Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, teistas:

1) 2017 m. spalio 4 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimu, jos vykdymą atidedant vieneriems metams;

2) 2019 m. gegužės 14 d. Utenos rajono apylinkės teismo Utenos Rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu;

3) 2019 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimu, jos vykdymą atidedant vieneriems metams; 2019 m. rugpjūčio 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi M. G. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrinta iš dalies sudedant su 2019 m. gegužės 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme ir galutinė bausmė paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams;

4) 2020 m. birželio 15 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dviejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejiems metams; 2020 m. liepos 27 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutartimi 2019 m. rugpjūčio 27 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 15 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė dviejų metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams; turintis teistumą,

M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, bedarbis, našlys, teistas:

1) 2020 m. rugsėjo 28 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 159 straipsnį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant M. P. per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2021 m. vasario mėn. 11 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu; prie paskirtosios bausmės iš dalies pridėta 2020 m. rugsėjo 28 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalis - 10 parų arešto; subendrinus bausmes paskirta 30 parų arešto ir į paskirtąją bausmę įskaitytos dvi paros, išbūtos laikiname sulaikyme ir paskirta M. P. galutinė bausmė – 28 parų areštas, turintis teistumą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 1.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,30 prom. girtumas, veikdamas bendrininkų grupėje su M. P., iš chuliganiškų paskatų spardė buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, kambario duris bei balkono duris, pro kurias patekdamas į balkoną, suplėšė užuolaidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. Ž. 200 eurų turtinę žalą, taip pat žodžiais grasino bute buvusiems D. G., M. K. ir L. A. juos sumušti, nužudyti, po to apie 4 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, vėl grįžo į įvykio vietą, M. P. prisistačius policijos pareigūnu, rankomis daužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

2020 m. rugpjūčio 30 d. Vaiko perdavimo ir priėmimo aktu nepilnametis F. K. 2020 m. rugpjūčio 30 d. 2 val. buvo perduotas įstatyminei globėjai - močiutei I. K. (tomas 1, b. l. 15).

2020 m. spalio 2 d. Kitų objektų apžiūros protokolais apžiūrėti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro, kur užfiksuotas dialogas tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir asmens – E. B., skambinančio iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini); taip pat užfiksuotas dialogas tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir asmens – L. A., skambinančio iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 27-30).

2020 m. spalio 21 d. išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie M. G. nurodyta, kad jis teistas (tomas 1, b. l. 85-131).

2020 m. spalio 21 d. išraše iš Administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad M. G. baustas administracine tvarka (tomas 1, b. l. 132-148).

VšĮ Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. rugsėjo 15 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad M. G. Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (tomas 1, b. l. 149).

2020 m. spalio 2 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad M. G. nedirba, įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje nuo 2019 m. lapkričio 15 d. Seniūnija dėl jo nusiskundimų negauna (tomas 1, b. l. 150).

2020 m. spalio 21 d. išraše iš SODRA nurodyta, kad M. G. nedirba (tomas 1, b. l. 151).

2020 m. spalio 28 d. Darbo biržos sistemos išraše nurodyta, kad M. G. darbo biržoje registruotas nuo 2019 m. lapkričio 15 d. (tomas 1, b. l. 152).

2020 m. spalio 28 d. išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie M. P. nurodyta, kad jis teistas (tomas 1, b. l. 180-189).

2020 m. spalio 28 d. išraše iš Administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad M. P. baustas administracine tvarka (tomas 1, b. l. 190-193).

VšĮ Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. rugsėjo 15 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad M. P. Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (tomas 1, b. l. 194).

2020 m. spalio 28 d. išraše iš SODRA nurodyta, kad M. P. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (tomas 1, b. l. 195).

2020 m. spalio 28 d. Darbo biržos sistemos išraše nurodyta, kad M. P. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 30 d. (tomas 1, b. l. 196).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Abiems kaltinamiesiems inkriminuojama tai, kad jie viešoje vietoje piktybiškai tyčiodamiesi, vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad tiek M. G., tiek M. P. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Kaltinime (prašyme dėl faktinių kaltinimo aplinkybių pakeitimo kaltinamajame akte) nurodytas faktines aplinkybes patvirtina kaltinamųjų prisipažinimas ir jų parodymai, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos, apžiūros protokolai ir kiti byloje esantys teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Šie įrodymai patvirtina, kad M. G. 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 1.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 prom. girtumas), viešoje vietoje – tiek daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tiek prie šio namo lauke spardė buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusysis D. G. su motina, duris, vėliau spardė iš lauko balkono duris, o jas išspyręs ir patekęs į balkoną – spardė duris į kambarį, bandė jas atidaryti, bet nukentėjusiesiems jas laikant iš vidaus, to padaryti nepavyko. Jis taip pat žodžiais grasino nukentėjusiesiems M. K., nepilnamečiams D. G., L. A. juos sumušti, nužudyti. Tai, kad M. G. spardė buto, kuriame gyvena D. G., įėjimo duris, balkono duris bei balkono duris į kambarį, kad išspyrė balkono duris, pateko į balkoną, grasino nukentėjusiuosius sumušti, nužudyti, ikiteisminio tyrimo metu nurodė visi nukentėjusieji ir liudytojas E. B., jų parodymai dėl esminių aplinkybių ir įvykių eigos sutampa, yra neprieštaringi. Tokias pačias aplinkybes D. G. nurodė ir savo motinai V. Ž.. Nukentėjusiųjų parodymai iš esmės sutampa ir su abiejų kaltinamųjų nurodytomis esminėmis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis. Išspirdamas balkono duris, M. G. suplėšė užuolaidą. Šiais veiksmai inkriminuojamos žalos dydžio (20 Eur už užuolaidos suplėšimą ir 180 Eur už balkono durų sugadinimą, jas išspyrus) nė vienas iš kaltinamųjų neginčijo.

Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad M. G. veikė ne vienas, o kartu su M. P., kuris taip pat buvo neblaivus (nustatytas 1,94 prom. girtumas). Jie kartu, dar būdami pas M. P. namuose ir išgėrę alkoholinių gėrimų, taigi būdami neblaivūs, nutarė nueiti pas D. G. į namus ir su juo pakalbėti bei išsiaiškinti jiems svarbias aplinkybes. Abu kaltinamieji teisme patvirtino, kad jie veikė kartu, kad kartu išspyrė balkono duris, kad abu bandė patekti į buto vidų, nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išspyrus balkono duris, į vidų pateko abu kaltinamieji, jie abu bandė patekti ir į buto vidų, keikėsi, rėkė. Nors konkrečiai nukentėjusieji nenurodė, kad ir M. P. spardė į buto duris, į balkono duris, į duris į kambarį iš balkono, tačiau šias aplinkybes nurodė pats M. P.. L. A. teigė, kad už buto durų laiptinėje girdėjo abiejų kaltinamųjų balsus, M. P. teisme nurodė, kad duris išspyrė abu su M. G., kad abu jie pateko į balkoną, kad abu bandė patekti ir į butą iš balkono, bet buto viduje buvę nukentėjusieji laikė duris. Taigi M. P. veiksmus, nurodytus kaltinime, patvirtina ne tik M. P. parodymai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad abu kaltinamieji veikė kartu, iš anksto susitarę nuėjo iki D. G. namų su juo pakalbėti, tačiau sumanymas dėl konkrečių veiksmų – dėl durų spardymo, dėl patekimo į balkoną, dėl bandymo patekti į butą iš balkono, jiems kilo spontaniškai, kai jų nukentėjusieji neįsileido į butą. Abu kaltinamieji suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo kiekvienam iš kaltinamųjų realizuojant dalį BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių. Taigi jie veikė bendrininkaudami.

Nors abu kaltinamieji teismo posėdyje teigė neprisimenantys, kad vėliau tą pačią naktį antrą kartą grįžo prie D. G. buto durų, tai patvirtina nukentėjusiųjų D. G., L. A. parodymai ir Registruojamų įvykių registro duomenys, kurie kartu įrodo, kad M. G. su M. P. tą pačią naktį dar kartą apie 4 val. ryto grįžo į įvykio vietą ir, M. P. prisistačius policijos pareigūnu, rankomis daužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris.

Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Abiejų kaltinamųjų – suaugusių vyrų – agresyvūs veiksmai, jiems nakties metu siekiant patekti į butą, kuriame gyveno ir tuo metu buvo nepilnametis su draugais, iš pradžių apsimetant policijos pareigūnais, vėliau spardant duris, vienas duris išspiriant ir įsibraunant į buto balkoną, toliau bandant patekti į butą, rėkiant, keikiantis ir grasinant nepilnamečiams, yra moralės aspektu nepriimtinas ir šokiruojantis elgesys, kuris neabejotinai laikytinas įžūliu elgesiu BK 284 straipsnio prasme. Nukentėjusieji neatidarė kaltinamiesiems durų, tačiau tai kaltinamiesiems buvo nesvarbu ir jie bet kokiu būdu siekė savo tikslo – patekti pas D. G. į namus, jie šaukė, rėkė, spardė duris, taigi rodė nepagarbą nukentėjusiesiems, aplinkiniams ir aplinkai – daugiabučio namo gyventojams ramybės metu, ir sutrikdė visuomenės rimtį, ką patvirtina ne tik aplinkybė, kad vienas iš D. G. namuose buvusių asmenų (E. B., po to pakartotinai L. A.) išvietė policiją, bet ir liudytojos S. L. parodymai, kad ji, įvykio metu būdama naktį savo namuose, pabudo nuo triukšmo, nuo baladojimų ir vyriškų balsų, ji aiškiai girdėjo vartojamus necenzūrinius žodžius. Taigi abu kaltinamieji, siekdami pasikalbėti su nepilnamečiu D. G., pasirinko tokį būdą, kuriuo aiškiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o tai yra aiškiai viešajai tvarkai priešingas veikimas. Taigi pagal nustatytas aplinkybes M. G. ir M. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindami, kokį poveikį aplinkiniams turės jų atliekami veiksmai. Jie veikė tyčia.

Teismų praktikoje vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012). Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-53-693/2018). Baudžiamosios bylos duomenys tvirtina, kad kaltinamieji apspardė duris, išspyrė balkono duris, turėdami tikslą patekti į buto vidų. Jie rėkė, keikėsi ir grasino, tačiau duomenų apie cinišką tyčiojimąsi, žeminimą byloje nėra, tokio pobūdžio aplinkybės kaltinamiesiems ir nėra inkriminuojamos. Taigi minėti kaltinamųjų veiksmai nelaikytini vandališkais veiksmais ir piktybišku tyčiojimusi BK 284 straipsnio prasme, todėl šie viešosios tvarkos pažeidimo būdai šalinami iš įrodyta pripažintos kaltinamųjų nusikalstamos veikos aplinkybių.

Įvertinęs kaltinamųjų veiksmų paskatas, jų veiksmų pobūdį, intensyvumą, įvykio vietos specifiką, kitas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. G. ir M. P. veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai, nes jie savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir jų kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta visiškai.

Nukentėjusieji D. G. ir L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 4 val. grįžę į įvykio vietą, abu kaltinamieji rankomis daužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris (o ne buto kambario duris), taip pat nė vienas iš nukentėjusiųjų nenurodė, kad buto durys buvo spardomos, dėl to iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad grįžę į įvykio vietą, tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji kojomis daužė duris, bei tikslinama aplinkybė, kad kaltinamieji tuo metu rankomis daužė buto duris. Tikslintinas ir nusikalstamos veikos laikas, kadangi iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad policija į D. G. butą buvo iškviesta 1.22 val., taigi nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai buvo pradėti realizuoti apie 1.20 val. (o ne 1.30 val.).

Bausmės skyrimas M. G.

M. G. gynėjas baigiamojoje kalboje prašė įvertinti, ar kaltinamojo elgesiui neturėjo įtakos nukentėjusiojo D. G. elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2006). D. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dieną prieš įvykį siuntė M. G. grasinančią žinutę, tačiau negalėjo nurodyti jos turinio (t. 1, b. l. 68). Daugiau duomenų apie galimai provokuojamą ar rizikingą nukentėjusiųjų elgesį, išskyrus M. P. parodymus apie tai, kad paauglių grupė buvo atėjusi iki jo namų maždaug savaitė iki nusikalstamos veikos padarymo 2020 m. rugpjūčio 30 d., byloje nėra. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti nukentėjusiųjų elgesio kaip provokuojamo ar rizikingo ir nustatyti esant šiai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei.

Skirdamas bausmę M. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, tyčinė. Atsižvelgtina, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat yra trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – VšĮ Molėtų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neregistruotas, oficialiai nedirba, jauno amžiaus, nevedęs, administracine tvarka baustas, teisiamas septintą kartą (keturi nuosprendžiai įsiteisėję, du neįsiteisėję), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nuteistas keturis kartus. Svarbu ir tai, kad M. G. 2020 m. rugpjūčio 30 d. nusikalto, nors 2020 m. birželio 15 d. jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (įsiteisėjo 2020 m. liepos 8 d.), kuriuo jam buvo paskirta galutinė 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas. Tačiau net ir toks griežtas nuosprendis, kuriuo kartu buvo išreikštas pasitikėjimas kaltinamajam, kad jis gali pasitaisyti ir be laisvės atėmimo bausmės realaus vykdymo, kaltinamojo nesulaikė nuo tolimesnio teisei ir visuomenės tvarkai priešingo elgesio, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir jo nuostatas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. G. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kadangi paskutiniai du M. G. atžvilgiu priimti nuosprendžiai - Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendis ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendis nėra įsiteisėję (nes apskųsti apeliacine tvarka), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama.

Bausmės skyrimas M. P.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino nuo pat proceso pradžios, davė išsamius parodymus, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), visa tai sunkina kaltinamojo atsakomybę.

M. P. gynėjas baigiamojoje kalboje taip pat prašė įvertinti, ar kaltinamojo elgesiui neturėjo įtakos paauglių grupės elgesys. Remdamasis tais pačiai motyvais, kaip ir M. G. atveju, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nustatyti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei.

Skirdamas bausmę M. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, tyčinė. Atsižvelgtina, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – VšĮ Molėtų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neregistruotas, posėdyje nurodė, kad nebedirba, nes buvo atleistas iš darbo, našlys, administracine tvarka baustas, teisiamas trečią kartą, tačiau nusikalstamą veiką padarė, nebūdamas teistas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos pavojingumą, veiksmų intensyvumą, į tai, kad nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, M. P. padarė neteistas, o netrukus po nusikalstamos veikos padarymo priimtu pirmu nuosprendžiu už sunkesnes nusikalstamas veikas jis buvo nuteistas švelnesne bausme nei terminuotas laisvės atėmimas, kurį prašo skirti prokuroras, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus laivės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą vidurkiui. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skiriamas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti teismo paskirtas valandas įstatyme nustatytose įstaigose, įsidarbinti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir draudimas bendrauti su M. G. bei nukentėjusiaisiais. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais ir draudimu už padarytą nusikalstamą veiką atitinka padarytos nusikalstamos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltinamojo asmenybę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. P. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl kardomųjų priemonių

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi M. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. (tomas 1, b. l. 170-172). Pagal bylos duomenis ši kardomoji priemonė M. G. nebuvo pratęsta, todėl ji nustojo galioti.

Be to, M. G. 2020 m. rugsėjo 16 d., o M. P. 2020 m. rugsėjo 17 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (tomas 1, b. l. 162-163, 206-207). Įsiteisėjus nuosprendžiui, šios kardomosios priemonės naikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji V. Ž. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, prašydama priteisti iš kaltų asmenų 200 Eur turtinę žalą, kurią jį patyrė dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo suplėšytos jos bute užuolaidos (20 Eur) ir sugadintos balkono durys (180 Eur). Šioje byloje esančiais įrodymais jau nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 1.20 val. M. G. su M. P. brovėsi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena V. Ž. su sūnumi, išspyrė balkono duris ir suplėšė balkono užuolaidą. Abu kaltinamieji sutiko su civiliniu ieškiniu, nei savo kaltės dėl padarytos žalos, nei ieškinio dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkinamas ir V. Ž. patirta žala iš abiejų kaltinamųjų priteisiama solidariai.

Dėl proceso išlaidų

Iš baudžiamojoje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti trys nepilnamečiai, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 186 straipsniu, į apklausą buvo kviečiamas psichologas. Nepilnamečių apklausoje dalyvavusiai psichologei Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2020 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo 53,14 Eur pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą (t. 1, b. l. 37-39). Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, šios išlaidos pripažintino proceso išlaidomis ir iš kiekvieno kaltinamojo priteisiamos lygiomis dalimis.

Valstybės garantuojamos pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl 113,95 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, prašant šias išlaidas priteisti iš M. G. (t. 2, b. l. 71-74). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o, neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Įstatyme numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi, nustačius aplinkybes, dėl kurių gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją. Kaltinamasis suimtas, tad jo galimybės pasikviesti pasirinktą gynėją yra apsunkintos, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti iš M. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Kompiuterinė laikmena (1 vnt. kompaktinis diskas voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 mėnesių terminuotą laisvės atėmimą.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti 4 (keturių) mėnesių terminuoto laivės atėmimo bausmę.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 15 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį (i) per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; (ii) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; (iii) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždrausti bendrauti su M. G., D. G., L. A. ir M. K..

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. P. galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį (i) per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; (ii) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; (iii) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždrausti bendrauti su M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 200 Eur (du šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (juridinio asmens kodas 290218260) iš M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 28,07 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 7 eurocentus) proceso išlaidų už psichologės dalyvavimą nepilnamečių apklausose.

Išaiškinti, kad šios proceso išlaidos turi būti sumokėtos į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant mokėjimo paskirtį – „išlaidos už psichologės darbą byloje Nr. 01-1-35091-20“.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. G. priteisimo.

M. G. 2020 m. rugsėjo 16 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

M. P. 2020 m. rugsėjo 17 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Kompiuterinę laikmeną (1 vnt. kompaktinis diskas voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą. M. G. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.