- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- 1-121-1199/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13158-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Zita Malova
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas penkis kartus, iš jų teistumas neišnykęs:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas ir paskirti įpareigojimai;
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. liepos 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nustatyti įpareigojimai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, V. M. pasiųstas atlikti jam teismo paskirtą bausmę;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta 40 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Įskaitytas laikino sulaikymo laikas. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, konfiskuotas automobilis.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. jis 2023 m. balandžio 12 d., apie 19.59 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas neblaivus (tikrintis blaivumą atsisakė), konflikto su sugyventine B. N. metu panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, tai yra sugriebęs nukentėjusiajai B. N. už plaukų juos tampė ir tyčia ne mažiau kaip vieną kartą delnu sudavė į dešinę veido pusę, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai B. N. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltinamasis paaiškino, kad jam paskambino draugas, pasakė atvažiuok nes tavo žmona vėl „ant baltų arklių“. Jis atvažiavo vakare, namie buvo netvarka, nes jis kelias paras nenakvojo namie, buvo pas „švogerį“. Nukentėjusioji jam pasakė: „Duok ant alaus, kitaip iškviesiu policiją ir pasakysiu, kad tu mane sumušei“. Jis jai pliaukštelėjo delnu per veidą, paėmė už kaklo ir išmetė iš namų. Paėmęs už kaklo galėjo kažkiek palukų išrauti. Tada ji pradėjo rėkti lauke, jis ją grąžino į namus. Atvažiavo policija, apžiūrėjo ją. Jis neturėjo tikslo nukentėjusiosios mušti, plekštelėjo, kad apsiramintų, nustotų rėkti. Atsisakė pūsti į alkotesterį iš principo, nes jis nesvirduliavo, jeigu buvo koks kvapas tai nereiškia, kad buvo girtas. Po darbo išgėrė su draugais po kelis bokalus alaus. Žmona nedirba niekur. Jeigu kaltinamasis eis dirbti už minimumą, jie nepragyvens. Jo sugyventinei nustatytas gimdos kaklelio vėžys. Jos parodymuose nurodyta neteisingai, nes atvykę pareigūnai per pirminę apžiūrą nematė jokio kraujo ar patinimo ant jos veido. Jis jai delnu plekštelėjo, tai ji galimai ir pajuto skausmą kokiai minutei. Jis kelis kartus kreipėsi į psichiatrinę ligoninę, nes ji viską daužo, net langus kartais. Dabar eina 10 metai, kaip jie kartu gyvena. Šiaip jų santykiai buvo geri, kol ji negėrė, namie tvarkėsi, viskas buvo gerai. Bet jeigu jis lieka Vilniuje, jam reikia pernakvoti, ji užgeria su kaimynais 2–3 dienoms, tada rėkia ir iš jo reikalauja pinigų alui. Kaltinamasis nurodė, kad priklausomybės nuo alkoholio jis neturi. Jis ne tiek daug uždirba, kad galėtų „baliavoti“ kada panorėjęs. Dabar jo sugyventinė gyvena iš to ką jis jai duoda. Jis atlieka bausmę atvirojoje kolonijoje. Juos išleidžia į darbą, jie važiuoja į koloniją tik pernakvoti. Dirba (duomenys neskelbtini) gatvėje statybose, gauna atlyginimą ir dalinasi su žmona. Iš to ji ir gyvena. Dabar dirbti ji ir negali dėl sveikatos būklės, o anksčiau sakė, kad kitos jo sugyventinės nedirbo, tai ir ji nedirbs. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) dirba nuo birželio 6 d. Turi dirbti, nes kitaip nei jis, nei žmona neturės už ką gyvent. Prašo neskirti jam griežtos bausmės, nes jei paskirta bausmė viršys 1 metus, jis negalės dirbti, ji perkels iš atvirosios kolonijos.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino visas esmines jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, turinčias reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo V. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji B. N., kurios parodymai buvo perskaityti teisminio bylos nagrinėjimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), parodė, kad gyvena su V. M., jau beveik 8 metus, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 12 d. ji visą dieną buvo namuose minėtu adresu, buvo pavartojusi alkoholinių gėrimų ir jautėsi neblaivi. Apie 16.00 val. namo sugrįžo akivaizdžiai neblaivus V. M., kuris jau kelias dienas iš eilės vartoja alkoholinius gėrimus. Ji jo klausinėjo, kur jis buvo visą laiką, o šis ant jos supyko ir pradėjo šaukti. Kadangi V. namuose nebuvo daugiau nei parą, ji vis bandė sužinoti kur jis buvo. V. ją pravardžiavo keiksmažodžiais, agresyviai elgėsi ir ją gąsdino. Ji jam pasakė kad jis „pakeltų ranką prieš vyrą, o ne moterį“. Jie tuo metu buvo svetainėje ir tada staiga V. ją paėmė už plaukų ir pradėjo tampyti, ji pajuto fizinį skausmą ir bandė sugriebusi už savo plaukų, sumažinti skausmą, prilaikant savo galvą. Kol ji prilaikė savo plaukus, jis jai kumščiu sudavė ar vieną, ar daugiau smūgių, neprisimena, bet tikrai prisimena skausmą veido srityje. Skausmą vertina 8 iš 10. Po smūgio ji pajuto kaip pradėjo kraujuoti iš veido srities, tikriausiai iš lūpos. Tada ji atsisėdo ir bandė sustabdyti kraujavimą iš lūpos pridedama tualetinio popieriaus prie veido. Tuo metu kai stabdė kraujavimą ji bandė pabėgti iš kambario ir skambino į policiją. Ji tuo metu išbėgo į kiemą šalia namo, tačiau V. ją vijosi ir žodžiais liepė sugrįžti į svetainę. Ji jo paklausė ir grįžo į namą. Po kelių minučių atvažiavo policija ir ji papasakojo situaciją. Kadangi įvykio metu ji buvo neblaivi, daugiau įvykio detalių šiuo metu neprisimena. V. M. jau ne pirmą kartą jos atžvilgiu kelia ranką ir ji jo bijo. Jau prieš tai yra buvę pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Tris mėnesius V. nebuvo galima gyventi kartu su ja, tačiau jis vis tiek pasirodydavo, šiuo metu, kiek žino jam tas terminas jau buvo pasibaigęs (b. t. 1, b. l. 30–31).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji B. N. parodė, kurios parodymai buvo perskaityti teisminio bylos nagrinėjimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kad ji patvirtina savo anksčiau duotus parodymus, tačiau kai kurias aplinkybes nori patikslinti. 2023 m. balandžio 12 d. apie 20.00 val., tarp jos ir sugyventinio V. M. kilo buitinis žodinis konfliktas, kuriuo metu jie abu buvo neblaivūs, emocingi. Jie pradėjo bartis, po to V., supykęs ant jos, sugriebė ją už plaukų ir tempė iš savo namų. Tuo metu ji juto momentinį fizinį skausmą. Kad jai neskaudėtų, ji bandė prilaikyti plaukus. Tada jis kumščiu, kurios rankos neprisimena, vieną ar du kartus, kiek tiksliai neprisimena trenkė jai į dešinį skruostą. Nors smūgis nebuvo stiprus, ji pajuto fizinį skausmą ir jos dešiniame skruoste buvo patinimas. Taip pat nuo jo smūgio ji įsikando lūpą ir pradėjo bėgti kraujas. Būdama susijaudinusi ji pasiėmė telefoną, išėjo iš namų ir paskambinusi 112 iškvietė policiją. Nuo medikų pagalbos ji atsisakė, nes fizinį skausmą juto neilgai, jokių rimtų sužalojimų nebuvo. Konflikto metu V. jai negrasino, po konflikto ji nebijojo sugrįžti namo. Atvykusiems policijos pareigūnams aplinkybes galėjo nupasakoti iškreiptai, nes buvo susijaudinusi, neblaivi. Po minėto įvykio ant skruosto buvo nedidelė mėlynė, kuri labai greitai praėjo. Pagal policijos pareigūnų išduotą siuntimą dėl kūno sužalojimo masto nustatymo pas med. ekspertus nevažiavo. Dėl savo veiksmų V. jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Ji V. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio jam nereikš (b. t. 1, b. l. 41–42).
2023 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vieno aukšto plytinis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo teritorija neaptverta, įėjimas į namą yra iš kiemo pusės, įėjus pro duris matyti nedidelis prieškambaris iš kurio patenkama į gyvenamą kambarį, kuriame matyti netvarkinga aplinka, išmėtyti daiktai, drabužiai, sujaukta miegamoji lova. Ant žemės mėtosi degtinės ir tušti alaus buteliai. Kambario viduryje stovi krosnis, dešinėje kambario pusėje stovi sofa ant kurios netvarkingai sumesti daiktai. Name yra tik vienas minėtas aprašytas kambarys (b. t. 1, b. l. 15–30).
2023 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios paskirties skyriaus specialisto tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 12 d., apie 19.59 val., adresu (duomenys neskelbtini), V. M. būdamas neblaivus (tikrintis blaivumą atsisakė) sudavė nenustatytą smūgių skaičių ir nenustatytu būdu sudavė į dešinę veido pusę savo sugyventinei B. N., po ko ji pajuto fizinį skausmą (b. t. 1, b. l. 6–8).
2023 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios paskirties skyriaus specialisto tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto atvejo artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad smurtą patyręs asmuo – B. N.. B. N. stipriai neblaivi, patikrinti jos neblaivumą nesugebėjo, susijaudinusi. Ji paaiškino, kad jos sugyventinis V. M., su kuriuo kartu gyvena 8 metus, trenkė kelis smūgius į dešinę veido pusę, dėl to, kad ji pradėjo jam priekaištauti, jog jis leidžia laiką su kita moterimi. Kiek smūgių sudavė pasakyti negali, neatsimena. Teigė, kad jai smarkiai skauda žandą, lūpą, ant kurios matyti patinimas. V. M. paaiškino, kad ji tiesiog girta ir ja tikėti nereikia.
2023 m. rugpjūčio 29 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai privažiavo prie nuosavo mūrinio namo, kuris pažymėtas Nr. 10. Kieme betvarkė. Policijos pareigūnai laiptais pakilo prie įėjimo durų. Niekas durų neatidaro. Loja šuo. Iš namų išėjo vyras. Nustatyta, kad tai V. M.. Policijos pareigūnai prašo, kad išeitų jo žmona. V. M. klausia kam policijos pareigūnams reikalinga jo sugyventinė. Policijos pareigūnai atsako, kad juos iškvietė jo sugyventinė. V. M. sako, kad jo sugyventinė prisigėrė, todėl ir paskambino policijai. Policijos pareigūnas kartu su V. M. užeina į namo vidų. V. M. sako, kad pareigūnui eiti negalima, jis pats pakvies sugyventinę. Policijos pareigūnas sako, kad mato jo sugyventinę gulinčią, todėl jis privalo įsitikinti, kad ji gyva. Kambaryje ant lovos matoma gulinti moteris, įjungtas televizorius. Į pareigūno klausimą koks jos vardas, ji atsako B. N.. Į pareigūno klausimą, kas atsitiko ir kodėl ji iškvietė policiją, B. N. tyli. Policijos pareigūnai veda V. M. į kitą patalpą. V. M. piktinasi kodėl pareigūnai išjungė televizorių, kodėl be jo leidimo užėjo į jo namus. B. kalba nerišli. Ji sako policijos pareigūnams: „Jis paėmė mane, sudaužė kaip obuolį (žodžiai nesuprantami)“. Į pareigūno klausimą: „ Kada?“ , atsako neaiškiai. Kitas pareigūnas pastebi, kad kambaryje yra tuščių degtinės butelių. B. sako, kad ją primušė šiame kambaryje, ji ranka paliečia savo lūpas iš dešinės pusės ir klausia: „Gražu?“. Į pareigūno klausimą, kur jai trenkė, ji sako: „Pažiūrėkit čia“ ir kaire ranka rodo kairės pusės lūpas. Pareigūnas šviečia žibintuvėliu B. į veidą ir sako: „Nematau nieko“. Kitas pareigūnas sako: „Mėlynės nėra, nieko nėra, kraujo pėdsakų nėra“. Pareigūnas klausia B. kas atsitiko. B. verkia, nieko neatsako, ji tik rodo į savo dešinįjį skruostą ir klausia: „Gražu?“ Įrašas baigiasi;
- Antrame vaizdo įraše girdisi kaip pareigūnas klausia B.: „Ką jis Jums padarė, iškart sakėt trenkė, po to netrenkė, po to prašė, kad tylėtumėt“. B. nieko neatsako. Pareigūnas klausia kokios pagalbos jai reikia. B. dreba, nerišliai atsako: „Medicinos“. B. rodo dešinį žandą ir sako: „čia“. Į pareigūno klausimą: „Ką jis čia padarė“, atsakyti nesugeba, sako: „Man labai skauda“. Į kambarį užeina V. M.. Jis klausia: „Kodėl pastoviai vyras kaltas?“. Jis ieško savo telefono. B. tyli, po to verkia. Į pareigūno klausimą, kas šiame kambaryje įvyko, B. neatsako, tyli. Ji rodo savo dešinį skruostą ir klausia: „Nesimato?“, pareigūnas atsako: „Nesimato“. B. sako: „Jis mane sudaužė“. Pareigūnas klausia: „kuo, rankom, šakute, kuo?“. B. sako: „Rankom“. B. kalba nenuosekliai, neaiškiai. Į pareigūno pakartotinį klausimą su kuo jai trenkė, atsako: „Nežinau“. Į klausimą, kiek buvo smūgių, atsako: „Labai daug“. Į pareigūno klausimą: „Skauda?“, atsako: „Patikėkit manimi, beprotiškai skauda“. Į klausimą: „Dabar skauda?“, atsako: „Aišku skauda“. Į klausimą kiek laiko ji gyvena su V. M., atsako: „8 metai“. Į klausimą dėl ko kilo konfliktas atsako: „Dėl to, kad jis eina su kita...“. Pareigūnas klausia, ar ji šiam papriekaištavo, todėl jis jai trenkė, ji atsako, kad pareigūnas suprato ją teisingai. Į pareigūno pakartotinį klausimą kuo V. M. jai trenkė, B. atsako, kad nematė. Pareigūnas bando patikrinti nukentėjusiosios blaivumą, tačiau ji nesugeba įpūsti. Policijos pareigūnai sulaiko V. M. (b. t. 1, 25–26).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010, 2K-42-942/2016, 2K-265-693/2015, 2K-526/2014, 2K-441/2014, 2K-262/2014, 2K-7-304-976/2016).
Vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis buvo įspėtas, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos, nurodant, kad smūgį nukentėjusiajai į dešinę veido pusę jis sudavė ne kumščiu, kaip kad yra nurodoma kaltinamajame akte, bet delnu. Kaltinamasis ir gynėja nurodė, kad papildomo laiko pasiruošti gynybai jiems nereikia.
Pripažindamas V. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir pakeisdamas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant, kad smūgis nukentėjusiajai į dešinę veido pusę buvo suduotas delnu, teismas remiasi byloje surinktais įrodymais. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, paneigiančių kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kad jis sudavė nukentėjusiajai per veidą delnu, o ne kumščiu. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu pagal nukentėjusiosios iškvietimą, pastaroji buvo rasta labai neblaivi. Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad B. N. negalėjo aiškiai nupasakoti įvykio aplinkybių, nurodyti kiek smūgių ir kaip jai buvo suduota. Į policijos pareigūnų klausimą, kur jai buvo suduota, tik atsukdavo veido dešinę pusę, klausdama ar gražu ir ar nieko nesimato. Pažymėta, kad policijos pareigūnas į tokį nukentėjusiosios klausimą atsakė neigiamai. Kitas policijos pareigūnas nurodė, kad mėlynės nėra, kraujo pėdsakų irgi nėra, „nieko nėra“ (b. l. 25–26). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis trenkė jai kumščiu į dešinį skruostą, tačiau smūgis buvo nestiprus. Būdama susijaudinusi ji pasiėmė telefoną, išėjo iš namų ir paskambinusi numeriu 112 iškvietė policiją. Nuo medikų pagalbos atsisakė, nes fizinį skausmą juto neilgai, jokių rimtų sužalojimų nebuvo. Atvykusiems policijos pareigūnams aplinkybes galėjo nupasakoti iškreiptai, nes buvo susijaudinusi, neblaivi. Po minėto įvykio ant skruosto buvo nedidelė mėlynė, kuri labai greitai praėjo. Pagal policijos pareigūnų išduotą siuntimą dėl kūno sužalojimo masto nustatymo pas medicinos ekspertus nevažiavo (b. l. 41–42). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nurodė, kad vieną kartą trenkė nukentėjusiajai per veidą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad jam nebuvo jokio reikalo mušti nukentėjusiąją kumščiu, nes ji buvo labai neblaivi. Jis sudavė jai per veidą delnu, norėdamas ją nuraminti, nes ji labai rėkė, o jam nesmagu, kad kaimynai girdi triukšmą ir riksmus. Pažymėtina, kad baigiamųjų kalbų metu kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė nurodė, kad išnagrinėjus bylą kaltinimas pasitvirtino, išskyrus pakeistą kaltinamajam inkriminuotiną aplinkybę, kad nukentėjusiajai į dešinę veido pusę buvo suduota delnu.
Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis yra įrodyta, jog V. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. jis 2023 m. balandžio 12 d., apie 19.59 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas neblaivus (tikrintis blaivumą atsisakė), konflikto su sugyventine B. N. metu panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, tai yra sugriebęs nukentėjusiajai B. N. už plaukų juos tampė ir tyčia ne mažiau kaip vieną kartą delnu sudavė į dešinę veido pusę, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai B. N. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, neginčijamai patvirtina byloje surinkti įrodymai: paties V. M. parodymai, vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys.
Šiais ir kitais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas tyčia, smurtavo prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančią sugyventinę B. N., todėl konstatuotina, kad jo veiksmai atitinka visus jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, jis ankščiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, taip pat anksčiau teistas ir už smurto vartojimą prieš nukentėjusiąją (b. t. 1, b. l. 75–79), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, daugelis baudų nesumokėtos (b. t. 1, b. l. 80‒83), dirba (duomenys neskelbtini), V. M. darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. t. 1, b. l. 121). Byloje nėra duomenų apie V. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą (b. t. 1, b. l. 85, 86).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Pažymėtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-387/2023).
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo blaivumas nebuvo patikrintas, jam atsisakius tą daryti, tačiau apie šios jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą teismas sprendžia įvertinęs teik paties kaltinamojo parodymus, kuomet jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu taip pat buvo neblaivus, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. M. nurodytas aplinkybes, kad jis buvo išgėręs po darbo su kolegomis kelis bokalus alaus. Tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus nurodė ir nukentėjusioji.
Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu, skiriant bausmę kaltinamajam, prašė atsižvelgti į pačios nukentėjusiosios elgesį veikos padarymo metu.
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Šiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, nukentėjusysis turi sąmoningai skatinti kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad B. N. įvykio metu buvo labai apsvaigusi, net negalėjo pasitikrinti blaivumo, nesipriešino, kai prieš ją buvo kaltinamojo smurtaujama, duomenų, kad nukentėjusioji sąmoningai skatino kaltinamąjį prieš ją pavartoti fizinį smurtą byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad priekaištavo kaltinamajam, rėkavo, tačiau tai nelaikytina provokavimu ar rizikingu elgesiu kaltinamojo atžvilgiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.
Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pačios nukentėjusiosios būklę nusikaltimo padarymo metu, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, taip pat tai, kad V. M. jau anksčiau buvo smurtavęs prieš nukentėjusiąją (b. l. 96–97, 98–100), jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įsidarbino, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, iš gaunamo uždarbio išlaiko nedirbančią sunkiai sergančią nukentėjusiąją, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. paskyrus už nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 140 straipsnio 2 dalyje, arešto bausmę, kurios dydis yra artimas vidurkiui – 72 parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant V. M. galutinę bausmę ‒ 48 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 2023 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės pastarosios bausmės pridedant švelnesnės, šiuo nuosprendžiu skirtinos, bausmės dalį – 30 parų areštą, ir paskiriant kaltinamajam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas pridėtinos bausmės dydį, teismas atsižvelgia įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, sukeltų pasekmių sunkumą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į skirtiną subendrintą galutinę bausmę įskaitytina iš dalies kaltinamojo atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 12 d. 21.45 val. iki 2023 m. balandžio 13 d. 15.29 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant 1 parai arešto bausmės.
Teismo posėdžio metu prokurorė taip pat prašė subendrinti kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę su jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, jam neskirtina.
Kaltinamajam V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 1, b. l. 67–70), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja paskirta advokatė Zita Malova (b. t. 1, b. l. 118). Byloje gauta patikslinta 2024 m. sausio 10 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-00334, kuria teismo prašoma priteisti iš kaltinamojo 342,91 Eur dėl advokatės gynėjos dalyvavimo bylos nagrinėjime.
Šioje baudžiamojoje byloje teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaltinamajam atliekant jam kitu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskyrė V. M. gynėją, siekiant tinkamai užtikrinti jo teisės į gynybą įgyvendinimą. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam šioje byloje paskirtas vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šiai aplinkybei ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka jam teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nors ir įsidarbino laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau finansiškai padeda nedirbančiai, sunkiai sergančiai nukentėjusiajai, duomenų apie kaltinamojo gaunamas kitokias pajamas ir (ar) turtą, byloje nėra, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš V. M. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 342,91 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybei iš kaltinamojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302‒307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 72 (septyniasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, V. M. paskirtą 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti V. M. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti iš dalies V. M. atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, V. M. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 12 d. 21.45 val. iki 2023 m. balandžio 13 d. 15.29 val. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant 1 parai arešto bausmės.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl V. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.