- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- e2-8638-1059/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00674-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- J. B., If P
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
- Kategorijos
išnagrinėjęs civilinę bylą dėl nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovams – J. B., If P&C Insurance AS Lietuvoje veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovių solidariai priteisti jam priteisti 795, 27 Eur patirtai žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-06-18 Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariate (toliau – Panevėžio apskrities VPK) 18.54 val. gauta informacija dėl smurto artimoje aplinkoje Rokiškio r. sav., Juodupės sen., Neršionių k. Į pranešimą reagavo Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus (toliau – Rokiškio r. PK RS) vyriausieji patruliai E. Š. ir G. M., vyko specialiuoju automobiliu ,,Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 19.06 val. Rokiškyje, Respublikos g. ir Nepriklausomybės a. sankryžoje, J. B., vairuodama automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš šalutinio kelio nelygiareikšmių kelių sankryžoje, nepraleido pagrindiniu keliu prieš transporto priemonių judėjimo kryptį įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais važiavusio specialiojo automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Eismo įvykio metu nukentėjo specialiojo policijos automobilio „Škoda Yeti“ vairavęs vyriausiasis patrulis E. Š. ir kartu važiavusi vyriausioji patrulė G. M.. Apgadinti abu automobiliai. E. Š. nustatytas galvos sutrenkimas, G. M. – kairės kojos sumušimas. 2017-07-03 Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33363-17 dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d. 2017-08-21 įtariamojo apklausos metu J. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad 2017-06-18 apie 19.06 val., važiuodama automobiliu „Mazda 6“, nepastebėjo atvažiuojančio policijos automobilio ir sankryžoje su juo susidūrė. 2017-09-21 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Pšalgauskienės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 214 str. 1 d., 3 d., 4 d., 5 d., 216 str. Prokurorė nustatė, kad J. B. veikoje nėra požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., nes G. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, E. Š. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokurorė nusprendė, kad tikslinga ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nutraukti ir perduoti nutarimo nuorašą Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Veikos skyriaus pareigūnams dėl J. B. padarytų administracinių nusižengimų. 2017-10-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 83ANN-124290010-17 pripažinta, kad J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p., 12 p., nes vairuodama automobilį Rokiškyje, Nepriklausomybės a. ir Respublikos gatvių sankryžoje nepraleido pagrindine gatve, prieš eismą važiuojančio tarnybinio automobilio su įjungtais mėlynais ir raudonais ir specialiais garso signalais, taip sukėlė eismo įvykį, per kurį buvo nežymiai sužaloti žmonės. J. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 1 d., 417 str. 6 d. ir 423 str. 2 d. numatytus pažeidimus. 2017-07-20 Panevėžio apskrities VPK gautas VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro 2017-07-17 raštas Nr. SR-(1.917)-480, kur pateikta informacija (forma F027/a) apie G. M.. Nurodyta, kad 2017-06-18 po eismo įvykio G. M. kreipėsi į Rokiškio ligoninės Priėmimo skyrių, buvo apžiūrėta gydytojo. Tęsiamas gydymas ir nedarbingumo pažymėjimas išduotas iki 2017-07-12 dėl juosmens srities sumušimo (kodas pagal TLK-10-AM – S30.0). Sužalojimas atitinka lengvą sveikatos sutrikimo laipsnį. Iš pateikto 2017-06-18 paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo kopijos matyti, kad G. M. į gydymo įstaigą kreipėsi po eismo įvykio 2017-06-18 20.05 val. dėl darbo metu eismo įvykyje sumuštos kairės šlaunies. Dėl Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK RS vyriausiojo patrulio E. Š. ir vyriausiosios patrulės G. M. sveikatos sutrikdymo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas bei tarnybinis patikrinimas.2017-10-19 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-66 konstatuota, kad 2017-06-18 Panevėžio apskr. VPK Rokiškio r. PK RS vyriausieji patruliai E. Š. ir G. M. traumas patyrė tarnybos metu, kad jie susižalojo vykdydami tarnybos pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir kad yra pagrindas mokėti kompensaciją. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 50 str. 3 d. pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki penkių metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) 2017-12-12 išduotoje pažymoje Nr. 2781 nustatyta, kad G. M. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2017-06-18, priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Statuto 50 str. 3 d. 7 p. nurodoma, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju sužalotam pareigūnui išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. G. M. nedarbingo laikotarpis truko 25 dienas, nuo 2017-06-18 iki 2017-07-12. 2017-12-20 Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 50-TE-727 pavesta išmokėti G. M. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. 2017-02-19 Panevėžio apskrities VPK į G. M. sąskaitą pervedė 795,27 Eur išmoką. Automobilis, kuriuo padarytas eismo įvykis - „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, sudaryta 2016-11-08 draudimo sutartis Nr. 05/2073118 bei išduotas draudimo polisas Nr. AIB1811596. Statuto 50 str. 11 d. numato, kad tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos naudai.
Atsiliepimas
Atsakovė J. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovė nėra atsakinga pagal ieškovo pateiktą ieškinį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pripažįstama, kad, remiantis sisteminiu Lietuvos Respublikos priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) normų ir tikslų aiškinimu, iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, teisinis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų lemia tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Toks TPVCAPDĮ tikslų ir nuostatų aiškinimas nesusilpnina nukentėjusio asmens teisės į visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalį, jei atsakingam draudikui ar Draudikų biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Kadangi ji yra netinkama atsakovė byloje, atmetus ieškinį jos atžvilgiu prašė iš ieškovės priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas If P&C Insurance AS filialas pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad dėl eismo įvykio metu G. M. patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo išmokėjo 360 Eur draudimo išmoką, atlyginančią G. M. patirtą neturtinę žalą ir 743,75 Eur draudimo išmoką, kuria buvo atlyginta VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus patirta turtinė žala. Paaiškina, kad 2017-08-28 buvo gauta 2017-08-24 VSDFV pretenzija, kuria buvo prašoma atlyginti 743,75 Eur žalą, susidariusią dėl G. M. nedarbingumo laikotarpiu (nuo 2017-06-18 iki 2017-07-12) išmokėtos ligos išmokos. Taigi, dėl eismo įvykio G. M. netektos pajamos nedarbingumo laikotarpiu jai buvo pilnai atlygintos. Pritaria atsakovės J. B. atstovo nuomonei, kad ginčo atveju nėra aktualios specialiųjų įstatymų nuostatos – žalą padariusio asmens atsakomybės klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Policijos departamentas, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Tenkinus ieškovo ieškinį, turtinė žala dėl eismo įvykio metu sužalotos G. M. būtų atlyginta dvigubai, taip pažeidžiant visiško nuostolių atlyginimo principą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl pareigos atlyginti atsiradusius nuostolius
Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo ( regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kito dydžio. Ši nuostata teisę į regresą sieja su padarytos žalos dydžiu, o ne išmokėta suma, nebent įstatymai nustato kitaip. Atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).
Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuotų neteisėtų veiksmų bei to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas (CPK 182 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-215/2008; Nr. 3K-3-212-378/2016).
Byloje pateiktas įrodymais nustatyta, kad 2017-10-20 Panevėžio apskrities Rokiškio rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 83ANN-124290010-17 atsakovė J. B. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 1 d., 417 str. 6 d. ir 423 str. 2 d. Nutarimu konstatuota, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p., 12 p., nes vairuodama automobilį Rokiškio r. sav.., Rokiškyje, Nepriklausomybės a. ir Respublikos gatvių sankryžoje nepraleido pagrindine gatve, prieš eismą važiuojančio tarnybinio automobilio su įjungtais mėlynais ir raudonais ir specialiais garso signalais, taip sukėlė eismo įvykį, per kurį buvo nežymiai sužaloti žmonės. Nutarimas įsiteisėjęs, juo paskirtą 150 Eur baudą J. B. sumokėjo 2017-11-30.
Iš 2017-10-19 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-66 matyti, kad G. M. traumą patyrė tarnybos metu, vykdydama pareigybės aprašymo funkcijas, veikdama pagal bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą. 2017-06-18 dirbdama Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK RS policijos patrulio ekipaže „6092“ reagavo į policijos registruojamą įvykį ROIK 0117000330059, t. y. informaciją dėl smurto artimoje aplinkoje, priskirtą B kategorijai, į kurią reikia reaguoti skubiai. Į įvykio vietą Rokiškio r., Juodupės sen., Neršonių k., policijos pareigūnė vyko specialiuoju automobiliu „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. Š.. Apie 19.06 val. Rokiškyje, Respublikos g. ir Nepriklausomybės a. sankryžoje, į E. Š. vairuojamą specialųjį automobilį „Škoda Yeti“ atsitrenkė automobilis „Mazda 6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu G. M. sumušta juosmens sritis. Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriaus pateiktame G. M. ligų sąraše įrašyta, kad ji sirgo nuo 2017-06-18 iki 2017-07-12. Jai išduoti nedarbingumo pažymėjimai Nr. EE8997206, EE9003863, EE9034476, EE9082532, EE9126820, EE9293643. Įvykio metu pareigūnai buvo blaivūs. Šis įvykis vertintas kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje. G. M. traumą patyrė tarnybos metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir kad yra pagrindas mokėti kompensaciją.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė J. B. aukščiau minimame nutarime nurodytu laiku ir nustatytoje vietoje, pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo sužalota policijos pareigūnė G. M. tuo metu vykdžiusi tarnybines pareigas ir vykusi į registruotą įvykį.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) 2017-12-12 išduota pažyma Nr. 2781 pavirtina, kad G. M. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2017-06-18, priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. G. M. dėl įvykio buvo nedarbinga nuo 2017-06-18 iki 2017-07-12 – iš viso 25 dienas.
2017-12-20 Panevėžio apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 50-TE-727 pagal Statuto 50 str. 3 d. pavesta išmokėti G. M. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2017-02-19 Panevėžio apskrities VPK į G. M. sąskaitą pervedė 795, 27 Eur išmoką.
Pagal Statuto 50 str. 3 d. pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą. Ši kompensacija lengvo sveikatos sutrikdymo atveju siekia nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Byloje nustatyta, kad G. M. yra policijos pareigūnė, kuri buvo sužalota atliekant tarnybines pareigas, todėl kompensacija jai buvo išmokėta teisėtai, vadovaujantis aukščiau išdėstyto teisės akto – Statuto 50 str. 3 d. nuostatomis. G. M. dėl patirto sužalojimo buvo nedarbinga 25 dienas, todėl teismas sprendžia, kad išmokėtos kompensacijos dydis – 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio kompensacija yra reali G. M. patirta žala. Pažymėtina, kad pareigūnei G. M. išmokėta minimali jai pagal Statuto 50 str. 3 d. nuostatas mokėtina kompensacija.
Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau darytina išvada, kad byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – J. B. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, žala – nukentėjusiajai atsižvelgiant į padarytos sužalojimus pagal įstatymą išmokėta 795, 27 Eur kompensacija, J. B. neteisėti veiksmai – kelių eismo taisyklių pažeidimai sąlygojo eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota policijos pareigūnė G. M. bei dėl patirtų tarnybos metu sužalojimų pareigūnei buvo pagal įstatymą buvo išmokėta kompensacija, taigi tarp J. B. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Atsakovė J. B. prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti, nes ji vairavo automobilį, kuris buvo draustas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, todėl už jos padarytą žalą, susijusią su sukeltu įvykiu, atsako ne ji, tačiau pagal TPVCAPDĮ nuostatas transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė, atitinkamai ir pretenziją ieškovė dėl žalos atlyginimo subrogacijos ar regreso tvarka turi teisę reikšti ne atsakovei, o tiesiogiai draudikui.
Atsakovas If P&C Insurance AS Lietuvoje veikiantis per If P&C Insurance AS filialą taipogi prašė ieškovo ieškinį atmesti, nes dėl G. M. patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo išmokėjo 743,75 EUR draudimo išmoką, kuria buvo atlyginta VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus patirta turtinė žala. Mano, kad tenkinus ieškovo ieškinį, turtinė žala dėl eismo įvykio metu sužalotos G. M. būtų atlyginta dvigubai, taip pažeidžiant visiško nuostolių atlyginimo principą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją, todėl pagal analogiją taikytina CK 6.290 str. 3 d. nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Kita vertus, socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas regreso teisę į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009).
Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis, kurį vairavo atsakovė J. B. ir kurį vairuojant padarytas eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota policijos pareigūnė G. M. - „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas draudiko If P&C Insurance AS Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, sudaryta 2016-11-08 draudimo sutartis Nr. 05/2073118 bei išduotas draudimo polisas Nr. AIB1811596. Taigi nagrinėjamu atveju socialinio draudimo išmoką išmokėjęs ieškovas regreso teisę turėtų nukreipti ne į žalą padariusį asmenį – atsakovę J. B., o į atsakingą draudiką – If P&C Insurance AS Lietuvoje veikiantį per If P&C Insurance AS filialą.
Atsakovas patikslintu ieškiniu prašė nuostolių atlyginimą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai, tačiau teismas šiuo atveju pažymi, kad vadovaujantis CK 6.6 str. 1 d., skolininkų solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.
Pagal TPVCAPDĮ 13 str. 2 d., jei atsakingam draudikui ar Draudikų biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį.
Taigi TPVCAPDĮ nuostatos įtvirtina draudiko ir žalą padariusio asmens subsidiarią atsakomybę, todėl solidari draudiko ir žalą padariusio asmens atsakomybė šiuo atveju negali būti taikoma.
Pažymėtina, kad pagal TPVCAPDĮ 11 str. 3 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Ieškovas šiuo atveju iš prašo priteisti 795, 27 Eur nuostolių dėl policijos pareigūnei G. M. išmokėtos kompensacijos. Ši suma net ir prie jos pridedant atsakovo draudiko If P&C Insurance AS Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą dėl G. M. nedarbingumo išmokėtą VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus patirtą turtinę žalą (iš viso 1539, 02 Eur) neviršija TPVCAPDĮ 11 str. 3 p. numatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl žalos asmeniui.
Teismas pažymi, kad nors atsakovas draudikas If P&C Insurance AS Lietuvoje veikiantis per If P&C Insurance AS filialą jau išmokėjo draudimo išmoką, kuria buvo atlyginta VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus patirta turtinė žala, tačiau tai nereiškia, kad draudikas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių ieškovui išmokėjusiam eismo įvykio metu nukentėjusiam savo pareigūnui kompensaciją už sveikatos sutrikdymą.
Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – NADPLSDĮ)) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime taip pat pasisakyta, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, gali būti už jas didesnis arba mažesnis. Šios neatitiktys galimos dėl to, kad socialinio draudimo įstaigos mokėtinos kompensacijos dydį skaičiuoja įstatyme nustatytu būdu, t. y. pagal teisės aktuose įtvirtintus objektyvius kriterijus, kurie neatspindi visų individualių, konkrečiam nukentėjusiam apdraustajam būdingų parametrų (vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus atveju – net ir jo buvusių draudžiamųjų pajamų dydžio). Tokia socialinio draudimo išmokos (dėl apdraustojo mirties patirtos žalos kompensacijos) apskaičiavimo tvarka privaloma ją mokančiai socialinio draudimo įstaigai, tačiau dėl dydžio nustatymo pobūdžio ši išmoka ne visais atvejais gali atitikti realiai padarytą žalą.
Sprendžiant dėl nukentėjusio asmens nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo patirtos žalos ir jos dydžio, reikšminga yra tai, kad socialinio draudimo įstaigų mokamos netekto darbingumo kompensacijos skirtos atlyginti nukentėjusio asmens negautas pajamas (NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalis).
Tuo metu kompensacija pagal Statuto 50 str. 3 d. mokama pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pareigūnas, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas ir dėl to neteko darbingumo įgyja teisę gauti ir netekto darbingumo išmoką skirtą atlyginti pareigūno negautas pajamas ir kompensaciją pagal Statuto 50 str. 3 d.
Aukščiau minimų socialinio draudimo išmokų atsiradimo įstatyminiai ir skyrimo pagrindai yra skirtingi. Be to pažymėtina, kad kompensacijos pagal Statuto 50 str. 3 d. dydis priešingai nei NADPLSDĮ nėra siejamas su nedarbingumo laikotarpiu ir yra sąlygojamas patirto sveikatos sužalojimo mąsto ir darbingumo lygio netekimo bei svyruoja nuo 1 iki 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra iš dalies pagrįstas ir ieškovo prašomi priteisti nuostoliai yra priteisiami iš atsakovo draudiko If P&C Insurance AS Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą.
Dėl palūkanų priteisimo
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnio taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, neišieškomos iš šalies, kuri nuo jų mokėjimo atleista
Byloje susidarė šios proceso išlaidos: pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma patvirtina, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei J. B. valstybė turėjo 289, 25 Eur išlaidų, 18 Eur mokėtinas už ieškinį žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas bei 1, 90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Atsakovei J. B. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4-(NTP-2)-18-T-1790-14731 teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant ir atleidžiant ją 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsakovės J. B. atstovas teismo posėdžio metu prašė iš ieškovo priteisti atsakovei 50 procentų jos sumokėtų bylinėjimosi išlaidų už valstybės jai teikiamą teisinę pagalbą – 144, 63 Eur. Atsakovės atstovas neprašė priteisti valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo, nes ieškovas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra finansuojami iš valstybės biudžeto.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys yra tenkinamas visiškai dalyje dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo If P&C Insurance AS Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, tačiau atmetamas dalyje dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės J. B., bylinėjimosi išlaidas paskirsto sekančiai: iš atsakovo If P&C Insurance AS Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą valstybei priteisia 18 Eur mokėtiną už ieškinį žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, o iš ieškovo priteisia 144, 63 Eur atsakovės J. B. turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais.
Teismas atsižvelgdamas į atsakovės J. B. atstovo advokato argumentus bei į tai, kad ieškovas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra finansuojami iš valstybės biudžeto ir priteisus iš ieškovo valstybei garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, turtas persiskirstytų tik tarp valstybės institucijų, tačiau bendra valstybės turto masė nepakistų, iš ieškovo nepriteisia valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsakovei J. B. suteiktą teisinę pagalbą.
Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (1, 90 Eur) neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatas ieškinį tenkinti visiškai atsakovo If P&C Insurance AS Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą atžvilgiu ir atmesti atsakovės J. B. atžvilgiu.
Priteisti iš If P&C Insurance AS Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, įmonės kodas 302279548 795, 27 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 27 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įmonės kodas 291008610, naudai.
Priteisti iš If P&C Insurance AS Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, įmonės kodas 302279548, 18,00 Eur (aštuoniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, valstybei. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įmonės kodas 291008610, 144, 63 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų J. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.