstoliui pareikalavus, jog pareiškėja pateiktų raktą, kuris rakina duris, ir pultą, kuris atidaro kiemo vartus, pareiškėja atsisakė pateikti gyvenamojo namo kiemo vartų pultą ir durų raktą, todėl tokiais savo veiksmais pareiškėja nevykdė antstolio teisėtų reikalavimų, o piktybiškai atsisakė vykdyti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos D. S. skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų ir priteisė iš pareiškėjos D. S. 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens S. S. naudai.

5. Teismas nustatė, kad antstolio Sauliaus Užkuraičio kontorai 2021 m. sausio 14 d. buvo pateikta vykdymui Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-443-939/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojimo D. S. perduoti S. S. nuotolinio valdymo kiemo vartų pultą ir gyvenamojo namo durų raktus ir netrukdyti S. S. naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo byloje priėmimo. 2021 m. sausio 15 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-21-34-1483, kuriuo įpareigojo skolininkę D. S. nedelsiant perduoti S. S. nutartyje nurodytus daiktus ir netrukdyti jam naudotus turtu, kuris 2021 m. sausio 18 d. buvo išsiųstas skolininkei el. paštu. 2021 m. sausio 19 d. skolininkės atstovė informavo antstolį, kad dalis nutarties yra įvykdyta, t.y. išieškotojui raštai išsiųsti paštu dar iki jam kreipiantis į antstolį. 2021 m. sausio 21 d. išieškotojas el. paštu pranešė antstoliui, kad gauti raktai namų durų nerakina. 2021 m. sausio 21 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl teismo nutarties vykdymo Nr. S-210000135, kuriuo įpareigojo D. S. 2021 m. sausio 25 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini), pristatyti pultelį bei raktus. 2021 m. sausio 25 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-34-2407. Nurodytame akte antstolis konstatavo, kad 2021 m. sausio 25 d. adresu (duomenys neskelbtini), D. S. atsisakė pateikti antstoliui pultelį ir raktus.

6. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pareiškėja skunde dėl patvarkymo Nr. S-210000135 teigia, kad antstolis negalėjo priimti 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties vykdyti, kadangi ji jau buvo išieškotojui raktus išsiuntusi paštu. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje pateikto S. S. el. susirašinėjimo su antstoliu bei atsiliepimo į pareiškėjos skundus, pareiškėjos paštu perduoti raktai gyvenamojo namo durų nerakino, o perduotas pultelis vartų neatidarė.

7. Teismas pažymėjo, kad teismo nutartis turi būti vykdoma tinkamai ir pareiškėja nutartimi aiškiai buvo įpareigota perduoti raktus bei kiemo vartų pultelį. Perduodami daiktai turi atitikti savo paskirtį – raktas rakinti duris, o nutartyje nurodytas pultelis atidaryti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo vartus. Tai, kad pareiškėja išieškotojui perdavė daiktus, neatliekančius savo funkcijų, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja teismo nutartį tinkamai įvykdė. Teismas sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad nutartyje nebuvo nurodytas daiktų perdavimo būdas, tačiau nepriklausomai nuo perdavimo būdo (paštu ar asmeniškai), išieškotojas S. S. turėjo turėti galimybę perduotu raktu atrakinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), duris, o su gautu pulteliu atidaryti minėto gyvenamojo namo kiemo vartus. Tuo tarpu iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad to padaryti išieškotojas negalėjo. Be to, nėra nustatyta kokie konkrečiai raktai buvo išsiųsti, tokių įrodymų nepateikia ir pati pareiškėja. Tuo tarpu aplinkybes, kad gautais daiktais išieškotojas S. S. negali naudotis pagal paskirtį, patvirtina jo el. laiškai antstoliui, esantys vykdomojoje byloje.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis buvo skubiai vykdytina, tačiau, kaip pripažįsta ir pati pareiškėja, ji nutartį pradėjo vykdyti tik tada, kai sužinojo, jog skolininkas ėmėsi veiksmų dėl priverstinio nutarties vykdymo. Nutartis antstoliui pateikta vykdymui tik 2021 m. sausio 14 d., t.y. beveik po mėnesio laiko nuo nutarties priėmimo. Todėl teismas konstatavo, kad išieškotojas S. S. į antstolį dėl priverstinio nutarties vykdymo kreipėsi pagrįstai, nes skolininkė D. S. nebuvo nutarties įvykdžiusi, ir 2021 m. sausio 21 priimtas patvarkymas Nr. S-210000135 yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti priimto patvarkymo teisėtumu, todėl sprendė, kad jos skundas dėl minėto patvarkymo panaikinimo yra atmestinas.

9. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. sausio 21 d. patvarkyme Nr. S-210000135 antstolis skolininkei nurodė konkretų vykdomos nutarties įvykdymo laiką ir vietą, t.y., įpareigojo skolininkę nutartyje nurodytus daiktus perduoti išieškotojui 2021 m. sausio 25 d. 14 val., adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip nustatyta iš vykdomosios bylos, patvarkyme nurodytu laiku ir vietoje skolininkė atsisakė pateikti reikalaujamus daiktus. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra privalomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytos formos aktą. Kadangi pareiškėja 2021 m. sausio 25 d. neperdavė išieškotojui antstolio vykdomoje nutartyje nurodytų daiktų, t.y. raktų ir vartų pultelio, Teismas sprendė, kad antstolis 2021 m. sausio 25 d. pagrįstai ir teisėtai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-34-2407 ir pareiškėjos patikslintą skundą dėl nurodyto akto atmetė.

10. Teismas sprendė, kad pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo teigti, jog antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0034/21/00037 priimti 2021 m. sausio 21 d. patvarkymas Nr. S-210000135 ir 2021 m. sausio 25 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-21-34-2407 yra neteisėti ir todėl naikintini.

11. Atmetus pareiškėjos skundą, teismas sprendė, kad suinteresuotam asmeniui atlyginamos pagrįstos ir įrodytos bylinėjimosi išlaidos ir priteisė jam iš pareiškėjos 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskirajame skunde pareiškėja D. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti antstolio Sauliaus Užkuraičio 2021-01-21 patvarkymą Nr. S-210000135 ir antstolio Sauliaus Užkuraičio 2021-01-25 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-34-2407 vykdomojoje byloje Nr. 0034/21/00037. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai bylai išnagrinėti privalėjo skirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka ir apklausti šalis dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties vykdymo aplinkybių atsižvelgiant į priešingas šalių pozicijas bei betarpiškai ištirti byloje esančius įrodymus. Byloje tiesioginių įrodymų apie tai, kad D. S. neįvykdė nutarties, nėra, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinių aplinkybių neatspindintys duomenys, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, pareiškėjos patikslinti skundai dėl antstolio veiksmų turėtų būti tenkintini.

Žemesnės instancijos teismas

12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad suinteresuotas asmuo išieškotojas S. S. negali naudotis pareiškėjos jam perduotais gyvenamojo namo raktais, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad suinteresuotas asmuo, bandydamas atrakinti gyvenamojo namo duris naudojo būtent pareiškėjos jam paštu atsiųstą raktą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino byloje esančių vaizdo įrašų, pasitikėdamas antstolio nurodytomis aplinkybėmis, todėl padarė nepagrįstą išvadą byloje. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, galimai S. S. perkerpa voką ir išima vieną raktą. Tuo tarpu kitas vaizdo įrašas apskritai neaišku nei kokiame name filmuotas, nei prie kieno durų, nei kada, nei kas jį filmavo. Pažymėtina, kad tame vaizdo įraše žmogus rakina kažkokias duris su raktu, kuris yra raktų ryšulyje, t.y. ne su tuo raktu, kurį pareiškėja išsiuntė S. S., o galimai su senu raktu, kuris buvo tinkamas dar nepakeitus spynos. Vertinant šiuos vaizdo įrašus, akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas visiškai jų netyrė ir nevertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, apie tai, kad perduoti raktai nerakina.

12.3. Byloje yra pateiktas pareiškėjos ir S. S. susirašinėjimas dėl pultelio, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ir šių įrodymų. Kaip matyti iš šių pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėja siekė padėti suinteresuotam asmeniui priprogramuoti pultelį, tačiau jis pats atsisakė tai padaryti. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl S. S., kaip išieškotojo, bendradarbiavimo pareigos (CPK 540 straipsnis).

12.4. Pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti pareiškėjos patikslintus skundus dėl antstolio veiksmų reiškia, kad pareiškėja kiekvieną kartą patirs nepagrįstų išlaidų gaminant raktus ir pateikiant naują pultelį, jei suinteresuotas asmuo meluos, kad negavo nurodytų daiktų ar jie neatlieka savo funkcijų, nes nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenumatytas jų perdavimo būdas.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pareiškėja atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tais pačiais motyvais ir įrodinėja tais pačiais įrodymais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismui nagrinėjant pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą, ir kuriuos teismas įvertinęs, bei ištyręs priėmė nutartį pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo netenkinti. Žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nebuvo būtinas, nes šalys aiškiai išdėstė savo pozicijas, faktines aplinkybes, kurias palaiko pilna apimtimi. Pirmposios instancijos teismas darė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, jog teismo nutartį įvykdė, ir suinteresuotam asmeniui buvo perduoti raktai, kurie rakina duris ir atidaro kiemo vartus. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė tinkamai įvykdyti teismo nutartį, tai yra perduoti raktą, rakinantį duris ir pultą, atidarantį kiemo vartus, šias aplinkybes užfiksuojant antstoliui, tačiau ji tą padaryti atsisakė. Tik dėl piktybiškų pareiškėjos veiksmų, suinteresuotam asmeniui vis dar trukdoma naudotis jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu.

13.2. Pareiškėja savavališkai pakeitė gyvenamojo namo durų spyną bei perprogramavo kiemo vartų pultų kodus, todėl suinteresuotas asmuo neturi jokių galimybių savarankiškai pasidaryti durų spynos raktų ar susiprogramuoti nuotolinį kiemo vartų pultą, neturint jokių duomenų. Pažymėtina, jog teismas įpareigojo D. S. perduoti durų raktą ir kiemo vartų pultą, kuris yra veikiantis ir atidaro kiemo vartus po nuotolinių kiemo vartų kodų pakeitimo, todėl pareiškėja visiškai neteisi, jog suinteresuotas asmuo turi veikiantį pultą. Šiuos veiksmus gali ir privalo atlikti tik D. S., nes tik ji turi naują raktą, žino kodus ir privalo suprogramuoti kiemo vartų pultą, kuriuo suinteresuotas asmuo galėtų atsidaryti kiemo vartus, todėl privalo įvykdyti teismo nutartį asmeniškai ir savo sąskaita. Suinteresuotas asmuo iki šiol negali patekti į jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir įeiti į kiemą, nes pareiškėja piktybiškai nevykto teismo nutarties ir neperduoda suinteresuotam asmeniui rakto ir pulto. Pažymėtina, jog suinteresuoto asmens turimas senas pultas neveikia, nes pareiškėja perprogramavo kodus, todėl pareiškėja, dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų, privalo prisiimti visišką atsakomybę ir perduoti suinteresuotam asmeniui kitą veikiantį pultą. Tai nelaikytina pertekliniu reikalavimu, o suinteresuoto asmens pažeistų teisių atstatymu į buvusią padėti iki pareiškėjos neteisėtų veiksmų atlikimo.

13.3. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Todėl pareiškėja privalėjo įrodyti, jog suinteresuotam asmeniui perdavėnaujos gyvenamojo namo durų spynos raktą, kuris rakina duris, ir pultą, kuris atidaro kiemo vartus, tačiau to neįrodė, ta yra savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Teismas vadovaudamasis rašytine bylos medžiaga, rašytiniais šalių paaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja neįrodė, jog perdavė raktą, rakinantį gyvenamojo namo duris ir pultą, atidarantį kiemo vartus, darė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog pareiškėja teismo nutarties neįvykdė, o S. S. neturi nei rakto, nei veikiančio pulto ir negali netrukdomai naudotis turtu.

13.4. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėjai įvykdžius teismo nutartį pagal antstolio reikalavimą, t. y. perdavus raktą ir pultą, bei netrukdant suinteresuotam asmeniui naudotis jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, būtų laikoma jog teismo nutartis įvykdyta tinkamai. Šiuo atveju pareiškėja tai daryti atsisakė.

14. Antstolis Saulius Užkuraitis atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas nesurengė žodinio proceso ir tiesiogiai neapklausė šalių, todėl netinkamai tyrė įrodymus. Bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnis). CPK 443 straipsnis numato, kad tokios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pirmos instancijos teismas pagrįstai skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir vertino vykdomojoje byloje Nr. 0034/21/00037 esančius rašytinius įrodymus.

14.2. Pareiškėjos argumentas, kad S. S. nevykdo savo pareigos bendradarbaiuti su antstoliu, nepagrįstas jokiais įrodymais. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis buvo skubiai vykdytina, tačiau, kaip pripažįsta ir pati pareiškėja, ji nutartį pradėjo vykdyti tik tada, kai sužinojo, jog skolininkas ėmėsi veiksmų dėl priverstinio nutarties vykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkė neperdavė išieškotojui antstolio vykdomoje nutartyje nurodytų daiktų, t.y. raktų ir vartų pultelio, dėl ko antstolis 2021 m. sausio 25 d. pagrįstai ir teisėtai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-34-2407.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). Ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis buvo atmesti pareiškėjos patikslinti skundai dėl antstolio veiksmų, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, dėl ko skundžiama nutartis turėtų būti naikinama CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų teisėtumo priimant patvarkymą, kuriuo nustatyta konkreti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties dalyje dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), raktų ir nuotolinio valdymo kiemo vartų pultelio perdavimo įvykdymo data, kai pareiškėja nurodė, jog yra įvykdžiusi šį įpareigojimą, ir surašant sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Atskirajame skunde pareiškėja taip pat nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nepaskyręs nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka ir neištyręs visų byloje esančių įrodymų.

Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos

17. CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylos ypatingąja teisena nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus CPK V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. CPK XXXI skyriuje esančios teisės normos, reguliuojančios bylų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimą, išimčių dėl šių bylų nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nenumato. Taigi, skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas turi teisę spręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, jei tai yra būtina bylos aplinkybėms tinkamai ištirti.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui CPK 512 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka antstolis Saulius Užkuraitis, netenkinęs pareiškėjos patikslintų skundų, perdavė klausimą nagrinėti teismui ir pridėjo elektroninę vykdomosios bylos Nr. 0034/21/00037 kopiją. Kadangi teismui buvo perduota patvirtinta elektroninė vykdomosios bylos kopija, kurioje buvo aiškiai išdėstyta byloje dalyvaujančių asmenų procesinė pozicija ir pateikti šią poziciją pagrindžiantys įrodymai, apklausti liudytojų neprašoma, teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis CPK 235 straipsnio 6 dalimi, pareiškėja turėjo teisę prašyti žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau šia teise nepasinaudojo (CPK 235 straipsnio 6 dalis). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko netinkamą bylos nagrinėjimo tvarką.

Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo

19. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties dalyje dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), raktų ir nuotolinio valdymo kiemo vartų pultelio neperdavimo suinteresuotam asmeniui S. S., nes neištyrė pareiškėjos pateiktų įrodymų apie susirašinėjimą su S. S. dėl nuotolinio valdymo kiemo vartų pultelio perdavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nesukonkretino būtent šių įrodymų dėl savo padarytų išvadų ir apsiribojo šių įrodymų apibrėžimu, kaip rašytine vykdomosios bylos medžiaga, nesudaro pagrindo išvadai, jog minėti įrodymai nebuvo tiriami.

20. Susipažinęs su pareiškėjos vykdomojoje byloje Nr. 0034/21/00037 pateikto pareiškėjos susirašinėjimo su suinteresuotu asmeniu S. S. turiniu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio susirašinėjimo turinys taip pat patvirtina faktą, jog nuotolinio valdymo kiemo vartų pultelis neatlieka savo funkcijos, nes neatidaro kiemo vartų. Ta aplinkybė, kad pareiškėja siūlė šios problemos sprendimo būdus, neatleidžia pareiškėjos nuo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytos pareigos įvykdymo, nes būtent po pareiškėjos veiksmų, kaip nustatyta Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartyje, pareiškėjas neteko galimybės naudotis turimu nuotolinio valdymo kiemo vartų pulteliu. Todėl būtent pareiškėjai tenka pareiga įvykdyti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį taip, kad suinteresuotas asmuo S. S. galėtų patekti į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą.

21. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su įrodinėjimo pareiga dėl raktų perdavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėja yra įpareigota perduoti ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų, ji ir turi pareigą įrodyti, jog perdavė tinkamą raktą, o ne suinteresuotas asmuo turi įrodyti, kad jis naudojosi pareiškėjos perduotu raktu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien kvito apie pagaminta raktą pateikimas, iš kurio turinio, net nėra aišku, koks raktas buvo gaminamas, nereiškia, kad pareiškėja tinkamai įvykdė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį. Esant konfliktiškiems santykiams tarp byloje dalyvaujančių asmenų, būtent pareiškėja turėjo pasirūpinti, kad rakto nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų perdavimas S. S. būtų atliktais taip, jog įrodymais galėtų pagrįsti tinkamo rakto perdavimo faktą. Nagrinėjamu atveju pati pareiškėja pasirinko siųsti raktą paštu ir taip prarado galimybę užfiksuoti tinkamo rakto perdavimo faktą liudininkų pagalba ar faktinių aplinkybių konstatavimo metu. Nesant šių įrodymų nei antstolis, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės spręsti, jog pareiškėja yra tinkamai įvykdžiusi Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį dalyje dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), raktų ir nuotolinio valdymo kiemo vartų pultelio perdavimo.

22. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl byloje esančių vaizdų įrašų turinio, kurie įrodytų, jog suinteresuotas asmuo gyvenamojo namo durims atrakinti galimai naudoja ne pareiškėjos atsiųstą raktą ir galimai net bando rakinti ne tas duris. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui kartu su elektroninės vykdomosios bylos kopija vaizdo įrašai nebuvo perduoti. Kadangi byla elektroninė, pareiškėjos įgaliota atstovė turėjo galimybę susipažinti su teismui perduota vykdomosios bylos kopija ir nustačiusi, kad trūksta duomenų, pateikti teismui prašymą dėl vaizdo įrašų išreikalavimo, tačiau to nepadarė, nors būtent ji turi pareigą įrodyti tinkamą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį dalyje dėl gyvenamojo (duomenys neskelbtini), raktų ir nuotolinio valdymo kiemo vartų pultelio perdavimo įvykdymo faktą. Taigi, pati pareiškėja nevertino šių vaizdo įrašų kaip reikšmingų nagrinėjamai bylai.

23. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Apeliacinis teismas pažymi, kad byloje ir vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai spręsti apie netinkamą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties dalyje dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), raktų ir nuotolinio valdymo kiemo vartų pultelio perdavimo vykdymą ir antstolio veiksmų teisėtumą. Ta aplinkybė, kad liko neįvertinti tam tikri įrodymai, t. y. vaizdo įrašai, kuriuose, kaip pripažįsta pati pareiškėja, neužfiksuotas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), raktų ir nuotolinio valdymo kiemo vartų pultelio perdavimo faktas, neturėtų įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atmetė pareiškėjos D. S. patikslintus skundus dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Atmetus pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą ir atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, o interesai priešingi, suinteresuotam asmeniui S. S. priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 121 Eur išlaidos advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121,00 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas