Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovui advokato padėjėjui V. R., atsakovams D. S., V. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams D. S., V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kalvarijos savivaldybei, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras Marijampolės filialui dėl statinio savininko teisių pažeidimo pašalinimo ir įpareigojimo iš naujo atlikti žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atsakovas Kalvarijos savivaldybė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (II t. b.l. ).

Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Marijampolės filialas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į ieškinį ir prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (I t. b.l. 47-48, II t. b.l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris 5194-0011-7019 (I t. b.l. 7-8). Žemės sklypą, su kuriuo susijęs minėtas pastatas, ieškovė nuomoja iš valstybės ir jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Rašytinės žemės sklypo nuomos sutarties taip pat nėra, tačiau ieškovė kasmet moka žemės nuomos mokestį. Ieškovės naudojamas žemės sklypas ribojasi su atsakovams D. S. ir V. S. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 9-13).

Ieškovė nurodo, kad dabartiniams savininkams D. S. ir V. S. priklausantis žemės sklypas suformuotas atkuriant nuosavybės teises Stasiui A. B.. Stasiui A. B. nuosavybės teisės atkurtos Marijampolės apskrities viršininko 1998 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 51-57 (I t. b. l. 107-126).

Ieškovės nuomone, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra netinkamai suformuotas. Žemės sklypo pietinė riba įsiterpia į ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato-gyvenamojo namo ribas (I t. b.l. 5). Ieškovė gyvenamąjį namą su priklausiniais įsigijo pagal 1980 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-3129. Todėl, ieškovės teigimu, sodyba, įskaitant vieną jos statinių - gyvenamąjį namą, susiformavo ir faktiškai užėmė žemę anksčiau negu buvo suformuotas atsakovams D. S. ir V. S. priklausantis žemės sklypas. Formuojant atsakovams D. S. ir V. S. priklausantį žemės sklypą, t.y. nustatant šio sklypo kadastro duomenis, buvo privalu atsižvelgti į ieškovei priklausančių įregistruotų statinių išdėstymą ir pagal tai atitinkamai nustatyti sklypo ribas. Ieškovė įsitikinusi, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, o taip pat jos, kaip pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkės teisės.

Atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus dokumentus, ieškovė patikslino ieškinį ir įtraukė atsakovu Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo" buvo inler alia nustatyta, kad po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos iškilus ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (5.2 punktas). Remiantis tuo, tinkama ginčo šalimi (atsakovu) yra laikytina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovė laiko, kad atsakovai yra įpareigotini iš naujo atlikti žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos paaiškino, kad ieškovė prašymą atkurti nuosavybės teises į 1,50 ha žemės, esančios Kalvarijos mieste ir į 0,2777 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajono valdybai pateikė 1991-10-18. Prašyme nurodyta, kad 0,2777 ha žemės, kurią iki nacionalizacijos valdė J. K., ieškovė pageidauja susigrąžinti natūra. Remiantis pretendentų pateiktais archyviniais dokumentais ir pateiktais giminystės ryšį įrodančiais dokumentais nuosavybės teisės atkurtos į 1,5 ha J. K. valdytos žemės. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,2777 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono ekspertų komisija, sudaryta dokumentams, įrodantiems žemės nuosavybės teisę, nagrinėti, pripažinimo, kad atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą nuosavybės teisę įrodančių dokumentų nepakanka ir pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą arba ieškoti papildomų dokumentų. 1994-10-06 ieškovė kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad J. K. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė 0,3056 ha žemės sklypą. 1995-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-651/95 nurodė, kad ieškovės pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo paliktas nenagrinėtu, kilus ginčui dėl žemės sklypo dydžio.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovams nuosavybės teisės į jų naudojamą namų valdos žemės sklypą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o žemės sklypo ribos nustatytos atlikus geodezinius matavimus. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovas pažymėjo, kad 2007-10-04 ieškovė kreipėsi į Marijampolės žemėtvarkos skyrių su prašymu parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinį planą, pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas ir tai pageidavo padaryti jai dalyvaujant. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, Marijampolės rajono žemėtvarkos skyrius 2007-10-24 raštu Nr. SR-6-1887 kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorių, dėl žemės sklypo suformavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo. 2007-11-13 Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius raštu Nr. IS-1298-(4.13-01) informavo Marijampolės žemėtvarkos skyrių, kad kadastrinių matavimų plano eigos neatnaujins, kadangi ieškovė nesutinka su žemės sklypo ribomis.

Atsakovas Kalvarijos savivaldybė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad Kalvarijos savivaldybės administracijoje pagal J. G. pateiktus prašymus, Marijampolės apskrities viršininko administracijos Marijampolės žemėtvarkos skyrius du kartus kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės administraciją, prašydami suformuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, ir parengti žemės sklypo planą: 2004-09-22 raštas Nr. SR.6-1387 ir 2007-10-24 raštas Nr. SR-6-1887.

Kalvarijos savivaldybės vyriausiasis architektas M. Š. 2004-12-28 parengė raštą Nr. IS-1385-(13.19-08), kuriame informavo Marijampolės apskrities viršininko administracijos Marijampolės žemėtvarkos skyrių, kad Kalvarijos savivaldybės administracija suformavo J. G. naudojamo žemės sklypo ribas, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, ir parengė žemės sklypo ribų planą. Tame pačiame rašte buvo paaiškinta, kad ieškovė J. G. dėl nepateisinamų priežasčių nesutinka su žemės sklypo ribomis. Su minėtos įmonės atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais J, G. buvo supažindinta ir nesutiko su žemės sklypo ribomis. Kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų planas nebuvo suderintas su savininku, Kalvarijos savivaldybės administracija negalėjo pateikti duomenų apie šį žemės sklypą Marijampolės apskrities viršininko administracijos Marijampolės žemėtvarkos skyriui.

2007-10-24 raštu Nr. SR-6-1887 Marijampolės apskrities viršininko administracijos Marijampolės žemėtvarkos skyrius paprašė Kalvarijos savivaldybės administracijos atnaujinti žemės sklypo kadastrinių matavimų rengimo eigą. Tačiau, kai J. G. buvo paaiškinta, kad žemės sklypo ribos bus tokios pačios kaip ir buvo suformuotos anksčiau, atliekant kadastrinius matavimus, 2007-11-12 J. G. raštu kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės administraciją, kad nesutinka su esamomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribomis. Rašte prašė žemės sklypo kadastrinių matavimų neatlikti, kadangi sieks, kad būtų nustatytos žemės sklypo ribos, kurios buvo prieš karą (II t. b.l. 83-86).

CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą teismo tvarka. Tokia tvarka žemės sklypo ribos nustatomos esant šioms sąlygoms: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme sąlygą – žemės sklypų savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą - sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr.3K-3-195/2010). Nagrinėjamu atveju nesutampa faktinės ir teisinės sklypo ribos, todėl yra pagrindas ribas nustatyti teismo sprendimu pagal faktinį sklypų naudojimą

Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr.3K-3-453/2010, konstatavo, kad pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Kaip ir kiekvienu atveju esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, nustatant sklypo ribą dėl jos faktinės ir teisinės neatitikties, būtina nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes (sklypuose esančius statinius bei tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes; aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus) ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus.

Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr.3-3k-6/2010).

Byloje nustatyta, kad statiniai ieškovės naudojamame sklype pastatyti prieš tai, kai žemės sklypo ribos nustatytos kadastriniais matavimais ir paženklintos vietoje (I t. b.l. 7-8). Ieškovė nuo 1994 metų, kai pradėjo tvarkyti savo žemės sklypo dokumentus, suprato ir pradėjo reikšti pretenzijas, kad kaimyninio sklypo ribos nustatytos neteisingai. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nurodydamas, kad 2007-10-04 ieškovė kreipėsi į Marijampolės žemėtvarkos skyrių su prašymu parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinį planą, pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas ir kad 2007-11-13 Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius raštu Nr. IS-1298-(4.13-01) informavo Marijampolės žemėtvarkos skyrių, kad kadastrinių matavimų plano eigos neatnaujins, kadangi ieškovė nesutinka su žemės sklypo ribomis. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nėra žemės sklypo savininkė, net nėra sudariusi žemės sklypo nuomos sutarties.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad tarnyba neatlieka kadastrinių matavimų privačiuose žemės sklypuose, šioje byloje atsakovas tik neprieštaravo ekspertizės skyrimui, todėl, ieškinio tenkinimo atveju, ir neturėtų sumokėti ieškovei ekspertizės išlaidų. Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija paaiškino, kad Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534; patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo", taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą.

Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų „ 106 ir 106-1 p. (II t. b.l. 83-86).

Esant ginčui dėl žemės sklypų ribų, ieškovė prašė skirti ekspertizę, teismas prašymą patenkino (I t. b.l. 163-164). 2011-03-28 ekspertas pateikė išvadą (II t. b.l. 1-9). Ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad: „atsakovams D. S. ir V. S. priklausančio žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), u/n 5142-0006-0119, kadastrinis Nr. 5142-0006:0119, riba įsiterpia į ieškovei J. G., (duomenys neskelbtini), priklausančio pastato ribas...“(II t. b.l. 8). Atsakovai teismo eksperto išvados neginčijo, su ja sutiko. Tokiu būdu, neginčijamai nustatyta, kad formuojant atsakovams D. S. ir V. S. priklausantį žemės sklypą, t.y. nustatant šio sklypo kadastro duomenis, buvo neatsižvelgta į ieškovei priklausančių įregistruotų statinių išdėstymą, ko pasekoje atsakovų žemės sklypo ribos įsiterpia į ieškovei priklausančio pastato ribas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad yra pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Šios aplinkybės taip pat trukdo ieškovei įgyvendinti savo teises ir atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriuo iki šiol naudojasi ir jį valdo. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas (LR Žemės reformos įstatymo (aktuali redakcija nuo 1997-07-02 iki 2000-06-26) 19 str. 6 d., CK 4.45 str.). Pažymėtina, kad ieškinį patenkinus, nesikeis nei ieškovės nuomojamo žemės sklypo plotas, nei atsakovams D. ir V. S. priklausančio žemės sklypo plotas. Keičiasi tik minėtų sklypų konfigūracija ta apimtimi, kiek bus pakeista pietinė atsakovams priklausančio sklypo riba.

Įvertinus aplinkybes, kurios nurodytos atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškinį bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paaiškinimus, bei pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, akivaizdu, kad šios įstaigos abi atsakingos už teisingą žemės sklypo ribų nustatymą: atsakingiems šių įstaigų specialistams buvo žinoma ieškovės keliama problema, tačiau niekas nesiėmė jokių priemonių šiam klausimui išspręsti. Todėl ieškovė teisingai pasirinko šias įstaigas kaip atsakovus ir nukreipė į juos savo reikalavimą. Atsakovai D. S. ir V. S. sklypą įsigijo po to, kai buvo suformuotas žemės sklypas atkuriant nuosavybės teises šio sklypo buvusiems savininkams. Todėl, teismo nuomone, šie atsakovai nėra atsakingi už neteisingai suformuotą sklypą.

Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kalvarijos savivaldybės ieškovės naudai priteistinos lygiomis dalimis jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 130 Lt žyminis mokestis (I t. b.l. 3), 1000 Lt išlaidų už advokato paslaugas (II t.b.l. 21-24, 108, 212, 122) 3754,00 Lt už ekspertizės atlikimą (II t. b.l. 27), 1200 Lt UAB „Topografas“ už oforto plano ir abriso paruošimą (II t.b.l. 26, 123) bei 95,30 Lt teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovus Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Kalvarijos savivaldybės administraciją per tris mėnesius iš naujo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (u/n 5142-0006-0119), kadastro duomenų nustatymą, pašalinant padarytus pažeidimus.

Priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į/k 188704927, Gedimino pr. 19, Vilniuje, ir Kalvarijos savivaldybės administracijos, į/k 188751268, Laisvės g. 2, Kalvarija, ieškovės J. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai po 500 Lt už advokato paslaugas, po 1877 Lt už ekspertizės atlikimą, po 65 Lt žyminio mokesčio, po 600 Lt už oforto plano ir abriso paruošimą.

Priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į/k 188704927, Gedimino pr. 19, Vilniuje, ir Kalvarijos savivaldybės administracijos, į/k 188751268, Laisvės g. 2, Kalvarija, po 47,65 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.