Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Žibutės Budžienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kalvarijos savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-458-374/2011 pagal J. G. ieškinį atsakovams D. S., V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kalvarijos savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui dėl statinio savininko teisių pažeidimo pašalinimo ir įpareigojimo iš naujo atlikti žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nepagrįstai spręsta, kad Marijampolės apskrities viršininko administracija (procesinių teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) nesiėmė priemonių ieškovės keliamai problemai išspręsti. Marijampolės apskrities viršininko administracija, siekdama išspręsti susidariusią situaciją, pagal ieškovės prašymus du kartus (2004 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. SR-6-1387, 2007 m. spalio 24 d. raštas Nr. SR-6-1887) kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės administraciją, prašydama suformuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, parengti žemės sklypo planą. 2007 m. spalio 4 d. ieškovė kreipėsi į Marijampolės žemėtvarkos skyrių su prašymu parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinį planą pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas, pageidavo, jog tai būtų padaryta jai dalyvaujant. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, Marijampolės rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. spalio 24 d. raštu Nr. SR-6-1887 kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo suformavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. IS-1298-(4.13-01) informavo Marijampolės žemėtvarkos skyrių, kad kadastrinių matavimų plano eigos neatnaujins, nes ieškovė nesutinka su žemės sklypo ribomis.

Nevertinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentai, kad ji nerengia ir neatlieka žemės sklypų kadastrinių matavimų, vadovaujantis Kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) 9 straipsnio 4 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka: įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

Sprendimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti kadastrinius matavimus ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje nustatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes nagrinėjamoje byloje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano organizatorius, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128; 2011, Nr. 53-2551) 2.4 punktu, buvo Kalvarijos savivaldybės administracija, o ne Marijampolės apskrities viršininko administracija ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Neteisingai spręsta, kad ieškinys pagrįstas CK 4.45 straipsniu. Šis straipsnis reglamentuoja privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymą. Ieškovės nuosavybės teise valdomi pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Į minėtą žemę nuosavybės teisės ieškovei bus atkurtos vadovaujantis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1997, Nr. 90-2256) nuostatomis, Kalvarijos savivaldybės administracijai suformavus ieškovės naudojamo žemės sklypo ribas, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir parengus žemės sklypo ribų planą. Ieškovė nesutiko su Kalvarijos savivaldybės administracijos parengtu žemės sklypo ribų planu, todėl jai nuosavybės teise šis žemės sklypas nepriklauso, ji nėra sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, šis žemės sklypas nėra suformuotas, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, jis taip pat nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Nepagrįstai vadovautasi Žemės reformos įstatymo (aktuali redakcija nuo 1997 m. liepos 2 d. iki 2000-06-26) 19 straipsnio 6 dalimi. Vadovaujantis tuo metu galiojusios Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (Žin., 1998, Nr. 43-1189) 3 punktu, žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo rengiami tik kaimo vietovėje esančiai žemei bei teritorijoms, įtrauktoms į miestų administracines ribas po 1995 m. birželio 1 d. Dėl to nagrinėjamu atveju žemės reformos žemėtvarkos projektas neturėjo būti rengiamas, neatlygintinai nuosavybėn perduodant naudojamą 0,3232 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nevertinta, kad, vadovaujantis tuo metu galiojusio Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ 106 punktu, atkuriant nuosavybės teises piliečiams į jiems tenkančią nekilnojamojo turto dalį miestų teritorijose, suteikiamo žemės sklypo plotą ir ribas nustatė savivaldybės, t. y. nagrinėjamu atveju Kalvarijos savivaldybės administracija, o ne Marijampolės apskrities viršininko administracija užsakė parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Neatsižvelgta, kad Kalvarijos savivaldybės administracija, 2004 m. formuodama ieškovės naudojamo žemės sklypo ribas, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, rengdama žemės sklypo ribų planą, privalėjo atsižvelgti į jau suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, negalėjo savavališkai keisti šių ribų. Pastarasis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1998 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės apskrities viršininko 1998 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 51-57 pagrindu, tuo tarpu Kalvarijos savivaldybė įsikūrė tik 2000 m. gegužės 1 d., todėl ji negali būti atsakinga už minėtus sprendimus.

Nevertinta, kad, gavęs ieškovės prašymus, Marijampolės apskrities viršininko administracijos Marijampolės žemėtvarkos skyrius du kartus kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės administraciją, prašydamas suformuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, ir parengti žemės sklypo planą (2004 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. SR.6-1387, 2007 m. spalio 24 d. raštas Nr. SR-6-1887). Kalvarijos savivaldybės vyriausiasis architektas M. Š. 2004 m. gruodžio 28 d. parengė raštą Nr. IS-1385-(13.19-08), kuriame informavo Marijampolės apskrities viršininko administracijos Marijampolės žemėtvarkos skyrių, kad Kalvarijos savivaldybės administracija suformavo ieškovės naudojamo žemės sklypo ribas, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, parengė žemės sklypo ribų planą. Tame pačiame rašte buvo paaiškinta, kad ieškovė dėl nepateisinamų priežasčių nesutinka su žemės sklypo ribomis. Su atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais ieškovė buvo supažindinta, tačiau nesutiko su žemės sklypo ribomis. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planas nebuvo suderintas su savininku, todėl Kalvarijos savivaldybės administracija negalėjo pateikti duomenų apie šį žemės sklypą Marijampolės apskrities viršininko administracijos Marijampolės žemėtvarkos skyriui. 2007 m. spalio 24 d. raštu Nr. SR-6-1887 Marijampolės apskrities viršininko administracijos Marijampolės žemėtvarkos skyrius paprašė Kalvarijos savivaldybės administracijos atnaujinti žemės sklypo kadastrinių matavimų rengimo eigą, tačiau ieškovei paaiškinus, kad žemės sklypo ribos bus tokios, kokios buvo suformuotos atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus, 2007 m. lapkričio 12 d. ieškovė raštu kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės administraciją, nurodydama, kad nesutinka su esamomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribomis, prašydama neatlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų, nes ji sieksianti, kad būtų nustatytos prieš karą buvusios žemės sklypo ribos.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo atlikti atsakovams D. S. ir V. S. priklausančio žemės sklypo, kadastro duomenų nustatymą, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Apygardos teismas konstatuoja, kad pagal faktines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys ir kurios buvo nustatytos išnagrinėjus bylą, išspręstasis ginčas nėra tiesiogiai susijęs su CK 4.45 straipsnyje numatytu žemės sklypo ribų nustatymu. Pastaroji materialinės teisės norma reglamentuoja ribų nustatymo atvejus, kuomet sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Valstybinės žemės sklypas, kuriame yra ieškovės namas, neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, jo ribos neapibrėžtos jokiu žemės sklypo ribas nustatančiu aktu. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovės teisių pažeidimą sudaro viešajame registre įregistruotos atsakovų S. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos įsiterpimas į J. G. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ribas. Šis pastatas ieškovei nuosavybės teise priklauso nuo 1980 metų. Atsakovų žemės sklypas suformuotas, Marijampolės rajono savivaldybės pasiūlymo ir UAB „Niša“ parengto namų valdos žemės sklypo ribų plano pagrindu Marijampolės apskrities viršininkui 1998 m. liepos 10 d. priėmus sprendimą Nr. 51-57 dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. A. B., neatlygintinai perduodant nuosavybėn naudojamą 0,3232 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ( t. 1 b.l. 108-125). Nors ieškovės nuosavybės teisių atkūrimas į namo buvimo vietoje esantį žemės sklypą ir šio sklypo ribų formavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, sutiktina, kad, daliai pastato atsidūrus atsakovų žemės sklype, apribojama pastato savininko teisė pastatą valdyti savo nuožiūra ( CK 4.37 str., 4.40 str. 1 d.), tai ateityje įtakotų ir žemės sklypo prie ieškovei priklausančio namo formavimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pastaroji aplinkybė pažeidžia ieškovės kaip pastato savininkės nuosavybės teises bei teisėtus interesus ir sudaro CK 1.138 str. 5 p. numatytą pagrindą esamam teisiniam santykiui pakeisti, tačiau nesutinka su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvada, jog atlikti šio teisinio santykio pakeitimo veiksmus privalo Nacionalinė žemės tarnyba.

Apygardos teismas atmeta apeliantų argumentus dėl jų kaltės, 1998 metais suformuojant S.A. B. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nebuvimo.

Sutiktina su Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Žemės reformos įstatymo (aktuali redakcija nuo 1997 m. liepos 2 d. iki 2000-06-26) 19 straipsnio 6 dalimi dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga, sprendžiant dėl apeliantų kaltų veiksmų, atkuriant nuosavybės teisę S.A. B.

1997 m. liepos 1 d. LR įstatymo nr. VIII-359 taikymo tvarką reglamentuojančio 1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimo nr. 1057 41 punktu buvo nustatyta, kad miestų teritorijose suteikiamų neatlygintinai naudojamų ir naujų sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai ribos turi būti paženklintos vietoje ir sklypai pažymėti Valstybinio žemės kadastro žemėlapyje tokia pat tvarka, kaip ir valstybės parduodamų žemės sklypų. Nuosavybės teisių S.A. B. atkūrimo metu galiojusios LR Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu nr. nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 2 punktas įtvirtino, kad parduodant arba kitaip perleidžiant valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai, valstybei atstovauja atitinkamos apskrities valdytojas arba jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Meras (valdyba) vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir prireikus tikslina jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamas į tai, kad privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turi atitikti LR Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Parduodamos sklypo dalies konfigūraciją ir ribas techninės apskaitos bylos plano kopijoje pažymi meras (valdyba), atsižvelgdamas į nustatytąja tvarka patvirtintą detalųjį kvartalo planą. Rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba parduodamus ir išnuomojamus žemės sklypus žemės kadastro žemėlapyje žymi kaip atskirus sklypus ( „Tvarkos“ 4 p.).

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo bei 5 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo įsteigta Kalvarijos savivaldybė, nustatyta, kad panaikinama Marijampolės rajono savivaldybė, o jos teises ir pareigas perima atitinkamai Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybės. Įgyvendinus Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XI-318 nuo 2010 m. liepos 1 d. apskrities viršininko pareigybė ir apskrities viršininko administracija yra panaikinta. Panaikinus apskrities viršininko pareigybę ir apskrities viršininko administraciją, jos vykdytos funkcijos žemėtvarkos srityje deleguotos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Nors Marijampolės apskrities viršininkas neturėjo pareigos atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų, tačiau priimdamas 1998 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 51-57, turėjo pareigą įsitikinti, kad šis administracinis aktas neprieštarauja LR Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarime nr. 987 nurodytiems įstatymams ir kitiems teisės aktams, t. y. turėjo pareigą patikrinti, ar žemės sklypo planas, esantis neatsiejama sprendimo dalimi, parengtas laikantis teisėtumo reikalavimų. Situacija, kai žemės sklypo riba kerta pastato ribą, pastarųjų reikalavimų neatitinka. Nacionalinė žemės tarnyba ir Kalvarijos savivaldybė už tai yra atsakingos kaip Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir Marijampolės savivaldybės teisių perėmėjos. Aplinkybė, kad vėliau Marijampolės apskrities viršininko administracija susidariusią situaciją siekė išspręsti, formuojant ieškovės faktiškai naudojamo sklypo ribas, J. G. teisių pažeidimo savaime nepašalina – kaip minėta, ieškovės teises pažeidžia netinkamai suformuotas kaimyninis žemės sklypas.

Vadovaudamasi pastaraisiais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas Marijampolės apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai būtų pagrįstas, tačiau tik tuomet, jeigu ieškinio reikalavimas būtų nukreiptas į Marijampolės apskrities viršininko sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, suformuojant konkretų žemės sklypą S.A. B. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neginčijo 1998 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 51-57, kurio pagrindu viešajame registre buvo įregistruota jos teises pažeidžianti atsakovų sklypo riba. Šiuo metu žemės sklypo savininkai yra atsakovai S., nuosavybės teisę įsigiję pagal 2008 m. lapkričio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį, todėl iš dalies sutiktina su apelianto Nacionalinės žemės tarnybos argumentu dėl atsakovų, įpareigotų atlikti sprendime nurodytus veiksmus, netinkamumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dėl atsakovų S. kaltės, formuojant sklypą, nebuvimo iš jų nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 94 str. 1 d.), tačiau tai neatleidžia šių atsakovų nuo savininko pareigos pašalinti ieškovės teisių pažeidimą – jai priklausančio pastato ribą kerta atsakovams privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riba. Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams ( CK 1.137 str. 5 d.). Šalys neginčija apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvados dėl ieškovės teisių pažeidimo, todėl pareigą pašalinti šį pažeidimą turi žemės sklypo, kurio riba eina per ieškovės pastatą, savininkai. Svarbu tai, kad šios pareigos vykdymas tiesiogiai susijęs ir su savininko teisių įgyvendinimo turiniu ( CK 4.37 str. ).

Atsakovas Kalvarijos savivaldybė neginčija teismo sprendimo dalies dėl įpareigojimo iš naujo atlikti atsakovų žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo veiksmus. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio ketvirtąją dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka, vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo ( 2 p.), kitais teisės aktų nustatytais atvejais ( 4 p.). Pagal nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 punktą žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, gali būti atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaryta, o pagal pažeidimo specifiką ( ieškovės namo buvimą valstybinėje žemėje) kadastro duomenų nustatymas susijęs ir su valstybinės žemės naudojimu. Nors pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 d. 1 punktą valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas šioje Kalvarijos miesto žemės dalyje yra ne Kalvarijos savivaldybė, o Nacionalinė žemės tarnyba, jai nustatytas įpareigojimas neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatyme nustatytoms savivaldybių funkcijoms.

Dėl Kalvarijos savivaldybės apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes ieškovės sklypo ribų formavimo ir nuosavybės teisių į jį atkūrimo reikalavimai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad, įpareigojus valstybės instituciją atlikti jos funkcijas ir veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatytus veiksmus, būtų pažeistas viešasis interesas, valstybės ir atsakovų D.S. S. teisės ir teisėti interesai, todėl sprendimas pakeistinas, peržengiant apeliacinių skundų ribas ( CPK 320 str. 2 d.). Nacionalinei žemės tarnybai nustatytas įpareigojimas pavestinas atlikti sklypo savininkams. Sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota netiksliai ( nekonkretizuoti padaryti ir šalintini pažeidimai), dėl neapibrėžtumo būtų neaiškus sprendimo vykdymas, todėl ji patikslintina pagal ieškinio reikalavimą ir ekspertizės išvadą. Atsakovai įpareigotini iš naujo nustatyti kadastro duomenis, pašalinant pažeidimą, užfiksuotą žalios spalvos linija tarp taškų CA ties skaičiumi 12.71 ir 4C 2008 m. gruodžio 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „Topografas“ parengtame plane t. 1 b.l. 6 ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Taip pat pakeistina sprendimo dalis dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurias teismas valstybei neteisingai priteisė iš atsakovų, CPK 83 str. 1 d. 5 punktu atleistų nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, jas priteisiant iš atsakovų S.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti 2011 m. spalio 13 d. Marijampolės rajono sprendimą.

Sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstyti taip: įpareigoti atsakovus D. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini)), V. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) ir Kalvarijos savivaldybės administraciją ( į.k. 188751268) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo veiksmus, pašalinant pažeidimą, užfiksuotą žalios spalvos linija tarp taškų CA ties skaičiumi 12.71 ir 4C, pažymėtų 2008 m. gruodžio 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „Topografas“ parengtame plane, esančiame pirmojo bylos tomo šeštajame lape.

Sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtąją pastraipą išdėstyti taip: priteisti iš atsakovų D. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) ir V. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) po 23,80( dvidešimt tris Lt aštuoniasdešimt ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta valstybinei mokesčių inspekcijai ( įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.