Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys J.(J.) V. antstolė L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. vasario 21 d. patvarkymu antstolė L. P. patvarkymu dėl skundo Nr. S-24-109-7417 pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui.

Antstolė nurodo, kad teikiamą vykdomąjį dokumentą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo civilineje byloje Nr. e2-1248-512/2021 atsisakyta priimti, kadangi bendravimo su vaiku tvarka jau yra vykdoma kito antstolio. Nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kuri nustatyta toje pačioje civilinėje byloje Nr. e2-1248-512/2021. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį 2021 m. vasario 9 d. nutartimi, nustatančia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nepasisakė dėl J. V. pareigos bendrauti su vaiku, pagal pateiktą taikos sutartį, išsprendė klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, ir išsprendė klausimą dėl atsakovo J. V. teisių, t.y. nustatė, kada atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku. Kadangi nei taikos sutartyje, nei teismo nutartyje nėra numatyta konkreti atsakovo J. V. pareiga bendrauti su vaiku, vykdomasis raštas dėl bendravimo su vaiku tarkos nevykdymo gali buti vykdomas priverstinai tik tuo atveju, jei ieškovė T. M. pažeidžia atsakovo teises bendrauti nustatytu laiku su vaiku. Toks vykdomasis raštas yra pateiktas vykdyti antstolei V. D..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės L. P. kontoroje 2024 m. vasario 13 d. gautas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1248-512/2021 dėl bendravimo su nepilnamečiuvaiku tvarkos, kurioje išieškotoja T. M., o skolininkas J. (J.) V..

Antstolė 2024 m. sausio 29 d. patvarkymu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-109-4721 atsisakė priimti Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1248-512/2021. Patvarkyme nurodyta, kad vykdomasis raštas del bendravimo tvarkos nustatymo civilinėje byloje Nr. e2-1248-512/2021, jau vykdomas kito antstolio, todėl negali būti pateiktas antrą kartą priverstiniam vykdymui.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pateiktu skundu pareiškėja nesutinka su antstolės priimtu patvarkymu, kuriuo atsisakyta priimti vykdomąjį raštą.

Sprendimų vykdymo tvarką reglamentuoja CPK VI skyriaus normos ir Sprendimų vykdymo instrukcija. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

CPK XLV skyriuje reglamentuota vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka. Remiantis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-1248-512/2021 2021 m. vasario 9 d. patvirtinta ieškovės T. M. ir atsakovo J. V. sudaryta taikos sutartis. Taikos sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, jog J. V. su vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. bei pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį, antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val. iš anksto sms žinute ne vėliau nei prieš 24 val. iki planuojamo susitikimo su T. M. sutartoje vietoje. Iki vaikui sukaks treji metai susitikimuose dalyvauja T. M. ar jos artimieji. Vaikui sulaukus trejų metų T. M. ar jos artimųjų dalyvavimas neprivalomas, vaiką sutartu laiku iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sms žinute sutartos vietos pasiima ir į sutartą vietą grąžina J. V.. Jei numatytą dieną J. V. neturi galimybės bendrauti su vaiku, apie tai jis privalo informuoti T. M. ne vėliau nei prieš tris kalendorines dienas iki planuojamo susitikimo sms žinute.

2023 m. sausio 17 d. atsakovui J. V. išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo su vaiku tvarkos (pagal 4.1 punktą), kuriame išieškotojas J. V., o skolininkė T. M.. Anstolė V. D. 2023 m. birželio 2 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-4-24547 2023 m. sausio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1248-512/2021 priėmė vykdyti.

2024 m. sausio 24 d. ieškovei T. M. išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo su vaiku tvarkos (pagal 4.1 punktą), kuriame išieškotoja nurodyta T. M., o skolininkas J. V..

Nagrinėjamu atveju buvo išduoti 2 vykdomieji raštai dėl J. V. bendravimo su vaiku tvarkos, kuriuose skolininkas ir išieškotojas nesutampa.

Pagal kasacinio teismo praktiką bendravimo tvarka sudaroma nepilnamečių vaikų (o ne vieno iš vaiko tėvų) interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). CK 3.170 straipsnyje nustatyta ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga bendrauti su vaiku. Pareiga bendrauti su savo vaikais yra tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikomos sankcijos, net tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

Taigi J. V. turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Pažymėtina, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutarties sąlyga dėl J. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos iš esmės teises ir pareigas nustato abiem tėvams, t. y. nustatytu laiku bendrauti su vaiku ir kad tai daryti nebūtų kliudoma. Todėl tokiu atveju, kai J. V. nesilaiko teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos, pareiškėja turi teisę kreiptis dėl priverstinio vykdymo ir priešingai - jeigu pareiškėja trukdo (nesudaro sąlygų ir pan.) J. V. bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal teismo nutartimi patvitintas taikos sutarties sąlygas, pastarasis taip pat turi teisę kreiptis į antstolį.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 512, 513, teismas

nutaria:

pareiškėjos T. M. skundą tenkinti.

Panaikinti 2024 m. sausio 29 d. antstolės L. P. patvarkymą atsisakyti priimti vykdomaji dokumenta vykdyti Nr. S-24-109-4721.

Įpareigoti antstolę L. P. iš naujo spręsti vykdomojo rašto priėmimo klausimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.