Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.1.; 1.2.7.2.2.1.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.26.2.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.9.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.;

2019 m. birželio 21 d.

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: T. K. ir jos atstovui advokatui Irmantui Ruželei, I. G.,

kaltinamiesiems ir civiliniams atsakovams: S. J. ir jo gynėjui advokatui R. K., J. M. ir jo gynėjui advokatui V. K., E. U. ir jos gynėjui advokatui E. B.,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., a k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999-01-05 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 str. 6 d., 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. Taikytas 1961 m. BK 47¹ str. ir bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 2) 1999-11-02 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. subendrinus bausmes – laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn. su 5000 Lt vertės turto konfiskavimu; 2000-02-07 pritaikytas įstatymas Nr. VIII-1439, bausmė sumažinta iki 9 mėn. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 3) 2003-01-09 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str.2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; 4) 2004-10-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. laisvės atėmimu 3 m. 1 mėn.; 5) 2005-02-24 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 3 m. 4 mėn., 2005-05-26 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2005-02-24 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir paskirtas laisvės atėmimas 3 m. 8 mėn., 6) 2005-05-18 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn.; 7) 2005-08-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių; 2005-10-20 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2005-08-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir paskirtas laisvės atėmimas 3 m. 10 mėn.; 8) 2009-01-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. 3 mėn.; 9) 2015-03-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams, 2015-08-28 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendis pakeistas; S. J. pagal BK 178 str. 2 d. (A. V. kompiuterio vagystė) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. šią bausmę bei Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu S. J. pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš I. Š. namo) bei BK 140 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir S. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliko 2017-06-02, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str., 140 str. 1 d., 178 str. 2 d., 150 str. 2 d.,

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2015-02-26 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) viešaisiais darbais 6 mėnesiams, 2015-05-08 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2015-02-26 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmė – 168 valandos, pakeista į 28 MGL (1064 Eur) dydžio baudos bausmę, įpareigojant baudą sumokėti per 6 mėnesius, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str., 140 str. 1 d., 178 str. 2 d., 150 str. 2 d.,

E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista (teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

- 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. viešoje vietoje, prie Rokiškio tvenkinio, esančio šalia Ežero gatvės Rokiškyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su J. M. ir E. U., elgdamasis įžūliai, matydamas bendrininkų veiksmus ir jiems pritardamas, spyrė ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai T. K. į šonus, E. U. suduodant nukentėjusiajai ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, J. M. suduodant ne mažiau 2 kartus kumščiu nukentėjusiajai į kaklo sritį, taip bendrais veiksmais su J. M. ir E. U. padarė nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas kūne ir odos nubrozdinimą kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse, tokiu būdu tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.

- 2017 m. gruodžio 27 d. apie 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su J. M., J. M. sudavus kumščiu vieną kartą nukentėjusiajai T. K. į kairę veido pusę, po ko, nukentėjusiajai išbėgus iš buto į laiptinę, to paties namo pirmojo aukšto laiptinėje, kartu su J. M. pasivijęs nukentėjusiąją, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, J. M. sudavus nukentėjusiajai 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir ne mažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, taip bendrais veiksmais su J. M. padarė nukentėjusiajai veido, rankų, pilvo, sėdmenų, ir kojų sumušimus, pasireiškusius nubrozdinimais veide, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse, tokiu būdu bendrais veiksmais su J. M. tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatą.

- 2018 m. liepos 1 d., apie 01.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su J. M., bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimą, I. G. priklausantį garažą ir pagrobė I. G. priklausantį turtą, o būtent: kartu su J. M. iš garažo pasiėmė ir išsinešė juodos spalvos rėmu dviratį “Ducati“ 350 eurų vertės, suvirinimo aparatą „Superaustria“ 150 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Asaki“ 90 eurų vertės, smūginį gręžtuvą „Makita“ 250 eurų vertės, elektrinį šlifavimo aparatą „EinChell“ 60 eurų vertės, 6 vnt. plastikinių mėlynos spalvos kuro talpyklų su dyzeliniu kuru, kurių bendra vertė 150 eurų, taip bendrais veiksmais su J. M. padarė nukentėjusiajam I. G. turtinę 1050 eurų žalą ir pagrobė svetimą turtą.

- 2018-07-03, apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su J. M., panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios T. K. atžvilgiu, seksualiai prievartavo T. K., o būtent: laikė prie vonios krašto prispaustas T. K. rankas taip, kad ji negalėtų atsisukti ir pasipriešinti, taip suteikdamas galimybę J. M. tenkinti lytinę aistrą analiniu būdu su T. K. prieš nukentėjusiosios valią.

- 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. viešoje vietoje, prie Rokiškio tvenkinio , esančio prie Ežero gatvės Rokiškyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su E. U. ir S. J., elgdamasis įžūliai, matydamas bendrininkų veiksmus ir jiems pritardamas, sudavė ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu T. K. į kaklo sritį, E. U. suduodant T. K. ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, S. J. spyrus ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai į šonus, taip bendrais veiksmais padarė T. K. daugybines poodines kraujosruvas kūne ir odos nubrozdinimą kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse, tokiu būdu bendrais veiksmais su S. J. ir E. U. tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.

- 2017 m. gruodžio 27 d., apie 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su S. J., kumščiu sudavė vieną kartą T. K. į kairę veido pusę; tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai išbėgus iš buto į laiptinę, to paties namo pirmojo aukšto laiptinėje kartu su S. J. pasivijęs nukentėjusiąją, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, S. J. sudavus 10 smūgių nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas ir kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, taip bendrais veiksmais su S. J. padarė nukentėjusiajai veido, rankų, pilvo, sėdmenų, ir kojų sumušimus, pasireiškusius nubrozdinimais veide, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse, tokiu būdu tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatą.

- 2018 m. liepos 1 d., apie 1.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su S. J. , bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimą, I. G. priklausantį garažą ir pagrobė I. G. priklausantį turtą, o būtent: kartu su S. J. iš garažo pasiėmė ir išsinešė juodos spalvos rėmu dviratį “Ducati“ 350 eurų vertės, suvirinimo aparatą „Superaustria“ 150 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Asaki’ 90 eurų vertės, smūginį gręžtuvą „Makita“ 250 eurų vertės, elektrinį šlifavimo aparatą „EinChell“ 60 eurų vertės, 6 vnt. plastikinių mėlynos spalvos kuro talpyklų su dyzeliniu kuru, kurių bendra vertė 150 eurų, taip bendrais veiksmais su S. J. padarė nukentėjusiajam I. G. turtinę 1050 eurų žalą ir pagrobė svetimą turtą.

- 2018 m. liepos 3 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su S. J., S. J. panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiosios T. K. atžvilgiu, seksualiai prievartavo T. K., o būtent: S. J. laikant prie vonios krašto prispaustas nukentėjusiosios rankas taip, kad nukentėjusioji negalėtų atsisukti ir pasipriešinti, jis tenkino lytinę aistrą su T. K. analiniu būdu prieš nukentėjusiosios valią.

- 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. viešoje vietoje, prie Rokiškio tvenkinio , esančio prie Ežero gatvės Rokiškyje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama bendrininkų grupėje su J. M. ir S. J., elgdamasi įžūliai, dėl mažareikšmės dingsties, o būtent nesutikus nukentėjusiajai T. K. gerti alkoholio, sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, po to, J. M. sudavus nukentėjusiajai ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu į kaklo sritį bei S. J. spyrus ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai į abu šonus, padarė nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas kūne, odos nubrozdinimą kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse, taip bendrais veiksmais su S. J. ir J. M. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios T. K. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.

- 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. prie Rokiškio tvenkinio , esančio prie Ežero gatvės Rokiškyje, matant ant žemės gulinčiai sumuštai nukentėjusiajai, iš šalia nukentėjusiosios buvusios rankinės ištraukė nukentėjusiosios piniginę, iš kurios pagrobė T. K. priklausančius joje buvusius pinigus: dvi kupiūras po 50 eurų, viso 100 eurų, taip padarydama nukentėjusiajai 100 eurų turtinę žalą atvirai pavogė svetimą, T. K. priklausiusį turtą.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad S. J. 2017 m. gruodžio 27 d. apie 00.00 val., Rokiškio mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje sudavė nukentėjusiajai T. K. vieną smūgį kumščiu į veidą, padarydamas jai muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje taip tyčia nežymiai sutrikdydamas T. K. sveikatą.

Taip pat jis 2018 m. liepos 1 d., apie 01.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimą, I. G. priklausantį garažą ir pagrobė I. G. priklausantį turtą, o būtent: kartu su nenustatytu asmeniu iš garažo pasiėmė ir išsinešė juodos spalvos rėmu dviratį “Ducati“ 350 eurų vertės, suvirinimo aparatą „Superaustria“ 150 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Asaki“ 90 eurų vertės, smūginį gręžtuvą „Makita“ 250 eurų vertės, elektrinį šlifavimo aparatą „EinChell“ 60 eurų vertės, 6 vnt. plastikinių mėlynos spalvos kuro talpyklų su dyzeliniu kuru, kurių bendra vertė 150 eurų, taip bendrais veiksmais su nenustatytu asmeniu padarė nukentėjusiajam I. G. turtinę 1050 eurų žalą ir pagrobė svetimą turtą.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nenustatė, kad kaltinamojo S. J. veiksmuose būtų nusikaltimų numatytų BK 284 str., 150 str. 2 d., kaltinamojo J. M. veiksmuose nusikaltimų numatytų BK 284 str., 140 str. 1 d., 150 str. 2 d., kaltinamosios E. U. nusikaltimų numatytų BK 284 str., 178 str. 2 d., požymių, taip pat neįrodyta, kad kaltinamasis J. M. padarė nusikaltimą numatytą BK 178 str. 2 d., todėl jie pagal pateiktus kaltinimus išteisintini.

Kaltinamasis S. J. pareikštą jam kaltinimą pripažino iš dalies nurodydamas, kad pripažįsta jog jis 2017 m. gruodžio 27 d. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai T. K. taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, taip pat tai, kad 2018 m. liepos 1 d. veikdamas su asmeniu pravarde „brolis“ įsibrovęs į I. G. priklausantį garažą pavogė svetimą jam priklausantį turtą, kitoje dalyje kaltinimų nepripažįsta ir juos neigia. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. ryte jam paskambino J. M., pasiūlė ateiti pas S.. Nuėjo pas S., po kokio pusvalandžio ar valandos ten atėjo T. K.. Sėdėdami pas S., visi suplanavo važiuoti prie ežero. Išsikvietė taksi, nuvažiavo pas E., ji važiavo pasiimti bankomato kortelės, nes norėjo nusipirkti prekių, gėrimų. Vėliau nuvažiavo pas T. K., ji užbėgo pasiimti pledo ir visi nuvažiavo prie ežero. Prie ežero vartojo alkoholinius gėrimus, maudėsi. Jam su J. M. nuėjus maudytis, jis būdamas vandenyje pamatė kaip T. K. trenkė E. 2 kartus, todėl greitai išbrido. Moterys stovėjo, kai K. trenkė U. Kitą dieną pas U. buvo mėlynė. Po smūgio U. K. dar gėrė. E. kalbėjo su J. M.. Jie atėjo prie ežero, o jis nuėjo kalbėtis su T. K.. K. prašė eiti namo, tačiau ji pasakė, kad neis, kvies policiją, ji buvo isterijoje, rėkė nežmonišku balsu. Jis paėmė iš jos telefoną ir kažkurį laiką jai jo neatidavė, ji rėkė, kad iškvies policiją, pradėjo jį gąsdinti, kad parašys pareiškimą, todėl jis jai iš karto atidavė telefoną. Pamatęs, kad ji spaudžia mygtukus ir skambina policijai išėjo nuo ežero. Tuo metu ji jau kalbėjo su pareigūnu arba apsimetinėjo, kad kalba. Iš paskos ėjo E. su J., kurie jį prisivijo ir visi ėjo namo. Už pusvalandžio mikrorajone juos sulaikė policija.

Tą dieną T. K. buvo visa ištinusi, nes savaitę laiko gėrė, prieš tai dieną ją buvo ištikęs epilepsijos priepuolis, buvo nukritusi nuo laiptų, jai kišo šaukštą. Matėsi, kad buvo truputį prisitrenkusi, lūpa buvo patinusi, bet kraujo nebuvo, dėjo šaltą kompresą, kad neištintų. Jis pirmą kartą tada sužinojo, kad ji serga epilepsija, buvo išsigandęs. Kad jai buvo būtent epilepsijos priepuolis sprendė iš to, jog jai iš burnos ėjo putos, be to yra matęs ne vieną žmogų, kuriam buvo epilepsijos priepuolis. Greitosios pagalbos nekvietė, nes ji išgėrė vaistų ir jai praėjo. Ji atėjo pas S. su tamsintais akiniais, sužalojimų ant veido nepastebėjo. Ji miegojo be akinių, ryte nematė sužalojimų. Ji buvo ant jo užpykusi dėl to, kad jis iš jos išėjo ir neprikėlė. Su ja nebendravo iki ežero. Prie ežero susitaikė, bendravo. Kai buvo prie ežero, ji šokinėjo nuo tilto, prie kurio buvo pririšta valtis su varikliu. Ji šoko nuo tilto ant galvos ir trenkėsi į valties kampą, tada išlipo iš vandens, vėl užlipo ant tilto ir vėl šoko, nieko jai neatsitiko, kraujo nematė. Būnant prie ežero, jis T. K. nesudavė jokių smūgių, nebuvo su ja susipykęs, nebuvo jokios priežasties ją mušti, nematė, kad kas suduotų jai smūgius, ji jį, E. ir M. apšneka. Po to įvykio jis su ja dar gyveno apie pusę metų, ji jo prašydavo, kad liudytų prieš E. ir M., kad duotų parodymus, jog jie ją mušė, sakė, kad jį padarys liudytoju. Sakė, kad nori pasodinti J. M.. Ji norėjo gauti pinigų iš J. M., ėjo pas jo motiną ir reikalavo pinigų. Ji policijai nurodė, jog ir jis ją mušė prie ežero, nes yra pikta ant jo dėl to, kad jis bendrauja su M.. K. prašė ir jo motinos pinigų už tas peštynes. Tą dieną prie ežero T. K. pinigų neturėjo, nematė, kad ji būtų ką pirkusi, kad ji turėtų rankinuką taip pat nematė. Kad K. neturėjo pinigų žinojo, nes gyveno kartu su ja bei žinojo, kiek ji turi pinigų. Tą dieną jis pats turėjo pinigų – 70 eurų. Jo nuomone taksi kvietė J. M.. M. ir U. žinojo, kad jis turi pinigų, nes būdami prie ežero, jie ėjo į „Daividą“ pirkti degtinės. Jis pirko, mokėjo grynaisiais pinigais. Pas U. taksi važiavo pasiimti kortelę, nes ji neturėjo grynųjų, sakė, kad jos pinigai kortelėje. U. parduotuvėje pirko degtinės, mėsų, atsiskaitė kortele. Įvykio dieną buvo išgėręs, nustatytos gal 2 promilės girtumo. Iki to įvykio K. pažinojo ir M., ir U..

Dėl antro įvykio S. J. paaiškino, kad 2017 m. žiemą jis su J. M. apie 18.00 val. vakaro nuėjo pas jį, ten buvo jo motina ir K.. K. buvo išgėrusi, jos gėrė alų. Jie atsigėrė alaus, išsikvietė taksi bei nuvažiavo pas J. M., nusivežė degtinės, ją gėrė. Visi trys buvo virtuvėje. Pirmi nuėjo parūkyti į kambarį J. su K., tai buvo po maždaug 2 valandų pasibuvimo pas M.. Jis iš virtuvės grįžęs į kambarį, pamatė K., apsižergusią M. bei paklausė, ką ji čia daro, ji pasitraukė nuo jo, tada jie dar išgėrė, su ja tuo metu nešnekėjo. M. pradėjo sakyti, kad eitų namo, nes jo motina turi grįžti. Jis su K. išėjo iš M. normaliai išgėrę. Išėjus iš buto, prie laiptinės K. pasiūlė grįžti pas M., tada jis supykęs jai priminė, kad ji buvo apsižergusi M. ir trenkė jai vieną smūgį į lūpas. Po jo suduoto smūgio K. rėkė, žviegė, jis ją nuramino ir pasodino ant suoliuko, pasakė, kad sėdėtų, kol jis grįš bei nuėjo nusipirkti alaus, o grįžus su alumi, prie K. buvo greitoji pagalba ir policija bei jį sulaikė policijos pareigūnai.

Jis bute nesiekė su T. K. turėti lytinių santykių, nepriekabiavo prie jos, nes jis su ja gyveno. K. neturėjo sužalojimų prieš ateidama į butą. Kaip ji atėjo į butą apsirengusi, taip ir išėjo. Jis jos suplyšusių rūbų nematė. Išėjus iš M., ji tiek buvo girta, kad jį buvo nusitempusi nuo laiptų, griuvo, bet gana minkštai nusileido. Jis ją pakėlė nuo žemės už rankos. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad smūgį sudavė pas M. kambaryje, bet iš tikrųjų, kiek atsimena, sudavė smūgį lauke, dėl kurio labai gailisi. M. jai smūgio tikrai nesudavė.

Dėl trečio kaltinimo kaltinamasis S. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 65-66), kur buvo nurodęs, kad 2018 m. birželio mėnesio viduryje, susipažino su vyriškiu, jam gal apie 35 metus, šviesiais plaukais, trumpai kirptu, apie 178-180 ūgio, lieknas, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adresu, telefono, nežino, jį vadina „broliu“. Šį asmenį pažįsta D. J., jis juos ir supažindino prie 4 – os vidurinės stadione. 2018-06-30 apie 23.30 val. prie Blažio kepyklos sutiko tą vyriškį. Jis buvo vienas. Jis pasakė, kad žino, kur yra atrakintas garažas, kuriame yra įvairiausių daiktų, pasiūlė padėti jam pavogti. Jis sutiko ir jie abu nuėjo į miškų ūkio pusę, jis parodė tą garažą. Jis atitraukė į viršų garažo duris, tame garaže jis paėmė dvi talpas po 20 l su kuru. Paskui iš garažo išnešė kažkokią dėžę ir dviratį išvarė tas vyriškis, kuris parodė krūmus prie garažo po kaire maždaug už 150 m už kelio. Ten prie krūmų paliko daiktus ir vėl grįžo į garažą. Tada jis vėl ėmė dvi talpas, o tas vyras paėmė kažką iš daiktų. Taip kursavo kokius tris kartus. Jis iš garažo nešė tik talpas su kuru. O tas vyriškis nešė kažkokius daiktus. Maždaug už kokių 20 min. atvažiavo geltonos spalvos autobusiukas, kurio markės, valst. Nr. nežino. Vairavo nepažįstamas vyriškis, kurį asmuo pravarde „brolis“ vadino seneliu. Tas vyriškis, su kuriuo vogė iš garažo, pasakė: „važiuok su dviračiu“ ir , kad jis su juo susisieks. Jis išvažiavo, o juos paliko prie krūmų. Dviratį pastatė namo, kuriame gyvena, rūsio patalpoje. Tą vakarą jis buvo apsirengęs šortais šviesios spalvos ir sportbačiais juodos spalvos su balta. Vilkėjo mėlynos spalvos džemperį. Buvo be kepurės. Kai nešė daiktus iš garažo, jis nebuvo užsidėjęs nei kepurės, nei kapišono, nes kepurės neturėjo, o kapišono ant džemperio nėra. Kur pavogti daiktai, jis nežino. Dviratį iš rūsio pareigūnai paėmė. Dviratis buvo sportinis, tamsios spalvos. Kai ėjo vogti, buvo blaivus. Nuoširdžiai gailisi, kad apvogė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. J. dėl veikos papildomai paaiškino, kad iš ryto atvažiavo pareigūnai ir jį sulaikė, jis iš karto prisipažino, pasakė, kur padėtas dviratis, prašė, kad jį paleistų, nurodė, kad grąžins daiktus. Išėjęs iš areštinės, paskambino tardytojai, pasakė kur yra padėti daiktai. Tą asmenį, pravarde „brolis“, buvo sutikęs per D. J. bei jis atidavė pavogtus daiktus, o jis pranešė tyrėjai. Po to laiko D. J. matė Šiaulių kalėjime prieš kelis mėnesius. Su juo tik pasisveikino. Su M. apie šią vagystę nekalbėjo, mano, kad SMS žinučių taip pat nerašė. Su šia vagyste M. nesusijęs. Atsiprašo nukentėjusiojo.

Dėl ketvirtos veikos kaltinamasis S. J. paaiškino, kad 2018 m. vasarą jis su M. atėjo pas jo motiną į namus. K. sėdėjo su jo mama, gėrė arbatą ar kavą, šnekučiavosi. Kai atėjo į vidų, paklausė, ar čia buvo policija, mama pasakė, kad T. K. atėjo į butą kartu su policija, o kokiu klausimu atėjo, nebuvo atsakyta, pasimiršo, nebeklausinėjo. Jie atsinešė po 2 butelius šampano. Kartu gėrė šampaną, K. rėkė ant M., kad jį pasodins. Suprato, kad ji išgėrusi ir nekreipė į ją dėmesio. Tada ji jį pasikvietė į virtuvę. Virtuvėje ji prašė jo dar nupirkti šampano, tačiau jis pasakė, kad neturi pinigų, tada ji jo paprašė pakviesti M. į virtuvę. Jis nuėjo, atsisėdo prie kompiuterio ilgiausiai porai minučių. Grįžęs į virtuvę pamatė, kad K. trinasi su koja prie M. bei suprato, kad ji trinasi, nes nori, jog M. nupirktų daugiau alkoholio. Girdėjo, jog ji prašė M. šampano, žadėdama atsiimti pareiškimus. M. nieko nesakė, nes jis nieko nedarė. Tada ją iš karto paėmė už rankos, už kaklo ir išstūmė pro duris. Su M. jie dar pabuvo 5 minutes ir išvažiavo dviračiu pas M. žiūrėti futbolo. Tame bute išbuvo panašiai apie valandą laiko. Jam paskambino tyrėja, pasakė, kad prisistatytų į policiją į ką atsakė, kad ryte ateis. Atvažiavę policijos pareigūnai jam pasakė, kad yra sulaikytas dėl priekabiavimo, o Panevėžyje jį pradėjo kaltinti išprievartavimu. Sulaikė panašiai už valandos – pusantros nuo to laiko, kai išėjo iš buto.

Būnant bute, kiek atsimena, nė vienas iš jų nebuvo tualete. Tame bute gyveno motina su juo. Jie su T. kartais ateidavo miegoti pas ją. Gyvenimo draugo mama neturi. Yra užsiiminėję lytiniais santykiais su K. tame bute, tualete prieš pusę metų iki įvykio. Nebuvo jokio nusikaltimo, jis su ja draugavo, o ji jį šmeižia visokiausiais būdais. Jis žino, kad T. K. negalima gerti, jai daug kartų neleisdavo gerti. Jis ją vesdavo į anoniminių alkoholikų susirinkimus, vesdavo blaivinti. Pats turi problemų su alkoholiu. Iki įvykio su T. K. turėjo lytinių santykių po paleidimo iš laikino sulaikymo 2019 m. liepos 2 d., sekančios dienos ryte buvo pas T. K. ir su ja turėjo lytinius santykius. T. K. seksualiai buvo aktyvi.

Kaltinamasis J. M. kaltu dėl pareikštų kaltinimų neprisipažino, nebent, kad šiukšlino, triukšmavo prie ežero.

Dėl pirmos veikos paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 9 dieną apie 14 val. susitiko su S. J. pas jo kaimyną S.. Jis atėjo su E. U., atsigėrė alaus, sugalvojo važiuoti prie ežero. S. pasikvietė draugę, kad nebūtų liūdna. Išsikvietė taksi, nuvažiavo pas E. U., ji pasiėmė mokėjimo kortelę, nuvažiavo į parduotuvę, apsipirko, nuvyko prie ežero, maudėsi, deginosi, išgėrinėjo. T. K. buvo įbridusi į vandenį iki pažastų, braidė. Akinių nuo saulės nebuvo nusiėmusi. Ant T. K. kūno mėlynių nematė. Sumušimų ant kūno nebuvo, nepastebėjo. Vieta, kurioje buvo yra privati valda, jie įėjo takeliu ir ten buvo. Buvo atėję žmonės, bet jiems nieko nesakė, leido ten būti. Nėra uždraustas priėjimas prie tos vietos, ženklų nėra. Ta vieta yra aptverta, bet ten tarp kiemų yra takas link ežero. Palei pakrantę praeiti galima. Jiems su S. J. besimaudant, E. U. susiginčijo su T.. T. K. su E. U. buvo susikabinusios rankomis, o jis atbėgo jų skirti, kad nesusimuštų. T. sudavė smūgį E. U.. Jis T. K. nustūmė ant pledo ir ji atsisėdo, o jis su E. U. nuėjo maudytis. Nuo jo pastūmimo T. K. negalėjo patirti sužalojimų, nes ji gražiai atsisėdo, stūmė nestipriai. Ji nekvietė pagalbos, kai atsisėdo ant pledo, toliau triukšmavo, rėkavo, spjaudėsi, keikėsi, gąsdino juos. Pasiūlė eiti iš ten, nes buvo privačioje valdoje, šeimininkai galėjo iškviesti policiją bei jie išėjo. T. K. su jais nėjo, S. J. dar ją kėlė, bet ji nėjo ir jie ją paliko. Nuėjo į parką, esantį mikrorajone, atsisėdo parūkyti, sustojo pareigūnai ir sulaikė už 10 minučių išėjus nuo ežero.

Jis nematė, kad T. K. turėtų pinigų. T. K. niekas neprašė pinigų, galvojo, kad ji jų neturėjo. T. K. rankinuko nematė, buvo tik jos maišelis su pledu. Eidami prie ežero atsinešė maisto, gėrimų, pledų, vieną butelį alaus ir brendžio, po to dar kartą ėjo su S. J. į parduotuvę nusipirkti degtinės. Iki konflikto viską išgėrė ir ėjo vėl į parduotuvę. Nuo ežero išsinešė likusį alų, traškučius, rūkytą vištą. Su šiais daiktais juos policija ir sulaikė. Policijos pareigūnai paėmė bulvių traškučius, alų, vištą, jo laikrodį, telefonus. Iš S. J. pareigūnai paėmė pinigus 50 eurų.

Iki to įvykio T. K. pažinojo gal porą mėnesių, žinojo jos vardą. Ji žinojo jį kaip J. M.. Konflikto su E. U. metu T. K. buvo girta, griuvinėjo, girtumas matėsi akivaizdžiai, ji neblaivi buvo jau pas S, kaimyną, tas aiškiai matėsi.

„Č“ yra jo kaimynas (duomenys neskelbtini)buto numerio nežino, kur pas motiną gyveno, ji vaikščiodavo pas jį, jos pažįstamas. Jam apie 40 metų, jį pažįsta kaip kaimyną iš matymo, pasisveikina ir tiek. Kieme užaugo kartu. Nežino jo vardo, gal A..

Dėl antros veikos kaltinamasis J. M. paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 26 d. jis su S. J. apie 20.00 val. nuėjo pas S. J., ten sėdėjo S. J. motina ir T., gėrė alų. Jie atsigėrė po stiklinę alaus, jis pasiūlė važiuoti pas jį. T. jau buvo gerai išgėrusi, todėl kvietė taksi, nes toli ji nebūtų nuėjusi. Kol laukė taksi nusipirko butelį degtinės ir nuvažiavo pas jį apie 22.00 val., pasėdėjo gerą valandą ar pusantros, gėrė tą degtinę. T. pradėjo griuvinėti, sakė nebepaeis, matė, kad ji labai girta. S. J. pasakė, kad parvestų ją namo, nes ji netoli gyveno ir S. J. išsivedė ją už parankės. T. K. sunkiai ėjo, trindamasi prie sienų. Jiems išeinant, kai uždarė duris ir jas rakinant, pasigirdo triukšmingas nubildėjimas. Nėjo tikrinti, pasižiūrėti koks ten triukšmas buvo ir nuėjo žiūrėti televizoriaus. Po 2 parų, kai paleido S. J., sužinojo, kad T. K. parašė pareiškimą, jog pas jį ją mušė.

T. K. smūgių nesudavė, kad S. J. būtų sudavęs smūgių taip pat nematė, jie net nebuvo susipykę pas jį, normaliai elgėsi. Būdami pas jį bute, kalbėjo, juokavo. Ji juokaudama buvo koją ant jo uždėjusi, paskui nuėmė, nesigrabaliojo. Neprašė, nesiūlė jai santykiauti. Ji jo bute neverkė. T. K. noriai važiavo pas jį į namus, gėrė degtinę savo noru. Nesimatė, jog ji būtų sumušta, jokių sužalojimų ant jos nepastebėjo, tačiau išskyrus veidą T. K. kitos kūno dalys nebuvo matomos. Nesiskundė, jog jai kas skaudėtų.

Dėl trečios veikos kaltinamasis J. M. paaiškino, kad 2018 m. liepos 1 d. jis saugojo E. U. vaikus, miegojo pas ją, nes ji dirbo naktinėje pamainoje. Iš buto nebuvo išėjęs. Ji išėjo į darbą 18.00 val., tai nuo 18.00 val. iki 6.00 val. ryto jis buvo vienas pas E. U. su vaikais: 5 metų Goda ir 9 metų Dovydu. Tą dieną bendravo telefonu su S. J., jis jį apie 16.00 val. kvietė pas save į svečius, bet pasakė, kad vakare žiūrės vaikus, todėl negali. Naktį nebendravo su juo telefonu. E. U. skambino naktį ir klausė kaip vaikai. Apie vagystę iš I. G. garažo sužinojo liepos 3 d. iš S. J.. S. J. jam sakė, kad ėjo į tą garažą su nepažįstamu asmeniu.

Dėl ketvirtos veikos kaltinamasis J. M. paaiškino, kad 2018 m. liepos 3 d. pas jį adresu (duomenys neskelbtini) apie 12.00 – 13.00 val., atėjo S. J. bei jie nuėjo iki „Maximos“, nusipirko šampano, nuėjo pas jį, išgėrinėjo alų. S. J. paskambino motina, prašė, kad ateitų. Jie įsidėjo šampaną ir panašiai apie 15-16 val. nuvyko pas jį adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus ten buvo T. su A. J., jos sėdėjo ir šnekučiavosi. Prieš jiems ateinant buvo pas jį atvažiavę policijos pareigūnai, klausė A. J. dėl triukšmo. Išgėrus šampaną T. pradėjo jo prašyti, kad nupirktų dar išgerti, prašė padaryti šventę, sakė atsiims pareiškimą. Pasakė, kad nieko nereikia atsiimti, jog išaiškės teisybė, nes nenorėjo, kad ji atsiimtų pareiškimą, norėjo, kad paaiškėtų tiesa ir ją pačią nuteistų už melą bei atsistojęs išėjo į kitą kambarį, kur sėdėjo A. J.. Jis prie jos nesikabinėjo, jos nelietė. S. J. pamatęs, kad ji jo prašo šampano, išvarė ją pro duris, jos rankinuko nemetė. Pas S. J. tuo metu buvo jis, T. K., S. J. ir jo motina A. J.. S. J. motina buvo ten visą laiką. Nei vienas iš jų nebuvo nuėję į tualetą, visą laiką kambaryje sėdėjo. Po 10 minučių jie išėjo pas jį žiūrėti futbolo varžybų. Pas S. J. buvo apie valandą, nuo 15.00 val. iki maždaug 16.30 val.

Kodėl T. K. jį apkalba jis nežino, iš kur pas ją tas pyktis nesupranta, nes jis su ja nieko bendro neturi, ji S. J. draugė. Ji būdavo šneka, nusišneka, užgaulioja, apkalba, keikia, ji būdavo agresyvi.

Kaltinamoji E. U. neprisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir parodė, kad su J. nuėjo pas S., ten buvo S., po kiek laiko atėjo T., sugalvojo važiuoti prie ežero. Niekas pinigų neturėjo tik J. ant taksi. Išsikvietė taksi, nuvažiavo pas ją, ji persirengė, pasiėmė bankomato kortelę, tada nuvažiavo iki „Žilvyčio“ parduotuvės, nupirko brendžio butelį, alaus, cigarečių, saulėgrąžų ir dešros. Tada nuvažiavo iki T., ji irgi persirengė, jau buvo apsirengusi maudymosi kostiumėlį ir pasiėmė pledą. Nuvažiavo prie ežero, maudėsi, šventė. Prie ežero daugiau žmonių nebuvo, buvo darbo diena, maudykloje buvo vieni. Abi sėdėjo ant pledo, kai T. pradėjo žviegti, tada pradėjo kalbėti apie vaikus, išsiaiškino, kad jai yra atimtas vaikas, klausinėjo kaip tai atsitiko ir ji jai vieną kartą trenkė į veidą. Ji jos paklausė ką ji daro, tada trenkė antrą kartą, bet ji sugavo jos rankas ir ji nepataikė. Atėjo M. ir ją nutraukė, nusivedė prie ežero ir viskas. Tada vėl grįžo atgal, ji jau buvo apsiraminusi, bet visą laiką gulėjo. T. M. su S. nuėjo iki parduotuvės, M. paprašė nupirkti ledų. Jie atsinešė degtinės butelį ir ledų. Gėrė tą butelį, paskui susiruošė eiti į namus, tačiau ji nepaėjo, bandė dar kelti, kad eitų, bet ji nėjo ir jie išėjo palikę ją gulinčią. Ji žvygavo, staugė, apsiramindavo ir vėl žviegdavo. Sulaikė juos po 20 minučių nuo išėjimo nuo ežero. Atsisėdo parūkyti parkelyje ir pamatė ateinančius pareigūnus. Prie ežero tikrai prasėdėjo 2 valandas. Gėrė brendį, alų ir degtinę. Jai buvo nustatytas 2,48 promilės girtumas, gal ir ne visas detales atsimena.

Tą dieną K. pirmą kartą pamatė pas S. Ji buvo vartojusi alkoholio. Iki to įvykio prie ežero K. žinojo tik iš matymo 3 – 4 mėnesius. Iki to įvykio su S. ji bendravo gal 4 mėnesius ar pusę metų. Tą dieną ji buvo su akiniais, buvo prisiklijavusi blakstienas. Paprašė parodyti ką ji ten prisiklijavusi ir kai nusiėmė akinius, pamatė, kad kairėje pusėje buvo mėlynė, o ji pati visa ištinusi, išpurtusi. Buvo ryški mėlyna mėlynė po viena akimi. Prie ežero smūgių jai niekas nesudavė, matė, kad ji griuvo nuo tiltelio kelis kartus taip pat prie kranto ant žemės, nes ten yra daug akmenų. Griuvo nuo tiltelio ir trenkėsi į tiltelio ar valties kampą. Ji buvo vandenyje tada. Nematė ar ji turėjo piniginę. Tą dieną gėrė iš jos pinigų, nes niekas daugiau jų neturėjo. Kortelėje buvo virš 70 eurų, pinigai už vaikus, visus juos išleido parduotuvėje „Žilvitis“. Prie ežero sužinojo, kad J. turi pinigų, pas S. to nežinojo, jis išleido motinos pinigus.

2018 metų iš birželio 30 į liepos 1 d. ji dirbo naktį, o M. saugojo jos vaikus. Ji dirbo nuo 18.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto. Grįžo pusę septynių ryto. Tą naktį skambinosi su M. 3-4 kartus, gali būti, kad ir 10 kartų. Buvo tą dieną namuose, kai J. ir M. buvo sulaikyti liepos 3 dieną, atvažiavo jie abu, atsivežė 2 plastikinius butelius alaus ir žiūrėjo futbolą, tada atvažiavo pareigūnai, ji juos įleido ir jie juos išsivežė.

Ikiteisminio tyrimo metu nesakė jog tą dieną ant K. kūno ar veido jokių sužalojimų nematė, sakė, kad buvo mėlynės.

Kitiems parodymams patikrinti buvo pagarsinti kaltinamosios E. U. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l.69), kur E. U. nurodė, kad 2017-08-09 dieną, su savo draugais J. M., S. J. ir jo drauge T. K., po pietų, taksi nuvažiavo prie ežero, esančio Ežero g., Rokiškio m. Ten maudėsi, deginosi, gėrė alkoholį, bendravo, kažkokio didelio konflikto tarp jos ir T. K. nebuvo. Elgėsi ji labai įdomiai, vieną minutę normaliai kalbėjo, kitą pradėdavo žviegti, rėkauti. Žmonių aplinkui jokių nebuvo. Apie 18.00 val. nusprendė, kad eis namo, pradėjo kelti T., tačiau ji buvo labai girta, nepastovėjo ant kojų, todėl nusprendė ją palikti prie ežero. Kai jie išėjo, T. miegojo. Pati T. visą tą laiką atrodė neadekvačiai. Ji ją matė antrą kartą, ji draugauja su Sigitu, nėra jai draugė. Nematė, kad kažkas trenktų T., ji pati tikrai netrenkė nė vieno smūgio T., jokių sužalojimų ant jos kūno ar veido tą dieną nematė. Galėjo ji pati užsigauti, nes buvo labai girta ir griuvinėjo ant žemės. Jiems išėjus nuo ežero, nuėjo į parką, esantį Rokiškio m., Respublikos g., rūkė ir iš karto atvyko policijos pareigūnai, kurie visus tris sulaikė.

Pagarsinus parodymus E. U. nurodė, kad geriausi parodymai yra patys pirmieji. Dėl parodymų nesutapimo patikslino, kad posėdyje sako tiesą, kad K. buvo su viena mėlyne kairėje pusėje.

Nukentėjusioji T. K. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 31-34), kur buvo nurodžiusi, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. keturiese – ji, S. J., M. ir U. susitiko pas S. T. g., tikslaus adreso nežino. Ten vartojo alkoholį. Po to M. su U. pasiūlė važiuoti prie ežero. M. iškvietė taksi, kuri juos paleido prie „Daividos“ parduotuvės ir visi nuėjo prie ežero. Ji buvo įbridusi į vandenį, bet nesimaudė, po to atsigulė ant pledo. Visi vartojo stiprų gėrimą, kurio ji nenorėjo. Kadangi atsisakė, U. jai sudavė apie 2-3 smūgius į veidą. M. su J. matė ir nieko nedarė. Tada pripuolė M. ir gulinčiai jai sudavė 2 smūgius į kaklo sritį. J. žinojo, kad ji prieš dieną buvo gavusi pinigų. J. ją bespardant, U. paėmė iš jos piniginės po 50 eurų 2 kupiūras. Ji prašė jos nemušti, buvo labai išsigandusi. Norėjo kviesti pagalbą, bet jai išsikrovė telefonas. Jie, matydami, kad ji kviečia pagalbą, ją paliko gulinčią ir išėjo. Negali pasakyti kiek ji taip pragulėjo, bet atsipeikėjusi kvietėsi pagalbą. Priėjo moteris su vyru, nusivedė į kiemą ir iškvietė policiją. 2017-12-26 ji su J. nuėjo pas jo motiną A. J., ten vartojo alkoholį. Į duris paskambino M.. Po sumušimų nebuvo jo sutikusi, prašė J. jo neįleisti. J. ją užtikrino, kad apgins jei M. norės ką nors padaryti. Sakė neduos jos nuskriausti. Besėdint M. pasiūlė važiuoti pas jį, sakė, kad namuose pas jį nieko nėra. Jie iškvietė taksi. Sutiko važiuoti, nejautė grėsmės, nes J. patikino, kad apgins ją. M. bute gėrė, po to jie pradėjo prie jos priekabiauti. Lietė jos lytinius organus, ji atitraukdavo jų rankas. Galvojo, kad jie juokauja, nes buvo šypsena jų veiduose. Pajautė kaip jai suplyšo kelnės, tada apsiverkė. M. sudavė jai į veidą kumščiu. Jai beverkiant, M. išėjo į kitą patalpą, o J. nuėjo įsipilti sau alkoholio. Pasinaudojusi ta proga ji išbėgo į koridorių. Pastebėję jie pasivijo ją ir sučiupo laiptinėje. Ji laikėsi už turėklų, o jie norėjo įsitempti ją į butą. Pasipiktinę, kad jiems nieko nepavyko, pradėjo daužyti ją laiptinėje. Labai buvo išsigandusi, nes tai ne pirmas kartas, rėkė, kad jie jos nemuštų. Sudavė kažkur po 10 smūgių jai į visas kūno vietas, ir kažkur po 3 smūgius į veido sritį. Ji labai išsigando, nes iš lūpos ir nosies pradėjo tekėti kraujas. Visą laiką rėkė ir prašė, kad jos nemuštų. Po smūgių prarado sąmonę, kaip ir girdėjo kažkas sakė „ką jūs darot?“. Jie, išsigandę, pasitraukė, išėjusi į lauką, jau matė, kad stovi greitoji pagalba. Kažkas iškvietė greitąją. 2018-07-03 paskambino A. J., nes po visų įvykių vengė bendrauti su J.. Ji pasakė, kad J. nėra namuose. Kadangi ji gyvena skolose, paklausė ar ji turi valgyti. Nusprendė nunešti pavalgyti, nes S. J. nebuvo namuose. Atėjus pas ją, po kokių 10 min. bute atsirado J. ir M.. Jie atsinešė butelį šampano. Jie buvo linksmi, apie jos sumušimus nebuvo kalbos. Jautėsi saugi, nes galvojo, kad jie jai nieko nepadarys, nes buvo J. motina. Stengėsi būti toje patalpoje kur buvo J.. Po to nuėjo į tualetą nusimovė kelnes ir iš karto tuo metu užėjo J., po to M.. J. laikė jos rankas prie vonios krašto. M. numovė jai kelnaites ir kelnes. Nusimovė pats sau ir norėjo išprievartauti analiniu būdu. Jam nepavyko, kadangi pasirodė kraujas. Rėkti negalėjo, nes bijojo būti sumušta. Kadangi jiems nieko neišėjo, pasiuntė ją ant trijų raidžių ir pasakė „neįrodė vieną kartą, neįrodė antrą kartą, ir nieko ji nepadarys“. Išmetė rankinuką ir ją pro duris. Ji pranešė policijai.

Po 2017-08-09 sumušimo pati nuėjo pas medikus. J. žinojo, kad ji turi pinigų, nes dieną prieš tai kartu nuėjo prie bankomato nusiimti pinigų. Su M. ir U. iki to buvo nesutarimų, su J. nebuvo. Su U. buvo konfliktas ankščiau būnant svečiuose.

Prieš suduodama smūgius E. U. nieko nesakė, net nesuprato už ką. M., smogdamas jai irgi nieko nesakė. J. spardydamas sakė, kad M. gali jai išdaužyti langus, kad vakare gali ją pagauti. Ji bijodavo vakare išeiti iš namų. Negali suprasti iki šiol, kodėl jie ją sumušė ir paliko prie ežero. M. į kaklo sritį sudavė 2 kartus, J. spyrė 4-5 smūgius į šonus, nes ji gulėjo, kadangi negalėjo atsikelti. U. paėmė pinigus iš jos piniginės, kuri gulėjo rankinuke.

Buvo išgėrusi, bet viską prisimena. Pati nebuvo susižalojusi. Po įvykio prie ežero, J. po savaitės pradėjo jai ir jos motinai skambinėti, prašė atsiimti pareiškimą, sakė, kad nieko jis nedarė. Ji paklausė, kodėl jis pabėgo kartu su M. ir E.. Jis pasakė, jog išsigando, kad ji skambino pagalbai. 2018-08-08 prie bankomato nusiėmė 150 eurų, daugiau pinigų neturėjo.

Kai susitiko alkoholiniai gėrimai buvo nupirkti. Ji iš savo pinigų nieko nepirko. Kai ją nuvežė į komisariatą, jų buvo nupirktas didžiulis maišas alkoholinių gėrimų, spėja, kad už jos pinigus.

Yra sakiusi savo motinai, kad J. prieš ją smurtauja, nėra sakiusi, kad J. prieš ją nesmurtauja.

Pirmu atveju buvo išgėrusi, apsvaigusi, bet smūgius jautė. Iki sumušimo sužinojo, kad M. su U. yra draugai.

Neprisimena ar M. su U. turėjo mėlynių prieš atvykstant prie ežero. Po įvykio buvo nuėjusi pas M. motiną dėl žalos atlyginimo. J. po įvykio skambinėjo jai ir jos motinai, norėjo susitaikyti, sakė, kad apgins nuo M.. Ji patikėjo, atleido, pradėjo vėl artimiau bendrauti. Laiptinėje ją tempė atgal, ji pargriuvo, jie pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas, visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Ji prašė, kad jos nemuštų. Mušdami, jie nieko nesakė. Gulint, jai sudavė po 2-3 smūgius. Jautė skausmą. Ją nuvežė greitoji į Rokiškio ligoninę, po to išvežė į Panevėžį, ten ištyrė ir paleido.

Buvo M. motinos bute, tikslaus adreso nežino. Važiavo, nes patikėjo J., kad jis ją apgins. Jiems begeriant M. bute, ją lietė už lytinių organų abu. Kambaryje šviesos nebuvo, buvo prietema, kas kelnes perplėšė tiksliai pasakyti negali. Prieš tai ir liečiant jos lytinius organus jie nieko nesakė. Sakė, kad nelystų prie jos, tačiau jie nereagavo. Priešinosi, nes jie prie jos priekabiavo. Jie sėdėjo iš šonų. Abu tą vakarą norėjo sekso. Su S. J. tuo metu kartu su negyveno.

2017 m. gruodžio 26 d. buvo išgėrusi, kiek negali atsakyti. Po to A. J. kažką minėjo dėl įvykio, bet konkrečiai nieko nešnekėjo.

Po gruodžio 26 d. su M. nebendravo, su J. gal porą kartų buvo susitikusi.

Aktas analiniu būdu neįvyko. Tokių santykių iš viso nėra turėjusi. Pas J. nuėjo, nes pagailėjo moters, sakė, kad neturi valgyti. J. ir M. pas J. atėjo išgėrę, matėsi iš elgsenos, kalbos. Atėjo, nieko nesakė, sučiupo ir norėjo atlikti aktą. J. sakė „nerėk“, nieko nesakė, nes eilinį kartą bijojo būti sumušta. M. norėjo. Tai vyko apie 10 min. nes pasirodė kraujas.

Iki liepos 3 d. su J. lytinius santykius turėjo prieš 6 ar 4 mėnesius. Policiją išsikvietė prie autobusų stotelės priešais J. namą. Išeidama iš J. laiptinės, jokio žmogaus nebuvo susitikusi.

Jautė kaip M. kiša savo varpą į mano išangę. Jam tai pavyko iš dalies, iki galo nepavyko įkišti, nes pasirodė kraujas iš jos išangės. J. jokių veiksmų neatliko. Papasakojo apie bandymą išprievartauti A. P.. Jis ją lydėjo į Panevėžį ekspertizės atlikimui. Po įvykio su J. ir M. nebebendravo.

Kai J. ir M. užėjo į tualetą, ji stovėjo jau užsimovusi kelnaites ir kelnes, tvarkėsi. J., stovėdamas šone, laikė jos rankas ant vonios krašto, jai už nugaros stovėjo M.. Vonia ir tualetas yra viena patalpa.

Iš karto išėjusi iš buto nekvietė pareigūnų, bėgo kuo greičiau iš laiptinės, kad nepagautų.

Ji vartoja kartais alkoholį, bet problemų neturi. 2018-07-03 buvo neblaivi. M. matė kraują iš jos išangės, dėl to išsigando. Iki ateinant į J. butą buvo jau truputį išgėrusi.

Nežino dėl ko prieš ateinant pas J. jau buvo atvažiavę pareigūnai. Kai ją norėjo išprievartauti, J. motina buvo kambaryje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. K. patikslino, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokole, neteisingai nurodyta aplinkybė, kad ji prieš 2017 m. rugpjūčio 9 d. įvykį pinigų važiavo nusiimti su S. J., nes ji su Š. S. nuvažiavo nusiimti pinigų iš bankomato.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. K. buvo apklausta ir papildomai paaiškino aplinkybes, atsakė į užduotus klausimus. Ji dėl pirmos veikos paaiškino, kad pirmas įvykis įvyko 2017 m. rugpjūčio 9 d. prie ežero. Su S. J. jie bendravo tik apie mėnesį. Jis buvo pasilikęs pas ją nakvoti, bet kai ji atsibudo jo ryte nebebuvo ir po to jie visi susitiko pas S. T. gatvėje, Rokiškio mieste. Ten buvo E., J. M., S. J., S. ir ji. Iki to įvykio E. U. matė vieną kartą prieš 4 mėnesius. J. M. pažinojo tiek pat laiko kiek ir E., nes jie ten pat susipažino. Jie visi vartojo alkoholį. T. E. su M. sugalvojo važiuoti prie ežero. Jie išsikvietė taksi, tada važiuojant sustojo prie jos namų, ji pasiėmė pledą ir maudymosi kostiumėlį, taksistas juos paleido prie Rokiškio ežero, netoli „Daividos“ parduotuvės, ten netoli buvo maudykla. Jie prie ežero vartojo alkoholį, ji nesimaudė tik buvo įbridusi du kartus daugiau nei iki pusės, deginosi. Buvo ten vienas tiltelis, bet ant jo nebuvo užlipusi tik brisdama į vandenį jo prisilaikė. E. pradėjo „kišti“ jai stiprų alkoholį, ji atsisakė bei ji pradėjo ją mušti. Gavo tris smūgius kumščiu į veido sritį. E. smūgiai buvo stiprūs, nes atsirado mėlynės. Po to pribėgo J. M. ir sudavė du smūgius kumščiu į kaklo sritį. Dėl J. M. smūgių kaklo srity taip pat atsirado mėlynės. Jautė skausmą, klausė, už ką muša bei prašė, nemušti. Tada S. J. pradėjo ją spardyti priėjęs iš nugaros į visas kūno sritis, daugiau į nugarinę dalį, į šonus, buvo kokie 5 smūgiai. Kol S. J. spardė, ji matė, kaip E. paėmė jos pinigus iš piniginės – dvi kupiūras po 50 eurų piniginė buvo juodos spalvos rankinėje, ją turi iki šiol. Ją spardė į visas kūno vietas, nugarą, šoną, ji gulėjo ant pledo pusiau ant šono, netoliese buvo jos rankinukas, o jos žvilgsnis buvo į rankinuko pusę. S. J. žinojo, kad ji turi pinigų. Norėjo dar skambinti pagalbos, bet jai išsikrovė telefonas. Jie visi išėjo apsipirkti alkoholinių gėrimų ir ją paliko gulinčią. Ji šaukėsi pagalbos. Prie ežero buvo toks namas, iš kurio vyriškis ir moteriškė jai padėjo. Ji gulėjo ir kai pasidarė geriau, šaukėsi pagalbos. Telefonas buvo išsikrovęs. Eiti kažkur ieškoti pagalbos negalėjo, nes neturėjo jėgų. Iš to namo išėjo vyriškis ir moteriškė, parsivedė į savo kiemą ir iškvietė pagalbą, policiją. Po įvykio ją išvežė į policiją. Kitą dieną ėjo pas tyrėją į apklausą. Tiems, žmonėms daug nepasakojo, daugiau pasakojo policijai kas įvyko. Minėjo policijai, kad buvo paimti pinigai. Ji patikrino piniginę, joje dokumentai buvo likę, o pinigų nebebuvo. Jos piniginė buvo raudonos spalvos policija ją jai grąžino. Kai atsikėlė tą dieną turėjo piniginėje 110 eurų, 2 kupiūros po 50 eurų ir 1 kupiūra 10 eurų. 10 eurų dingo, galvojo gal S. J. paėmė. Kai atėjo pas S., bute buvo E., J. M. ir S., o S. J. ją pasitiko, nebuvo išgėrusi. S. J. pasakė, kad buvo paimti pinigai, bet jo neprašė nieko paliudyti dėl pinigų.

„Čirva“ galvojo, kad yra J. M. pravardė. Sakydama, kad mušė „čirva“ turėjo omenyje J. M.. Įvykio metu žinojo M. pavardę, vardo nežinojo, o pravardė jei neklysta „šurikas“. Iki to įvykio su E. ir J. M. sutarė blogai, nes jie ne pirmą kartą kėlė prieš ją ranką. E. ne pirmą kartą ją mušė, J. M. iš jos tyčiodavosi, todėl ji vengė su jais bendrauti. Kai jie susitiko pas S. bute kilo konfliktas su E. ir jie ją ten užpuolė. Atrodo, kad tą dieną buvo su akinukais nuo saulės. Iki tos dienos neturėjo jokių sužalojimų. Po įvykio prie ežero kitą dieną kreipėsi medikų apžiūrai pas B. Apie šį įvykį yra pasakojusi savo buvusiam sutuoktiniui Š. S. ir mamai. Jiems viską papasakojo abstrakčiai. Mamai papasakojo tik tai, kad sumušė prie ežero. Š. S. daugiau papasakojo.

Įvykio dieną prieš eidama prie ežero nevartojo medikamentų nuo psichikos sutrikimo, nes tai nesuderinama. Šiaip vartoja vaistus nakčiai ir antidepresantus. S. J. žinojo, kad ji vartojo antidepresantus.

Ji tą dieną parduotuvėje nebuvo, kas ėjo į parduotuvę nežino, nes kai nuėjo pas S., gėrimai jau buvo nupirkti. Kai buvo prie ežero niekas nėjo į parduotuvę, gėrimų užteko.

Po įvykio prie ežero buvo nuvykusi pas M. mamą, kad apmokėtų jai moralinę žalą, ji nesileido į kalbas, uždarė duris.

2017 m. gruodžio 26 d. ji buvo pas M. bute, atvažiavo apie 16.00 val. Buvo apsirengusi bliuzele ir striuke. Ją norėjo išprievartauti ir sumušė laiptinėje. J. M. ir S. J. lindo prie jos krūtinės, lytinių organų, galvojo, kad jie nori ja lytiškai pasinaudoti. Tai suprato iš jų grabinėjimo už lytinių organų. Prašė, kad jie atstotų, traukė jų rankas nuo savęs, tada gavo smūgį į veidą iš J. M. į dešinę veido pusę. J. M. nuėjo į tualetą, o S. J. nuėjo prie alkoholinių gėrimų. Ji išbėgo į laiptinę ir J. M. ją tempė atgal į butą, ji laikėsi už turėklų, liko žymės ant rankų. Laiptinėje buvo maždaug po 10 smūgių kojomis ir po 3 smūgius rankomis, ji gulėjo ant nugaros. Jie nežiūrėjo kur spardė, į rankas, į kojas, visur buvo mėlynės, M. spyrė apie 10, o S. apie 8 kartus į įvairias kūno vietas. Į galvą nespyrė tik kumščiavo į ją. Sudavė kumščiu apie 3-4 kartus, kraujas pradėjo bėgti iš nosies, tada prisidėjo ir S., jis sudavė 2-3 smūgius kumščiu į veido sritį, tada ji neteko sąmonės. Ji laiptinėje rėkė, kad nemuštų, paleistų, atstotų, lyg tai kažkas iš kaimynų atidaręs duris kažką pasakė ir jie išsigando. Kai išbėgo į laiptinę buvo apgirtusi, bet įvykius suprato. Gėrė degtinę, jei neklysta. Nevaikščiojo, negriuvinėjo M. bute. Atsipeikėjo, kai jau buvo iškviesta greitoji, kuri ją iš karto išvežė į Panevėžį.

Prieš įvykį laiptinėje tą dieną su J. nebuvo susipykę, santykiai buvo draugiški. Nuo vasaros įvykio prie ežero iki antro įvykio ji J. M. sutikusi nebuvo.

2018 m. liepos 3 d. J. M. ir S. J. ją norėjo išprievartauti analiniu būdu. Tai vyko pas A. J. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji nuėjo į tualetą šlapintis, tada įbėgo S., po to M., S. laikė už rankų, o J. M. norėjo kišti į analinę angą lytinį organą. Kažkiek jis jai jį įkišo, bet ne pilnai, kad buvo viduj jautė, bet nebuvo kūno prisilietimo ties juosmeniu, tada pasirodė kraujas bei pasakė, kad nieko su ja neišeis ir išmetė ją pro duris, pasakė, kad niekas ja nepatikės. Kažkuris iš kaltinamųjų pasakė, „tegu eina ant trijų raidžių, tegu daro ką nori, neįrodė nei vieną kartą, nei antrą ir dabar nieko neįrodys“. J. ją laikė suėmęs už abiejų riešų. Jos rankos buvo ant vonios krašto. Jis stovėjo šone, į vonią įlipęs nebuvo. Pirmą kartą kraują ant kelnaičių pastebėjo tualete. Suprato, kad jie pastebėjo kraują iš jų kalbos. Ta kalba buvo labai trumpa, nes jis iš karto išbėgo iš to tualeto, kad vos spėjo užsimauti kelnes, greitai viskas vyko. M. paminėjo apie kraują. J. tuo metu buvo kambaryje, kai jie buvo tualete, jų neieškojo. Nematė M. lytinio organo tik jautė, kad jis buvo stangrus. Iš tualeto pirmas išėjo J. M., tada ji užsimovė kelnaites, o S. pro duris į laiptinę išmetė jos rankinuką ir striukę. Visas procesas nuo įėjimo į vonią iki jie ją išmetė truko 10 minučių. Iki įvykio tualete bute buvo maždaug 15-20 minučių. Tada išsikvietė policiją į autobuso stotelę, buvo pasimetusi, norėjo kuo greičiau iš ten dingti, paprašė policijos kad ją nuvežtų į (duomenys neskelbtini) gatvę pas A.. Policijai nepasakė kas įvyko, nes buvo labai pasimetusi, sukrėsta. Policijai pasakė, kad buvo bandymas sumušti. Kai važiavo su policija į (duomenys neskelbtini) gatvę, telefonu su kaltinamaisiais nekalbėjo, matė, kaip iš buto išbėgo J. M. ir S. J.. Jai skaudėjo išangę, buvo sukrėsta, nes tokio dalyko jai neteko patirti. Pareigūnams apie tai nepasakojo, atsisėdo šonu, jai buvo gėda apie tai kalbėti. Jie ją nuvežė, A. viską papasakojo, iškvietė policiją. Kai buvo antras iškvietimas, draugas vyko su savo automobiliu iš paskos. Pas medikus į Panevėžį tą patį vakarą nuvyko policijos ekipažu, ekspertizės atlikimui. Iškvietė daktarę ir ten darė ekspertizę.

Iki įvykio tualete ji neprašė kaltinamųjų nupirkti šampano. Lyg tai, kad buvo atvykę policijos pareigūnai į J. butą prieš ateinant M. ir J., neprisimena.

Iki įvykio tualete nesirgo hemorojumi, nes jai nebuvo jokių skausmų. Policijai skambino, nes jautė grėsmę, norėjo kuo greičiau pasišalinti nuo tų namų, jautė skausmą ir baimę. Pati nebandė pasišalinti iš tos vietos, nes jai skaudėjo išangę. Kad ją sumušė, suspardė ir išmetė iš namų, o jie toliau sėdi ir toliau geria, galėjo taip pasakyti bendruoju pagalbos telefonu skambinančiam darbuotojui, nes jai buvo šokas. Tą dieną skambino policijai 2 kartus.

Iki to įvykio su S. J. turėjo lytinių santykių vieną kartą kelias dienas iki įvykio A. P. bute vaginaliniu būdu. Paskutiniai lytiniai santykiai buvo su S. J.. J. M. nėra jos draugas.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palaiko. Kompensaciją 1520 eurų sumai yra gavusi. Prašomą priteisti sumą mažina ta suma, kurią jau yra gavusi.

Nukentėjusysis I. G. paaiškino, kad ryte apie 6.00 val. atėjęs rado atvirą garažą, įėjo, apžiūrėjo, pamatė, kad nėra daug daiktų, nuėjo pasižiūrėti vaizdo įrašą, kuriame pastebėjo, kad atėjo du vyrai iš kaimynų pusės, priėjo prie durų, atidarė garažą, nes durys nebuvo užfiksuotos iš vidaus ir pradėjo nešti. Darė kelis reisus. Nebebuvo 9 kanistrų talpų, kuriuose buvo dyzelinis kuras, suvirinimo aparato, drėlių, 3 kampinių šlifuoklių, 2 elektrinių grąžtų, akumuliatorinio suktuko, dviračio. Viena kamera yra prie ūkinės patalpos. Kamera yra jo asmeninė, kuri įrašinėja vaizdą. Iš vaizdo įrašų matėsi žmonės, bet jis jų nepažino. Vienas buvo su kapišonu, o kitas be kapišono, gal ir panašūs į kaltinamuosius. Jam grąžino visus daiktus, pretenzijų neturi.

Teismo medicinos ekspertė S. M. paaiškino, kad visus tris kaltinamuosius žiūrėjo tą pačią dieną. T. K. apžiūrėjo liepos 3 dieną, ji buvo atvežta 21:40 val. Jai buvo nustatyti seni sužalojimai, nesusiję su jai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis, tai yra kairės akies voke, kairio skruosto apatiniame krašte ir dešinės ausies kaušelio priekiniame paviršiuje buvo nustatytos gelsvos spalvos poodinės kraujosruvos, kurios padarytos ne mažiau kaip 7-9 paros iki apžiūros. Užduotyje buvo nurodyta įvykio data liepos 3 d. apie 15.00 – 16.00 val. namuose ją buvo grasinama sumušti, analiniu būdu išprievartauta. Ginekologinės apžiūros metu buvo nustatytas gleivinės įtrūkimas išangės srityje, o kitų sužalojimų nebuvo. Negalima atmesti, kad tai galėjo būti susiję su jos iškritusiais hemorojiniais mazgais, bet gleivinės įtrūkimas gali būti padarytas ir kieto buko daikto poveikyje šiuo atveju aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, tam prieštaravimų nebuvo. Vienas iš hemorojinių mazgų požymių gali būti išangės gleivinės įtrūkimas ir kraujavimas. Hemorojinių mazgų pasėkoje atsiranda gleivinės įtrūkimas stanginantis, tuštinantis, esant apsunkintam tuštinimuisi prie vidurių užkietėjimo. Hemorojiniai mazgai išlenda sunkiai keliant, moterims nėštumo metu, ir įvairių kitų priežasčių, tačiau, kiek jai žinoma, jie negali būti išprievartavimo pasekmė. Nežino, kada pas ją atsiradę hemorojiniai mazgai. Per apžiūrą T. K. papasakojo, kad įvykio metu jos nemušė, S. J. laikė suspaudęs riešų sritis, J. M. iš nugaros pusės bandė įkišti savo lytinį organą į išangės sritį, jai skaudėjo, ji priešinosi, prezervatyvo nenaudojo, spermos išsiliejimo nebuvo, bet ji ant kelnaičių pastebėjo kraujo ir kreipėsi į Rokiškio ligoninę. Jos papasakotos aplinkybės neprieštaravo tam ką rado ji. Ji konstatavo gleivinės įtrūkimą ir hemorojinius mazgus. Iš medicinos dokumentų matė, kad išangėje matomi keli hemorojiniai mazgai ir gleivinės įtrūkimas, kraujavimo tuo metu nebuvo matyti. Kai ji buvo pas ją, kraujavimo taip pat nebuvo matyti tik buvo kraujingi sutepimai kelnaičių srityje. Ambulatorinės medicininės kortelės ji neturėjo, turėjo tik tą dieną kreipimosi į Rokiškio ligoninę medicininius dokumentus. Tie mazgai matėsi išangės srityje. Jeigu ji turėjo tuos hemorojinius mazgus, tai jie galėjo būti tiek išlindę tiek gydymo pasėkoje vėl jų nebūti. Medicininiais duomenimis skausmas, perštėjimas, mazgo jautimas, kraujavimas yra kreipimosi priežastis dėl hemorojinių mazgų. Be gleivinės įtrūkimo kokių nors sužalojimų aplink išangę ar tą mazgą, kurie patvirtintų smurtą, jokių paraudimų, patinimų nebuvo, bet jų nebuvimas neprieštarauja prievartos buvimui. Hemorojus dažniausiai yra skausmingas, bet tai individualu. Ji atvykusi teigė, kad jai skauda išangės srityje, skauda einant, sėdint.

S. J. apžiūros metu jokių sužalojimų nebuvo nustatyta paėmė tik vaginalinių ląstelių tyrimą. J. M. apžiūros metu buvo nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje. J. M. neaiškino, iš kur atsirado tos kraujosruvos. Violetinės spalvos poodinė kraujosruva rodo, kad ji susiformavo viena – dvi paros iki apžiūros. Apžiūrint moters rankas šviežių sužalojimų rankų ir kojų srityse nebuvo.

Specialistė R. B. parodė, kad ji T. K. gydo nuo 17 metų, kai jai buvo diagnozuota bulimija. Ji daug kartų yra gydyta stacionare, jai buvo nustatytas mišrus šizoafektinis sutrikimas. Ji save žalodavo paauglystėje 18 – 20 metų, susipjaustydavo rankas taip nuimdama stresą. Paskutinius penkis – šešis metus ji savęs nebežaloja. Tai darydavo streso nuėmimui. Tai įtampos, streso išraiška. Lankosi ji reguliariai, kartais praleidžia vizitus, bet visada randa pasiteisinimą dėl ko neatvyko. Ji linkusi pagrąžinti, linkusi meluoti. Kadangi daug metų ją pažįsta, visada aiškina apie alkoholio žalą. Ji gal apie savo suėjimus, apie draugystes vengė kalbėti. Kartais ateidavo su mėlyne tai ant lūpos, tai paakyje, paklausus iš kur jos atsirado atsakydavo, kad tvarkant namus ar paslydus nuo laiptų nugriuvo, tai yra buitiniai dalykai, ji savo bendravimo, draugysčių jai nekomentuodavo, daugiau kalbėdavo apie jos mergaitę, apie jos buvusį gyvenimą su antru vyru, o apie esamus draugus ji pokalbių vengdavo. Ji galėjo apie save fantazuodavo tik iš gerosios pusės, ji visada ateidavo tvarkinga, pasidažiusi, susišukavusi, kartais jausdavosi alkoholio kvapas, bet kad visai girta būtų atėjusi, nėra buvę. Kad vyksta teismo procesas, kuriame ji yra nukentėjusioji, ji nepasakė. Vaistus jai rašo rimtus, vartojimo negali reguliuoti, todėl kad namuose viskas vyksta.

Jai nustatytas šizoafektinis susirgimas daugiau daro įtaką emocijoms, būna šviesesni remisijos tarpai. Mąstymo sutrikimai pasireiškia labai dideliu paviršutiniškumu, savisaugos stoka, melagingumu, kritikos stoka. Pagal aplinkoje vykstančius nutikimus, jos nuotaika būdavo daugiau pažeminta, depresinė. Jai skiriami antidepresantai, vaistai mąstymo sutrikimams gydyti, miegui gerinti. Ji skundėsi paskutiniu metu, kad blogai miega. Tie vaistai sąveikauja su alkoholiu, greičiau apgirstama, greičiau sutrinka orientacija. Kategoriškai negalima vartoti šių vaistų su alkoholiu. Jei nevartojama vaistų, pagal mokslą tai pagilina mąstymo sutrikimus.

Kai žmogus yra nepakaltinamas, gal ir negalima tikėti, bet ji šių visų dalykų nepasakojo, ji visada stengdavosi viską pateikti iš gražiosios, gerosios pusės ir tik apie save gerai. Jos žodžius reikia vertinti kritiškai, sunku atsakyti ar jos parodymais galima tikėti. Jos asmenine nuomone, iki tokio laipsnio ji pragalvoti negalėtų, tačiau ji pakankamai greitai orientuojasi, pakankamai greitai išsisuka iš padėties. Epilepsija jai nėra konstatuota apie jos fiziologines ligas jai nėra žinoma.

Teismo psichologė – ekspertė J. R., kuri atliko teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę T. K. ir pasirašė ekspertizės akte paaiškino, kad ji atliko T. K. pažintinių funkcijų ir asmenybės įvertinimą ir atsakė į vieną klausimą, kokie yra individualūs psichologiniai T. K. ypatumai, psichinė būsena, galinti turėti įtakos elgesiui. Tyrimo metu išaiškėjo pažintinių funkcijų ir mąstymo operacijų sutrikimai, asmenybės struktūroje nustatė nerimastingumą ir nekritiškumą, prastą emocijų kontrolę, apsunkintą socialinę adaptaciją ir elgesio planavimo sunkumus. Individualūs T. K. ypatumai aprašyti jos išvadoje esminės įtakos jos elgesiui neturi, jos elgesį įtakoja nustatytas psichikos sutrikimas. Dėl parodymų teisingumo atsakyti negali, taip pat į klausimą ar ji galėtų sukurti visiškai nebuvusius įvykius. Ji pagal turimus mąstymo sutrikimus galėtų pateikti paaiškinimus paviršutiniškai, skubotai aiškinti, mėtytis tarp detalių, ne į esmines detales galėtų orientuotis, bet į tas, kurios jai tuo metu labiau užkliūna, fiksuotis. Tikėtina, kad ji parodymus duos nenuosekliai, atsitiktine tvarka, skubotai, jie gali keistis eigoje, nes mąstymas nėra nuoseklus, nėra kryptingas.

Teismo psichiatras – ekspertas K. M., Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus vedėjas informavo, jog ekspertė R. D., kuri atliko ekspertizę, nebedirba, ji yra išvykusi į Švediją, bet jis T. K. yra tyręs ne vienoje byloje. Kai tyrė, būklė buvo tikrai paūmėjusi buvo stebimo mąstymo, ir emocijų sutrikimai. Ji buvo daug kartų buvo gydoma priverstinai. Ekspertizėje dėl jos sumušimo stebėjo, kad pas ją yra paviršutiniškas, klampus mąstymas, stokojantis nuoseklumo, ji pateikia informaciją nenuosekliai, ne visai tiksliai, labai sudirgsta, kai klausiama apie ankstesnius teisėtvarkos pažeidimus. Smurtą prieš vaiką apskritai neigė dėl asocialaus gyvenimo ji neišgyvena. Apibendrinus nukentėjusiai diagnozuojamus sutrikimus ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, T. K. duodamus parodymus reikėtų vertinti kritiškai. Kai ją matė, buvo ne ligos remisija, o ligos paūmėjimas. Iš ligos paūmėjimo atsirasti remisijos būsenoje po keleto dienų negalėjo.

Ankstesnėje byloje į teismo klausimą dėl jos dalyvavimo teisme, nerekomendavo jai dalyvauti teisme dėl galimo ligos paūmėjimo, nes dėl šios ligos ji nebus pilnavertis proceso dalyvis. Negali įvertinti jos procesinio veiksnumo. Remisijos atveju manytų, kad ji galėtų duoti parodymus, galbūt streso nesukeltų. Pas ją yra mąstymo kryptingumo ir logikos stoka, sutrikusi dėmesio koncentracija. Dėl pačio įvykių sukūrimo negali atsakyti, bet mąstymas galėtų būti visaip pakreiptas. Priešiškumas prieš šiuos asmenis buvo, ji juos keikė, jos poziciją galėjo įtakoti priešiškumas asmenims.

Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn., galėjo būti 9 diena, grįžo namo. Matė, kad prie ežero pievoje yra keli žmonės. Po kiek laiko pro jo namus ėjo iš pažiūros neblaivūs du vyrai, kurių nepažintų. Po kiek laiko išėjęs iš namų išgirdo moters balsą šaukiant, kad jai padėtų. Nuėjo į tą vietą ir pamatė ant žemės gulinčią nepažįstamą moterį, kuri sakė, kad ją sumušė „Čirva“. Moters veidas buvo išpurtęs, kaip nuo gėrimo. Žmona I. K. iškvietė pagalbą. Jis nematė, kad tą moterį kas nors muštų (t. 1, b. l. 133-134).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. K. papildomai paaiškino, kad jie iškvietė greitąją pagalbą, paskambinę numeriu 112. Prie jų namų gulėjo mergina, prašė pagalbos, sakė, kad jai negera. Atstumas nuo namų ir nuo tos vietos, kur gulėjo ta moteris apie 100 metrų, tarp garažiukų, maždaug 100 metrų nuo ežero. Ji buvo visa išpurtusi, melsva, bet kraujosruvų nebuvo. Buvo apsirengusi tamsiu megztuku. Veidas buvo išpurtęs, pamėlęs, pasirodė kaip girtas žmogus. Ji sakė, kad ją išprievartavo ir sumušė „Čirva“, nors dėl išprievartavimo tvirtinti negali. Sakė, kad neturi telefono. Galimai turėjo juodą rankinuką, tačiau negali tvirtinti. Tie du vyrai ėjo nuo ežero pro jų kiemą į miesto pusę. Nuo to momento, kai pamatė du praeinančius vyrus iki kol išgirdo pagalbos šauksmus praėjo daugiau nei valanda. Buvo maždaug 17-18 val. vakaro. Laukė kol atvažiavo greitoji, po to už 10 minučių atvažiavo policija. Policija rado rūbų toliau į ežero pusę. Buvo kartu su žmona, ji telefonu iškvietė pagalbą. Jis pirmas rado tą merginą, paskui atėjo žmona.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad 2017 m. rugpjūtį jai vyras pasakė, kad kažkokia moteris prašo pagalbos. Tada ji nuėjo prie tos moters, kuri sėdėjo tarp jų malkinės ir garažiuko. Ji prašė pagalbos. Buvo labai girta. Jai atrodo, kad jos veidas buvo ištinęs (išpurtęs), kraujosruvų nematė, nors labai nežiūrėjo. Paskambino pagalbos telefonu. Kai atvyko policijos pareigūnai moteris jiems sakė, kad ją sumušė. Ji šaukė, kad „čirva“, kurį jie turi žinoti. Kitų asmenų nebuvo, buvo tik ji viena. Trys žmonės išėjo nuo ežero 5 – 10 min. iki kol išgirdo, kad moteris šaukiasi pagalbos. Muštynių nematė. Kai grįžo iš darbo, matė, kad kaimynų pievelėje kažkas gulėjo. O dar truputį vėliau ėjo per kiemą du vyrai. Moteris skambino, klausė ar advokatas galėtų paklausinėti apie įvykį, tačiau jai pasakė, kad nieko nežino, nematė ir daugiau nieko pasakyti nei ji, nei vyras negali (t. 1, 130-131).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. K. papildomai paaiškino, kad jie moterį rado sumuštą prie namų prieš daugiau nei metus laiko, netoli ežero, Rokiškio mieste, buvo vasara. Atvažiavo iš darbo apie 17.00 val., o tą moterį aptiko vėliau, ji buvo sumušta. Matė, kad prie ežero deginosi 2 moterys, o kai atidarė šiltnamį ir grįžinėjo į kambarį, susitiko 2 vyrus, jie ėjo link ežero. Jie įėjo į vidų, pavalgė. Apie 19.00 val. vyras išėjo į lauką, paskui atbėgo, pasakė, kad rado gulinčią moterį, pakvietė ją pažiūrėti kartu. Išėjus moteris rėkė, buvo girta, sumušta ir prašėsi pagalbos. Jie iškvietė policiją ir greitąją. Nuo to momento, kai pamatė nueinančius du vyrus iki tol, kai nuėjo prie šaukiančios moters, praėjo maždaug pora valandų. Kad moteris buvo sumušta sprendė iš jos rėkimo, pasakymo, jog ji sumušta. Jos veidas buvo ištinęs gal nuo sumušimo, o gal nuo gėrimo. Ji buvo be akinių. Jai atrodo, kad rankinuko neturėjo. Mano, jog moteris buvo girta. Kol iškvietė policiją praėjo maždaug 5 minutės, kol ji atvyko, maždaug 15 minučių. Pirmiausia, jai atrodo, jog atvažiavo greitoji ir ją išsivežė. Ją policija apklausė iš karto. Po apklausos nuėjo dar apžiūrėti įvykio vietą. Kol policija išvažiavo praėjo maždaug pusvalandis. Moteris kalbėjo tik apie sumušimą, minėjo asmenį „Čirva“. Kaltinamieji jai nematyti.

Liudytojas A. K. parodė, kad dėl įvykio prie ežero, konkrečiai nieko neprisimena, yra byloje procesiniai dokumentai, kuriuose yra viskas užfiksuota. Nuotraukose užfiksuotas bendras rastų daiktų vaizdas, bet atskirai tie daiktai nebuvo aprašinėjami. Jei ten būtų buvusi piniginė ir joje dokumentai, tai tie dokumentai ir pinigai būtų buvę tikrai atskirai užfiksuoti ir aprašyti.

Liudytoja N. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad ji gyvena kartu su dukra T. K. ir kitos dukros anūkais, gyvena jai priklausančiame bute. S. J. pažįsta, nes dukra T. bendrauja su S. J., kartais pas juos ateina S., kartais jis pasilieka nakvoti, kitais atvejais T. nueina pas S. į namus. T. ir S. nėra sugyventiniai, nes jie pastoviai kartu negyvena, jie tik taip bendrauja, bendro ūkio neveda, T. ir S. niekada kartu negyveno, kartu buto nenuomojo. Dukra T. K. nuo paauglystės turi problemų su sveikata. Ji lankosi psichikos sveikatos centre. Jos diagnozė gal šizofrenija, taip yra girdėjusi. Ji buvo paauglystėje pradėjusi laikytis įvairių dietų, sirgo bulimija, jai kažkas atsitiko ir ji psichikos sutrikimų turi iki šiol. Šiaip T. yra nuoširdi, bet kai išgeria būna įkyri. Žino, kad vasarą, rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo atvažiavę pas juos su taksi, buvo keturiese. Ji pasiėmė pledą, rūbelių. Ji buvo gavusi pinigų. Kai ji išvažiavo buvo normali, nebuvo sumušta, buvo tuo metu išgėrusi. Kai grįžo, T. buvo sumušta. Ji sakė, kad ją mušė. Ji kalbėjo ir apie S. ir apie moterį, kad ją mušė. Ji, kiek prisimena, sakė, kad mušė ir paliko. Paskui ji sakė, kad jai grasino, kad išdaužys stiklus. Niekas nebuvo atėjęs prie namo, niekas langų nedaužė. Ji nežino dėl ko grasino, bet kaip supranta, kad gal dėl to, kad jei ji pasiskųs, kad ją sumušė. S. anksčiau pas T. ateidavo dažnai, jie bendravo. Ji nėra pastebėjusi, kad ji kažką pasakodama prikurtų, jai atrodo, kad ji jai sako tiesą. T. lankosi pas gydytoją B., vartoja vaistus, ji juos turi vartoti kiekvieną dieną.

2017 m. gruodžio pabaigoje, dienos neprisimena, gal po pietų T. su S. išėjo iš namų, sakė, kad eina pas S.. Kai išėjo T., ji namo negrįžo, kitą dieną iš atvažiavusių policijos pareigūnų sužinojo, kad T. yra sumušta ir yra gydoma ligoninėje. Pareigūnai jai nesakė, kas sumušė T.. Kai T. grįžo iš ligoninės namo, matė T. veide kraujosruvas, kitų kūno vietų nematė, nes jų nerodė. T. sakė, kad ją sumušė, kas sumušė nesakė. T. smulkiai sumušimo aplinkybių, nei kur nei kas, nei kodėl sumušė nepasakojo. Šiuo metu T. vėl bendrauja su S. J., prieš tai su S. J. nebendravo, nes jis nuo 2018 m. sausio mėn. pradžios buvo išvažiavęs į reabilitacijos centrą. J. M. nepažįsta, pavardė negirdėta. (t.1, b. l. 136-137; t. 2, b. l. 78).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. G. papildomai paaiškino, kad jos dukra T. su S. bendravo, jis ateidavo pas juos, pasilikdavo ir ji nueidavo pas jo motiną. Maždaug prieš porą metų, buvo vasara, kai jie keturiese – S., T., dar vienas vyras ir moteris, kurių ji nepažįsta atvažiavo automobiliu į kiemą, visi buvo išgėrę. T. pasakė, kad važiuos maudytis, atvažiavo pasiimti pledo, rūbelių, susiruošė ir išvažiavo. T. minėjo, kad už taksi sumokės kažkas kitas. Paklausė, kur važiuos, pasakė, kad gautus pinigus namie paliktų, nes T. buvo gavusi pašalpą apie 200 eurų, tačiau išvažiavo nieko nepalikusi. Pašalpą ji gauna mėnesio pradžioje. Grįžo vėlai, paryčiais, išgėrusi, pasakė, kad ją sumušė prie ežero ir paliko, buvo iškviesta greitoji ir policija. Sakė, kad mušė visi trys, pradėjo moteris, paskui ir vyrai – visi trys mušė bei paliko. Pasakė, kad eis į policija pasiimti savo daiktų. Nuėjo, pasiėmė savo daiktus. Grįžusios paklausė apie pinigus, atsakė, kad nepaliko ir kad pinigų nėra, viską atėmė. Kaip jie dingo iš dukros konkrečių aplinkybių nežino. Dukra turėjo vienu momentu raudoną piniginę, po to ir kitos spalvos. Kai grįžo nuo ežero ant veido matė mėlynių, nors išeinant jų nebuvo.

Vėliau ji pasakojo, kad ją sumušė S. su draugu, kurio ji nepažįsta. Tai jau kitas įvykis buvo. Sakė, kad S. laikė, o J. mušė. Pasakė, kad buvo pas S., tada ją pradėjo mušti, o ji pabėgo.

Apie išprievartavimą sakė po trečio įvykio. Sakė, kad ant laiptų bandė išprievartauti ją laiptinėje. Pasakojo, kad buvo pas S., buvo jo draugas ir tada ją norėjo išprievartauti, pradėjo, bet pamatė, kad kraujas pasirodė, tai asmenys išsigando ir ją paleido. Sakė, kad S. laikė, o tas kitas prievartavo. Dabar skundėsi, kad nuėjus į tualetą būna, kad pasirodo kraujas. Iki šio įvykio tokių nusiskundimų nebuvo. Šiuos padarinius ji sieja su šiuo įvykiu. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingesni, apie J. ji nieko nesakė, nes tokio vardo nežinojo, tik prieš posėdį jį sužinojo.

S. atrodė normalus žmogus, atsinešdavo valgyti, nesitiki, kad galėjo taip padaryti. Dukra ligonė, lankosi psichikos sveikatos centre pas gyd. R. B.. Liga išsivystė nuo bulimijos, kuria sirgo anksčiau, bet pasekmės liko. Kol neišgeria ji normali, gera, padeda. Jei ji paragauja alkoholio, tai jai tada reikia gerti kelias dienas. Po antro įvykio ant veido irgi buvo žymės, nors prieš įvykį ji nebuvo sumušta. Dukra turėjo banko kortelę. Pinigus pasiimdavo iš bankomato, kuriuos ji atiduodavo jai, o paskui kiek reikia pasiimdavo.

Dėl dukros fizinės sveikatos būklės pasikalbėdavo. Ji turi dukrą su pirmu vyru, vėliau jai buvo atliktas valymas ir daugiau ji pastoti negali. Būna, kad ji sugalvoja apie nėštumą, kad nepabėgtų vyrai. Apie hemorojų ji pasakė po įvykio, kad ją išprievartavo.

Liudytojas A. P. parodė, kad T. pažįsta maždaug penkerius metus. Jie yra geri draugai. Kai jos kambarys sudegė, ji buvo pas jį buvo apsistojusi keliems mėnesiams. Jis žinojo, kad T. draugavo su S.. Matydavo ją sumuštą.

Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją dėl išprievartavimo. Ji pas jį tuo momentu gyveno, buvo prisiglaudusi. Jis grįžo iš darbo, jos namie nebuvo. Vėliau atėjo verkdama, paklausė, kas buvo, tačiau ji nieko konkrečiai nepasakė, iš pradžių tik raudojo. Iki įvykio ji neminėjo, kad skauda išangę, o po įvykio minėjo. Paskui iškvietė policiją. Jis paskui sužinojo apie įvykį. Tai buvo liepos 3 dieną, apie 16.00 val., ją palydėjo į ligoninę, į policijos komisariatą. Ji pati jam nelabai ką pasakojo apie įvykį, žinojo tiek, kiek pats išgirdo policijoje, nes kai ją apklausinėjo buvo tame pačiame kabinete, tik šiek tiek toliau. Jis girdėjo T. apklausą policijoje ir tai atpasakojo savo apklausoje. Žino, kad buvo mėlynės paakiuose rugpjūčio mėnesį. Dėl įvykio prie ežero, ji pasakojo, kad buvo kažkokia mergina su draugu, keturiese gėrė ir kažkas nutiko. Mergina ją sumušė, bet tiksliai negali pasakyti, užsimiršo. Apie ežero įvykius ji jam papasakojo po kelių dienų. Sužinojo, kad ji gavo pašalpą, prašė atiduoti jam skolą, bet pasakė, kad negali atiduoti, nes ją sumušė ir apvogė prie ežero. Kiek ją pažįsta, T. galima tikėti. Kad kažkas nepasitvirtintų, ką pasakoja T., nebuvo. Nėra pastebėjęs, kad ji meluotų, tiki tuo, ką ji pasakoja. Kalbant apie tą paskutinį įvykį, ji pas jį gyveno nuo birželio mėnesio, apie mėnesį laiko iki tos dienos, kai grįžo verkdama. Tą naktį ji nakvojo pas jį. Jis su ja neturėjo ir nebandė turėti intymių santykių, nes jie tik draugai.

Yra matęs ją girtą. Kai ji būna girta, pradeda raudoti, alpsta. Išgėrinėdavo T. dažnai, ne vieną kartą per savaitę, ji ant jo nepuldavo, tarp jų draugiški santykiai.

Liudytoja A. J. parodė, kad liepos 3 dieną T. jai skambinėjo ir klausė, ar turi valgyti. Pasakė, kad turi, tačiau ji pasakė, kad verda skanią sriubą ir atneš jai. Po 15.00 val. ji buvo namie viena, kai atėjo T. su pareigūne. Kad ten buvo pareigūnė sprendžia iš to, kad ji buvo su uniforma. Ji padėjo jai maistą, paklausė ar nėra S,. Ji pasakė, kad nėra, tačiau tuoj ateis, nes yra prie ežero. Ji sėdėjo kambaryje ir laukė. Netrukus nuo ežero grįžo sūnus S. ir jo draugas nusimaudę. Jie atsinešė po šampano butelį. Tame kambaryje buvo visi kartu gėrė šampaną, nebuvo susipykę. Ji taip pat gėrė šiek tiek šampano. Parūkyti eidavo ir ji viena, ir visi trys buvo išėję, ir ji ėjo. Į vonią visi trys jie nebuvo nuėję. Pas ją yra atskira virtuvė. T. K. buvo pasišaukusi J. M. į virtuvę, ji buvo koją jam uždėjusi, T. glostė jam koją, šnibždėjosi, bet pas ją tikrai nieko nebuvo. Ji paprašė nupirkti dar šampano butelį ir pasakė, kad atsiims visas bylas, nes nori išgerti. Ji liepė T. vesti pro duris. S. prašė jos eiti namo bei ji buvo išprašyta. Nuo T. K. atėjimo pas ją iki jos išprašymo praėjo daugiau nei valanda. T. vieną kartą buvo išprašyta ir vėl atėjo, tada dar kartą buvo išprašyta, tada nebegrįžo. Prieš išeidama T. K. sužalojimų neturėjo. Jie įsijungė kompiuterį ir paleido dainą apie mamą du kartus ir tada išėjo. Draugas pakvietė S. eiti pas jį žiūrėti futbolo. Paklausę pora dainų, jie išėjo. Jiems išėjus, pasigirdo skambutis į duris. Atvažiavo pareigūnas ir ekspertas ir pasakė, kad T. teigia, jog S. ją išprievartavo. Išėjus S. J. ir J. M., policijos pareigūnai atėjo greitai, nepraėjus valandai.

Tualetas ir vonia yra kartu. Išėjus svečiams, ji buvo užėjus į vonią, bet nieko nematė. Ji niekur nebuvo išėjusi iš namų, išprievartavimo tikrai nebuvo.

T. yra sakiusi, kad jei eis pas advokatą I. Ruželę, jis viską sutvarkys ir nieko niekam nebus, tai ji tikrai girdėjo.

Liudytojas Š. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad T. K. yra buvusi sutuoktinė, jie išsituokę, tačiau bendrauja. Ji jam skambina, kai jai ko nors reikia, ar kai ištinka kokia bėda. Vasarą ji jam paskambino, pasakė, kad sumušta, prašė atvažiuoti. Jis nuvažiavo, matė kad ji sužalota – buvo mėlynės paakyje. Ji sakė, kad baliavojo prie ežero ir sumušė S. ir dar kažkas, ir dar kažkokia moteris ar merga, pavardžių jam nesakė. Vienintelį kur minėjo, tai S.. Jo pavardės lyg ir nesakė. Sakė, kad jai dingo pinigai. Kodėl įvyko konfliktas, nesakė. Kartais T. sako tiesą, bet kartais meluoja akivaizdžiai net ir būdama blaivi. Ji buvo gavusi pensiją, kai ji turi pinigų, ji užbaliavoja. Visko galėjo būti. Ji jam vėliau dar sakė, kad jai skambino sakė, kad grasino, jog jei ji neatsiims pareiškimo, tai išdaužys langus. Ji niekada nėra sakiusi, kad kas nors slankiotų apie namus, ar būtų kas išdaužę ką. T. jam skambino būdama pagėrusi. Jis jai daug kartų yra sakęs, kad ji nevaizduotų aukos. Ji jo prašo pinigų pastoviai. Jis jai sakė, kad ji gali dirbti ir užsidirbti. Kodėl įvyko konfliktas, ji nesakė (t. 1, b. l. 139-140).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. S. papildomai paaiškino, kad kai T. K. buvo su juo, nebuvo problemų su ja. Žino, kad ją vasarą apiplėšė ir primušė prie ežero, ji buvo gavusi pensiją. Dėl to įvykio ji jam paskambino praėjus kelioms dienoms, jis nuvažiavo, ji buvo visa mėlyna, sudaužyta, ištinusi. Paklausė, kas tai padarė, pasakė, kad tai padarė M., P. ir mergina pravarde “Rožė” ar “Tulpė”. Nurodė, kad gėrė, kažko nepasidalino kažkas sudavė į veidą, tačiau kuris konkrečiai nesakė. T. K. jam sakė, kad daugiausia ją mušė asmuo, kuris teisiamojo posėdžio metu yra jam po kaire (J. M.). Tiksliai žino, kad ji tada turėjo pinigų, nes prieš dvi dienas iki įvykio ji buvo gavusi pensiją, jis vežė ją į banką pasiimti pinigų. Ji tada neturėjo mėlynių. Ji sakė, kad ją dar ir apiplėšė. Konkrečiai nesakė kas paėmė tuos pinigus. Sakė, kad buvo apie 50 eurų, nes dalis pensijos buvo išleista. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pasakė, jog T. kartais sako tiesą, bet kartais meluoja akivaizdžiai, turėdamas omeny, kad ji slėpdavo gėrimą, o dėl kitų aplinkybių nepastebėjo meluojant. Santuokos metu ji meluodavo sakydama, kad važiuoja pas mamą žirnių gliaudyti, o vakare nuvažiavus jau būdavo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji buvo mėgėja vartoti alkoholinius gėrimus.

T. K. yra minėjusi kad ją mušdavo. Anksčiau nėra matęs tos moters, kuri galbūt mušė ją prie ežero. Tuos vyrus yra matęs jau anksčiau, jie Rokiškio įžymybės. Kaltinamieji žinojo alkoholio poveikį T. K., žinojo, kad ji lengvai pažeidžiama, žinojo viską, nes kas tai žino, niekas neduoda jai išgerti. Ji slėpdavo alkoholio vartojimą nuo jo. Nepagrįstai apkaltinti dėl nusikaltimų padarymo kitus asmenis nemano, kad gali. Su S. J. ji draugavo, vėliau jis jo numerį sužinojo ir pradėjo asmeniškai rašyti visokias žinutes. Jis jam grasino, tačiau šio dalyko nesureikšmino. Dėl to įvykio prie ežero S. rašydavo, kad nemušė. Jis jo klausė, kas primušė, tai sakė, kad draugas, pačio įvykio prie ežero neneigė. Paskutinis įvykis buvo rudenį ar žiemą, atvažiavęs matė ją sumuštą. Pasakojo, kad ją sumušė abu – dviese P. su S. laiptinėje ir bandė ją išprievartauti daugiabutyje mikrorajone. Iš pradžių ji buvo su S., o po to tas kitas prisistatė, jie baliavojo. Dėl išprievartavimo ji nepasakojo detalių tik sakė, kad abu bandė.

Nei karto nebuvo susitikęs su kaltinamuoju (J. M.), tačiau žino jį, nes jie abu su S. J. vaikšto po miestą yra draugai.

Per T. turėjo reikalų su policija, buvo buitinis konfliktas tarp jų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji jį sumušė. Vieną kartą jis pirmas užvožė jai. Buvo pora buitinių konfliktų per pusmetį. Jis atsiprašė, ji atsiėmė skundą ir viskas baigėsi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole jo teiginys, kad jis jai daug kartų yra sakęs, kad ji nevaizduotų aukos, reiškia, kad ji jam paskambindavo ir sakydavo, kad neturi pinigų, prašydavo nupirkti vaistų, jis jai jų nupirkdavo.

Su advokatu I. R. jie yra draugai, tačiau jokios įtakos jam jis niekada nedarė.

Liudytoja L. B. parodė, kad ji iškvietė greitąją pagalbą moteriai, kuri prašėsi pagalbos. Tai buvo 2017 metų pabaigoje, buvo žiema, šalta. Kai atvažiavo su draugu pas ją į namus, išlipę iš automobilio išgirdo, kad kažkas šaukiasi pagalbos. Jie priėjo ir pamatė, kad moteris klūpi ant kelių, kraujuoja. Paklausė kas nutiko, ji pasakė, kad yra sumušta ir kad jai reikia greitosios, todėl ją iškvietė. Ji buvo apsirengusi tamsiai, kraujavo lūpa, rankos buvo kruvinos, daugiau sužalojimų nesimatė. Palaukė, kol atvažiavo policija, po to greitoji ir tada praėjo žmogus pro šalį, policija paklausė ar tai jis, ji pasakė, kad taip ir policija jį išsivežė. Moteris atrodė, kad buvo neblaivi, nes sunkiai kalbėjo.

Liudytojas S. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. vėlai vakare jis su savo drauge L. B. ėjo pas ją į namus (duomenys neskelbtini). Prie kitos to paties namo laiptinės išgirdo šaukiančią moterį, ji prašė pagalbos. Jie priėjo ir pamatė ant žemės sėdinčią apie 30 m. moterį, kuri buvo visa purvina, ant kūno matėsi daug kraujo, akivaizdu, kad ji buvo sumušta. Jie iškvietė medikus. Kol kartu laukė medikų moteris visą laiką verkė, sakė, kad ją sumušė kažkoks „S.“. Jis ją pasodino ant suoliuko. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Kol policijos pareigūnai bendravo su moterimi atėjo kažkoks vyriškis, moteris paklausta policijos pareigūnų patvirtino, kad tai pats vyriškis, kuris ją primušė. Policijos pareigūnai sulaikė atėjusį vyriškį, o neilgai trukus atvykę medikai išsivežė sumuštą moterį (t. 2 b. l. 82-83).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. papildomai paaiškino, kad buvo žiema, vėlus tamsus vakaras, jis su drauge L. B. atvažiavo pas ją bei pastatė automobilį. Išlipę išgirdo moters pagalbos šauksmą. Jie nuėjo pasižiūrėti ir Laisvės g., maždaug 2 m. atstumu nuo laiptinės durų, atrado klūpinčią ant kelių moterį. Aplinkui žmonių nebuvo. Jos veidas buvo kruvinas, patinęs, didesnėje veido dalyje kraujosruvos, tačiau atvirų žaizdų ir iš kur kraujavo nesimatė. Moters drabužiai atitiko sezoniškumą. Jam pasirodė, kad ji buvo neblaivi, tai matėsi iš jos visos būsenos. Jie su drauge ją apžiūrėję nusprendė, kad reikia kviesti greitąją. Ta moteris sutiko. Jis tą moterį pasodino ant suoliuko bei paskambino greitajai pagalbai. Pirmiausia atvažiavo policija, po to greitoji. Ta moteris sakė policijai, kad ją sumušė. Po kiek laiko nuo gatvės pusės atėjo žmogus, kurį moteris atpažino kaip ją sužalojusį asmenį. Nuo moters radimo iki to vyro pasirodymo praėjo maždaug 20-30 minučių. Ta moteris minėjo tik vieną kaltininką. Policija tą žmogų išsivežė.

Liudytoja L. M. parodė, kad jie važiavo du kartus pagal iškvietimą dėl T. K.. Kai skambino pirmą kartą, buvo šviesu, vasara, 2018 m., apie 15.00 val. Buvo iškvietimas, kad ją išmetė iš buto. Pirmą kartą ją rado Šepkos parkelyje, pasakojo, kad šventė su vyriškiais ir ją išmetė iš buto, paklausė apie vyriškius, kur jie, bet ji negalėjo nurodyti kuris butas T. gatvėje. Ji buvo supykusi, kad ją išmetė iš vakarėlio, ji tuo metu nieko neminėjo apie išprievartavimą, nebuvo susirietusi. Parke jos rūbai nebuvo suplėšyti. Ji dar automobilyje skambinėjo kaip suprato tam draugui iš to buto, kurį vadino „mažiuku“, nebuvo jokio pykčio, klausė kaip čia jis ją paliko, suprato, kad čia buvo tas, kuris, ją išmetė, bet kad būtų kažkas įvykę ji pirmą kartą tikrai nieko nesakė. Jie parvežė ją į namus, į (duomenys neskelbtini) gatvę pas kažkokį vyriškį, kad nebūtų neblaivi viešoje vietoje. Antrą kartą ji skambino po valandos – pusantros, kad ją išprievartavo. Kai nuvažiavo, ji vaikščiojo susirietusi, sakė, kad ją išprievartavo ir kad skauda jai išangę, nors prieš tai ji vaikščiojo normaliai. Sakė, kad išprievartavo T. gatvėje, bet ji negalėjo nurodyti namo, nes buvo stipriai neblaivi. Sumušimo nei pirmą, nei antrą kartą nesimatė. Ji klausė, kodėl ji nesakė anksčiau, ji atsakė, jog jai buvo gėda ar nenorėjo to prie draugo sakyti. Sakė, kad ją išprievartavo du vyrai bute, kuriuos, ji žino, sulaikė. Jie tada iš karto važiavo į priėmimą, kolegos atlikinėjo kitus procesinius veiksmus.

Liudytojas R. N. parodė, kad dirbo su L. M., kai gavo iškvietimą, kad Šepkos parke moteriai reikalinga pagalba. Jie bendravo su moterimi vardu T.. Ją parvežė namo į (duomenys neskelbtini) gatvę ten buvo kažkoks asmuo, jos draugas ar sugyventinis apie 30 metų, jie su juo bendravo. Antrą kartą juos iškvietus ta pati moteris paaiškino, kad buvo ar išprievartauta, ar išžaginta, kad negali sėdėti, skauda sėdimąją dalį, analiniu būdu išprievartauta, todėl kvietė medikus, atvažiavus jiems, kartu nuvažiavo į priėmimo skyrių. Po antro iškvietimo ji nurodė, kad išprievartavo ją dar prieš jiems atvažiuojant į Šepkos parką. Nuo jos paėmimo iš Šepkos parko iki antro iškvietimo praėjo nuo vienos iki trijų valandų.

Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant buvo išvardinta rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo išvadas:

Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40549-17 (t. 1, b. l. 4-6); Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 29-30); Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-67467-17 (t. 1, b. l. 31); Pranešimas apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (t. 1, b. l. 35); Tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (t. 1, b. l. 36); Protokolas – pareiškimas (t. 1, b. l. 40-41); Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31241-18 (t. 1, b. l. 43-44); Protokolas – pareiškimas (t. 1, b. l. 47-48); Tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 58); Įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 70-73); Alkoholio matavimo prietaiso duomenys (t. 1, b. l. 75-78); Asmens apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 88-90); Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 92-93); Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas (t. 1, b. l. 94); Specialisto išvada Nr. G1320/2017 (05) (t. 1, b. l. 102-103); Rokiškio psichikos sveikatos centro medicininis pažymėjimas (t. 1, b. l. 107); Pranešimas dėl T. K. (t. 1, b. l. 110); Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 98TPK-37/2018 (t. 1, b. l. 115); Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 88TPK-49/2018 (t. 1, b. l. 124-126); 2017-08-22 Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-40549-17 atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų (t. 1, b. l. 143); 2018-09-14 Tarnybinis pranešimas dėl liudytojo nustatymo (t. 1, b. l. 144); 2018-09-24 Tarnybinis pranešimas dėl T. K. banko sąskaitų (t. 1, b. l. 147); Duomenys apie asmens turimas sąskaitas bankuose (t. 1, b. l. 149-150); 2018-10-15 Raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1, b. l. 157); Raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1, b. l. 160-161); 2018-10-15 Tarnybinis pranešimas dėl T. K. piniginių lėšų (t. 1, b. l. 162); 2018-03-01 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 164-165); Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 172-173); 2017-08-16 Paaiškinimas (t. 1, b. l. 176); 2017-05-03 Epikrizė (t. 1, b. l. 177-185); 2017-08-09-2017-08-10 Asmens apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 193); 2018-03-01 Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-40549-17 (t. 1, b. l. 195); 2018-03-01 Patvirtinimas (t. 1, b. l. 199); 2017-12-27 Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 6-10); 2017-12-27 Asmens apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 17-20); 2017-12-29 Asmens apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 22-29); VšĮ Rokiškio rajono ligoninės lydraštis „Dėl T. K. medicininių dokumentų pateikimo“ (t. 2, b. l. 35-51); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr. G 169/2018(05) (t. 2, b. l. 54-55); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr. pG 473/2018 (05) (t. 2, b. l. 59-60); 2017-12-29 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ( t. 2, b. l. 61); 2018-01-24 Daiktų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 62-67); 2018-10-17 Papildomos apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 68-72); Tarnybiniai pranešimai dėl liudytojo S. K. apklausos (t. 2, b. l. 84-85); Pranešimas dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-67467-17 (t. 2, b. l. 86); 2018-07-01 Apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 87-89); 2018-07-03 Tarnybinis pranešimas dėl įtariamojo S. J. gautos informacijos apie vogtų daiktų laikymo vietą (t. 2, b. l. 92); 2018-07-02 Apžiūros protokolas, b. l. 93-96); 2018-07-01 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 2, b. l. 117-118); Vokas su vaizdo įrašu iš A. K. (t. 2, b. l. 119); 2018-07-01 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, (t. 2, b. l. 120-121); Vokas su vaizdo įrašu iš I. G. (t. 2, b. l. 122); 2018-07-13 Kitų objektų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 123-124); 2018-07-01 Kratos protokolas (t. 2, b. l. 132-134); Kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašas (t. 2, b. l. 135-137); 2018-07-02 Tarnybinis pranešimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje atliktų kratų (t. 2, b. l. 139); 2018-07-03 Daiktų apžiūros protokolas, (t. 2, b. l. 147-155); 2018-07-03 Daiktų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 157-164); 2018-07-03 Apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 168-181); 2018-07-17 civilinis ieškinys (t. 3, b. l. 63); 2018-08-13 Sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu (t. 3, b. l. 65-67); Matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas (t. 3, b. l. 68-70); Patikros sertifikatas (t. 3, b. l. 71); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr. G 844/2018 (05) (t. 3, b. l. 74-75); Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė (t. 3, b. l. 76-78); Medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas (t. 3, b. l. 82); VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės lydraštis „Dėl medicininių dokumentų gavimo“ (t. 3, b. l. 85); 2018-07-05 Specialisto paaiškinimų protokolas (t. 3, b. l. 89-91); Panevėžio AVPK pažyma apie įvykius, kuriuose dalyvavo fizinis asmuo (t. 3, b. l. 92); IBPS duomenys (t. 3, b. l. 93-94); 2018-07-04 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 3, b. l. 95-96); 2018-07-19 Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas (t. 3, b. l. 98-100); Pranešimas (t. 3, b. l. 115-122); 2018-07-24 Raštas „Dėl informacijos pateikimo (t. 3, b. l. 125); Garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro (t. 3, b. l. 126); 2018-10-19 Apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 127-133); 2018-07-20 Tarnybinis pranešimas dėl peržiūrėtų UAB „Maxima LT“ prekybos centrų vaizdo įrašų (t. 3, b. l. 137); 2018-07-04 Raštas „Dėl informacijos gavimo“ (t. 3, b. l. 139); 2018-07-09 Rokiškio psichikos sveikatos centro medicininis pažymėjimas (t. 3, b. l. 141); 2018-07-17 Tarnybinis pranešimas dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, sms žinučių išklotinių (t. 3, b. l. 145); 2018-11-26 Tarnybinis pranešimas dėl išklotinių (t. 3, b. l. 151); CD diskas su išklotinėmis (t. 3, b. l. 153); 2018-11-23 Tarnybinis pranešimas dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, sms žinučių išklotinių analizės (t. 3, b. l. 154-163); Susirašinėjimo su S. J. kopijos (t. 3, b. l. 173); 2018-12-10 Tarnybinis pranešimas dėl liudytojo L. D. apklausos (T. 3, b. l. 174); Sodros duomenys (t. 3, b. l. 176-177); 2018-11-27 Tarnybinis pranešimas dėl įtariamojo J. M. telefono skambučių analizės (t. 3, b. l. 183-184); 2018-11-29 Tarnybinis pranešimas dėl bazinės stoties veikimo zonos (t. 3, b. l. 186); 2018-07-19 Tarnybinis pranešimas dėl kratos (t. 4, b. l. 1); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 4, b. l. 3-6); 2018-07-31 Kratos protokolas (t. 4, b. l. 14-16); 2018-07-31 Kratos protokolas (t. 4, b. l. 20-22); Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvada Nr. S 307/2018 (01) (t. 4, b. l. 28-31); Serologijos ir DNR laboratorijos pateikti duomenys (t. 4, b. l. 32-58); 2018-10-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos raštas „ Dėl specialisto išvados Nr. S 307/2018 (01) (t. 4, b. l. 62); 2018-09-04 Tarnybinis pranešimas dėl paskirto biologinio DNR objektų tyrimo atlikimo (t. 4, b. l. 63); 2018-10-17 Nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugojimui (t. 4, b. l. 68-6); Kvitai (t. 4, b. l. 70, 73); 2018-10-17 Nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugojimui (t. 4, b. l. 74-75); 2018-10-18 Kvitas (t. 4, b. l. 76); 2018-07-19 Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos komisariato Kelių policijos tarnybos raštas „Dėl specialisto išvados (t. 4, b. l. 77); 2018-08-01 Tarnybinis pranešimas dėl S. J. (t. 4, b. l. 80); 2018-07-27 Pareiškimas (t. 4, b. l. 101); 2018-10-25 Paaiškinimas (t. 4, b. l. 116); 2018-09-27 Patvirtinimas (t. 4, b. l. 119); VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro medicininis pažymėjimas (t. 4, b. l. 155); VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės raštai „Dėl S. J. gydymosi“ (t. 4, b. l. 158, 167); Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvada (t. 4, b. l. 164); VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro medicininis pažymėjimas (t. 4, b. l. 168); Duomenys apie asmens turimas sąskaitas banke (t. 4, b. l. 173-174); Alkoholio matuoklio duomenys (t. 5, b. l. 73); 2019-01-15 Tarnybinis pranešimas dėl S. J. (t. 5, b. l. 98); 2018-07-04 Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas (t. 5, b. l. 103-104); 2018-07-04 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 5, b. l. 105-107); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr. G 845/2018 (05) (t. 5, b. l. 110); 2017-08-09 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (t. 5, b. l. 114); 2018-07-03 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (t. 5, b. l. 128); 2019-01-16 Nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugojimui (t. 5, b. l. 130-131); 2019-01-17 Kvitas (t. 5, b. l. 132); 2019-01-16 Nutarimas dėl pinigų perdavimo saugoti (t. 5, b. l. 133); 2019-01-23 Kvitas (t. 5, b. l. 134); 2018-12-12 Medicinos dokumentų išrašas (t. 6, b. l. 17); 2018-11-06 Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 6, b. l. 29); VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro medicininis pažymėjimas (t. 6, b. l. 40); Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4- ojo skyriaus raštas „Dėl E. U.“ (t. 6, b. l. 99-100); 2019-01-16 Pranešimas (t. 6, b. l. 106); Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvada (t. 6, b. l. 128); Duomenys apie asmens turimas sąskaitas bankuose (t. 6, b. l. 131-133); 2018-07-04 Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas (t. 6, b. l. 193-194); 2018-07-04 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 7, b. l. 1-3); 2018-07-03 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (t. 7, b. l. 4); 2019-01-15 Apžiūros protokolas (t. 7, b. l. 5-6); Pokalbių išklotinės (t. 7, b. l. 7-8); Fotolentelė Nr. 1 (t. 7, b. l. 9-13); 2019-01-16 Nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugojimui (t. 7, b. l. 14-16); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada (t. 7, b. l. 19); 2017-08-09 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (t. 7, b. l. 23).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. birželio 28 d. baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje yra nurodęs, kad įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013).

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje įrodymų vertinimas dėl atskirų nusikalstamų veikų, kur nukentėjusioji yra T. K. yra ypač sudėtingas, nes kaltinimas yra grindžiamas pagrinde nukentėjusiosios T. K., kuri turi psichikos sutrikimų, parodymais. Nukentėjusioji T. K. serga šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo; psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromu. 2018 m. gegužės 22 – birželio 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje (t. 1, b. l. 124 – 126) konstatuota, kad tiriamuoju metu ir įvykdyto nusikaltimo metu T. K. negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Individualūs psichologiniai T. K. ypatumai aprašyti psichologo išvadoje (išskyrus mąstymo sutrikimus) esminės įtakos jos elgesiui neturi. T. K. elgesį įtakoja nustatytas psichikos sutrikimas. T. K. duodamus parodymus reikia vertinti kritiškai. Ji negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Minimame ekspertizės akte nurodyta, kad dėl psichikos sutrikimų Rokiškio psichiatrijos ligoninėje T. K. gydyta 29 kartus, taip pat ir priverstinai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo psichiatras ekspertas K. M. nurodė, kad nukentėjusiosios parodymai vertintini kritiškai ir atsargiai. T. K. gydanti gydytoja psichiatrė R. B. T. K. charakterizavo, kaip linkusią meluoti, tačiau labiau dalykus pagražinančią nei vaizduojančią juos neigiamai. Teismui nukentėjusiosios T. K. parodymus siūlė vertinti, pasak gydytojos, „plius minus“. Gydytoja nurodė, kad nukentėjusiajai skiriami vaistai sąveikauja su alkoholiu, greičiau apgirstama, greičiau sutrinka orientacija. Kategoriškai negalima vartoti šių vaistų su alkoholiu. Jei nevartojama vaistų, pagal mokslą tai pagilina mąstymo sutrikimus. Teismo psichologė ekspertė J. R. nesiėmė vertinti nukentėjusiosios parodymų teisingumo, tačiau nurodė, kad individualūs psichologiniai T. K. ypatumai esminės įtakos jos elgesiui neturi, o T. K. elgesį įtakoja nustatytas psichikos sutrikimas. Pažymėjo, kad dėl mąstymo sutrikimų T. K. galėtų pateikti paaiškinimus paviršutiniškai, skubotai, blaškytis tarp detalių, ne į esmines detales galėtų orientuotis, į tas, kurios jai tuo metu atrodo svarbesnės, fiksuotis.

Remdamasi ekspertų paaiškinimais prokurorė bandė paaiškinti ir nukentėjusios tam tikro elgesio ypatumus, o būtent, priežastis dėl ko nukentėjusioji policijos pareigūnus po išprievartavimo iškvietė dėl to, kad ją išmetė iš buto, o ne dėl jos atžvilgiu panaudotos seksualinės prievartos, nurodydama, kad nukentėjusiajai galimai išmetimas iš buto buvo didesnė trauma ir svarbesnis įvykis nei jos atžvilgiu panaudota seksualinė prievarta.

Tai, kad nukentėjusioji T. K. yra linkusi meluoti ir jos parodymus reikia vertinti atsargiai patvirtina ir buvusio T. K. sutuoktinio liudytojo Š. S. parodymai, kuris parodė, kad kartais T. K. sako tiesą, bet kartais meluoja akivaizdžiai net ir būdama blaivi. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir T. K. mama liudytoja N. G., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad būdavo jog dukra sugalvodavo apie nėštumą, kad nepabėgtų vyrai. Nukentėjusiosios T. K. neteisingų aplinkybių pateikimo nustatyta ir šioje byloje išanalizavus byloje surinktus įrodymus, pvz. 2018 m. liepos 3 d. kviesdama policijos pareigūnus T. K. nurodė buvusi sumušta, tačiau tokių aplinkybių nustatyta nebuvo, o ir pati nukentėjusioji T. K. vėliau šias aplinkybes paneigė, taipogi ji, klausiama apie tai ar apie išprievartavimą minėjo pas ją atvykusiems policijos pareigūnams melagingai nurodė, jog minėjo. Taip pat nukentėjusioji buvo nurodžiusi neteisingas aplinkybes dėl paskutinių lytinių santykių su S. J., bendravimo su juo, nurodydama, kad paskutiniai lytiniai santykiai su S. J. buvo prieš 4 – 6 mėn. iki pasikėsinimo ją išprievartauti, nors vėliau patvirtino, kad galimai ji lytinius santykius su S. J. turėjo dieną prieš įvykį ar net tą pačią dieną jei vadovautis S. J. parodymais. Taip pat pažymėtina, kad S. J. telefono abonento išklotinės (t. 3, b. l. 154 – 163) patvirtina aplinkybę, kad T. K. gana aktyviai bendraudavo su S. J. ir su juo bendravo telefonu 2018 m. liepos 3 d. ryte ir vėliau dieną. Nors pati nukentėjusioji teigė vengusi bendravimo su S. J. ir į butą ėjo tik įsitikinusi, kad jo bute nėra. Šią aplinkybę paneigia S. J. mamos liudytojos A. J. parodymai, kad jai pasakius jog sūnus greitai grįš T. K. liko jo laukti. Taip pat kiti žemiau aptarti duomenys.

Teismas papildomai pažymi, kad objektyvios tiesos byloje nustatymą apsunkina ir tai, jog tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek kaltinamųjų parodymai, proceso metu keitėsi yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Tiesos nustatymą be visų šių aplinkybių apsunkina ir praėjęs ilgas laiko tarpas (nuo pirmos veikos beveik 2 metai), tai, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamieji visų įvykių metu buvo smarkiai apsvaigę nuo alkoholio.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas motyvuodamas savo išvadas nukentėjusiosios T. K. parodymais rėmėsi tiek, kiek jos parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Išnagrinėjus bylą kai kuriuos esančius prieštaravimus pavyko pašalinti, tačiau dėl kitų veikų esant pernelyg daug prieštaravimų ir abejonių, kurių nepavyko pašalinti, priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Byloje kaltinamieji S. J., J. M. ir E. U. kaltinami pagal BK 284 str. tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. viešoje vietoje, prie Rokiškio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės Rokiškyje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje elgdamiesi įžūliai, pažeidė viešąją tvarką ir nežymiai sutrikdė T. K. sveikatą. Nurodyta, kad S. J. matydamas bendrininkų veiksmus ir jiems pritardamas, sudavė ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu T. K. į kaklo sritį, E. U. ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, S. J. spyrė ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai į šonus, taip bendrais veiksmais padarė T. K. daugybines poodines kraujosruvas kūne ir odos nubrozdinimą kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse.

Kaltinimas kaltinamiesiems šioje dalyje yra grindžiamas nukentėjusiosios T. K. parodymais bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1320/2017 (05) (t. 1, b. l.102-103) iš kurios matyti, kad T. K. nustatyta daugybinės poodinės kraujosruvos kūne ir odos nubrozdinimas kairio peties srityje. Poodinės kraujosruvos lokalizuotos paakiuose abipus, veido ir kaklo srityse. Kitų poodinių kraujosruvų lokalizacija nedetalizuota („visame kūne“). Sužalojimai paakiuose ir kairio peties srityje padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2017-08-10, 13 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai „veide, kakle, visame kūne“ padaryti iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2017-08-10, 21.37 val., objektyvių duomenų, leidžiančių šiuos sužalojimus susieti su tiriamu įvykiu, nėra. Nustatyti sužalojimai padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje, tame tarpe ir tiriamajai galimai „griuvinėjant ant žemės“. Pažymėta, kad poodinės kraujosruvos paakiuose paprastai nėra būdingos griuvimui.

Kaltinamieji paaiškindami įvykio aplinkybes pripažino, kad konfliktas tarp kaltinamosios E. U. su nukentėjusiąja buvęs, tačiau pasak jų ne kaltinamoji E. U. sudavė nukentėjusiajai T. K. smūgius, tačiau juos E. U. sudavė T. K.. Nurodė, kad kaltinamasis J. M. moteris skyrė, o kaltinamasis S. J. tuo metu buvo vandenyje ir maudėsi.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus – nukentėjusios T. K. parodymus, liudytojos N. G. parodymus ir kaltinamųjų parodymus sprendžia, kad T. K. specialisto išvadoje Nr. G 1320/2017 (05) konstatuoti sužalojimai paakiuose ir kairio peties srityje padaryti aptariamo įvykio metu.

Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus apie tai, kad T. K. buvo sužalota jau iki įvykio, nes tai paneigia tiek nukentėjusiosios T. K. ir liudytojų N. G., Š. S. parodymai. Taip pat atmestini kaip neįtikinami ir kaltinamųjų parodymai apie tai nukentėjusioji galėjo susižaloti šokinėdama nuo tiltelio ir atsitrenkdama į prie tiltelio pririštą valtį, nes nukentėjusioji nurodė, kad ji ant tiltelio nelipo, buvo tik įbridusi į vandenį, o iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 70-74), nustatyta, kad prie tiltelio įvykio vietos apžiūros metu jokia valtis nebuvo pririšta.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad įvykusio konflikto tarp nukentėjusiosios T. K. ir kaltinamosios E. U. metu kaltinamoji E. U. galėjo suduoti nukentėjusiajai T. K. smūgius į veido sritį, nes tai patvirtina nukentėjusiosios T. K. parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1320/2017 (05), kurioje konstatuoti sužalojimai sutampa su T. K. nurodytomis aplinkybėmis. Neatmestina galimybė, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota ir kaltinamojo J. M. veiksmais, kuris patvirtina ją stūmęs. Tuo metu nukentėjusioji T. K. nurodė, kad kaltinamasis J. M. jai sudavė du smūgius į kaklo šoną, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1320/2017 (05) nurodyta, kad sužalojimai kakle padaryti iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2017-08-10, 21.37 val. bei objektyvių duomenų, leidžiančių šiuos sužalojimus susieti su tiriamu įvykiu, nėra. Taigi aukščiau aptartoje specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės paneigia nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, todėl nukentėjusiosios parodymais šioje dalyje nesiremiama ir jie yra atmestini.

Teismas pažymi, kad duomenų jog nukentėjusiąją sužalojo kaltinamasis S. J. byloje nėra. Nors nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis S. J. ją spardė (5 smūgiai) į įvairias kūno vietas, nugarą, šonus, tačiau šias jos nurodytas aplinkybes paneigia specialisto išvada Nr. G 1320/2017 (05), kurioje sužalojimai nugaroje ir šonuose, padaryti įvykio metu nukentėjusiajai nebuvo konstatuoti.

Taipogi pažymėtina, kad kaltinamasis S. J. viso proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek nukentėjusiajai T. K. ir liudytojui Š. S. nuosekliai neigė įvykio dieną naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją T. K.. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į nukentėjusiosios T. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuriuos ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kur ji nurodė, jog po įvyko prie ežero, J. po savaitės pradėjo jai ir jos motinai skambinėti, prašė atsiimti pareiškimą, sakė, kad nieko jis nedarė. Ji paklausė, tai, kodėl jis pabėgo kartu su M. ir E.. Jis pasakė, jog išsigando, kad ji skambino pagalbai. Nukentėjusioji duodamuose parodymuose tarsi duoda suprasti, kad S. J. kaltas tiek pat, nes pabėgo su kitais kaltinamaisiais. Tokie nukentėjusiosios parodymai teismo nuomone gali būti sąlygoti nukentėjusiosios psichikos ir mąstymo sutrikimų, nes kaip nurodė apklausti teismo ekspertai psichiatras ir psichologė, nukentėjusioji duodama parodymus gali orientuotis į neesmines aplinkybes ir į kai kurias fiksuotis. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios parodymams įtakos gali turėti ir jos apsvaigimas nuo alkoholio, nes po įvykio jai buvo nustatytas sunkus girtumas 3, 59 % promilės. Pažymėtina, kad nukentėjusioji po įvykio negalėjo net pasikelti nuo žemės, nors, teismo nuomone, tai negalėjo būti sąlygota, jai nustatytų sužalojimų bei buvo daugiau pasekmė sunkaus jos girtumo.

Kaltinamosios E. U. gynėjas advokatas iškėlė abejonę ar apskritai kaltinamųjų veiksmai gali būti laikomi viešosios tvarkos pažeidimu, nes vieta kur jie buvo susirinkę prie tvenkinio yra labai nuošali, jokio pliažo ten nėra, taip pat nei vieno žmogaus rimtis nebuvo sutrikdyta dėl kaltinamųjų veiksmų, o tik pačios nukentėjusiosios keliamas triukšmas atkreipė greta gyvenančių kaimynų dėmesį. Nemano, kad tas jų buvimas galėjo pažeisti viešąją tvarką. Kaltinamieji parodė, kad vietą, kurioje jie sėdėjo pasiekė eidami per privačią teritoriją, taigi ši vieta buvo gana nuošali.

Liudytoja I. K. taipogi parodė, kad ji T. K. rado prie jų namų, netoli ežero tarp jų malkinės ir garažiuko.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo sukeltas didelis išgąstis ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant apie tai, kad kaltininko veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenėje, būtina atsižvelgti į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks buvo nukentėjusiųjų skaičius, kurioje vietoje buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko ir kt. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. iškyla tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių nori. Kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta. Esant apibrėžtai tyčiai, kaltininkas tiksliai numato neigiamą poveikį, kurį ir siekia padaryti aplinkiniams ar aplinkai. Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininkas nekonkretizuoja, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bendrais bruožais numatydamas, kad viešoji tvarka bus sutrikdyta. Nustatant viešosios tvarkos pažeidimui būdingą tyčią, svarbu konstatuoti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko veiksmų aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan. Tuo tarpu konkrečių asmeninių ar savanaudiškų motyvų dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad konfliktas tarp kaltinamosios E. U. ir nukentėjusiosios T. K. buvo asmeninio pobūdžio vartojant alkoholinius gėrimus. Iš byloje surinktų duomenų negalima daryti išvados, kad E. U. suprato savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą bei, kad tai buvo pagrindinis, o ne šalutinis jos veikos aspektas. Teismo vertinimu kaltinamosios veiksmai šiuo atveju buvo nukreipti tik į nukentėjusiąją, konfliktas, neperžengė privataus konflikto tarp asmenų ribų.

Tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus pažįstamų asmenų rate. Vietą alkoholinių gėrimų vartojimui pasirinko gana nuošalią, į kurią pateko per privačią valdą. Pažymėtina, kad dėl kaltinamųjų veiksmų viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta bei jokių nusiskundimų dėl kaltinamųjų netinkamo elgesio viešoje vietoje iš viso nebuvo gauta. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. sudėties.

Teismas pažymi, kad nors byloje yra duomenų, kad T. K. sveikata galėjo būti nežymiai sutrikdyta asmeninio konflikto su E. U. metu dėl naudojo prieš ją fizinio smurto, tačiau kaltinimas dėl to reiškiamas nebuvo. Nukentėjusios pareiškimo – protokolo dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto taipogi nėra, bylos nagrinėjimo metu nei prokurorė nei nukentėjusioji nereikalavo tęsti proceso E. U. ir pagal BK 140 str. 1 d. (BPK 256 str. 1, 2 d.), todėl vadovaujantis BPK 255 str. 1, 2 d. kaltinamoji E. U. negali būti nuteista dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu ji nebuvo kaltinama ar kuri buvo perkvalifikuota, nes apie tokią galimybę jai nebuvo pranešta iš anksto. Tokios praktikos laikomasi Panevėžio apygardos teismo priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-121-491/2018.

Dėl atvirosios vagystės

Byloje kaltinamoji E. U. yra kaltinama tuo, kad ji 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. prie Rokiškio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės Rokiškyje, matant ant žemės gulinčiai sumuštai nukentėjusiajai, iš šalia nukentėjusiosios buvusios rankinės ištraukė nukentėjusiosios piniginę, iš kurios pagrobė T. K. priklausančius joje buvusius pinigus: dvi kupiūras po 50 eurų, viso 100 eurų, taip padarydama nukentėjusiajai 100 eurų turtinę žalą atvirai pavogė svetimą, T. K. priklausiusį turtą.

Kaltinamoji E. U. nepripažino padariusi nusikalstamos veikos bei nurodė, kad ji iš nukentėjusiosios jokių pinigų nepavogė.

Kaltinimas šioje byloje iš esmės yra grindžiamas tik nukentėjusiosios T. K. parodymais, kuri nurodė, kad būnant prie ežero S. J. pradėjo ją spardyti priėjęs iš nugaros į visas kūno sritis, daugiau į nugarinę dalį, į šonus, kol S. J. spardė, ji matė, kaip E. paėmė iš jos piniginės – dvi kupiūras po 50 eurų. Piniginė buvo juodos spalvos rankinėje. Ji tuo metu gulėjo ant pledo pusiau ant šono, netoliese buvo jos rankinukas, o jos žvilgsnis buvo į rankinuko pusę. Minėjo policijai, kad buvo paimti pinigai. Ji patikrino piniginę, joje dokumentai buvo likę, o pinigų nebebuvo. Jos piniginė buvo raudonos spalvos policija ją jai grąžino.

Byloje buvo akcentuojama, kad nukentėjusioji prieš įvykį buvo gavusi pinigus, o kiti kaltinamieji pinigų neturėjo. Tai, kad nukentėjusioji prieš įvykį neseniai buvo gavusi pinigų yra nustatyta, nors taip pat nustatyta, kad ir kiti kaltinamieji įvykio dieną turėjo pinigų – pas S. J. iš karto po įvykio rasta ir paimta 48, 72 Eur. Tačiau vien faktas, kad nuketėjusioji galėjo disponuoti tokio dydžio pinigų suma neįrodo, kad pinigai iš jos buvo pavogti. Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad byloje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, kaltinamajai reiškiamą kaltinimą dėl sekančių motyvų.

Kartu su kaltinamąja įvykio dieną buvę kaltinamieji S. J. ir J. M. teigia vagystės fakto nematę, taip pat nematę, kad nukentėjusioji įvykio metu, iš viso būtų turėjusi rankinuką ar pinigų. Iš namų T. K. pasiėmė tik maišelį su pledu.

T. K. mama liudytoja N. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad išvažiuodama su kaltinamaisiais prie ežero pasiėmė tik pledą ir rūbų. Apie tai, kad T. K. prie ežero būtų pasiėmusi rankinę su pinigine liudytoja neminėjo. Taip pat liudytoja apklausta nenurodė, kad dukra grįžusi jai būtų ką nors minėjusi apie pavogtus iš jos pinigus. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja jau nurodė, kad T. K. prieš įvykį buvo gavusi pašalpą apie 200 eurų, tačiau išvažiavo nieko nepalikusi. Grįžusios paklausė apie pinigus, atsakė, kad nepaliko ir kad pinigų nėra, viską atėmė. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino teisiamojo posėdžio metu bei nurodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingesni nei duoti teisme. Taigi liudytoja patvirtino aplinkybes, kad ji nematė jog T. K. būtų pasiėmusi rankinę su pinigais, taip pat ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu nieko neminėjo apie tai, kad dukra jai būtų sakiusi ką nors dėl pavogtų iš jos pinigų.

Abejones dėl nukentėjusiosios parodymų taipogi sustiprina ir tai, kad liudytojas Š. S. paaiškino, kad jam T. K. minėjo tik tai, kad jai dingo 50 eurų, kai T. K. tvirtina mačiusi jog iš jos piniginės buvo ištrauktos 2 kupiūros po 50 eurų.

Vyresniojo tyrėjo A. K. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2017-08-09 Rokiškio r. PK gautas pranešimas, kad prie Rokiškio m. tvenkinio dvi moterys ir du vyrai vartojo alkoholį. Vyrai ir viena moteris nuėjo link miesto (vienas vyras sumuštas iš ankščiau.), antra moteris apie 40 m. sumušta, sąmoninga, liko gulėti prie ežero. Nuvykus į įvykio vietą, esančią Ežero g., Rokiškio m. prie Rokiškio miesto V tvenkinio, nustatyta, kad per išgertuves kilusio konflikto metu, viešoje vietoje buvo sumušta T. K. (vėliau jai nustatytas 3,59 prom. girtumas). T. K. paaiškino, kad apie 14 val. ji su pažįstamais asmenimis, atėjo prie Rokiškio tvenkinio maudyklos ir ten vartojo alkoholį. Vėliau nustatyta, kad tai buvo J. M. (vėliau jam nustatytas 2,59 prom. girtumas), E. U. (vėliau jai nustatytas 2,40 prom. girtumas), ir S. J. (vėliau jam nustatytas 2,24 prom. girtumas). Išgertuvių metu tarp jos ir šių asmenų kilo konfliktas, kurio metu J. M. ir E. U. pradėjo kumščiais ją daužyti. Daužė į įvairias kūno vietas. J. M. trenkė 4 kartus, E. U. trenkė 2 kartus, daugiausiai smūgių kliuvo į veido sritį. Po to jai nugriuvus ant žemės, ji vėl buvo mušama į įvairias kūno vietas, tačiau kiek smūgių buvo suduota ir kas ją mušė ji jau nebematė. T. K. teigė, kad S. J. jos nebandė ginti, taip pat jis galėjo jai suduoti kelis smūgius kai ji gulėjo ant žemės. Ant T. K. veido matėsi kraujosruvos. Taip pat T. K. teigė, kad kai ji buvo mušama, jai buvo grasinama susidorojimu (t. 1, b. l. 1).

Taigi iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad T. K. paaiškindama įvykio aplinkybes iš karto po įvykio nieko nenurodė apie pavogtus iš jos pinigus. Šias aplinkybes nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodė tik apklausta po dviejų dienų nuo įvykio 2017-08-11.

Pažymėtina, kad įtarimas dėl T. K. pinigų pagrobimo atvirai E. U. buvo pareikštas praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo įvykio 2017-12-18.

Taipogi ir kitos T. K. nurodomos aplinkybės kelia abejonių ir yra paneigtos byloje surinktais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji nurodė, kad minėjo policijai, kad buvo paimti pinigai, tačiau šią aplinkybę paneigia aptartas aukščiau A. K. tarnybinis pranešimas. Taip pat ji nurodė, kad jos piniginę policija buvo paėmusi ir po to jai grąžino, tačiau apie tai, kad jos piniginė būtų buvusi paimta apžiūrai nėra jokių duomenų.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 70-74) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra Ežero g., Rokiškio m. prie Rokiškio miesto V tvenkinio, pietinės pusės, esantys paplūdimys. Paplūdimio vakarinėje pusėje ant žolės, 10 m atstumu nuo ežero, matosi patiestas, baltos spalvos dekis, ant jo guli atidaryta bulvių traškučių pakuotė. Šalia dekio sudėti drabužiai, rankšluostis, polietileninis maišelis su asmeniniais daiktai. Šalia rankšluosčio guli tuščias 1 l talpos plastikinis butelis. Įvykio vietoje, tyrimui reikšmingų pėdsakų ir objektų nepastebėta.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K., kuris apžiūrėjo įvykio vietą, paaiškino, kad nuotraukose užfiksuotas bendras rastų daiktų vaizdas, bet atskirai tie daiktai nebuvo aprašinėjami. Jei ten būtų buvusi piniginė ir joje dokumentai, tai tie dokumentai ir pinigai būtų buvę atskirai užfiksuoti ir aprašyti.

Taigi iš aprašyto aukščiau darytina išvada, kad kaltinimas E. U. nepasitvirtino. Nukentėjusiosios parodymai buvo paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji būtų turėjusi rankinę su pinigais prie ežero be to byloje egzistuoja prieštaravimų, kurių nagrinėjimo metu nebuvo galimybės pašalinti, todėl E. U. yra išteisintina nesant jos veiksmuose nusikaltimo numatyto BK 178 str. 2 d. sudėties.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo

Byloje kaltinamieji S. J. ir J. M. yra taipogi kaltinami tuo, kad 2017 m. gruodžio 27 d., apie 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, J. M. kumščiu sudavus vieną kartą T. K. į kairę veido pusę; tęsdami nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai išbėgus iš buto į laiptinę, to paties namo pirmojo aukšto laiptinėje pasiviję nukentėjusiąją, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir kumščiu po ne mažiau kaip po 3 kartus į veido sritį, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai veido, rankų, pilvo, sėdmenų, ir kojų sumušimus, pasireiškusius nubrozdinimais veide, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse, tokiu būdu tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatą.

Kaltinamasis S. J. pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies nurodydamas, kad jis nukentėjusiajai sudavė vieną smūgį į lūpas taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. T. K. laiptinėje taip pat buvo nugriuvusi. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. J. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad smūgį T. K. sudavė būdamas pas J. M. bute bei nurodė, jog smūgį T. K. vis dėlto sudavė jau būdamas lauke. Kaltinamasis J. M. neigė kaltinime nurodytu metu sudavęs nukentėjusiajai smūgius ir ją sužalojęs. Jis nurodė, kad būnant pas jį bute T. pradėjo griuvinėti, sakė nebepaeis, matė, kad ji labai girta. S. J. pasakė, kad parvestų ją namo, nes ji netoli gyveno ir S. J. išsivedė ją už parankės. T. K. sunkiai ėjo, trindamasi prie sienų. Jiems išeinant, kai uždarė duris ir jas rakinant, pasigirdo triukšmingas nubildėjimas.

Nukentėjusioji T. K. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad 2017-12-26 būnant pas J. M. bute kaltinamieji J. M. ir S. J. prie jos priekabiavo, o jai pasipriešinus J. M. sudavė į veidą kumščiu, jai išbėgus į laiptinę kaltinamieji ją ir sučiupo laiptinėje. Sudavė kažkur po 10 smūgių į visas kūno vietas, ir kažkur po 3 smūgius į veido sritį. Iš lūpos ir nosies pradėjo tekėti kraujas. Visą laiką rėkė ir prašė, kad jos nemuštų. Po smūgių prarado sąmonę, kaip ir girdėjo kažkas sakė „ką jus darot?“. Jie, išsigandę, pasitraukė, išėjusi į lauką, matė, kad stovi greitoji pagalba, kurią kažkas iškvietė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji papildomai paaiškino, kad 2017-12-26 apie 16.00 val. J. M. bute ją norėjo išprievartauti ir sumušė laiptinėje. Iš pradžių smūgį gavo iš J. M. į dešinę veido pusę, jai išbėgus į laiptinę ir J. M. ją tempė atgal į butą, ji laikėsi už turėklų, Laiptinėje buvo maždaug po 10 smūgių kojomis ir po 3 smūgius rankomis, ji gulėjo ant nugaros. Jie nežiūrėjo kur spardė, į rankas, į kojas, visur buvo mėlynės, M. spyrė apie 10, o S. apie 8 kartus į įvairias kūno vietas. Į galvą nespyrė tik kumščiavo į ją. Sudavė kumščiu apie 3-4 kartus, kraujas pradėjo bėgti iš nosies, tada prisidėjo ir S., jis sudavė 2-3 smūgius kumščiu į veido sritį, tada ji neteko sąmonės. Ji laiptinėje rėkė, kad nemuštų, paleistų, atstotų, lyg tai kažkas iš kaimynų atidaręs kažką pasakė ir jie išsigando. Nevaikščiojo, negriuvinėjo M. bute. Atsipeikėjo, kai jau buvo iškviesta greitoji, kuri ją iš karto išvežė į Panevėžį.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis S. J. nežymiai sutrikdė T. K. sveikatą suduodamas jai vieną smūgį į lūpą ir padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje.

Teismas konstatuoja, kad smūgį S. J. visgi sudavė būdamas bute ar laiptinėje, nes jo teisme pakeistus parodymus apie smūgio sudavimą lauke paneigia 2017-12-27 įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad įvykio Laisvės g. 5 B, Rokiškio m., laiptinė, įėjus į laiptinę ant betoninių grindų kairėje pusėje palei sieną yra raudonos spalvos biologinės, galimai kraujo, prilašėjusios dėmės, vietomis išmindžiotos ( t. 2, b. l. 6-10). Aplinkybė, kad galimai kraujo dėmės rastos laiptinės viduje patvirtina, kad nukentėjusioji buvo sužalota būdama laiptinėje arba bute, tačiau ne lauke. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad tiksli smūgio sudavimo vieta nenustatyta, aplinkybę dėl tikslios smūgio sudavimo vietos šalina.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus visgi sprendžia, kad kaltinimas pasitvirtino S. J. pasitvirtino iš dalies, o J. M. iš viso nepasitvirtino. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 169/2018 (05) T. K. nustatyti veido, rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų sumušimai pasireiškę odos nubrozdinimais veide, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje ir poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse padaryti ne mažiau kaip 7 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2017-12-27, 00.30 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu (t. 2, b. l. 54-55).

Taigi atlikę nukentėjusiosios medicininį tyrimą specialistai nustatė, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai ne mažiau 7 trauminių poveikių pasėkoje, tačiau kaltinime yra nurodoma, kad kaltinamieji J. M. ir S. J. sudavė nukentėjusiajai net 27 smūgius (1 J. M. bute ir po 13 J. M. ir S. J. laiptinėje). Teismas pažymi, kad atlikus pakartotinį medicininį T. K. tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. pG 473/2018 (05) konstatuota, kad T. K. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje, tame tarpe ir tiriamajai galimai „laiptinėje lipant laiptais ir griūnant“ (t. 2, b. l. 59-60), kas šiuo atveju neprieštarauja kaltinamojo S. J. parodymams apie tai, kad jis sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į lūpą, o išėjus į laiptinę nukentėjusioji griuvo, šiuos kaltinamojo S. J. parodymus patvirtina ir kaltinamojo J. M. parodymai, kuris nurodė, kad uždaręs duris girdėjo kaip laiptinėje kažkas subildėjo. Tai, kad nukentėjusioji buvo labai girta ir galimai sutrikusios koordinacijos patvirtina ir jos medicininio tyrimo metu surinkti duomenys, iš kurių matyti, kad jai po įvykio buvo nustatytas sunkus net 3, 41 % girtumas (t. 2, b. l. 38, 46).

Akivaizdu, kad kaltinimas buvo pareikštas vadovaujantis nukentėjusiosios T. K. parodymais, tačiau išanalizavus šiuos parodymus nustatyta daugybė prieštaravimų tarp pačios nukentėjusiosios parodymų duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai ir teisme bei su kitais byloje surinktais įrodymais.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai nukentėjusioji nurodė, kad ji išėjusi į lauką pamatė, kad lauke jau stovi greitoji medicinos pagalba, tuo metu teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji atsipeikėjo tik tada, kai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė ir skirtingą suduotų smūgių skaičių nei apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Nukentėjusiosios parodymus taip pat paneigia ir liudytojų L. B. ir S. K. parodymai, kurie nurodė, kad jie atvykę prie L. B. namų išgirdo, kad moteris šaukiasi pagalbos. Priėję pamatė klūpinčią ant kelių, neblaivią moterį, jai kraujavo iš lūpos, rankos buvo kruvinos, ji sakė buvusi sumušta. Iškvietė moteriai greitąją pagalbą ir policiją, tačiau pirma atvažiavo policija. Taigi liudytojų parodymais nustatyta, kad T. K. jiems atvykus buvo sąmoninga, lauke, ji juos matė, tačiau akivaizdu ar dėl jai nustatyto sunkaus girtumo ar dėl psichikos sutrikimo, po įvykio nukentėjusioji nurodė kitokias aplinkybes, kas suteikia rimtą pagrindą abejoti ir atmesti nukentėjusiosios T. K. parodymus apie to vakaro įvykius. Šiuo atveju ypatingai svarbūs yra liudytojo S. K. parodymai, kuris nurodė, kad kol kartu laukė medikų moteris visą laiką verkė, sakė, kad ją sumušė kažkoks „S.“, minėjo tik vieną kaltininką. Pažymėtina, kad liudytojai patvirtino, kad T. K. atpažino S. J. kaip ją sužalojusį asmenį. Liudytojo S. K. parodymai, patvirtina, kad iš karto po įvykio T. K. nurodė, kad ją sumušė „S.“ (galimai S. J.), kitų ją sumušusių asmenų neminėjo, ji S. J. iš karto po įvykio atpažino kaip ją sumušusį asmenį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ištirto įrodymų viseto pagrindu pripažįsta, kad T. K. buvo sužalota kaltinamojo S. J. veiksmais, jam suduodant nukentėjusiajai vieną smūgį kumščiu į lūpą ir padarant muštinę žaizdą lūpos gleivinėje, tuo metu jokių įrodymų be T. K. parodymų, kurie buvo paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, kad ji buvo sužalota kaltinamojo J. M. veiksmais, jam suduodant 14 smūgių kumščiu ir smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, byloje nėra, todėl J. M. yra išteisintinas iš pateikto kaltinimo jam nepadarius veikos, kurios padarymu jis yra kaltinamas.

Kaltinamojo S. J. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., nes jis sudavęs nukentėjusiajai vieną smūgį kumščiu į lūpą ir padaręs muštinę žaizdą lūpos gleivinėje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o ne veiką kvalifikuojantis požymis.

Dėl vagystės įsibraunant į patalpą

Kaltinamieji S. J. ir J. M. yra kaltinami tuo, kad 2018 m. liepos 1 d. apie 1.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimą, I. G. priklausantį garažą ir pagrobė jam priklausantį turtą padarydami turtinę 1050 eurų žalą.

Kaltinamasis S. J. dėl pareikšto jam kaltinimo prisipažino visiškai tik nurodė, kad jis ėjo vogti ne su J. M., o su asmeniu pravarde „brolis“ su kuriuo susipažino per D. J., kurio nei vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, telefono nežino.

Tai, kad kaltinamasis S. J. įvykdė kaltinime nurodyta veiką įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiojo I. G. parodymais, 2018-07-01 ir 2018-07-02 įvykio vietos apžiūros protokolais, 2018-07-01 kratos protokolu, 2017-07-03 daiktų apžiūros protokolais, vaizdo įrašų apžiūros protokolais ir kt. surinkta medžiaga.

Ginčo dėl S. J. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką nėra, jis ją pripažino, nukentėjusiajam I. G. pavogti daiktai yra grąžinti ir jis pretenzijų neturi.

Kaltinamojo S. J. veika pagal BK 178 str. 2 d. yra kvalifikuota teisingai, nes jis įsibrovęs į svetimą patalpą (garažą) pagrobė kitam asmeniui priklausantį turtą.

Kaltinamasis J. M. nepripažino padaręs nusikalstamos veikos bei paaiškino, kad 2018 m. liepos 1 d. jis saugojo E. U. vaikus, miegojo pas ją, nes ji dirbo naktinėje pamainoje. Iš buto nebuvo išėjęs. Ji išėjo į darbą 18.00 val., tai nuo 18.00 val. iki 6.00 val. ryto jis buvo vienas pas E. U. su vaikais: 5 metų Goda ir 9 metų Dovydu.

Kaltinamojo J. M. nurodytas aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtino kaltinamoji E. U., kuri nurodė, kad 2018 metų iš birželio 30 į liepos 1 d. ji dirbo naktį, o M. saugojo jos vaikus nuo 18.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto. Ji grįžo apie 6.30 val.

Iš byloje esančio UAB „Darola“ pranešimo (t. 6, b. l. 106) matyti, kad 2018 m. birželio 30 d. E. U. dirbo iki 2018 m. liepos 1 d. 00.00 val., kas suteikia pagrindą abejoti jos nurodomomis aplinkybėmis, tačiau savaime nepaneigia J. M. parodymų, kad jis buvo pas E. U. nusikalstamos veikos įvykdymo metu.

Nors nukentėjusysis I. G. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji jam esą panašūs į tuos, kuriuos vagystės metu užfiksavo jo ir kaimyno apsaugos kameros, tačiau jis J. M. iš vaizdo įrašo neatpažino. Apžiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 123 – 124) taip pat nebuvo nustatyta, kas yra kitas su S. J. nukentėjusiojo I. G. garažą apvogęs asmuo.

Pažymėtina ir tai, kad iš vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl bazinės stoties veikimo zonos (t. 3, b. l. 186), kuriuo rėmėsi ir prokurorė prašydama pripažinti J. M. padarius šią nusikalstamą veiką matyti, kad nuo 2018-06-30 23:48:43 valandos iki 2018-07-01 04:23:45 valandos J. M., naudodamas mobilaus ryšio telefoną SIM kortelės numeris 8 622 19089 buvo prisijungęs prie bazinės stoties 755C, esančios adresu Pramonės g. 7, Rokiškis, kurios veikimo zonoje yra jo sugyventinės E. U. namai adresu (duomenys neskelbtini) ir įvykio (t. y. vagystės iš I. G. garažo) vieta esanti (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytame pranešime nurodyta informacija byloje jokios įrodomosios vertės dėl J. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką taip pat neturi ir patvirtina, kad J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti ir E. U. gyvenamojoje ir nusikaltimo vietose, nes šios abi vietos yra bazinės stoties 755C, esančios adresu Pramonės g. 7 Rokiškis, veikimo zonoje. Minimame pranešime remiantis aplinkybe, kad J. M. su E. U. įvykio naktį bendravo telefonu, daroma prielaida, kad J. M. nebuvo namuose, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad ir E. U. įvykio metu buvo namuose, žinoma, tik tiek, kad ji pagal darbdavio pateiktus duomenis dirbo trumpiau nei pati nurodė, kas šią prielaidą daro galimą, tačiau neįrodytą.

Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu S. J. palaikė draugiškus santykius su J. M. leisdavo su juo laiką dažnai taip pat į prokurorės teisiamojo posėdžio metu išvardintus duomenis kyla įtarimų ir abejonių, kad asmuo su S. J. apvogęs I. G. garažą galėjo būti J. M., tačiau apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar abejonėmis, o byloje surinktų įrodymų pagrindu turi būti neginčytinai įrodyta asmens kaltė. Visos abejonės, kurios nėra pašalintos yra vertinamos nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad nekaltumo prezumpcijos principas suponuoja tai, kad asmuo savo nekaltumo byloje įrodinėti neprivalo bei pareiga įrodyti asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms.

Šiuo konkrečiu atveju teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neginčijamai pagrįstų, kad kaltinamasis J. M. veikdamas kartu su S. J. padarė nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis yra kaltinamas, todėl jis išteisintinas.

Vadovaujantis BPK 303 str. 6 d. įsiteisėjus nuosprendžiui byla šioje dalyje perduotina prokurorui, kad jis imtųsi priemonių nustatyti kartu su S. J. nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Dėl seksualinio prievartavimo

Byloje kaltinamieji S. J. ir J. M. yra taipogi kaltinami tuo, kad 2018 m. liepos 3 d., apie 16 val., bute, esančiame Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje S. J. panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiosios T. K. atžvilgiu ir laikant prie vonios krašto prispaustas nukentėjusiosios rankas taip, kad nukentėjusioji negalėtų atsisukti ir pasipriešinti, J. M. tenkino lytinę aistrą su T. K. analiniu būdu prieš nukentėjusiosios valią.

Abu kaltinamieji reiškiamą kaltinimą kategoriškai neigia.

Kaltinamasis S. J. paaiškino, kad 2018 m. vasarą jis su M. atėjo pas jo motiną A. J. į namus. T. K. sėdėjo su jo mama, gėrė arbatą ar kavą, šnekučiavosi. Jie atsinešė po 2 butelius šampano. Kartu gėrė šampaną, K. rėkė ant M., kad jį pasodins. Vėliau girdėjo, jog ji prašė M. šampano, žadėdama atsiimti pareiškimus, prie jo su koja trynėsi. Tada ją iš karto paėmė už rankos, už kaklo ir išstūmė pro duris. Būnant bute, kiek atsimena, nė vienas iš jų nebuvo tualete. Tame bute gyveno motina su juo. Jie su T. kartais ateidavo miegoti pas ją. Yra užsiiminėję lytiniais santykiais su K. tame bute, tualete prieš pusę metų iki įvykio. Po paleidimo iš laikino sulaikymo 2019 m. liepos 2 d., sekančios dienos ryte buvo pas T. K. ir su ja turėjo lytinius santykius.

Kaltinamasis J. M. dėl veikos paaiškino, kad nuvykus pas S. J. buvo T. su A. J., jos sėdėjo ir šnekučiavosi. Prieš jiems ateinant buvo pas jį atvažiavę policijos pareigūnai, klausė A. J. dėl triukšmo. Išgėrus šampaną T. pradėjo jo prašyti, kad nupirktų dar išgerti, prašė padaryti šventę, sakė atsiims pareiškimą. S. J. pamatęs, kad ji jo prašo šampano, išvarė ją pro duris. Pas S. J. tuo metu buvo 3 žmonės: jis, T. K., S. J. ir jo motina A. J.. Nei vienas iš jų nebuvo nuėję į tualetą, visą laiką sėdėjo kambaryje.

Veikos metu bute buvusi A. J. apklausta liudytoja parodė, kad po 15.00 val. ji buvo namie viena, kai atėjo T. K. su pareigūne. Netrukus nuo ežero grįžo sūnus S. J. ir jo draugas J. M.. J. M., S. J., T. K. ir ji apie 1 – 1, 5 val. buvo pas ją bute vartojo alkoholį, rūkė. Į vonią visi trys jie nebuvo nuėję. T. K. buvo pasišaukusi J. M. į virtuvę, paprašė nupirkti dar šampano butelį ir pasakė, kad atsiims visas bylas, nes nori išgerti. Ji liepė T. K. vesti pro duris, S. J. prašė jos eiti namo bei ji buvo išprašyta, tada vėl atėjo ir buvo dar kartą buvo išprašyta. Prieš išeidama T. K. sužalojimų neturėjo.

Taigi kaltinamieji S. J. ir J. M. ir liudytoja A. J. parodė, kad nukentėjusiosios T. K. įvykio dieną, kaltinime nurodytoje vietoje kaltinamieji neprievartavo, kaltinamieji ir nukentėjusioji tualete vienu metu nebuvo.

Nukentėjusioji tuo metu paaiškino, kad būnant pas A. J. ji nuėjo į tualetą nusimovė kelnes ir iš karto tuo metu užėjo S. J. ir po to J. M.. J. laikė jos rankas prie vonios krašto. M. numovė kelnaites ir kelnes, nusimovė pats sau ir norėjo išprievartauti analiniu būdu, tačiau jam nepavyko, kadangi pasirodė kraujas. Rėkti negalėjo, nes bijojo būti sumušta. Kadangi jiems nieko neišėjo išmetė rankinuką ir ją pro duris, o ji pranešė policijai. Iš tualeto pirmas išėjo J. M., tada ji užsimovė kelnaites, o S. pro duris į laiptinę išmetė jos rankinuką ir striukę. Visas procesas nuo įėjimo į vonią iki jie ją išmetė truko 10 minučių. Iki įvykio tualete bute buvo maždaug 15-20 minučių. Tada išsikvietė policiją į autobuso stotelę, buvo pasimetusi, norėjo kuo greičiau iš ten dingti, paprašė policijos kad ją nuvežtų į (duomenys neskelbtini) gatvę pas A.. Policijai nepasakė kas įvyko, nes buvo labai pasimetusi, sukrėsta. Policijai pasakė, kad buvo bandymas sumušti. Kai važiavo su policija į (duomenys neskelbtini) gatvę, telefonu su kaltinamaisiais nekalbėjo, matė, kaip iš buto išbėgo J. M. ir S. J.. Jai skaudėjo išangę, buvo sukrėsta, nes tokio dalyko jai neteko patirti. Pareigūnams apie tai nepasakojo, atsisėdo šonu, jai buvo gėda apie tai kalbėti. Jie ją nuvežė, A. viską papasakojo, iškvietė policiją. Kai buvo antras iškvietimas, draugas vyko su savo automobiliu iš paskos. Pas medikus į Panevėžį tą patį vakarą nuvyko policijos ekipažu, ekspertizės atlikimui. Iškvietė daktarę ir ten darė ekspertizę. Iki įvykio tualete nesirgo hemorojumi, nes jai nebuvo jokių skausmų. Policijai skambino, nes jautė grėsmę, norėjo kuo greičiau pasišalinti nuo tų namų, jautė skausmą ir baimę. Pati nebandė pasišalinti iš tos vietos, nes jai skaudėjo išangę. Kad ją sumušė, suspardė ir išmetė iš namų, o jie toliau sėdi ir toliau geria, galėjo taip pasakyti bendruoju pagalbos telefonu skambinančiam darbuotojui, nes jai buvo šokas. Tą dieną skambino policijai 2 kartus. Iki to įvykio su S. J. turėjo lytinių santykių vieną kartą kelias dienas iki įvykio A. P. bute vaginaliniu būdu. Paskutiniai lytiniai santykiai buvo su S. J..

Byloje taipogi buvo atlikti tiek nukentėjusiosios, tiek abiejų kaltinamųjų medicininiai tyrimai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 844/2018 (05), T. K. nustatytas gleivinės įtrūkimas išangės srityje. Dėl šio sužalojimo T. K. sveikata sutrikdyta nežymiai. Kitų šviežių sužalojimų nenustatyta. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai kišant lytinį organą į išangės sritį aplinkybėse nurodyto įvykio metu (t. 3, b. l. 74-75). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G845/2018 (05) nustatyta, kad atlikus S. J. apžiūros metu jokių sužalojimų nebuvo nustatyta (t. 5, b. l. 110). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 846/2018 (05) (05) nustatytam (t. 7, b. l. 19), kad J. M. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kurios susiformavo 1-2 paros iki apžiūros, į ką nurodo violetinė poodinių kraujosruvų spalva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi. J. M. apžiūros metu lytinių organų srityje ir jų aplinkoje sužalojimo požymių nerasta.

Siekiant pašalinti byloje esančius prieštaravimus teisiamajame posėdyje buvo apklausta teismo medicinos ekspertė S. M., kuri paaiškino, kad T. K. ginekologinės apžiūros metu buvo nustatytas gleivinės įtrūkimas išangės srityje, kuris gali būti atsiradęs nukentėjusiajai diagnozuotų hemorojinių mazgų pasėkoje ar kieto buko daikto poveikyje. Paaiškino, kad hemorojiniai mazgai išlenda sunkiai keliant, moterims nėštumo metu, ir įvairių kitų, tačiau, kiek jai žinoma, jie negali būti išprievartavimo pasekmė. Be gleivinės įtrūkimo kokių nors sužalojimų aplink išangę ar tą mazgą, kurie patvirtintų smurtą, jokių paraudimų, patinimų nebuvo. Apžiūrint T. K. rankas šviežių sužalojimų rankų ir kojų srityse nebuvo. S. J. apžiūros metu jokių sužalojimų nebuvo nustatyta. J. M. apžiūros metu buvo nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje. Violetinės spalvos poodinė kraujosruva rodo, kad ji susiformavo viena – dvi paros iki apžiūros.

Teismas vertindamas kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymus, byloje surinktą medicininių tyrimų medžiagą ir specialistės paaiškinimus sprendžia, kad byloje egzistuoja esmingi prieštaravimai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamųjų bei liudytojos A. J. nurodytų aplinkybių. Nukentėjusioji nurodė, kad ją buvo bandoma išprievartauti analiniu būdu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 844/2018 (05) jai buvo nustatytas gleivinės įtrūkimas išangės srityje, tačiau teisiamajame posėdyje apklausta teismo medicinos ekspertė S. M. paaiškino, kad šis gleivinės įtrūkimas galėjo atsirasti tiek kieto buko daikto pasėkoje, tiek ir dėl nukentėjusiajai diagnozuojamų iškritusių hemorojinių mazgų. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė paneigė galimybę, kad hemorojiniai mazgai galėjo atsirasti kaip išprievartavimo pasekmė. Taigi byloje atlikus medicininius tyrimus ir apklausus teismo medicinos ekspertę S. M. nepavyko pašalinti tarp nukentėjusiosios parodymų ir kaltinamųjų gynybos esančių prieštaravimų dėl jai nustatyto gleivinės įtrūkimo atsiradimo aplinkybių.

Medicininiu tyrimu taip pat nebuvo nustatyta šviežių sužalojimų ant nukentėjusiosios T. K. rankų (plaštakų), kurias kaip ji nurodė kaltinamasis S. J. laikė prispaudęs prie vonios krašto. Taigi nukentėjusiosios parodymai taip pat nebuvo patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Šviežių S. J., J. M. sužalojimų medicininiais tyrimais taip pat nebuvo nustatyta.

Byloje buvo atliktas biologinės kilmės pėdsakų tyrimas bei gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 307/2018(01), kuri patvirtina, kad ant S. J. trumpikių ir nuoplovose nuo varpos gautas S. J. DNR profilis su 99,99999999999% tikimybe, kito asmens DNR profilio negauta. Nuoplovose nuo J. M. varpos gautas J. M. DNR profilis su 99,999999999999% tikimybe, kito asmens DNR profilio negauta. Ant J. M. trumpikių gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su J. M. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis nesutampa su T. K. DNR profiliu. Ant tualetinio popieriaus dalių rastas žmogaus kraujas ir sperminis skystis. Ant tualetinio popieriaus dalių (5,12 mėg.) gautas DNR profilis sutampa su T. K. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe; (9,11 mėg.) gauti dviejų moteriškos lyties asmenų DNR profiliai, kurie nesutampa su T. K. DNR profiliu; iš sperminio skysčio DNR profilio tinkamo vertinimui negauta. Ant S. J. marškinėlių gautas DNR profilis sutampa su T. K. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. Ant T. K. kelnaičių rastas sperminis skystis. Atlikus DNR tyrimą ant kelnaičių (23, 25 mėg.) gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su T. K. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su S. J. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe. Ant T. K. tamprių rastas sperminis skystis. Ant tamprių (25,26 mėg.) gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su T. K. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su S. J. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe (t. 4, b. l. 28-60).

Viena vertus, aukščiau aptarta specialisto išvada byloje patvirtina T. K. nurodytą aplinkybę apie kraujo pasirodymą jai būnant tualete S. J. mamos bute, tačiau, kita vertus, nėra aišku, kokiu būdu ir aplinkybėmis šis biologinis pėdsakas atsirado ant rastos tualetinio popieriaus dalies. Atliktas biologinės kilmės pėdsakų tyrimas taip pat iškelia ir kitų neaiškumų. Atkreiptinas dėmesys, kad J. M., kuris yra kaltinamas tenkinęs lytinę aistrą analiniu būdu su T. K. prieš jos valią varpos nuoplovose bei ant jo trumpikių ar kitų drabužių nerasta T. K. DNR profilio, kaip ir ant T. K. ir jos drabužių nerasta J. M. biologinių pėdsakų, tačiau ant J. M. trumpikių rasta kito asmens DNR profilio. Tuo tarpu ant T. K. kelnaičių ir tamprių rasta kaltinamojo S. J. sperminio skysčio, o ant S. J. marškinėlių rasta S. J. DNR profilio, kas šiuo atveju patvirtina kaltinamojo S. J. nurodytas aplinkybes apie santykiavimą su nukentėjusiąja T. K. įvykio dienos rytą. Tuo metu apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją T. K. nurodė, kad iki įvykio 2018-07-03 su S. J. paskutinį kartą santykiavo prieš 4-6 mėn., tačiau teisme jau nurodė, kad tai galėjo būti ir kelios dienos prieš įvykį, kas parodo nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą.

Neaiškumo ir dar daugiau prieštaravimų byloje įneša ir kiti byloje surinkti duomenys, T. K. prieštaringi ir nenuoseklūs parodymai, sunkiai logiškai paaiškinamas elgesys.

Byloje nustatyta, kad T. K. 2018-07-03 17. 35 val. t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei valandai nuo išėjimo iš S. J. mamos buto buvo apžiūrėta gydytojos D. B.. Medicinos dokumentų išraše (t. 3, b. l. 78) nurodyta, T. K. gydytojai skundėsi jog šį rytą draugas bandė išprievartauti analiniu būdu. Kaip nustatyta byloje T. K. įvykio metu palaikė draugiškus santykius su dviem vyrais A. P. pas kurį gyveno ir S. J.. Kaip nurodė A. P. apklaustas liudytoju ir T. K. jie kartu lytinių santykių neturėdavo. Gautus duomenis sugretinus su Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 307/2018(01) išvadomis apie rastą S. J. sperminį skystį ant T. K. kelnaičių ir tamprių bei T. K. DNR profilio radimą ant S. J. marškinėlių ir S. J. parodymais apie jo ir T. K. santykiavimą įvykio dienos ryte, kyla abejonių taip pat ir išprievartavimo laiko ir tą padariusio asmens.

Pažymėtina ir tai, kad iš karto po įvykio surašytame Protokole – pareiškime nuketėjusioji nurodė, kad 2018-07-03 po pietų, valandų tiksliai neprisimena, galbūt apie 15-16 val., namuose, esančiuose Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), ją analiniu būdu išprievartavo S. J. ir M., vardas lyg ir J.. Viskas vyko vonioje. S. J. ją laikė, nurengė, o M. ją prievartavo apie pusę valandos, kišo savo lytinį organą į jos išangę, po to paleido ir ji pabėgo iš tų namų. Jai skaudėjo. Prašo surasti kaltus asmenis ir juos nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 47-48). Vėliau jau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai T. K. nurodė, kad jai užėjus į tualetą iš karto užėjo J., po to M.. J. laikė jos rankas prie vonios krašto. M. numovė jai kelnaites ir kelnes. Nusimovė pats sau ir norėjo išprievartauti analiniu būdu, tačiau jam nepavyko, kadangi pasirodė kraujas. Tada išmetė rankinuką ir ją pro duris. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patikslino, kad ji nuėjo į tualetą šlapintis, tada įbėgo S., po to M., S. laikė už rankų, o J. M. norėjo kišti į analinę angą lytinį organą. Kažkiek jis jai jį įkišo, bet nepilnai, tada pasirodė kraujas bei pasakė, kad nieko su ja neišeis ir išmetė ją pro duris. Visas procesas nuo įėjimo į vonią iki jie ją išmetė truko 10 minučių. Taigi vertinant T. K. paaiškinimus duotus iš karto po įvykio gydytojai bei jos nurodytas Protokole – pareiškime aplinkybes ir teisme duotus paaiškinimus egzistuoja prieštaravimai dėl prievartavimo trukmės, ją nurengusio asmens, jos pasišalinimo iš buto ir kitų įvykio aplinkybių.

Sunkiai paaiškinamas yra ir nukentėjusiosios T. K. elgesys iš karto po jos išėjimo (išmetimo) iš S. J. mamos buto.

Iš byloje esančių įrašų iš bendrojo pagalbos centro ir jų apžiūros protokolo (t. 3, b. l. 126-133) nustatyta, kad 2018-07-12 16.16 val. T. K. skambina bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 bei praneša, jog ji kartu su draugais kartu gėrė ir ją sumušė, apspardė, išmetė iš buto, o jie toliau tiesiog sėdi geria. Klausiama ar reikia medicininės pagalbos atsako, kad nereikia bei paaiškina draugas atvažiuos jos pasiimti. 2018-07-12 16.21 val. gautas antras skambutis, T. K. praneša, kad ją sumušė bei „veikėjai“ išeina į aludės pusę, nurodo, kad ji sėdi stotelėje, mato atvažiuojančius policijos pareigūnus. 2018-07-03 17.03 val. gautas trečias skambutis, kur T. K. nurodo, kad nori kalbėti su Rokiškio policija arba kriminalais, pokalbis baigiasi. Praleidus T. K. skambuti bendrojo pagalbos centro darbuotojas 2018-07-03 17.04 val. skambina T. K., K. nurodo, kad ją bandė išprievartauti oraliniu (analiniu) būdu. Klausiant kur tai įvyko sako T. ir (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ji kraujuoja, negali padaryt nei didelio nei mažo. Paklausus ar reikalinga greitoji pagalba atsako, kad kol kas nereikia. Paklausus prieš kiek laiko tai atsitiko T. K. nurodo, kad seniai čia buvo ir jai jau seniai kraujuoja, niekaip nenustoja ir ne per seniausiai ir vėl tą patį padarė šiandien prieš dvi tris valandas. Abudu girti, prisiuostę kažko. S. J. trisdešimt septynerių metų, o kito vardo ir pavardės nežino, tačiau žino kur gyvena. Nurodo, kad ją ką tik išvežė iš J. namo, nes jie ten jai bandė kažką tai padaryti. Paklausus ar sakė apie tai policijai T. K. nurodo, kad sakė, bet neklauso labai.

Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad pirma T. K. išsikvietė policijos pareigūnus nurodydama, kad ją sumušė, apspardė ir išmetė iš buto. Kas jos paaiškinimus byloje daro dar labiau prieštaringus, nes vėliau skambindama nurodė, kad buvo išprievartauta. Taip pat ji skambindama pirmus du kartus nurodė, kad jai jokios medicinos pagalbos nereikia, iš ko galima daryti išvadą, kad jautėsi ji gerai. Ji policijos pareigūnų ar draugo, kaip pati nurodė, laukė stotelėje, kuri, kaip galima suprasti iš pokalbio konteksto yra šalia laiptinės. Ji sėdėdama matė išeinančius ją sumušusius asmenis ir nurodė jų judėjimo kryptį policijos pareigūnams. Taipogi iš pokalbio konteksto galima suprasti, kad nukentėjusioji T. K. sėdi, nors vėliau nurodė, kad dėl skausmo prisėsti negalėjo.

Tuo metu paskambinusi praėjus beveik valandai nuo pirmo iškvietimo T. K. jau nurodė, kad ją bandė išprievartauti. Klausiama nurodė, kad apie tai, jau sakė anksčiau atvažiavusiems policijos pareigūnams, kas byloje yra paneigta liudytojais apklaustų policijos pareigūnų L. M. ir R. N. parodymais ir leidžia teigti, kad T. K. nurodė neteisingas aplinkybes. Aiškindama aplinkybes T. K. telefonu nurodė, kad viskas buvo T. ir (duomenys neskelbtini)/ Klausiant kada tai buvo T. K. nurodė, kad seniai čia buvo ir jai seniai kraujuoja ir vėl tą patį padarė ne per seniausiai. Šie T. K. teiginiai įneša dar daugiau neaiškumų byloje, nes iš T. K. paaiškinimų galima suprasti, kad ji buvo išprievartauta ir anksčiau taip pat ir (duomenys neskelbtini) ir jai jau seniai kraujuoja. Gretinant aukščiau išdėstytus T. K. paaiškinimus su S. J. parodymais apie tai, kad jis su T. K. paskutinius lytinius santykius turėjo įvykio dienos ryte bute (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno T. K., rastus jų biologinius pėdsakus ant vienas kito drabužių, T. K. paaiškinimus gydytojai apie tai, kad ji buvo išprievartauta ryte draugo byloje iškyla dar daugiau neaiškumų ir prieštaravimų.

Pašalinti byloje esančius prieštaravimus buvo apklausti įvykio dieną pagal T. K. iškvietimus dėl sumušimo ir išprievartavimo vykę policijos pareigūnai – L. M. ir R. N..

Liudytojos L. M. parodymais nustatyta, kad pirmas iškvietimas buvo dėl išmetimo iš buto. T. K. rado Šepkos parkelyje, ji pasakojo, kad šventė su vyriškiais ir ją išmetė iš buto. Ji buvo supykusi, kad ją išmetė iš vakarėlio, ji tuo metu nieko neminėjo apie išprievartavimą, nebuvo susirietusi. Ji dar automobilyje skambinėjo kaip suprato tam draugui iš buto, kurį vadino „mažiuku“, nebuvo jokio pykčio, klausė kaip čia jis ją paliko, suprato, kad čia buvo tas, kuris, ją išmetė. Jie parvežė ją į namus, į (duomenys neskelbtini) gatvę pas kažkokį vyriškį, kad nebūtų neblaivi viešoje vietoje. Antrą kartą ji skambino po valandos – pusantros, kad ją išprievartavo. Kai nuvažiavo, ji vaikščiojo susirietusi, sakė, kad ją išprievartavo ir kad skauda jai išangę, nors prieš tai ji vaikščiojo normaliai. T. K. paklausta liudytojos, kodėl apie išprievartavimą nesakė anksčiau, nurodė, kad dėl to, kad buvo gėda ar nenorėjo to prie draugo sakyti. Liudytojas R. N. parodė, kad dirbo su L. M., kai gavo iškvietimą, kad Šepkos parke moteriai reikalinga pagalba. Jie bendravo su moterimi vardu T.. Ją parvežė namo į (duomenys neskelbtini) gatvę ten buvo kažkoks asmuo, jos draugas ar sugyventinis apie 30 metų, mes su juo bendravo. Antrą kartą juos iškvietus ta pati moteris paaiškino, kad buvo ar tai išprievartauta, ar išžaginta, kad negali sėdėti, skauda sėdimąją dalį, analiniu būdu išprievartauta, todėl kvietė medikus, atvažiavus jiems, kartu nuvažiavo į priėmimo skyrių.

Taigi iš liudytojos L. M. paaiškinimų nustatyta, kad pradžioje po pirmo iškvietimo T. K. nieko nepasakojo apie jos išprievartavimą, vaikščiojo normaliai, sėdėjo automobilyje, kaip ji suprato skambino vienam iš ją išvariusių asmenų, vadino jį „mažiuku“, kalbėjo su juo nepiktai, klausė, kodėl ją paliko. Kai nepraėjus nei valandai po pirmo iškvietimo jau vaikščiojo susirietusi ir nurodė buvusi išprievartauta. Aukščiau aptarti įrodymai suteikia rimtą pagrindą abejoti nukentėjusiosios T. K. duodamų parodymų teisingumu.

Pažymėtina, kad apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. K. nurodė, kad vežama policijos pareigūnų telefonu su kaltinamaisiais nekalbėjo, tačiau ši aplinkybė yra paneigta byloje surinktais duomenimis. Iš byloje esančių įrašų iš bendrojo pagalbos centro ir jų apžiūros protokolo matyti, kad 16 val. 21 min. 08 s. T. K. skambino bendruoju pagalbos telefonu dėl sumušimo, pokalbis truko 2 min. 37 s. Pokalbio pabaigoje T. K. nurodė, kad mato atvažiuojančius policijos pareigūnus, taigi galimai ji su atvažiavusiais policijos pareigūnais turėjo susitikti apie 16 val. 23 min. 45 s. Iš byloje esančio tyrėjo R. A. tarnybinio pranešimo dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, sms žinučių išklotinių analizės (t. 3, b. l. 154-163) matyti, kad nepraėjus nei 5 min. nuo susitikimo su policijos pareigūnais, taigi galimai jiems važiuojant kartu, T. K. 16. 28 val., skambino S. J. ir su juo bendravo 72 s., kas suteikia pagrindą tikėti liudytojos L. M. parodymais, o T. K. nurodomas aplinkybes vertinti kaip neteisingas.

Taip pat iš aukščiau aptarto policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad T. K. aktyviai ir kasdieną bendraudavo su S. J., o 2018 m. liepos 3 d. su nustatyta daugiau nei 20 kontaktų su juo. Nors apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek teisme T. K. nurodė, kad su kaltinamaisiais S. J. ir J. M. vengė, o pas A. J. atėjo tik įsitikinusi, kad ši yra viena. A. J. parodymais taipogi nustatyta, kad A. K. liko laukti S. J., kai ji pasakė, kad jis turi greitai grįžti.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad T. K. parodymai dėl jos išprievartavimo nėra nuoseklūs, tarpais paneigti kitais byloje surinktais duomenimis, todėl jie vertintini kritiškai bei jais nėra vadovaujamasi kaip vieninteliu įrodomuoju šaltiniu byloje.

Kaltinamieji S. M. ir S. J. nurodė, kad T. K. juos apkalba, iš jų buvo reikalaujama pinigų už kaltinimų jiems panaikinimą. Byloje yra nustatyta, kad T. K. iš kaltinamojo J. M. mamos prašė pinigų (tą pripažino pati T. K.), kaip nurodo už jai padarytą žalą. Tikrųjų pinigų prašymo tikslų ir motyvų teismui nepavyko išsiaiškinti, tačiau apkalbėjimo galimybė atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą bei jos elgesį neatmestina.

Pažymėtina, kad 2018-05-22 – 2018-06-29 dienomis nukentėjusiajai T. K. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriuje buvo atliekama ekspertizė, surašytas ekspertizės aktas (t. 1, 124-126). Teisiamojo posėdžio metu apklausti teismo ekspertai – psichologė J. R. ir psichiatras K. M. patvirtino, kad ekspertizės atlikimo metu T. K. būklė buvo paūmėjusi. Teismo ekspertas psichiatras K. M. patvirtino, kad būklė iš ūmios į remisiją negali greitai pasikeisti, tam reikalingas laikas. Atliekant ekspertizę priešiškumas prieš kaltinamuosius buvo, ji juos keikė, mano, kad jos poziciją galėjo įtakoti priešiškumas asmenims.

Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertų T. K. buvo tiriama šiek tiek daugiau nei prieš mėnesį iki aptariamo įvykio, taigi jos psichikos būklė galimai dar buvo paūmėjusi bei ji buvo priešiškai nusistačiusi kaltinamųjų atžvilgiu be to T. K. įvykio dieną buvo labai girta, jai 16.39 val. buvo nustatytas sunkus 2, 94 % promilės girtumas (t. 3. b. l. 68-71), kas sąveikaujant su jai nustatytais psichikos sutrikimais galėjo turėti įtakos jos įvykių supratimui ir tuo pačiu duodamiems parodymams. Visos šios aplinkybės teismą įpareigoja T. K. parodymus vertinti kritiškai, nes jų teisingumui įtakos galėjo turėti jai diagnozuojami psichikos sutrikimai, girtumas, priešiškumas kaltinamiesiems.

Teismas aptarus byloje surinktus įrodymus, juos sugretinus, išanalizavus, sprendžia, kad egzistuoja nepašalintų prieštaravimų, abejonių byloje, todėl negali būti laikoma, kad kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta nepaliekant pagrįstų abejonių, todėl jie išteisintini.

Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. J. padarė du baigtus – apysunkį ir nesunkų, tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienu žala padaryta turtinėms teisėms ir interesams, o kitu sveikatai.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę dėl abiejų veikų lengvina tai, kad pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 1 p.), nes jis nuo pat pradžių pripažino padaręs minimas veikas, kaltės niekada neneigė, o dėl I. G. garažo vagystės papildomai jo atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru pašalino I. G. padarytą žalą, grąžindamas jam pavogtus daiktus (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę dėl S. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jam buvo nustatytas artimas sunkiam 2, 41 % promilės girtumas, kas akivaizdu, kad turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kaltinamojo atsakomybę dėl vagystės įsibraunant į I. G. garažą sunkina tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu bendrininku (BK 60 str. 1 d. 1 p.), šios aplinkybės buvimas neturėtų būti vertinamas formaliai, kaip yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje 2K-P-9/2009 ir tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį S. J. teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – teistas 9 kartus Lietuvos Respublikoje už nusikaltimus nuosavybei ir sveikatai, teistumai jam neišnykę ir nepanaikinti, taip pat 1 kartą Danijos Karalystėje (t. 4, b. l. 4-32, 178-193), nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinamas padarė praėjus trumpam laikui nuo jo paleidimo iš pataisos namų, iki suėmimo nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (t. 4, b. l. 171), jis registruotas Rokiškio psichikos sveikatos centre, gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 4, b. l. 168), iš specialisto išvados matyti, kad S. J. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru, tačiau skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę jam netikslinga ( t. 4, b. l. 164). Aukščiau išdėstytos aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja išimtinai neigiamai, kaip linkusį nusikalsti, nepaisantį visuomenėje priimtų elgesio normų ir taisyklių, todėl teismo nuomone jam už nusikalstamų veikų padarymą jam skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes nustatytinas artimas vidurkiui.

Kaltinamajam skirtinos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant prie griežtesnės ir skirtinų bausmių pridedant minimalią galimą laisvės atėmimo bausmės dalį švelnesnės, nes veikos pagal pavojingumą labai nesiskiria, padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Į kaltinamajam skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime

Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. K. dėl jai seksualiniu prievartavimu padarytos žalos pareiškė civilinį ieškinį 5000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamieji dėl šio kaltinimo yra išteisinami nesant jų veiksmuose nusikaltimų sudėties, pateiktas civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Daiktai: nukentėjusiosios T. K., kaltinamųjų S. J., J. M. seilių DNR lyginamieji pavyzdžiai; 20 vnt. nuorūkų iš peleninės; 2 vnt. plokštelių su rankų pėdsakais; panaudoto tualetinio popieriaus dalys; kaltinamųjų J. M. ir S. J. varpų nuoplovos ant tamponų; vokas su nuoplova nuo plastikinės talpos, saugomi Panevėžio apskrities VPK saugykloje (t. 2, b. l. 90-91; t. 4, b. l. 65-67), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai.

Daiktai: kaltinamojo J. M. trumpikės mėlynos su juodos spalvos juostelėmis, juodos spalvos sportinės kelnės „PUMA“, marškinėliai trumpomis rankovėmis Arlanda IBK, telefonas „Samsung“ su SIM kortele, juodos spalvos kuprinė, 3 vnt. raktų su pakabuku ir USB raktu „Kingston“, kaltinamojo S. J. juodi sportiniai bateliai, mėlynos spalvos šortai, mėlynos spalvos džinsinės kelnės, marškinėliai trumpomis rankovėmis „Puma“, vyriška striukė pilkos spalvos su geltonos spalvos ornamentais, nukentėjusiosios T. K. šalikas, pilkos spalvos marškinėliai, rausvos spalvos džemperis, margos džinsinės kelnės, žalsvos spalvos kelnaitės, tamsiai mėlynos spalvos tamprės, pilkos su juoda spalvų džemperis, saugomi Panevėžio apskrities VPK saugykloje (t. 4, b. l. 68-76, t. 7, b. l. 14-16), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų savininkams.

Vadovaujantis BPK 103, 105 str., iš kaltinamojo S. J. priteistina 39, 90 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei bei 1000 Eur atstovavimo išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) – nukentėjusiajai T. K.. Nuketėjusiosios patirtų išlaidų, advokato pagalbai, dydį, pagrindžia byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas (t. 9, b. l. 38). Šios išlaidos nelaikytinos per didelėmis, nes byloje surašytas civilinis ieškinys, nukentėjusiajai atstovauta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (6 posėdžiai truko 20 val. 39 min.).

Kaltinamajai E. U. paskirta kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamąjį J. M. išteisinus dėl visų jam reikštų kaltinimų jis iš suėmimo paleistinas teismo posėdžių salėje.

Teismas pažymi, kad kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 str. 1 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės baigiamos taikyti: <...> įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą, kadangi priėmus nuosprendį yra numatyta teisės jį apskųsti, o įsiteisėja nuosprendis tik pasibaigus jo apskundimo terminui ar apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apeliacinį(us) skundą(us) ir priėmus dėl jo(ų) sprendimą, todėl paleidus J. M. iš suėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jam skirtinos kitos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Kaltinamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 305, 307 – 308, 309, 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti S. J. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 9 iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. (2 dienos); 2017 m. gruodžio 27 d. (1 diena); nuo 2018 m. liepos 1 iki 2018 m. liepos 2 d. (1 diena) bei nuo 2018 m. liepos 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. birželio 21 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą paskirtą S. J. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išteisinti S. J. nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 150 straipsnio 2 dalyje.

Išteisinti J. M. nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje bei neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir iš suėmimo jį paleisti teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. M. paskirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant jį neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (Laisvės g. 5B-4, Rokiškis) be teismo leidimo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. K. (Kauno g. 40-3, Rokiškis) ir dokumentų paėmimą paimant iš jo asmens dokumentus (pasą ir asmens tapatybės kortelę).

Išteisinti E. U. nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Kaltinamajai E. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

T. K. pareikštą civilinį ieškinį 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumai neturtinei žalai atlyginti, palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš S. J. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) T. K. advokato pagalbos išlaidoms apmokėti.

Išieškoti iš S. J. valstybei 39, 90 Eur (trisdešimt devynis eurus 90 ct) proceso (pašto) išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. M. trumpikes mėlynos su juodos spalvos juostelėmis, juodos spalvos sportines kelnes „PUMA“, marškinėlius trumpomis rankovėmis Arlanda IBK, telefoną „Samsung“ su SIM kortele, juodos spalvos kuprinę, 3 vnt. raktų su pakabuku ir USB raktu „Kingston“, S. J. juodus sportinius batelius, mėlynos spalvos šortus, mėlynos spalvos džinsines kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis „Puma“, vyrišką striukę pilkos spalvos su geltonos spalvos ornamentais, T. K. šaliką, pilkos spalvos marškinėlius, rausvos spalvos džemperį, margas džinsines kelnes, žalsvos spalvos kelnaites, tamsiai mėlynos spalvos tampres, pilkos su juoda spalvų džemperį, saugomus Panevėžio apskrities VPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų savininkams.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. K., S. J., J. M. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius; 20 nuorūkų iš peleninės; 2 plokšteles su rankų pėdsakais; panaudoto tualetinio popieriaus dalis; J. M. ir S. J. varpų nuoplovas ant tamponų; voką su nuoplova nuo plastikinės talpos, saugomus Panevėžio apskrities VPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendžiui įsiteisėjus bylą dalyje dėl vagystės iš I. G. garažo perduoti prokurorui, kad jis imtųsi priemonių nustatyti kartu su S. J. nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.