Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams ir 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-22 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - areštu 26 paroms;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-31 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-22 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti, uždrausta be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-27 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir A. M. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-31 nuosprendžiu įskaitytas laikas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-27 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskiriant jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant: 1) būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymųsi ar darbu; 2) mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-21 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-27 nuosprendžiais (baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-1015/2017 ir baudžiamojoje byloje Nr. N1-130-1017/2017) paskirtos bausmės ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: 1) visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje; 3) visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 18 val., Gedimino pr. 2, Vilniuje, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į UAB „Gedimino 2“ patalpas, esančias Gedimino pr. 2, Vilniuje, asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, pagrobus nuo stalo nešiojamą kompiuterį „HP“, 800 eurų vertės, priklausantį nukentėjusiajai A. V., jis (A. M.) stebėjo aplinką, po ko kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, pasišalino, tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. V. priklausantį 800 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M., atsakydamas į teismo klausimą dėl kaltės pozicijos pareikšto kaltinimo atžvilgiu, nurodė kaltę pripažįstantis, tačiau duodamas parodymus savo kaltę dėl įvykdytos vagystės nurodė matantis tik tame, jog buvo netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, pats nieko neleistino nepadarė, tik stovėjo šalia E. S., kai šis iš vieno kabineto paėmė kompiuterį. Kaltinime nurodytą dieną stotyje susitiko E. S., jį pažinojo per bendrus draugus. Pastarasis jam pasiūlė nuvažiuoti pas jo tetą į centrą. Jis sutiko vykti kartu, nieko nei apie tetą, nei ko E. S. iš jos reikėjo neklausė. Atvažiavo iki Gedimino pr., ten užėjo į kažkokį pastatą, užkilo laiptais į antrą aukštą. E. S. pabandė atidaryti vienas duris, tačiau jos buvo užrakintos. Tada bandė atidaryti kitas duris, tačiau jos taip pat buvo užrakintos. Kaltinamasis teigė nieko E. S. neklausinėjęs, tik buvo šalia ir stebėjo jį. Abu nieko nekalbėjo, nesiaiškino, kur dirba teta, jis nesiūlė pastarajai paskambinti. Tuomet E. S. atidarė dar vienas duris (trečias), užėjo į vidų, kažką greitai susakė, kaltinamasis tik spėjo į tą patalpą įkišti galvą, kai E. S. iš kabineto paėmė ant stalo gulėjusį nešiojamą kompiuterį, įsidėjo jį į kuprinę ar tai užsikišo už drabužių ir abu greitai išėjo. Jis neprašė E. S. paaiškinti, kodėl šis paėmė kompiuterį, tuo metu gerai net nesuprato, kad buvo padaryta vagystė. Netrukus abu išėjo iš pastato ir išsiskyrė. Jis nežino, ką E. S. toliau darė su kompiuteriu, prieš išsiskiriant pastarasis minėjo kompiuterį pasiliksiantis sau.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. savo kaltės nepripažino, parodė stotyje sutikęs pažįstamą E. S., pastarasis pasiūlė jam kartu su juo nuvažiuoti pas tetą, į centrą (E. pasakė, kad jo teta dirba centre). Atvažiavo į Gedimino prospektą, ten užėjo į pastatą, kur, kaip jam pasakė E., dirba jo teta. Pastato viduje, neatsimena pirmame ar antrame aukšte, E. S. pasibeldė į vieną iš kabinetų, patraukė už rankenos, tačiau kabinetas buvo užrakintas, po ko E. pasakė turbūt supainiojęs kabinetus. Tada jis atidarė pirmo kabineto duris, A. M. taip pat pažiūrėjo į kabinetą, kabinete nieko nebuvo, matė ant stalo kompiuterį. E. S. pasakė, kad čia ne jo tetos kabinetas, todėl jie išėjo iš kabineto. Išėjus iš kabineto, E. pasakė, kad reikia paklausti, kur jo teta, ir grižo atgal į tą kabinetą, į kurį buvo užėję. Jis užėjo paskui jį, E. S. griebė kompiuterį nuo stalo ir jie išėjo. E. pasakė jam eiti iš čia kartu su juo, kad čia jo tetos kompiuteris. Jis nesuprato, kad E. pavogė kompiuterį. Kai išėjo į lauką, E. jam pasakė, kad kompiuteris yra ne jo tetos, jis jį pavogė, pasakė kompiuterį pasiliksiantis sau ir nepardavinėsiantis. E. S. įsidėjo kompiuterį į kuprinę, ką pastarasis vėliau padarė su kompiuteriu, jis nežino, jam jokių pinigų nebuvo davęs. Kaltės nepripažįsta, kadangi jis nežinojo, jog kompiuteris yra ne E. tetos, kompiuterį pavogė ne jis, o E. S. (b. l. 73-74).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. V. parodė dirbusi įmonėje, įsikūrusioje Gedimino pr. 2, Vilniuje. Antrame aukšte yra įsikūręs (duomenys neskelbtini) bei jos darbovietė - (duomenys neskelbtini). Užlipus į šį aukštą kaip tik ir yra klubo durys, tuomet tualetų durys bei įėjimas į jos darbovietę. Ant durų yra iškaba, nurodanti esant viešbutį (įvardintas pavadinimas). Atidarius duris iš karto patenkama į nedidelį priimamąjį, iš kurio jau yra įėjimas į viešbučio kambarius. Atsimena, kad vienu metu buvo nuėjusi į už sienos esančią virtuvėlę, kai išgirdo atidarant įėjimo duris (jos girgžda, todėl varstomos gerai girdisi), dėl ko iškart sugrįžo į priimamąjį, kuriame pamatė užėjusius du jaunuolius – aukštą, šviesių plaukų ir žemesnį (kaltinamąjį). Ji jaunuolių paklausė, ko šiems reikia (jokių rezervacijų tam laikui nebuvo atlikusi), tačiau aukštesnysis pasakė, kad ne čia pataikė, po ko abu greitai išėjo. Nukentėjusioji pažymėjo, kad vaikinams užėjus į priimamąjį jiems prieš akis ant stalo akivaizdžiai stovėjo jai priklausantis nešiojamas kompiuteris (asmeninį kompiuterį buvo atsinešusi į darbą). Ji nuėjo paskui juos, patikrino, ar gerai uždarytos durys. Netrukus ją vėl pakvietė į virtuvėlę, joje užtruko vos keletą minučių, o sugrįžusi pamatė, kad ant stalo nebėra jos nešiojamo kompiuterio. Dėl kompiuterio vagystės patyrė 800 eurų žalą, kuri iki šiol neatlyginta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. V. parodymai užfiksuoti apklausos protokole (b. l. 36).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis E. S. parodė stotyje susitikęs savo pažįstamą A. (jo pavardės nežino), nusprendė nueiti į centrą pasivaikščioti. Jiems bebūnant Gedimino prospekte, Vilniuje, pamatė iškabą, kas ten buvo parašyta, nepamena, tačiau jie pagalvojo, kad ten yra klubas. Jiems pasidarė įdomu, kas ten tokio ir nusprendė užeiti į vidų. Kai užėjo į vidų, jis pamatė, kad vienos durys yra praviros, pagalvojo, kad tos durys veda į klubą, tačiau užėjęs pamatė esant kabinetą, kuriame ant stalo gulėjo nešiojamasis kompiuteris. Kabinete nieko nebuvo. Tada jis paėmė kompiuterį nuo stalo ir išėjo. A. visą laiką buvo su juo, matė, kad jis (E. S.) paėmė kompiuterį, mano, kad A. suprato, jog jis (E. S.) kompiuterį pavogė. Jis nesakė A., jog minėtas kompiuteris priklauso jo giminaitei ar draugei, taip pat nesakė, kad jam leista jį paimti. A. užėjo su juo į šias patalpas, nes galvojo, kad ten yra klubas. Pamačius kompiuterį, E. S. staiga kilo mintis jį pavogti, jis jį ir pavogė, o A. buvo kartu su juo. Paskui kompiuterį kartu su A. pardavė, kur tiksliai ir už kiek, nepamena. Atsimena, kad pinigus pasidalino (kokiomis dalimis, nebeatsimena). Jis pinigus išleido maistui, pramogom, nieko vertingo nepirko (b. l. 60-61).

2015-09-16 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos įmonės „Gedimino 2“, esančios Gedimino pr. 2A, Vilniuje, apžiūra (b. l. 31-33).

2015-09-23 apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas (įrašo data - 2015-09-16, laikas - nuo 18.00 iki 18.09 val.) Vaizdo įraše filmuotas Gedimino pr. 2A, Vilniuje, esančios įmonės priimamasis. Vaizdo įraše matoma, kaip 18.02 val. į patalpą įeina maždaug 17 metų amžiaus vaikinas, apie 175 – 180 cm ūgio, šviesiai rudų trumpų plaukų, vidutinio sudėjimo, vilkintis juodos spalvos sportinį megztinį, juodas sportines kelnes ir avintis juodos spalvos sportinius batelius. Kartu su juo tarpduryje pasirodo dar vienas apie 17 metų amžiaus vaikinas, juodų, trumpai kirptų plaukų, siauro-pailgo veido bruožų jaunuolis, vilkintis raudonos ir juodos spalvų sportinį megztinį. Pirmasis vaikinas įėjęs į patalpą 18:02 val. prieina prie stalo, ant kurio yra padėtas nešiojamasis kompiuteris, ir jį uždaro, 18.02.26 val. vaikinas išeina iš patalpos dar be nešiojamojo kompiuterio. 18.02.28 val. pro kitas duris į patalpą įeina kompiuterio savininkė, 18.02.42 val. kompiuterio savininkė išeina iš patalpos pro tas pačias duris, pro kurias įėjo į patalpą, 18.03.26 val. į patalpą vėl įeina pirmasis vaikinas, paima nuo stalo nešiojamąjį kompiuterį ir 18.03.28 val. su kompiuteriu rankose pasišalina iš patalpos (b. l. 42, 43). Prie minėto apžiūros protokolo pridėtos trys fotonuotraukos (b. l. 44).

2016-03-18 byloje pareikštas A. V. civilinis ieškinys 800 eurų sumai (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino A. M. pareikštas kaltinimas dėl svetimo turto pagrobimo. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, tikindamas nesupratęs tikrųjų pažįstamo asmens ketinimų ir tikėjęs neva pastarasis ieško savo tetos, o jis tik buvo tuo momentu, kai E. S. paėmė nuo stalo nešiojamą kompiuterį, tačiau nesuvokė, koks buvo tokio paėmimo ir išsinešimo tikslas, tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės arba bent jau sušvelninti ją. Visų pirma kaltinamojo parodymai yra gana nelogiški ir sunkiai įtikinami. Pastarasis, tvirtindamas, jog tik lydėjo E. S. pas tetą, net nepaklausė, kur konkrečiai vyksta, kokia yra tetos darbovietė ir pan. Nesidomėjimas tokia informacija galėtų būti suprantamas iki to momento, kuomet užėjus į Gedimino pr. 2 esančio pastato antrą aukštą, E. S. aiškiai neieškojo savo tariamos giminaitės. A. M. matė, jog E. S. nedarė nieko, iš ko būtų matyti, kad tikrasis jo atvykimo tikslas buvo susitikti su giminaite (neskambino jai telefonu, užėjęs pas A. V. nesidomėjo, kur galima rasti tokį asmenį ir pan.). E. S. tik bandė atidaryti visas duris iš eilės, o pavykus užeiti į vieną iš kabinetų, iš karto paėmė nuo stalo kompiuterį, po ko abu iš pastato skubiai pasišalino. Grįsdamas kaltinamojo A. M. kaltę, teismas remiasi nukentėjusiosios A. V. parodymais. Apklausta teisme nukentėjusioji parodė, kad ant įėjimo į patalpas durų yra iškaba, informuojanti esant apgyvendinimo įstaigą. Ypatingai atkreiptinas dėmesys, kad dar iki kompiuterio paėmimo kaltinamasis kartu su E. S. buvo užėję į kabineto vidų ir jau tada mėgino paimti kompiuterį. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, kartu su A. M. buvęs jaunuolis iš karto prieina prie stalo ir uždaro kompiuterį, tačiau netikėtai pasirodžius nukentėjusiajai pastarieji išeina lauk. Matyt, būtent tuo metu ir nurodo neva jie į patalpą užsuko per klaidą. Tokios aplinkybės rodo, kad A. M. puikiai žinojo, kad aptariamoje patalpoje jokio E. S. pažįstamo asmens nėra. Nepaisant to, tikslas sugrįžti į kabinetą (priimamąjį) niekur nedingo, kadangi jame buvo lengvai pasiekiamas nešiojamas kompiuteris, kurį užėjęs kaltinamasis aiškiai matė ir kurį jau prieš tai kartu su E. S. mėgino paimti. Palaukę truputį, vedami tikslo pagrobti kompiuterį, vaikinai sugrįžo į kabinetą ir pamačius, kad jame tuo momentu nėra nukentėjusiosios, nuo stalo buvo pagrobtas nešiojamas kompiuteris „HP“. Kaltinamasis akcentavo neva tai ne jis paėmė kompiuterį, tačiau tokia aplinkybė nepaneigia jį padarius vagystę. Kaip matyti iš kaltinimo, A. M. inkriminuota, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė bendrais veiksmais su kitu asmeniu. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis stebėjo aplinką, o kitas asmuo, užėjęs į patalpas, paėmė nuo stalo kompiuterį, po ko abu pasišalino. Akivaizdu, jog bendrais veiksmais įvykdyti nusikalstamą veiką buvo lengviau, kadangi vienas iš jų (A. M.) galėjo stebėti aplinką ir, esant reikalui, įspėti apie gresiantį pavojų. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis A. M. į nukentėjusiosios darbovietės patalpas užėjo, būtent turėdamas tikslą pavogti svetimą turtą. Žinodamas, kad patalpoje nėra jokios E. S. tetos (tapo akivaizdu iš karto po pirmojo užėjimo ir kontakto su A. V., juo labiau, kad jau tada buvo mėginta paimti kompiuterį, tačiau iki nukentėjusiosios pasirodymo spėjo tik uždaryti kompiuterį jo nuo stalo nepaimant), kaltinamasis su kitu asmeniu netrukus vėl sugrįžta į tą patį kabinetą, mato, jog patalpos yra tuščias, o jo pažįstamas skubiai nuo stalo griebia kompiuterį, po ko abu greitai pasišalina. Kaltinimui šiuo atveju neturi esminės reikšmės aplinkybės, koks buvo tolesnis pagrobto kompiuterio likimas (kaip kaltinamasis jį pasidalino su kitu asmeniu). Grįsdamas kaltinamojo A. M. kaltę teismas remiasi ne tik anksčiau minėtais nukentėjusiosios A. V. parodymais, bet ir apžiūros protokolais, vaizdo įrašu, kuris buvo peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, iš E. S., parodymų matyti, jog pastarasis nenurodė kvietęs A. M. vykti pas savo tetą, jie abu į Gedimino pr. 2 patalpas užėjo vedami smalsumo, o pamačius praviras duris, tuščią kabinetą ir jame ant stalo esantį nešiojamą kompiuterį, A. M. būnant šalia paėmė kompiuterį, po ko abu pasišalino, o pardavę kompiuterį pasidalino pinigais. Atsižvelgiant į tai, jog dėl E. S. ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą, teismas pastarojo parodymams išskirtinės reikšmės neteikia ir vertina juos bendrame įrodymų kontekste.

Kaltinamojo A. M. nusikalstama veika yra baigta, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia. Nustatytų aplinkybių pagrindu veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. M. įvykdė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinami A. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys: šiuo metu teistas (b. l. 84-89, 90-113), administracine tvarka baustas (b. l. 114-116), nesimoko (teisme nurodė iš mokymo įstaigos buvęs išmestas), dirbantis, duomenų apie gydymąsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė ar įrašymą į narkologinę įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 80 straipsnio, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. M. jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą vieną švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (iš esmės artimą minimumui). Tokia bausmė parinktina, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis pripažįstamas kaltu, metu A. M. buvo neteistas, darant nusikaltimą jo vaidmuo buvo pasyvesnis, šiuo metu yra dirbantis, turi galimybę įvykdyti parinktą bausmės rūšį.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nukentėjusioji A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 800 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 39). Turtinė žala kilo pagrobus jos nešiojamą kompiuterį. Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog kaltinamasis A. M. tyčiniais veiksmais pagrobdamas svetimą turtą, padarė nukentėjusiajai turtinę žalą, todėl, atsižvelgiant į nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, privalo šią žalą atlyginti. Prašoma atlyginti turto vertė yra pagrįsta objektyviais duomenimis (pateiktas kompiuterio įsigijimo dokumentas) (b. l. 47), nukentėjusioji prašo atlyginti ne visą įsigijimo kainą, o dalį (atsižvelgiant į tai, kad daiktas nebuvo naujas). Civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą.

A. M. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugotina kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. M. nukentėjusiajai 800 (aštuonis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugotina kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.