Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini) d., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsilavinimas – pradinis, nedirbantis, teistas: 1 ) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo; taikant Baudžiamojo kodekso 93 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir mokytis, tęsti mokslą arbą dirbti; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį areštu 26 parų terminui; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. apgaulės būdu savo ir kitų naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2016 m. gegužės 10 d. apie 15.00 val. paskambinus nukentėjusiajai I. S. į laidinį namų telefoną Nr. (85) (duomenys neskelbtini) ir prisistačius policijos pareigūno R. Ž. vardu bei melagingai pranešus apie jos dukros tariamai padarytą nepažįstamos mergaitės, kuri nugriuvo nuo laiptų, kūno sužalojimą, bei pareikalavus 16 000 eurų vaiko operacijos apmokėjimui ir kilusių jos dukrai teisinių pasekmių išsprendimui, apie 19.00 val. jis (A. M.) kartu su nepilnamečiu V. B., gim. (duomenys neskelbtini), neturinčiu amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur V. B. pasilikus prie namo, A. M. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisistatęs A. B., apgaule iš nukentėjusiosios I. S. paėmė 16 000 eurų, iš kurių 10 000 eurų V. B. gim. (duomenys neskelbtini), neturintis amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, perdavė prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 700 eurų tarp namų, esančių S. K. g. 6/ Savanorių pr. 7, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, iš likusių 5 300 eurų dalį A. M. su V. B. išleido savo reikmėms, o likusios dalies pinigų panaudojimas nenustatytas. Nurodytais veiksmais A. M. savo ir kitų naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą - nukentėjusiajai I. S. priklausančius 16 000 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus, kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad jam paskambino V. B., atėjo pas jį, paprašė, kad išeitų į lauką; paprašė paskambinti jo telefonu, jis davė. V. B. kažkas paskambino, kad kažką reikia padėti, pernešti daiktus, paklausė, ar jis (A. M.) nori su juo važiuoti. Jis sutiko. Kai priėjo prie namo, V. B. paskambino, jis kalbėjo, o tada paprašė, kad jis (A. M.) pakalbėtų. Kalbant telefonu, jo (A. M.) paklausė, ar mato (duomenys neskelbtini) namą, pasakė, kad nueitų prie laiptinės, paskambintų į domofiną, ar tai (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) buto mygtuką; jam atidarė duris, pakilo į 5 ar 6 aukštą, močiutė atidarė duris, telefonu jam pasakė, kad pasakytų, jog yra nukentėjusiosios brolis ar pusbrolis, kad duotų močiutei telefoną, jis davė; tuo metu paskambino ir namų telefonas. Močiutė pakalbėjo, mobilaus neišjungė tuo metu, vėl kalbėjo mobiliu; pakvietė jį, skaičiavo pinigus virtuvėje, o jis tuo metu kalbėjo telefonu; močiutė buvo išsigandusi. Jam pasakė, kad surašytų lapelį, užrašytų A. B., gavo 16 000 eurų, jis pasirašė. Pas nukentėjusiąją ant stalo buvo tuščias lapas, taip pat buvo rašiklis, jis paėmė, parašė, ką jam liepė telefonu asmuo, su kuriuo bendravo. Bendravimas su nukentėjusiąja truko apie 4-5 minutes, pokalbis telefonu tęsėsi apie 5-10 minučių, kai išėjo iš laiptinės, pokalbis jau buvo baigtas. Paėmė pinigus, išėjo į laiką, kur visą pinigų sumą atidavė V. B., jis juos įsidėjo į kišenę ir jie tada įsėdo į taksi. V. B. iš karto atidavė ir telefoną. Nurodė, kad viską darė, nes bijojo asmens, su kuriuo kalbėjo telefonu, V. B. nesakė, kas skambina, pasakė, kad supras vėliau ir viskas. Tada jie nuvažiavo į Naujininkus, iš ten – į Karoliniškes prie Iki ar Norfos, jis (V. B.) pasakė, kad reikia su žmogumi pakalbėti, išėjo ir liepė palaukti, perdavė pinigus, tačiau pačio pinigų perdavimo momento jis (A. M.) nematė; kai V. B. grįžo – nuvažiavo į Akropolį, ten jam (A. M.) nupirko telefoną – V. B. paskaičiavo, kiek kainuoja telefonas, padavė pinigus jam (A. M.) ir jis (A. M.) sumokėjo kasininkei; grįžo į mašiną ir nuvažiavo į Naujininkus. Važiuojant jam paskambino kažkoks numeris ir pasakė, kad reikia dar duoti; V. B. nusikeikė, nuvežė jį į Naujininkus, o pats išvažiavo. Parodė, kad V. B. jam davė 300 eurų, juos leido pats, kai jį sulaikė, buvo likę gal 289 eurai. Kartu su V. B. pinigų neleido, V. B. tik paskolino jam 300 eurų ir dar Elektromarkt parduotuvėje Akropolyje nupirko telefoną už 300 eurų. Parodė, kad važinėjo ne vienu taksi automobiliu. Į priekį važiavo autobusu, prie Akropolio išlipo, V. B. turėjo 10 eurų taksi, su taksi važiavo iki nukentėjusiosios namo, V. B. už jį sumokėjo. Kai išėjo iš nukentėjusiosios, iškvietė kitą taksi, su kuriuo važiavo į Naujininkus, antrą taksi V. B. iškvietė iš savo telefono. Su V. B. pažįstamas apie 2 metus, bendravo apie 1 metus iki įvykio – susirašinėdavo, skambindavo. Po įvykio su V. B. nebebendravo.

A. M. taip pat parodė, kad kratos metu pareigūnai rado telefoną Samsung A5,, kurį jam nupirko V. B., o V. B. sau pirko didesnį, LG telefoną. Parodė, kad dėl savo veiksmų gailisi, šiuo metu nedirba, registruotas Darbo bržoje.

A. M., teisiamojo posėdžio pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 13-14), juos patvirtino, patvirtindamas, be kita ko, kad asmenį, su kuriuo bendravo telefonu, V. B. vadino Rimka.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. parodė, kad gegužės 10 dieną paskambino telefonu, paklausė, ar ji I. S., ji pasakė, kad taip. Pasakė, kad skambina tyrėjas R. Ž., kad jos dukra sulaikyta 3 valandoms, nes padarė kūno sužalojimą V. B., kai griūdama užkabino B. nuo laiptų. Kai išgirdo, kad nuo laiptų, klausė nuo kokių laiptų, bet asmuo daugiau apie laiptus nekalbėjo. Pasakė, kad V. patyrė galvos traumą ir sulaužė koją, o dukra pramušė lūpą ir išsimušė 2 dantis, lūpą užsiuvo. Ji paklausė, kur jie yra, R. Ž. atsakė, kad Lazdynuose, greitosios pagalbos ligoninėje. Ji paprašė, kad duotų su dukra pakalbėti. Ir staiga kažkas pravirko. Jai pasigirdo, kad pažįstamas balsas, ir tada ji pasakė dukros vardą. Jis pakartojo. Pasakė, kad dukra kalbėti negali, nes iširs siūlės. Ji tada pasakė, kad paims taksi ir nuvažiuos į Lazdynus, norėjo pamatyti, kas nutiko, bet jai pasakė, kad nereikia važiuoti, tik sumokėti žalą V. B. ir viskas. Dar ji pasakė, kad jai reikia atvežti B. tėvus ir dukrą, kad matytų, kam moka pinigus, bet jai pasakė, kad tėvai turi būti prie dukros, kuri operuojama 2 valandas, o dukros atvežti negali, nes praras darbą. Nurodė, kad telefonu ją taip gal 1,5-2 valandas kankino, ištisai skambino, privedė prie tokios būklės, kad ji labai išsigando. Pasakė, kad jeigu nesumokės žalos, jis perduos bylą vyriausiajam komisarui, jos dukrai bus iškelta baudžiamoji byla ir gaus 5 metus kalėjimo. Po šito ji vos galėjo nusėdėti, sutiko sumokėti žalos atlyginimą. Jai tada pradėjo diktuoti, kaip parašyti sutikimą – kad ji, I. S., jos gimimo data, sutinka sumokėti žalos atlyginimą V. B.. Ji suskaičiavo pinigus, padėjo virtuvėje ant stalo. Telefonu jai pasakė, kad nepadėtų ragelio. Ji parašė sutikimą ant lapo, parašė, kokiomis kupiūromis duos. Pinigus kaupė daug metų, didesnėmis kupiūromis - ten buvo po 200, 100, 50 eurų kupiūros, viena 500. Jis pasakė, kad B. tėvai sutiko parašyti sutikimą dviem egzemplioriais ir kad atvažiuos B. brolis dėl pinigų, paklausė, kaip ateiti. Ji pasakė, kad yra domofonas, pasakė buto numerį, kad atidarys duris. Tada ji pagalvojo, kad kol brolis atvažiuos iš Lazdynų, praeis laiko tarpas, bet po 3 minučių jau paskambino. Ji atidarė duris, atėjo M.. Tuo metu ji buvo tokios savijautos, kad nuolat skaudėjo galvą, jai yra galvos kraujagyslių sklerozė, geria vaistus. Kai atėjo M., atidarė duris, ji jau nieko nebepaklausė apie dukrą, nusivedė į virtuvę, jis atsinešė popieriaus skiautę, parašė ne A., o A., tada pagriebė pinigus, pasakė kažką, kad atvažiavo buhalterė, kažką pasakė apie automobilį ir jis išėjo. Viskas truko gal pusę, vieną minutę, kai parašė lapelį, pagriebė pinigus ir išbėgo. Tada ji uždarė duris visa drebanti, jai pakilo kraujospūdis, pradėjo grįžti sąmonė, atsisėdo, buvo labai tylu, nors prieš tai nuolat skambino telefonas, pagalvojo, kad reikia paskambinti dukrai į darbą. Ji paskambino ir paklausė, ar ji dirba, jai atsakė, kad dirba ir nieko neatsitiko, viskas gerai. Ji pasakė, kad jai blogai, kad sukčiams atidavė visus pinigus ir pravirko. Kaupė pinigus laidotuvėms, vaistams, pinigai ne tik jos, ir dukros. Parodė, kad visą laiką kalbėjo su vienu asmeniu, kuris prisistatė kaip R. Ž., kitų balsų, jai atrodo, nebuvo. Kai atėjo M., jis telefonu nekalbėjo ir jai nedavė telefono kalbėti, popierių pats atsinešė, o rašiklis gal pas ją gulėjo. Prieš tai R. Ž. dar pasakė, kad jis telefonu kontroliuos pinigų perdavimą, todėl ragelis gulėjo šalia ir jis viską girdėjo. Stacionarus telefonas yra prieškambaryje ant spintelės, jis yra netoli virtuvės.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. S. parodė, kad ji nebuvo namie įvykio metu, mama gal apie 18 valandą, buvo vakaras, paskambino į darbą ir pasakė, kad atsitiko nelaimė, jai (D. S.) pasakė meistras ir ją išleido iš darbo, ji labai išsigando dėl mamos, net neprisimena, kaip parvažiavo namo, nežiūrėjo į laikrodį, nes jos mamai anksčiau buvo kviesta greitoji, jai yra buvę aukštas spaudimas, astmos priepuolis. Kai parvažiavo namo, pamatė mamą, ji labai verkė, drebėjo, pasakė, kad atsitiko bėda. Tada iškvietė policiją, atvyko tyrėja, mama viską papasakojo. Mama sakė, kad ją gal 2 valandas psichologiškai kankino telefonu, ją privedė iki tokios būklės, kad ji net negalėjo padėti ragelio, pakilo kraujospūdis. Pasakojo, kad jai paskambino kažkas iš kriminalinės policijos, o ji labai gerbia policiją; pasakė, kad ji (D. S.) nuo laiptų nukrito ir užpuolė kažkokią mergaitę, kuriai darė operaciją, o operacijai reikia daug pinigų. Mama pasakė, kad duotų jai (D. S.) pakalbėti, kažkas pradėjo verkti, tada mama paklausė „D.?“ ir tie žmonės pasigavo tą vardą, pasakė, kad ji negali kalbėti, nes kažkas atsitiko su lūpa, dantimis.

Teisiamojo posėdžio metu V. B. parodė, kad pažįsta A. M., jie yra iš vieno rajono – Naujininkų, su juo nebendravo intensyviai. Nurodė, kad duodant parodymus, jis buvo spaudžiamas, kad duotų parodymus, prieš jį smurtavo kriminalistai. Nurodė, kad neatsimena, kokius parodymus davė. Taip pat parodė, kad atsimena, kad važiavo su policininkais, rodė įvairias vietas, neatsimena, kur, jam sakė, kur važiuoti, kur ėmė pinigus ir fotografavo. Taip pat nurodė, kad rastas telefonas yra ne jo. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2016-05-12 apklausos protokolą, t. 3, b. l. 67-68), nurodė, kad netvirtina parodymų, nes pusė jų ne jo duoti. Parodė, kad nežino, kodėl įvykio dieną iš jo telefono buvo bendrauta su Alytaus pataisos namais; nors jo dėdė R. B. yra Alytaus pataisos namuose, bet jis su juo (R. B.) nebendravo, A. M. nesakė, kad skambina Rimka, jam skambino kitas asmuo, neatsimena, ko norėjo. Taip pat parodė, kad atsimena, kad taksi važinėjo, kas mokėjo už taksi, neatsimena, važiavo į Karoliniškes, jis padavė pinigus, bet pinigus davė Arturas, neatsimena, kokiam asmeniui padavė pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad jis su A. M. susipažino maždaug 2010 metais. Su juo artimai nebendravo, pažinojo iš matymo, kadangi šalia gyveno. Telefono numeriais nebuvo apsikeitę. 2016 metų gegužės mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, dienos metu, tikslios valandos neprisimena, jam į jo telefoną, numerio neprisimena, paskambino A., iš kokio numerio neprisimena. Jis nežino, iš kur A. gavo jo telefono numerį, jis jam nebuvo jo davęs. A. jam pasakė, kad turi reikalų ir reikia susitikti, tačiau neprisimena, dėl kokios priežasties jis turėtų su juo susitikti. Jie susitiko maždaug po 10 minučių prie Naujininkų mikrorajone esančios „Maxima“ parduotuvės. A. jam pasakė, kad reikia važiuoti į Fabijoniškių mikrorajoną. Autobusu Nr. 3G jie nuvažiavo už Fabijoniškių mikrorajone esančio prekybos centro „Senukai“, pavažiavo dar vieną sustojimą ir išlipo. Tada Arturas jam pasakė, kad reikia ieškoti adreso (duomenys neskelbtini). Priėjus prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) g., jis pasakė, kad toliau neis ir palauks jo čia. A. tuo metu paskambino telefonu kažkas, negirdėjo kas, ir jis, kalbėdamas telefonu, nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. A. įėjo į pirmą nuo kelio pusės laiptinę. Maždaug po 20 minučių A. išėjo iš laiptinės. Tada pribėgo prie jo ir pasakė, kad reikia eiti. Tuomet jie nuėjo link miško, perėjo jį ir, nuėję prie degalinės, kurios pavadinimo neatsimena, pamatė stovintį taksi automobilį. Jie įlipo į taksi automobilį ir M. pasakė taksistui vežti juos prie parduotuvės „Norfa“, Karoliniškių mikrorajone. Važiuojant taksi M. jam pasakė, kad turi 16 000 eurų. Tada jam kažkas paskambino. Išlipus prie „Norfos", jam M. padavė 9200 eurų ir nuėjo pirkti cigarečių. Tada jam į telefoną paskambino nepažįstamas vyras, kuris neprisistatė, ir pasakė, kad nuneštų pinigus prie parduotuvės laukiančiam vyrui. Jis taip ir padarė. Atidavė vyrui 9200 eurų. Vyras buvo pusplikis, atlėpusiomis ausimis, apie 180 cm ūgio, apsirengęs džinsais, baltais marškinėliais „Nike“, daugiau požymių neįsidėmėjo, kalbėjo rusiškai. Po to jie su M. nuvažiavo link Naujininkų, tačiau neprivažiavus, jam į telefoną paskambino tas pats vyras ir pasakė, kad davė per mažai pinigų. Tada su M. nuvažiavo atgal į tą pačią vietą ir jis nunešė vyrui dar 800 eurų. Tuomet jis jau neprisimena, kam paskambino vyras ir pasakė, kad reikia nuvežti 700 eurų į Savanorių pr. esančią piceriją, kur lauks moteris. Privažiavus piceriją, palaukė prie įėjimo, kur priėjo moteris apie 30 metų amžiaus, daugiau į ją nekreipė dėmesio. Jis jai greit padavė 700 eurų ir išėjo. Tada grįžo į taksi automobilį, kur jo laukė M. ir jie nuvažiavo į Naujininkus. Kiek prisimena, jam M. davė 600 eurų, o po poros valandų dar davė 600 eurų. Jie pavaikščiojo po rajoną ir jis, susitikęs savo draugą, kartu su juo nuvažiavo į Antakalnio mikrorajoną. Prieš važiuojant taksi automobiliu, jam M. pasakė išmesti savo telefoną. Jis Saulėtekio rajone išmetė savo telefoną. Jis už jam duotus pinigus nusipirko kitą dieną garso kolonėles, kelnes. Mobiliojo ryšio telefoną LG jis nusipirko iš močiutės dovanotų pinigų. Likusius pinigus išleido savo reikmėms, vaikščiojo po kavines, Vichy vandens parke pramogavo. Papildė, kad jis iš savo telefono kvietė taksi automobilį. Jam konkrečiai M. nesakė, iš kur jis gavo 16000 eurų, tačiau jis suprato, kadangi buvo girdėjęs apie tai, kad telefonu apgauna pagyvenusius žmones, kad jiems pasako, jog atsitiko nelaimė ir jie atiduoda pinigus. Žinojo, kad tai neteisėtai įgyti pinigai, tačiau vis tiek ėmė 1200 eurų iš A. M. (t. 3, b.l. 67-68).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. B. patvirtino savo parodymus ir parodė namą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei šio namo laiptinę, iš kurios A. M. išėjo, turėdamas 16 000 eurų, taip pat parodė vietas, kur jis perdavė pinigus nepažįstamiems asmenims, bei vietą, kurioje jis išmetė savo mobiliojo ryšio telefoną. Šio tyrimo veiksmo metu sulaužytas mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas V. B. nurodytoje vietoje (t. 3, b.l. 69-78).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. G. parodė, kad V. B. yra jos anūkas, ji yra jo globėja. Parodė, kad ji dalyvavo V. B. apklausoje, kažko klausinėjo, davė jai po to pasirašyti, neatsimena, kaip vyko apklausa, pastabų ji neturėjo. Taip pat jie kažkur važinėjo, ieškojo telefono. Parodė, kad 2016 m. gegužės 10 dienos ji neatsimena, kai ji grįžo iš darbo, namie buvo tyrėjas, tada V. B. pasiėmė policija. Namie stovėjo kažkokios kolonėlės, paklausė, ar ji (L. G.) nupirko, ji atsakė, kad ne, anksčiau tų kolonėlių nematė, galbūt jas ryte atnešė. Pinigus ji davė telefonui nusipirkti. Dėl A. M. parodė, kad jis pas juos neateidavo, ji žinojo, kad jis gyvena jų rajone. Dėl V. B. apklausos parodė, kad apklausa vyko ilgai, smurto prieš jos anūką niekas nenaudojo, prie jos anūkas parodymus davė laisva valia. Taip pat atsimena, kad ieškojo telefono, neatsimena, kokio, pareigūnai rado sugedusį kažkokiame žiede Antakalnyje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. P. parodė, kad byloje yra jo rašytas 2016 m. gegužės 18 d. tarnybinis pranešimas, bet jis tiksliai negali pasakyti, ar abu įtariamieji nurodė tas pačias aplinkybes, kad nurodymą davė Rimka. Parodė, kad pas M. atlikti kratos jis važiavo, ar pas V. B. irgi jis važiavo, neatsimena.

Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji kuravo tyrimą. Parodė, kad atsimena V. B. apklausą, jis buvo nepilnametis, dalyvavo jo atstovė močiutė, buvo atnešta vaizdo įrašymo kamera, bet nepilnametis atsisakė ir globėja tam pritarė, kad nekeltų streso, todėl kamera išjungta, jis savanoriškai pasakojo, o ji (A. P.) užrašė. Taip pat vyko parodymų patikrinimas vietoje, jis pats vedė, taip pat rado telefono liekanas. Dėl parodymų turinio jokių pastabų nebuvo, viskas buvo sklandžiai, jis laisvai kalbėjo. Kadangi ji turi pedagoginį išsilavinimą, paprastai jai paveda nepilnamečius apklausti. Parodė, kad V. B. buvo apklaustas vieną kartą, jie vengia nepilnamečius apklausti po du/tris kartus. V. B. minėjo, kad viską sugalvojo A. M.. Kad nevilkinti A. M. ikiteisminio tyrimo, dėl kitų asmenų ikiteisminis tyrimas yra atskirtas ir jis yra eigoje. Parodė, kad ji vyko į Alytaus pataisos namus apklausti asmenų, apklausinėjo kaip specialius liudytojus – R. B. ir dar vieną ar kelis asmenis, apklausos tikslas buvo išsiaiškinti nurodytą informaciją dėl asmens „Rimka“.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino savo parodymus, surašant parodymų patikrinimo vietoje protokolą, kuriame užfiksuota, kad jis nurodė gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, bei laiptinę, iš kurios (duomenys neskelbtini) buto jis paėmė iš moters pinigus, taip pat vietą prie šio gyvenamojo namo, kur jo laukė V. B., bei vietą, kur V. B. perdavė pinigus prie „Norfos“ parduotuvės (t. 4, b.l. 22-27).

Savanoriško daiktų pateikimo protokolu nukentėjusioji I. S. pateikė ranka rašytus popieriaus lapus, kuriame yra susitarimas su tariamu policijos pareigūnu ir raštelį, kuriame mėlynu rašikliu yra rankraštinis įrašas su tekstu „A. b. (duomenys neskelbtini). 16000 € pingus gavau“ ir parašas (t. 1, b.l. 24-27, t. 2, b.l. 90-91). Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos tyrimo 2016 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1079 (16), ištyrus pastarąjį raštelį, padaryta išvada, jog raštelį „A. b. (duomenys neskelbtini). 16000 € pingus gavau“ surašė ir pasirašė A. M. (t. 2, b.l. 96-107).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji I. S. nurodė į kaltinamąjį A. M. kaip į asmenį, labiausiai panašų į vaikiną, kuris jos namuose iš jos paėmė pinigus (t. 4, b.l. 18-21).

Dokumentų apžiūros protokolu užfiksuota, kad UAB „Norfos mažmena“ pateiktame vaizdo įraše matyti, kad 2016 m. gegužės 10 d. apie 18.52 val. netoli parduotuvės „PC Norfa XXL“, L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, atvažiuoja taksi automobilis, iš kurio išlipa V. B. ir kaltinamasis A. M. (t. 2, b. 1. 34-47).

Dokumentų apžiūros protokolu užfiksuota, kad UAB „Mediashop“ pateiktame vaizdo įraše matyti, kad 2016 m. gegužės 10 d. parduotuvėje „Elektromarkt“, Ozo g. 25, (Akropolis) Vilniuje, V. B. ir kaltinamasis A. M. nusiperka mobiliojo ryšio telefonus (t. 2, b. 1. 48-65).

A. M. ir V. B. telefoninių pokalbių ir SMS žinučių išklotinių analizėje matyti, kurioje vietoje šie asmenys buvo 2016 m. gegužės 10 d., su kokiais telefonų abonentais ir kokiu laiku bendravo (t. 1, b.l. 92-104).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą, o būtent, tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Pažymėtina, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, požymis – tai apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengti didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikinti. Teismų praktikoje nurodoma, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, kurios yra esminės apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perleidimo.

Vertinant byloje surinktus duomenis, pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis tam tikrų faktinių aplinkybių neneigia, o būtent, kad jis 2016 m. gegužės 10 d. apie 19.00 val. atvyko į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur prisistatęs A. B., iš I. S. paėmė 16 000 eurų, pasirašęs ir palikęs I. S. lapelį, kuriame pasirašė kaip A. B. ir nurodė, kad paėmė iš jos 16 000 eurų, po ko išėjo iš šio buto, pasiėmęs minėtą pinigų sumą. Be jo paties prisipažinimo dėl pastarųjų aplinkybių, jas patvirtina taip pat ir nukentėjusiosios I. S. parodymai, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 18 d. specialisto išvada Nr. 11-1079(16), kurioje konstatuota, kad raštelį „Andrei budrovski Kalvarijiu g. 4 17. 16000 € pingus gavau” surašė ir pasirašė A. M..

Taip pat A. M. parodė, jog nurodytus veiksmus jis darė, iš esmės palieptas ir kontroliuojamas asmens, su kuriuo bendravo V. B. telefonu, kadangi šio asmens bijojo. A. M. parodė, jog į nurodytą vietą nuvažiavo paprašytas V. B., nežinodamas, kur važiuoja, taip pat kad atvažiavus V. B. kažkas paskambino, ir V. B. davė jam (A. M.) savo telefono aparatą, jis (A. M.) bendravo su asmeniu, kuris jam nurodė nueiti į nukentėjusiosios butą, prisistatyti A. B. vardu ir paimti pinigus. Parodė, kad jis visu tuo metu kalbėjo telefonu – taip pat ir būdamas nukentėjusiosios bute, kad būtent asmuo, kalbantis telefonu, jam nurodė, ką jis turi pasirašyti popieriaus lape. Taip pat A. M. parodė, kad išėjus iš buto, jis visą pinigų sumą atidavė V. B.. Vėliau jie kartu važinėjosi taksi automobiliu – kad nuvažiavo į Karoliniškes, kur prie Norfos parduotuvės V. B. atidavė kažkam pinigus, tada važiavo į Naujininkus, vėliau kažkas Vitalijui paskambino ir pasakė, kad davė per mažai pinigų. Vėliau važiavo į Akropolį, kur V. B. nusipirko pats ir nupirko jam (A. M.) mobiliojo ryšio telefonus, taip pat V. B. jam (A. M.) paskolino 300 eurų, iš kurių išleido apie 80 eurų.

Vertinant nukentėjusiosios I. S. parodymus, kurie pripažintini nuosekliais ir išsamiais tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodant parodymus teisiamojo posėdžio metu, dėl ko teismas jais vadovaujasi ir pripažįsta juos įrodymu, teismas pripažįsta esant įrodytomis šias faktines aplinkybes, o būtent – kad į I. S. laidinį namų telefono numerį 8 5 (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo, prisistatęs policijos pareigūno R. Ž. vardu, bei melagingai pranešė apie jos dukros tariamai padarytą nepažįstamos mergaitės V. B., kuri nugriuvo nuo laiptų, kūno sužalojimą, ir pareikalavo žalos atlyginimui ir kilusios situacijos išsprendimui iš I. S. 16 000 eurų sumos. Kaip išplaukia iš I. S. parodymų, dėl psichologinio spaudimo, įvertinus ir jos amžių bei sveikatos būklę, ji sutiko atlyginti nurodyto dydžio žalą, po ko ji buvo informuota telefonu kalbėjusio asmens, jog atvyks V. B. brolis ir paims minėtą pinigų sumą. Būtent kaip V. B. brolis paimti pinigų ir atvyko A. M..

Pažymėtina, kad gretinant kaltinamojo A. M. ir minėtus nukentėjusiosios I. S. parodymus, pažymėtini tam tikri neatitikimai. A. M. nurodė, jog kai jis atėjo pas nukentėjusiąją, viso jų bendravimo laiku jis taip pat bendravo ir mobiliojo ryšio telefonu su asmeniu, kuris jam davė nurodymus, taip pat ir nurodė, ką surašyti ant lapelio, kurį paliko nukentėjusiajai, be to, A. M. parodė, kad perdavė mobiliojo ryšio telefoną ir nukentėjusiajai, kuri taip pat bendravo su minėtu jam nežinomu asmeniu. Savo ruožtu nukentėjusioji kategoriškai nurodė, kad A. M. mobiliojo ryšio telefonu, kai buvo užėjęs į jos butą, su niekuo nebendravo, taip pat jai nedavė mobiliojo ryšio telefonu ir ji su niekuo A. M. turėtu mobiliojo ryšio telefonu nebendravo. Taip pat išsiskyrė parodymai ir dėl minėto lapelio pasirašymo – nukentėjusioji parodė, kad A. M. pats atsinešė popieriaus lapą, o rašiklį gali būti, kad paėmė jos, nuo stalo, savo ruožtu A. M. parodė, kad lapelį, kaip ir rašiklį paėmė nuo I. S. virtuvėje buvusio stalo. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, įvertinus nuoseklius ir itin išsamius nukentėjusiosios parodymus, teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu, todėl būtent jais vadovaujasi, savo ruožtu A. M. parodymai dėl to, kad jis buvo kontroliuojamas telefonu su juo bendravusio asmens, teismo nuomone, vertintini kaip jo gynybos versija, siekiant sumenkinti savo vaidmenį.

Pastarąją išvadą lemia ir kiti duomenys, esantys byloje, dėl kurių A. M. kai kurios nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai. O būtent - pažymėtini byloje esantys duomenys iš mobiliojo ryšio abonento Nr. 8 (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. M., įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių. Nustatyta, kad su nukentėjusiąja I. S. nurodytą dieną ir laiku, prisistatęs kaip policijos pareigūnas R. Ž. asmuo bendravo su ja naudodamasis išankstinio apmokėjimo paslaugos naudotojo telefono Nr. 8 (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 52-53, 63-64), šiuo telefonu naudojęsis asmuo, kaip nustatyta, galimai atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, nes sujungimai ir elektroniniai ryšiai užfiksuoti UAB „Bitė Lietuva“ bokšte ALT04C adresu Alytus, Ulonų g. 39 (t. 1, b .l. 111-112). Nurodytą dieną, kaip matyti iš atitinkamų abonento numerių analizės, iš Alytaus pataisos namų tiek V. B., tiek ir A. M. bendravo su abonentu Nr. 8 (duomenys neskelbtini). Nors, kaip nurodė A. M., jis su asmeniu, kuris jam davė nurodymus, ką daryti, ką sakyti nukentėjusiajai ir pan., bendravo mobiliojo ryšio telefonu, kurį jam perdavė V. B., ir jis nežino, su kuo bendravo, visgi pažymėtina, jog 2016 m. gegužės 10 d. jis bendravo su pastaruoju abonentu (Nr. 8 (duomenys neskelbtini)), o būtent, 2016 m. gegužės 10 d., 16.48 val. šis abonentas skambino A. M., pokalbis truko 42 sekundes (t. 1, b. l. 88, 103). Pastarojo fakto (minėto abonento Nr. 8 (duomenys neskelbtini) skambučio jam 2016 m. gegužės 10 d., 16.48 val.) A. M. nurodė, kad paaiškinti negali. Nors, įvertinus pastarojo abonento pokalbių su V. B., buvusio kartu su A. M. aktualiu laiku (ką rodo jų telefono abonentų veikimo zonos atitinkamu laiku 2016 m. gegužės 10 d. (t. 1, b.l. 103-104), intensyvumą, asmuo, naudojęsis minėtu telefono abonentu (Nr. 8 (duomenys neskelbtini)) kontroliavo atitinkamų veiksmų atlikimą.

A. M. inkriminuotas kaltinimas tuo, kad atitinkamą veiką – didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule – jis įvykdė veikdamas bendrininkaujant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2016 m. gegužės 10 d. apie 15.00 val. paskambino nukentėjusiajai I. S. į laidinį namų telefoną Nr. (85) (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūno R. Ž. vardu bei melagingai pranešė apie jos dukros tariamai padarytą nepažįstamos mergaitės, kuri nugriuvo nuo laiptų, kūno sužalojimą, bei pareikalavo 16 000 eurų vaiko operacijos apmokėjimui ir kilusių jos dukrai teisinių pasekmių išsprendimui, apie 19.00 val. Pastarieji ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmai, pateikiant melagingą informaciją nukentėjusiajai I. S. ir ją įtikinant perduoti 16 000 eurų pinigų sumą, pripažintini akivaizdžia apgaule, siekiant įgyti svetimą turtą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų pastangomis (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimą atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – t. y. dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad nusikalstamą veiką daro kartu, o ne vienas. Be to, pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos darymo stadijoje, susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu, jis gali pasireikšti ir konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika, atitinkamais konkrečiais veiksmais ir pan.). Be to, susitarimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, savo veiksmus ir pan. Taip pat pažymėtina, kad apie tyčią sprendžiama ne tik pagal asmenų paaiškinimus, tačiau ir pagal tam tikras objektyvias aplinkybes – asmenų elgesį, situaciją ir pan.

Taigi nagrinėjamu atveju neabejotinai nustačius (taip pat ir dėl tam tikrų konkrečių atliktų veiksmų prisipažinus ir pačiam kaltinamajam), kad A. M. atliko konkrečius veiksmus, būtinus realizuoti nusikalstamą sumanymą, apgaule įgyjant iš nukentėjusiosios didelės vertės turtą (16 000 eurų sumą), o būtent – jis atėjo pas nukentėjusiąją, melagingai prisistatė A. B. (A. B.) vardu, paėmė nukentėjusiosios paruoštą 16 000 eurų sumą ir parašė (pasirašė) raštelį, kad jis kaip A. (A.) B. paėmė minėtą pinigų sumą, ir pastarąją pinigų sumą po to perdavė V. B., kuris atitinkamas pinigų sumas perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o taip pat A. M. nupirko (davė 300 eurų nusipirkti) mobiliojo ryšio telefoną bei davė 300 eurų sumą - pripažintina, kad A. M. atliko dalį sukčiavimo objektyviosios pusės veiksmų, taigi veikė kaip bendrininkas vykdant nurodytą nusikalstamą veiką. Be to, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog atitinkama veika buvo padaryta be vykdytojo A. M. dalyvaujant bent vienam kitam nenustatytam asmeniui, kuris skambino ir su nukentėjusiąja I. S. bendravo telefonu, siekdamas panaudojant apgaulę pasiekti, kad I. S. jo nurodytu būdu perduotų 16 000 eurų sumą. Įvertinus tiek nukentėjusiosios parodymus apie pokalbius su minėtu nenustatytu asmeniu telefonu, tiek ir aplinkybę, jog jai buvo skambinta iš Alytaus pataisos namų, teismas pripažįsta, kad teismui nekyla abejonių dėl nenustatyto asmens pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus. Taigi konstatuotina, kad A. M., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu (nenustatytais asmenimis), ir jie visi veikė kaip bendrininkų grupė.

Be to, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir jam inkriminuota nusikalstamos veikos aplinkybė, jog bendrininkaudamas jis įgijo didelės vertės svetimą turtą tiek kitų (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai), tiek ir savo paties naudai (kadangi, kaip minėta, už dalį pinigų jis įsigijo mobiliojo ryšio telefoną bei dalis pinigų jam buvo duota).

Vertinant aplinkybes dėl nurodytos 16 000 eurų sumos panaudojimo, pažymėtina, kad vieninteliai duomenys byloje yra V. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu jis jų nepatvirtino, tačiau apklausus tiek apklausą atlikusią A. P., tiek ir apklausoje dalyvavusią V. B. atstovę pagal įstatymą L. G., duomenų, kad V. B. būtų buvęs daromas spaudimas, atliekant apklausą, kaip kad jis nurodė, nėra, priešingai – buvo patvirtinta, kad jis parodymus davė savo valia, be to, būtent jo parodymų tikrinimo vietoje metu buvo rastos ir telefono nuolaužos, kas patvirtino jo parodymų tikrumą. Taigi nepaisant to, kad V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neatsimena aplinkybių, o apklausos protokole pusė aplinkybių nurodyta ne taip, kaip jis parodė, teismas visgi vadovaujasi jo nurodytais duomenimis apie tai, kokias sumas ir kokioje vietoje jis (V. B.) perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Taigi pripažintina, kad nustatytos aplinkybės dėl to, kad V. B. iš minėtos 16 000 eurų sumos 10 000 eurų perdavė prie L. Asanavičiūtės g. 44, Vilniuje, ir 700 eurų tarp namų, esančių S. K. g. 6/ Savanorių pr. 7, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip pat kad iš likusios 5 300 eurų sumos A. M. buvo perduoti 600 eurų, dalis – išleista V. B. įsigyjant tam tikrus daiktus (mobiliojo ryšio telefoną, kolonėles, ausines, taip pat pas jį rasta 121,99 eurų), dėl likusios dalies pinigų panaudojimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta.

Teismas pripažįsta, kad nustatyta ir A. M. tyčia atliekant atitinkamus veiksmus – kaip jis pats parodė teisiamojo posėdžio metu, kai atėjo pas nukentėjusiąją, ji buvo išsigandusi, verkė, be to, pats jo elgesys – tai, kad jis greit pasišalino su iš nukentėjusiosios paimta pinigų suma, taip pat jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (kuriuos, kaip minėta, jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu), kad jis suprato, jog dalyvauja darant nusikaltimą, tačiau neatsisakė to daryti (t. 4, b. l. 13-14), be to, pats faktas, kad paimdamas minėtą didelės vertės pinigų sumą, jis pasirašo svetimu vardu – rodo, jog yra pagrindas konstatuoti jo veikoje tyčią (tiesioginę).

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte A. M. buvo inkriminuota aplinkybė, jog jis nusikalstamai veikai vykdyti pasitelkė nepilnametį V. B., gimusį 2001 m. gegužės 30 d., neturintį amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. A. M. iš esmės neigia šią aplinkybę, nurodydamas, jog būtent V. B. paprašytas jis atvažiavo iki nukentėjusiosios namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur prie pastarojo namo būtent V. B. jam (A. M.) perdavė savo mobiliojo ryšio telefoną bendrauti su asmeniu, kuris jam (A. M.) davė nurodymus, ką daryti ir būtent jo nurodymais jis veikė. Be to, nurodė, kad išbėgęs iš nukentėjusiosios namų su paimta 16 000 eurų suma, visą šią sumą jis perdavė V. B., kad vėliau su V. B. taksi automobiliu (kurį iškvietė ir už kurį mokėjo V. B.) važinėjosi ir kad V. B. perdavė pinigus kažkam, ir vėliau jis A. M. parduotuvėje Elektromarkt prekybos centre Akropolis nupirko (davė 300 eurų nusipirkti) mobiliojo ryšio telefoną bei davė 300 eurų. V. B. ikiteisminio tyrimo metu davė dėl pastarųjų aplinkybių priešingus parodymus, nurodydamas, kad būtent A. M. iniciatyva jie važiavo link S. S. g. esančio namo, iš kur A. M. išėjo su 16 000 eurų, kuriuos jis (A. M.) perdavė jam (V. B.), iš kurių jis (V. B.) atitinkamas sumas atidavė asmenims, kuriuos nurodė asmuo, paskambinęs į jo mobiliojo ryšio telefoną. Taigi iš V. B. parodymų išplaukia, jog jis nurodė, kad tam tikrus veiksmus jis atliko būtent paprašytas A. M., t. y. kad iš esmės A. M. jį pasitelkė. Tačiau vis dėlto, teismo vertinimu, vien tik jo parodymų konstatuoti pastarosios aplinkybės buvimą nepakanka, atsižvelgiant tiek į tai, kad kaltinamasis tai neigia, tiek ir į tai, jog byloje esantys kiti duomenys nėra pakankami daryti tokią išvadą ir netgi priešingai, leidžia konstatuoti, jog tokia aplinkybė nenustatyta – o būtent, nors, kaip minėta, A. M. naudoto mobiliojo ryšio abonento Nr. 8 (duomenys neskelbtini) išklotinių duomenys patvirtina, kad jam 2016 m. gegužės 10 d. 16.48 val. skambino abonentas Nr. 8 (duomenys neskelbtini), kuris kontroliavo atitinkamų veiksmų atlikimą, vis dėlto pažymėtina, kad pastarasis abonentas (Nr. 8 (duomenys neskelbtini)) tą dieną su V. B. kalbėjo daugybę kartų – tiek prieš įvykį (apgaulės naudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu ir A. M. atvykimą pas nukentėjusiąją paimti pinigų), tiek ir po to (t. 1, b. l. 81-82, 103). Taigi esant duomenims, kad V. B. daug kartų bendravo su asmeniu, skambinusiu minėtu abonento numeriu, nėra pagrindo teigti, kad į atitinkamus veiksmus jį įtraukė būtent A. M., jį (V. B.) pasitelkdamas, o kaip tik leidžia teigti, kad jis (V. B.) buvo pasitelktas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, veikusio iš Alytaus pataisos namų.

Taigi įvertinus pastarąsias aplinkybės bei argumentus, atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, atitinkamos aplinkybės gali būti konstatuojamos tik neabejotinai tai nustačius bei principą, jog visos abejonės traktuojamas kaltinamojo naudai, teismas vertina, jog pastaroji aplinkybė – jog būtent A. M. pasitelkė nusikalstamai veikai vykdyti nepilnametį V. B., byloje nėra įrodyta, dėl ko pastaroji aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Taigi teismas, įvertinęs nurodytų nustatytų aplinkybių bei minėtų argumentų visumą, konstatuoja, kad A. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, yra nustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – tyčinis (tiesioginė tyčia), baigtas sunkus nusikaltimas nuosavybei, žala nukentėjusiajai neatlyginta.

Atsižvelgtina ir į A. M. asmenybę: išsilavinimas – pradinis (8 klasės), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, baustas administracine tvarka (t. 4, b. 1. 90-99), teistas 3 kartus; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 4, b.l. 115), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (t. 4, b.l. 117), Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Naujininkų poliklinikos Psichikos sveikatos centre (t. 4, b.l. 119) negydytas; 2015 m. gegužės 3 d. ir 2015 m. lapkričio 30 d. pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro apsvaigimo nustatymo medicininės apžiūros kabinetą, išvada – vartojęs narkotikus (t. 4, b.l. 116).

Teismas, įvertinęs nurodytų duomenų visumą, ypač atsižvelgdamas į tai, kad A. M. teisiamas 4 kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 2 kartus (taip pat ir paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant), padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekta A. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Teismas nagrinėjamu atveju, įvertinus jau minėtas aplinkybės, nemato galimybės skirti švelnesnės rūšies bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje (BK 62 str.)

A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam, subendrinus su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose; į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laiką nuo 2015 m. gegužės 12 d. 20.20 val. iki 2015 m. gegužės 13 d. 16.10 val. (viena diena). Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. M. atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti, uždrausti be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 82 str.).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

A. M. buvo laikinai sulaikytas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnį 2016 m. gegužės 12 d. (t. 4, b.l. 2). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 12 d. (t. 4, b.l. 54-60). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas nebuvo pratęstas, ir jam paskirta kardomoji priemonė – namų areštas 6 mėnesiams (t. 4, b.l. 69-71), pastarosios kardomosios priemonės terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 11 d. (t. 5, b. l. 34-35).

Taigi minėtas A. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas – 2 mėnesiai nuo 2016 m. gegužės 12 d., vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas į bausmę, vieną suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į jauną kaltinamojo amžių (nusikalstamą veiką A. M. įvykdė tik neseniai sulaukęs pilnametystės), taip pat atsižvelgdamas į A. M. konkrečius veiksmus (jo vaidmenį) vykdant nusikaltimą, tai, jog, kaip nurodė, jis gailisi dėl savo atliktų veiksmų, teismas sprendžia, kad A. M. bausmės tikslai, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant. Todėl spręstina, kad bausmės vykdymas A. M. atidėtinas maksimaliam galimam terminui, t. y. trejiems metams, nustatant jam įpareigojimus, kurie užtikrins, teismo nuomone, tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas – paliktina iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. pareiškė civilinį ieškinį 16 000 eurų sumai (t. 1, b. l. 42). Tačiau teisiamojo posėdžio metu I. S. pareiškė, kad atsisako nuo civilinio ieškinio, nurodydama, kad ji su dukra nutarė gyventi ramiai, kad ji yra senas žmogus, labai išsigando, todėl atsisako civilinio ieškinio, nes bijo ir nori ramiai gyventi. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad A. M. jai negrasino. Išaiškinus (raštu) atsisakymo nuo civilinio ieškinio pasekmes (taip pat išvertus į I. S. suprantamą rusų kalbą), I. S. raštu nurodė, kad ji atsisako pareikšto civilinio ieškinio, taip pat kad jai žinomos atsisakymo pasekmės.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio; atsisakius ieškinio, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 140 str. 1 d.), o bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus nukentėjusiosios paaiškinimus dėl atsisakymo nuo civilinio ieškinio, teismas pirmiausia pažymi, jog ji kategoriškai nurodė, kad A. M. jai negrasino, taigi duomenų, kad asmuo, kuriam pareikštas šioje byloje civilinis ieškinys, būtų atlikęs tam tikrus veiksmus, siekiant paveikti nukentėjusiąją, byloje nėra. Taip pat iš nukentėjusiosios paaiškinimų galima išvada, jog jos sprendimą atsisakyti nuo civilinio ieškinio iš esmės lėmė po įvykio atsiradusi iš esmės abstrakti baimė. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, gerbdamas nukentėjusiosios valią, nemato pagrindo išvadai, jog atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl ko atsisakymas nuo civilinio ieškinio, pareikšto A. M., priimtinas ir byla dalyje dėl I. S. pareikšto A. M. civilinio ieškinio nutrauktina. Paaiškintina, kad bylą šioje dalyje nutraukus, vėl kreiptis su civiliniu ieškiniu tuo pačiu pagrindu dėl žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. M., neleidžiama.

Dėl kitų klausimų

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnis nustato baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatų pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, esant nustatytoms sąlygoms (BK 72 str. 1-4 dalys).

Nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini), 1 vnt., paimtą A. M. asmens kratos metu (2016 m. gegužės 12 d Asmens kratos protokolas, t. 4, b. l. 4-6) A. M. į(si)gijo iš lėšų, gautų nusikalstamu būdu (t. y. iš lėšų, gautų sukčiavimo būdu iš nukentėjusiosios I. S.), be to, taip pat ir pinigai – 214,62 eurų, paimti iš jo tos pačios asmens kratos metu, kaip parodė A. M., yra likę iš 300 eurų sumos, gautos iš, kaip jis nurodė, V. B., kai A. M. V. B. perdavė iš nukentėjusiosios paimtus 16 000 eurų. Šiam turtui paskirtas (pratęstas) laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 7 d. nutartimis. Taigi pastarasis turtas – A. M. asmens kratos metu paimti mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje (kvitas B, serija BBB Nr. LS001806, t. 2, b. l. 89) ir 214,62 eurų, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje (2016 m. liepos 1 d. kasos pajamų kvitas serija 10-20-PO-DEP Nr. 0098, kvitas A serija AAC Nr. 003285, t. 4, b. l. 32-33), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šį turtą paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinas.

2016 m. gegužės 12 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu L. G. pateikė daiktus – sim kortelės rėmelius su nurodytais telefono numeriais 8 (duomenys neskelbtini), 8 (duomenys neskelbtini), 8 (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „LG G3“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su dėžute, ausines juodos spalvos, 1 vnt., dėžę su garso kolonėlių komplektu „Logitech Z906“ ir 121,99 eurų (t. 2, b.l. 116-117; daiktų apžiūros protokolas, t. 2, b. l. 118-131), kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 2, b. l. 88). Kadangi byloje yra pakankamai duomenų, jog turtas - minėtas mobiliojo ryšio telefonas „LG G3“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su dėžute, ausinės juodos spalvos, 1 vnt., garso kolonėlių komplektas „Logitech Z906“ ir 121,99 eurų – yra gautas iš nusikalstamos veikos metu įgytų lėšų (apklausta liudytoja L. G. parodė, kad grįžusi namo nurodytą dieną ji pirmą kartą pamatė minėtas kolonėles, A. M. parodė, kad parduotuvėje Elektromarkt po įvykio V. B. įsigijo mobiliojo ryšio telefoną LG), šis turtas konfiskuotinas, o laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi, naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Taip pat konfiskuotinas ir sunaikintinas daiktas – mobiliojo ryšio telefono nuolaužos, saugomos Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje Buivydiškių g. 20, Vilniuje.

Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22096-16 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00482-16 nenustatytų asmenų atžvilgiu, daiktai - vokas su rankraštiniais įrašais (t. 1, b.l. 27), vokas su išklotinėmis (t. 1, b.l. 143), UAB „Norfos mažmena“ pateiktas CD kompaktas su vaizdo įrašu (t. 2, b.l. 38), UAB „Mediashop“ pateiktas CD kompaktas su vaizdo įrašu (t. 2, b.l. 52); vokas su sertifikatu Nr. 446154, sertifikatu Nr. 446155 ir dviem kvitais (t. 2, b.l. 73), raštelis „Andrei budrovski Kalvarijiu g. K 17. 16000 € pingus gavau“ (t. 2, b.l. 99), – paliktini saugoti byloje.

Daiktai - sim kortelės rėmelis su nurodytu telefono Nr. 8 (duomenys neskelbtini), 1 vnt, sim kortelės rėmelis su nurodytu telefono Nr. 8 (duomenys neskelbtini), 1 vnt., sim kortelės rėmelis su nurodytu telefono Nr. 8 (duomenys neskelbtini), 1 vnt., saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti ten pat (atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo medžiaga nenustatytų asmenų atžvilgiu yra išskirta į atskirą tyrimą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką – 2 mėnesius nuo 2016 m. gegužės 12 d., taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką – vieną laikinojo sulaikymo dieną (nuo 2015 m. gegužės 12 d. 20.20 val. iki 2015 m. gegužės 13 d. 16.10 val.), vieną sulaikymo (suėmimo) parą prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 7 p.); visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 5 p.); neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 8 p.); per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 5 p.).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – namų areštą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priimti I. S. atsisakymą nuo civilinio ieškinio A. M. ir bylą dalyje dėl 16 000 eurų priteisimo iš A. M. nutraukti.

Daiktus – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „LG G3“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su dėžute; juodos spalvos ausines, 1 vnt., garso kolonėlių komplektą „Logitech Z906“, 1 vnt., saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje (kvitas B, serija BBB Nr. LS001806, t. 2, b. l. 89), taip pat pinigus - 214,62 eurų, saugomų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje (2016 m. liepos 1 d. kasos pajamų kvitas serija 10-20-PO-DEP Nr. 0098, kvitas A serija AAC Nr. 003285, t. 4, b. l. 32-33), ir 121,99 eurų, saugomų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje (2016 m. rugpjūčio 10 d. kasos pajamų kvitas serija 10-20-PO-DEP Nr. 0109, kvitas A serija AAC Nr. 003296, t. 3, b. l. 90-91), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Daiktą – mobiliojo ryšio telefono nuolaužas, saugomas Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus – voką su rankraštiniais įrašais (t. 1, b.l. 27), voką su išklotinėmis (t. 1, b.l. 143), CD kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (t. 2, b.l. 38; 52); voką su sertifikatu Nr. 446154, sertifikatu Nr. 446155 ir dviem kvitais (t. 2, b.l. 73), raštelį „Andrei budrovski Kalvarijiu g. K 17. 16000 € pingus gavau“ (t. 2, b.l. 99) – palikti saugoti byloje.

Daiktus - sim kortelės rėmelį su nurodytu telefono Nr. 8 (duomenys neskelbtini), 1 vnt, sim kortelės rėmelį su nurodytu telefono Nr. 8 (duomenys neskelbtini), 1 vnt., sim kortelės rėmelį su nurodytu telefono Nr. 8 (duomenys neskelbtini), 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje Buivydiškių g. 20, Vilniuje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas – 214,62 eurų, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), į V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą - mobiliojo ryšio telefoną „LG G3“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su dėžute, ausinėmis, garso kolonėlių komplektu „Logitech Z906“, ir į 121,99 eurų – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.